Byla e2A-1480-555/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ir atsakovo D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-556-435/2017 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui D. S., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas D. K. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 27 369,09 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. birželio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14/06/09, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 82 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Legatina“ akcijų, o atsakovas įsipareigojo už akcijas sumokėti iš viso 40 546,80 Eur (140 000,00 Lt). Šalys sutarė, jog už akcijas bus atsiskaitoma dalimis: (i) 4 054,68 Eur (14 000,00 Lt) avansas sumokamas per 5 kalendorines dienas po sutarties sudarymo dienos; (ii) likusi 36 492,12 Eur (126 000,00 Lt) dalis sumokama pagal grafiką (sutarties 4.1. – 4.2. punktai). Grafikas buvo išdėstytas sutarties priede Nr. 1, kuriuo šalys nustatė, jog nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 12 d. atsakovas mokės ieškovui kas tris mėnesius po 3 041,01 Eur (10 500,00 Lt). 2015 m. birželio 12 d. šalys susitarė dėl mokėjimo grafiko pakeitimo – sudarė priedą Nr. 2 prie sutarties, kuriuo šalys nustatė, jog galutinis atsiskaitymo terminas (2017 m. birželio 12 d.) trumpėja proporcingai atsakovo uždelstam atsiskaityti terminui. Vykdydamas įsipareigojimus pagal sutartį atsakovas sumokėjo: (i) 4 054,68 Eur (14 000,00 Lt) avansą; (ii) tris periodinius mokėjimus po 3 041,01 Eur (10 500,00 Lt), iš viso 13 177,71 Eur (likutis 27 369,09 Eur). Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas iki šiol neatliko ketvirtojo mokėjimo pagal grafiką (terminas – 2015 m. birželio 12 d.), o nuo 2015 m. birželio 13 d. (imtinai) galutinis apmokėjimo už akcijas terminas (2017 m. birželio 12 d.) trumpėjo su kas kiekviena atsakovo pradelsta diena. Galutinis terminas apmokėti už UAB „Legatina“ akcijas pagal sutarties priedą Nr. 2 baigėsi 2016 m. birželio 11 d., o atsakovas tai dienai ieškovui liko skolingas 27 369,09 Eur. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai. Atsakovas kreipėsi į teismą su prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo naudai iš jo (atsakovo) priteisti 3 041,01 Eur skolos, o jam iš ieškovo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose sutiko, kad jis už UAB „Legatina“ akcijas ieškovui iki 2015 m. kovo 12 d. yra sumokėjęs 13 177,10 Eur. Pagal 2015 m. birželio 12 d. priedą Nr. 2 prie 2014 m. birželio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14/06/09, galutinis apmokėjimo terminas už UAB „Legatina“ akcijas baigėsi 2016 m. birželio 11 d., o atsakovo skola ieškovui tai dienai sudarė 27 369,09 Eur. Tačiau atsakovas taip pat nurodė, kad 2003 m. balandžio 22 d. jis ir ieškovas sudarė ūkinės-finansinės veiklos sutartį, pagal kurią, be kita ko, sutarė, jog esant nesąžiningai veiklai tarp šalių numatomos atitinkamos baudos (sutarties 3.12 punktas). Atsakovas įrodinėjo, kad po UAB „Legatina“ įsteigimo, ieškovas atliko nesąžiningus veiksmus UAB „Legatina“ atžvilgiu dėl kurių ieškovo atžvilgiu yra inicijuoti teisminiai procesai, o jis (atsakovas) įgijo reikalavimą į baudą pagal minėtos sutarties 3.12 punkto a) papunktį. Atsakovas teigė, kad jis ir ieškovas 2016 m. birželio 12 d. dienai turėjo vienas kitam priešpriešinius vienarūšius reikalavimus – ieškovo reikalavimas atsakovui už atsakovo nupirktas UAB „Legatina“ akcijas sudarė 27 369,09 Eur, o atsakovo reikalavimas ieškovui 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties 3.12 punkto a) papunkčio pagrindu sudarė 28 962,00 Eur. Atsakovas 2016 m. birželio 13 d. pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 24 328,08 Eur sumai ir apie atliktą įskaitymą informavo atsakovą. Po atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, atsakovas liko skolingas ieškovui 3 041,01 Eur (27 369,09 Eur – 24 328,08 Eur), o ieškovas pagal 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės – finansinės veiklos sutarties 3.12 punkto a) papunktį liko skolingas atsakovui 4 633,92 Eur (28 962 Eur – 24 328,08 Eur). Ieškovas, atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovo atliktu įskaitymu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, atliktu nesant tam teisinio pagrindo, kadangi nėra priimtų jokių kompetentingų institucijų baigiamųjų procesinių sprendimų, kurie leistų konstatuoti esant nustatytiems nesąžiningos veiklos veiksmams sutarties 3.12. punkto prasme. Dėl to byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų pažeidęs 2003 m. balandžio 22 d. sutartį, todėl neįrodė pagrindų sutartinės civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu taikymui. Ieškovas taip pat prašė atsakovo atliktam įskaitymui taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovui apie jo nurodytą ieškovo nesąžiningą veiklą tapo žinoma 2014 metų rugsėjo mėnesį, ko pasėkoje CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. kovo mėnesį, todėl įskaitymo atlikimo metu ieškinio senaties terminas buvo ženkliai praleistas. Jeigu teismas spręstų jog visos sąlygos įskaitymui atlikti egzistavo, ieškovas pateikė prašymą dėl baudos (netesybų), numatytos 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties 3.12 punkto a) papunktyje, mažinimo.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu preliminarų sprendimą, priimtą 2016 m. birželio 30 d., paliko nepakeistą, ieškinį tenkino visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 2016 m. birželio 13 d. atsakovo atlikto įskaitymo, kurio ieškovas nepripažino. Teismas įvertinęs 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties pažodinį tekstą sprendė, kad šalys susitarė dėl tarpusavio santykių, tam tikrų teisių ir pareigų nustatymo dalyvaujant bendroje ūkinėje-finansinėje veikloje jų bendrai įkurtose bet kokiose įmonėse ateityje. Šiuos šalių ketinimus patvirtino ir tų pačių metų spalio mėnesį įsteigta šalių įmonė UAB „Legatina“, o šalys įtvirtino 2003 m. balandžio 22 d. pasirašytoje sutartyje nustatytas akcijų pasidalijimo proporcijas. Kadangi visos sutarties sąlygos yra tarpusavyje susijusios, aiškiai apibrėžtos ir nekelia abejonių dėl jų reikšmės, teismas vertino, kad 2003 m. balandžio 22 d. pasirašyta ūkinės-finansinės veiklos sutartis negali būti siejama tik su viena ofšorine kompanija ir apibrėžia ją pasirašiusių šalių teisinius santykius visose būsimose bendrai įsteigtose įmonėse ateityje, tame tarpe ir ofšorinėje kompanijoje, jei ji buvo įregistruota po minėtos sutarties pasirašymo. Teismas pažymėjo, kad nekonkuravimo susitarimas pagal savo prigimtį, pobūdį ir esmę vertintinas kaip civilinis teisinis sandoris, nepaisant to, jog jis sudarytas darbo sutarties šalių ir inkorporuotas į šalių sudarytą darbo sutartį, kaip jos papildymas, todėl sprendžiant dėl nekonkuravimo susitarimo, taikomos CK normų nustatytos taisyklės, reglamentuojančios sandorių ir sutarčių teisėtumą. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties (3.12 punkto (a) papunktis) nevertintinas, kaip nekonkuravimo susitarimas. Teismas nurodė, kad susirašinėjimas su DNB banku patvirtina būtent tai, jog atsakovui 2014 metų birželio mėnesį pasirašant UAB „Legatina“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo žinoma apie ieškovo ketinimus kurti atskirą verslą, niekaip nesusijusį su UAB „Legatina“ produktais, darbo metodais, turima informacija ir pan. Šis susirašinėjimas taip pat patvirtino ir tai, jog atsakovui apie ieškovo nesąžiningus veiksmus tapo žinoma 2014 metų rugsėjo mėnesį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui nežinant, ieškovas įsteigė dvi tapačia veikla užsiimančias ir su tapačiais partneriais (tiekėjais/pirkėjais/atstovais/vežėjais), tarpusavyje konkuruojančias su UAB „Legatina“ įmones, kurių bendraturčiu tapo jis ar jo sutuoktinė, kas reiškia – siekdamas išimtinai sau ir savo šeimai naudos, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovą atlikus nesąžiningus individualius komercinius veiksmus atsakovo, kaip ieškovo partnerio, atžvilgiu ir kvalifikuoti šiuos veiksmus kaip nesąžiningą veiklą 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties 3.12 punkto pagrindu. Atsakovui neginčijus aplinkybės, jog jis apie pažeistą teisę sužinojo 2014 metų rugsėjo mėnesį, teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 metų kovo mėnesį, todėl įskaitymo atlikimo metu – 2016 m. birželio 13 d., ieškinio senaties terminas buvo praleistas vienerius metus ir tris mėnesius. Dėl to, atsakovui nenurodžius ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašius šio termino atnaujinti, teismas atsakovo įskaitymą 24 328,08 Eur sumai pripažino negaliojančiu, kadangi jis nėra vykdytinas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant šiuos motyvus: “Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika 2003-04-22 ūkinės-finansinės veiklos sutarties (3.12 p. (a) punktas) nevertinimas, kaip nekonkuravimo susitarimas, todėl ir šis ieškovo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.” ir “Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui nežinant, ieškovas įsteigė dvi tapačia veikla užsiimančias ir su tapačiais partneriais (tiekėjais/pirkėjais/atstovais/vežėjais), tarpusavyje konkuruojančias su UAB „Legatina“ įmones, kurių bendraturčiu tapo jis ar jo sutuoktinė, kas reiškia - siekdamas išimtinai sau ir savo šeimai naudos, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovą atlikus nesąžiningus individualius komercinius veiksmus atsakovo, kaip ieškovo partnerio, atžvilgiu ir kvalifikuoti šiuos veiksmus kaip nesąžiningą veiklą 2003-04-22 ūkinės - finansinės veiklos sutarties 3.12 p. pagrindu.”; prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus prie civilinės bylos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas neįrodinėjo, jog Litpolex Sp.z.o.o. vykdo su UAB „Litpolagrus“ konkuruojančią veiklą ir netgi dirba su konkrečiais UAB „Legatina“ kontrahentais, todėl nebuvo poreikio byloje tą neigti, o ginčo dėl to išvis nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nurodytus faktus, peržengė nagrinėjimo ribas. Be to buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas įsteigė Litpolex Sp.z.o.o. ir, kad ši bendrovė yra UAB „Legatina“ konkurentė, dirbanti su UAB „Legatina“ kontrahentais. Aplinkybės, susijusios su Litpolex Sp.z.o.o. įsteigimu ir veikla, ne tik nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, tačiau sudaro ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3483-199/2017 nagrinėjimo dalyką – būtent toje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir yra teikiami įrodymai ir paaiškinimai, susiję su Litpolex Sp.z.o.o. veikla. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties (3.12 punkto a) papunktis) nevertintinas, kaip nekonkuravimo susitarimas. Nei teismų praktikoje, nei CK nėra įtvirtinta, jog nekonkuravimo susitarimas gali būti sudaromas tik tarp darbo santykio šalių, dėl to vien tai, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo darbo santykio šalimis, nepaneigia fakto, jog 2003 m. balandžio 22 d. sutarties 3.12 punkto a) papunktis kvalifikuotinas, kaip nekonkuravimo susitarimas. Sudarytas nekonkuravimo susitarimas yra neapibrėžtas nei laike nei teritorijoje, už jį nėra mokama jokia materialinė kompensacija, todėl pats susitarimas laikytinas negaliojančiu, todėl atitinkamai negali suteikti atsakovui teisės reikalauti baudos. Pripažinus nekonkuravimo susitarimą neteisėtu, nelieka teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovas jį pažeidė, t. y. ieškovo atsakomybė pagal neteisėtą susitarimą negalima. Dėl šios priežasties, iš sprendimo taip pat turi būti šalinami motyvai, esą ieškovas atliko nesąžiningus individualius komercinius veiksmus. Atsakovas D. S. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas yra UAB „Legatina“ konkuruojančios Lenkijos įmonės „Litpolex“ steigėju, tačiau skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovas buvo su UAB „Legatina“ konkuruojančios Lenkijos įmonės „Litpolex“ steigėju, nekeičia skundžiamo sprendimo esmes ir padarytos išvados apie ieškovo atlikus nesąžiningus individualius komercinius veiksmus atsakovo atžvilgiu. Ieškovas prašydamas iš skundžiamo sprendimo pašalinti visą motyvą – „Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui nežinant, <...> 2003-04-22 ūkinės - finansinės veiklos sutarties 3.12 p. pagrindu.“, siekia, jog būtų pašalinti ir papildomi, su apeliaciniame skunde nurodytais ieškovo argumentais, nesusijusius motyvus. Pirmosios instancijos teismo padaryta minėta išvada, su kuria nesutinka ieškovas, yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, net ir tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, skundžiamas teismo sprendimas negalėtų būti keičiamas tokiu būdu, kaip to prašoma ieškovo apeliaciniame skunde, kadangi iš skundžiamo sprendimo galėtų būti pašalinamas tik motyvas, kad ieškovas buvo Lenkijos įmonės „Lipolex“ steigėjas. Ieškovas, apeliaciniame skunde įrodinėdamas, kad 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties 3.12 punkto a) papunktis vertintinas kaip nekonkuravimo susitarimas, šią aplinkybę įrodinėja, cituodamas kasacinio teismo nutartis, kurios nėra analogiškos šios bylos atžvilgiu, kadangi jose nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo nutartyse yra pateikti išaiškinimai būtent dėl šalių, joms esant darbo teisiniuose santykiuose, sudarytų nekonkuravimo susitarimų galiojimo. Ieškovas ir atsakovas, sudarydami ginčo ūkinės-finansinės veiklos sutartį ir sulygdami dėl šios sutarties 3.12 punkto (a) papunkčio, tarpusavyje nebuvo susiję darbo teisiniais santykiais, o veikė kaip verslo partneriai, siekiantys vykdyti bendrą ūkinę-finansinę veiklą. Ginčo sutarties 3.12 punkto a) papunkčio nuostata būtent draudžiama vienai sutarties šaliai atlikti nesąžiningus individualius komercinius veiksmus kitam partneriui nežinant ir siekiant sau naudos (t. y. draudžiama partneriui nesąžiningai konkuruoti). Dėl to, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika šios bylos nagrinėjimui nėra aktuali ir jokios precedentinės galios neturi. Apeliaciniu skundu atsakovas D. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš jo (atsakovo) ieškovo naudai 3 041,01 Eur skolos, o iš ieškovo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškinio senatis, net ir jai pasibaigus, niekaip neriboja asmens teisių savo subjektines teises ginti ir įgyvendinti kitais, nei teisminė gynyba, teisės aktų leistinais būdais, šiuo atveju – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Šiuo atveju CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas, kadangi atsakovas, atlikdamas jo ir ieškovo vienas kitam turimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nesinaudojo teismine gynyba ir savo teises įgyvendino kitu, nei teisminė gynyba, teisės aktų leistinu būdu, t. y. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Net jeigu CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas ieškinio senaties terminas atsakovo pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atliktam įskaitymui ir būtų taikytinas, šis terminas, remiantis 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties 3.12 punkto a) papunkčiu, teismo turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. birželio 6 d. dienos, t. y. nuo tada, kada atsakovas gavo pirmuosius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo, kaip atsakovo partnerio, nesąžiningus individualius komercinius veiksmus, o ne nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas atsakovo 2016 m. birželio 13 d. atlikto įskaitymo metu nebuvo pasibaigęs (termino pabaiga 2016 m. gruodžio 6 d.). Ieškovas D. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškinio senaties termino eiga šiuo atveju prasidėjo 2014 m. rugsėjį ir ginčo dėl to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo. Atsakovas taip pat neteisingai nurodo, kad ieškinio senaties institutas nagrinėjamu atveju yra išvis teisiškai nereikšmingas. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas bando praplėsti nagrinėjamos bylos ribas, kadangi apeliaciniu skundu yra keliamos naujos, pirmosios instancijos teisme nenurodytos ir nenagrinėtos aplinkybės bei argumentai – neva ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo sužinojimo apie tariamą sutarties pažeidimą momento, o nuo tam tikrų įrodymų surinkimo, o taip pat teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškinio senaties terminui apskaičiuoti yra teisiškai reikšmingas sužinojimo momentas (2014 m. rugsėjo mėn.), o ne tam tikrų dokumentų surinkimas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl naujų įrodymų pateikimo Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia šalių kartu su apeliaciniais skundais pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju, šalys kartu su apeliaciniais skundais pateikė naujus rašytinius įrodymus – duomenys apie ieškovo įsteigtų įmonių prekybos apimtis bei apie UAB „Litpolex“ įsteigimą ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pateikta atsakovo priemonė neatitinka rašytiniams įrodymas keliamų reikalavimų – pateikti ne valstybine kalba (CPK 198 straipsnio 2 dalis), o ieškovo, teisėjų kolegijos vertinimu, teikiamos įrodinėjimo priemonės galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnis, 314 straipsnis).

14Dėl ginčo esmės Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 9 d. ieškovas D. K. ir atsakovas D. S. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14/06/09, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 82 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Legatina“ akcijų, o atsakovas įsipareigojo už akcijas sumokėti iš viso 40 546,80 Eur (140 000,00 Lt ). Atsiskaitymas už akcijas šalių susitarimu nustatytas dalimis, pagal sutarties priede Nr. 1 įtvirtintą grafiką. Vykdydamas įsipareigojimus atsakovas sumokėjo 4 054,68 Eur (14 000,00 Lt) avansą bei atliko tris periodinius mokėjimus po 3 041,01 Eur (10 500,00 Lt), iš viso 13 177,71 Eur. Ginčas tarp šalių, kad neapmokėta už akcijas suma sudaro 27 369,09 Eur suma nekyla. Dėl likusių už akcijas sumų priteisimo ieškovas inicijavo teisminę bylą dokumentinio proceso tvarka. Nuo pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo atsakovas gynėsi prieštaravimu, kad jo prievolė ieškovui yra pasibaigusi, nes savo skolą ieškovui atsakovas 2016 m. birželio 13 d. įskaitė pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu sumokėti 24 328,08 Eur baudą už 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties sąlygų pažeidimą. Tuo tarpu ieškovas ginčijo įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodinėdamas, kad nebuvo visų įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atlikti įskaitymą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui 27 369,09 Eur už įsigytas UAB „Legatina“ akcijas, tačiau byloje kyla ginčas, ar ši atsakovo prievolė pasibaigė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, atitinkančiu įstatyme nustatytas sąlygas. Įskaitymą, kaip prievolės pasibaigimo pagrindą reglamentuoja CK 6.130-6.140 straipsnių nuostatos. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies valios, išreiškiamos pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą informuojama kita šalis. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų: įskaitomi reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai (t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti tas pats), galiojantys, vykdytini, apibrėžti (CK 6.130 straipsnis); reikalavimų nedraudžiama įskaityti dėl CK 6.134 straipsnyje išvardintų priežasčių; įskaitymas turi būti daromas be sąlygų ir nenurodant termino. Tokią prievolės pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką formuoja kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Bonitana” v. AB “Vilkma”, bylos Nr. 3K-3-199/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Ferveksos transportas” v. Baltarusijos įmonė “Beloruskalij”, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB “Autostartas”, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Alginora” v. UAB “Transekspedicija”, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB “Oldaras” v. UAB “Švyturys-Utenos alus”, bylos Nr. 3K-3-34/2010). Nagrinėjamoje byloje ginčas nekilo, jog įskaitymas atliktas ir apie įskaitymo atlikimą ieškovui buvo pranešta 2016 m. birželio 13 d., todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Vienas iš CK 6.134 straipsnyje nustatytų įskaitymo draudimų yra draudimas įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (minėto straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo pranešimas apie įskaitymą buvo atliktas iki šios bylos teisme iškėlimo, todėl ir CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų įskaitymą draudžiančių nuostatų nagrinėjamu atveju taikyti nėra pagrindo. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo 27 369,09 Eur skolos už perleistas akcijas pagal šalių sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį reikalavimo atsakovui teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje kilo ginčas ar atsakovas turi galiojantį ir vykdytiną baudos reikalavimą ieškovui. Byloje pateikta 2003 m. balandžio 22 d. šalių sudaryta ūkinės-finansinės veiklos sutartis, kurios 3.12 punkte šios bylos šalys, siekdamos vykdyti bendrą ūkinę finansinę veiklą, susitarė dėl nesąžiningos veiklos, ją apibrėždami kaip vienos iš šalių individualius komercinius veiksmus partneriams nežinant ir siekiant sau naudos. Nors šios sutarties 3.12 p. lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl draudimo atlikti bet kokius individualius komercinius veiksmus partneriams nežinant, tačiau sutarties šalys šią sutartinę nuostatą aiškina vienodai siauriau, kaip draudžiančia sutarties šalims steigti konkuruojančias, vienoda veikla užsiimančias įmones. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai šalių santykiams pritaikė CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normas, šalių nekonkuravimo susitarimą atsižvelgiant į jo prigimtį, pobūdį ir esmę pagrįstai laikė civiliniu teisiniu sandoriu, kuriame numatyti šalių įsipareigojimai ir sankcijos už joje numatytų įsipareigojimų nevykdymą. Šalių 2003 m. balandžio 22 d. susitarimas numatė, kad sutarties šaliai atlikus individualius komercinius veiksmus partneriams nežinant, nepriklausomai nuo to, atnešė naudą ar ne, pirmą kartą taikoma sankcija – 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) bauda. Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Sutartyje šalių įtvirtintos netesybos (šiuo atveju bauda) yra įskaitinio pobūdžio ir laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, o netesybų vienas iš tikslų yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, jomis ribojama prievolę pažeidusios šalies atsakomybė tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Byloje kyla ginčas, ar ieškovas D. K. pažeidė sutarties sąlygas ir atliko atsakovo įvardijamus veiksmus, įkurdamas kitas įmones, užsiimančias analogiška veikla. Minėta, kad atsakovas galiojantį dėl baudos reikalavimą ieškovui argumentavo tuo, jog ieškovas 2013 m. gruodžio 20 d. įsteigė Lenkijos įmonę „Litpolex“, kurios vienu iš akcininkų tapo ieškovo sutuoktinė I. K. bei, kad 2014 m. vasario 17 d. Lietuvoje įsteigta UAB „Litpolagrus“, kurios direktoriumi ir akcininku tapo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas sutikęs su atsakovo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui nežinant, ieškovas įsteigė dvi ta pačia veikla užsiimančias ir su tais pačiais partneriais, tarpusavyje konkuruojančias su UAB „ Legatina“ įmones, kurių bendraturčiu tapo jis (ieškovas) ir jo sutuoktinė, kas teismo vertinimu, reiškė, kad įmonės steigimas yra susijęs su siekiu gauti sau ir savo šeimai naudos, sprendė, kad byloje pateikti įrodymai pakankami išvadai, jog ieškovas atliko nesąžiningus individualius veiksmus atsakovo, kaip ieškovo atžvilgiu. Kvalifikavęs ieškovo veiksmus kaip nesąžiningą ieškovo veiklą šalių 2003 m. balandžio 22 d. 3.12 p. prasme, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė taikydamas ieškinio senatį. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Balto print“ v. UAB ,,Schenker“, bylos Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, bylos Nr. 3K-3-363-469/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, t. y. ar ieškovas pažeidė sutarties sąlygas ir ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, nagrinėtinos iš esmės, kai teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, Nr. 3K-3-363-469/2015). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai reikalavimus pareiškiantis asmuo praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008). CK1.127 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė kokie sutarties šalių atlikti veiksmai yra pripažįstami sutarties pažeidimu, sutartyje šalys taip pat numatė sankciją už sutartyje įtvirtintų sąlygų pažeidimą. Atsakovas neteisėtus ieškovo veiksmus sieja su ieškovo, nežinant atsakovui, įsteigtomis įmonėmis, kurios, atsakovo vertinimu, konkuruoja, t. y, užsiima analogiška veikla kaip ir UAB „Legatina“, įsteigimu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas apie ieškovo įkurtas įmonės atsakovui tapo žinoma 2014 m. rugsėjo mėnesį. Nors atsakovas apeliaciniame skunde savo teisių pažeidimo sužinojimo momentą sieja su duomenimis gautais iš užsienio, su kuriomis prekybą vykdė ieškovo įsteigtos įmonės, firmų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuotas teisminis ginas dėl žalos priteisimo iš ieškovo, su šiais argumentais sutikti pagrindo neturi. Kaip matyti tiek iš kitoje civilinėje byloje pateikto UAB „Legatina“ procesinio dokumento, tiek iš Liteko duomenų bazės Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3483-6115/2017 ieškinys, kurį UAB „Legatina“ vardu 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė įmonės vadovas, šios bylos atsakovas, yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – ieškovo konkuruojančių įmonių įsteigimu. Nurodytoje byloje ieškinį ieškovui UAB „Legatina“, atstovaujama šios bylos atsakovo, pareiškė neturėdama jokių duomenų apie ieškovo įsteigtų įmonių vykdomas prekybos apimtis. Taigi, byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, kad apie sutarties sąlygų, taip pat apie teisių pažeidimą atsakovui buvo žinoma jau iki duomenų apie ieškovo įsteigtų įmonių vystomą prekybą su užsienio firmomis, gavimą. Pažymėtina, kad šalys sutartyje susitarė, jog sutarties pažeidimu yra laikomi veiksmai, nepaisant ekonominės naudos, todėl sieti duomenų apie prekybos apimtis gavimą su teisės pažeidimo momentu, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo reikalavimais dėl ginčijamos baudos sumokėjimo ieškinio senaties termino eiga nebuvo nutraukta. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas ieškovui būtų nustatęs papildomą terminą netesyboms sumokėti (CK 6.209 straipsnis). Faktiniai bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad sužinojęs apie ieškovo įmonių įsteigimą, atsakovas, kaip UAB „Legatina“ vadovas ieškovo atžvilgiu inicijavo teisminius ginčus dėl žalos, tačiau tuo pačiu momentu, sužinojęs ir apie savo teisių pažeidimą, iš ieškovo sutartinių netesybų per įstatymo nustatytą terminą nereikalavo, o įskaitymą atliko tik 2016 m. birželio 13 d. Taigi atsakovas pripažįsta, kad jo teisė į įskaitytą baudos sumą nėra nekvestionuotina, bet priklauso nuo aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą. Kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į baudą apimtį. Dėl to atsakovo reikalavimas ieškovui sumokėti baudą atsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu. Įvertinus tai, pripažintini iš dalies pagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės pažeidimo nustatymo. Minėta, kad atsakovas teisių pažeidimą momentą sieja su ieškovo neteisėtais veiksmais įsteigiant įmones. Nagrinėjamu atveju, toks momentas yra įmonių įsteigimo data, šios nutarties 31 punkte aptarta teisių pažeidimo sužinojimo data, pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie teisių pažeidimą atsakovui tapo žinoma 2004 m. rudenį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai spręsta, kad įskaitymas negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu taikant ieškinio senatį, todėl nėra aktualu tirti ieškovo sutarties pažeidimo aplinkybes, nes net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs teismas pripažindamas, kad įskaitymas negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu dėl ieškinio senaties taikymo, neturėjo analizuoti bei pasisakyti dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pašalina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, susijusius su ieškovo sutarties sąlygų pažeidimo vertinimu. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus, kad bylą nagrinėjęs teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pabaigą dėl atsakovo teisės reikalauti sutartyje numatytą baudą, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su ieškovo sutarties sąlygų pažeidimo vertinimu.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo naudai priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 31,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nėra pateikęs prašymo dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. ( - ) ieškovo D. K., a. k. ( - ) naudai 31,00 Eur žyminio mokesčio.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai