Byla 2A-156-390/2012
Dėl nesumokėtos kainos dalies pagal pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ivetra ir Ko“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, įmokėto avanso priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Ivetra ir Ko“ priešieškinį dėl nesumokėtos kainos dalies pagal pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą prašydamas dėl esminio pažeidimo nutraukti 2010-07-13 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. IV-036/2010 ir pripažinti ją negaliojančia; priteisti iš atsakovo 55000 Lt įmokėto avanso, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. liepos 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl automobilio Volvo FL 10 (paskirtis - grūdų transportavimas) pirkimo - pardavimo. Pagal sutarties 3.1 p. ir 3.3 p., atsakovas įsipareigojo pristatyti kokybišką ir sukomplektuotą prekę per 10 (dešimt) darbo dienų, pirkėjui sumokėjus bendrą sutarties vertę. 2010-07-13 d., atsakovas pasikvietė ieškovą atvykti adresu Marijampolės g 23, Pagirių k., Garliavos sen., Kauno rajone apžiūrėti atvežtą prekę ir pasirašyti sutartyje. Tuomet paaiškėjo, kad prekė realiai neatitinka žadėtos kokybės reikalavimų, yra techniškai netvarkinga, t.y., sulūžę bortai, uždėtos skirtingos padangos, priekiniai automobilio stiklai suskilę, bandant užvesti neužsiveda, neveikia šiai specializuotai transporto priemonei priklausantis tilto pakėlėjas, kėbulas aprūdijęs. Po apžiūros atsakovas paaiškino ieškovui, kad jei ši prekė jo netenkina jis galintis jos nepirkti, bet tuo pačiu kartu patikino, kad jis pats tiksliai nežinojo, kokia realiai bus atvežtos prekės techninė būklė ir pažadėjo skubiai pašalinęs trūkumus prekę perduoti ieškovui. Tarp ieškovo ir atsakovo įvyko žodinis susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog prekė bus galutinai parengta eksploatacijai ir perduota ieškovui iki 2010-07-23 dienos, t. y. iki tada, kuomet ji būtiniausiai reikalinga pervežant derlių. Ieškovas, patikėdamas atsakovo pažadu, nedelsdamas kitą dieną, t.y. 2010-07-14 d., pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą 55 000 Lt avansą. Ieškovas yra ūkininkas, auginantis grūdines kultūras, ir šis automobilis turėjo būti kaip pagrindinė priemonė atliekant 2010 m. liepos 28 d. - rugsėjo 01 d. laikotarpiu neatidėliotinus darbus, susijusius su sezoniniu grūdų derliaus pervežimu. Tačiau dėl atsakovo kaltės įvyko tai, kad ieškovas realiai negalėjo ir lig šiol negali pasinaudoti preke už kurią 2010-07-14 apmokėjo atsakovui avansu, tikėdamas, kad prekė bus kokybiška ir laiku bei tinkamai perduota jo žiniai. Mano, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį (LR CK 6.217 str. 1d., 2d. 1p., 3d., 6.219 str.), kurios tolimesnis galiojimas negalimas, todėl ji turėtų būti nutraukta kadangi: vadovaujantis sutartimi ir 2010-07-13 tarp šalių pasiektu papildomu žodiniu susitarimu atsakovas, elgdamasis aplaidžiai, laiku ir per protingą terminą neperdavė kokybiškos ir sukomplektuotos prekės, nesiėmė aktyvių veiksmų iki šalių sutartos datos t.y. 2010-07-23 dienos ištaisyti esminius prekės trūkumus, visą sutarties laikotarpį ignoravo ieškovą. Taip pat mano, kad ši sutartis turi ir santykinai negaliojančios sutarties požymių (nuginčijama sutartis), kadangi remiantis LR CK 6.307 str. galima teigti, jog pardavėjas pardavinėjo pirkėjui jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą. Šį teiginį patvirtina tai, jog tarp šalių sudaryta Sutartis buvo pasirašyta 2010-07-13 dieną, kuomet atsakovas prekę nuosavybės teise dokumentaliai įgijo tik 2010-10-15, Lietuvoje ją įregistravo tik 2010-07-22 d., o būtent tuomet, kai dar nebuvo šios prekes savininku. Nutraukus šią sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti įmokėtą avansą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 20 020 Lt nesumokėtą kainos dalį, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis sutarties 4.1.1 punktu ieškovas pervedė atsakovui 55 000 Lt avansą. Remiantis sutarties 4.1.2 punktu ieškovas įsipareigojo pervesti atsakovui 20 020 Lt avansą per 1 dieną prieš pasirašydamas turto priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau šio sutartinio įsipareigojimo ieškovas nėra įvykdęs. 2010 m. spalio 22 d. ieškovui buvo nusiųstas transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktas, kurį ieškovas buvo raginamas pasirašyti, taip pat buvo paprašyta atsiimti transporto priemonę, tačiau ieškovas į raginimus nereagavo. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pats ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Transporto priemonę išsirinko pats ieškovas internetiniame tinklalapyje. Jis pats matė transporto priemonės būklę, kuri jį tenkino. Atsakovas, būdamas verslininku, suprato prekės įsigijimo internetiniame tinklapyje riziką, kad šią prekę bus galima apžiūrėti tik ją pristačius į Lietuvą, ir šią riziką prisiėmė. Teigia, jog nepagrįsti ieškinio teiginiai, kad atvežus minėtą transporto priemonę Volvo FL 10, ji buvo techniškai netvarkinga ir netinkama eksploatacijai. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, bei tinkama eksploatuoti, tačiau apžiūrėjus ją, paaiškėjo, kad yra aprūdiję automobilio bortai. Kadangi tai buvo visiškai neesminiai transporto priemonės trūkumai, žodžiu su ieškovu buvo sutarta, kad atsakovas pašalins parduodamo daikto trūkumus, kuriuos ieškovas nurodė jau po sutarties sudarymo, neatlygintinai. Atsakovas savo žodinius įsipareigojimus įvykdė visiškai. Tačiau ieškovas, atsakovui suremontavus transporto priemonę, bei į jos remontą investavus 14 054, 59 Lt be PVM, telefoninio pokalbio metu atsisakė paimti transporto priemonę, bei sumokėti likusią kainos dalį.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovo ūkininko R. Š. 20 020 Lt nesumokėtos kainos dalį, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (20020 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui UAB „Ivetra ir Ko“ bei 21,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 13 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. IV-036/2010, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti naudotą automobilį Volvo FL 10, skirtą grūdų transportavimui (identifikavimo Nr. ( - )), o ieškovas įsipareigojo priimti turtą ir sumokėti už jį 75 020,00 Lt su PVM. Pagal sutarties 3.1. p., atsakovas įsipareigojo pristatyti turtą per 10 darbo dienų ieškovui sumokėjus visą bendrą sutarties vertę, o 3.3. p. šalys susitarė, kad pardavėjo perduodamas turtas atitinka sutartyje aptartą turto būklę, kokybę, komplektaciją, kartu su turtu perduodami turto valdymui, naudojimui ir disponavimui reikalingi dokumentai. Turto perdavimas patvirtinamas turto priėmimo – perdavimo aktu. Sutarties 4.1.1. punktu šalys susitarė, kad 55000 litų pirkėjas sumokės šios sutarties pasirašymo dieną, o 20 020 litų perves 1 dieną prieš pasirašydamas turto priėmimo – perdavimo aktą (t.1, b.l. 11-12).

6Po sutarties pasirašymo, 2010 m. liepos 14 d. ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 17052 pervedė į atsakovo sąskaitą banke - 55000 Lt avanso (t.1, b.l. 20). Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas transporto priemonę iš Danijos įmonės įsigijo tik 2010-10-15 ir pardavinėjo ieškovui nebūdamas prekės savininku, paneigia VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2011-04-01 raštas Nr. (1.5)-S4-546 ir VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas, kuris patvirtina, kad transporto priemonė registruota UAB „Ivetra ir Ko“ vardu 2010-07-22 (t. 1, b.l. 140, 159). Nurodė, kad šalys pripažino, kad daiktas buvo su trūkumais, t.y. transporto priemonė sunkiai užsivedė, bortai ir jų statramščiai buvo aprūdiję, juos reikėjo keisti naujais, buvo suskilęs lango stiklas, blogai veikė tilto pakėlėjas. Šalių pozicija išsiskyrė vertinant daikto trūkumų pobūdį. Ieškovas daikto trūkumus laikė esminiu sutarties pažeidimu, o atsakovo nuomone daikto trūkumai buvo nereikšmingi (neesminiai). Ieškovas savo ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad šalys žodžiu susitarė dėl daikto trūkumų pašalinimo, t.y. ieškovas pasirinko CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytą pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdą, kuris numato, kad pardavėjo pareigą neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus, jei juos įmanoma pašalinti. Konstatavo, kad alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, kad, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačios faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 str.). Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. viduryje transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, tinkamai eksploatacijai, t.y. kad atsakovas transporto priemonės trūkumus pašalino apytiksliai per 1,5 mėnesio terminą. Tokio ilgumo terminą teismas laikė atitinkančiu įstatyme įtvirtintą protingo termino sąvoką, kadangi trumpesniu terminu pašalinti daikto trūkumus atsakovui sutrukdė nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, t.y. užtrukęs remontui reikiamų detalių gavimas. Kadangi ieškovas pasinaudojo CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytu pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, o atsakovas per protingą terminą pašalino daikto trūkumus, todėl ieškovas turi vykdyti šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.2. p. bei CK 6.344 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad pirkėjas turi sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

7Apeliaciniu skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas privalėjo motyvuotai įvertinti, tačiau nevertino atsakovo veiksmų iki sutarties sudarymo t.y. visiškai nepasisakė dėl atsakovo - kaip prekės pardavėjo sąžiningumo tariantis dėl prekės pardavimo su ieškovu apibūdinant ją internetiniame tinklalapyje, nepasisakė dėl atsakovo pateiktos ieškovui aiškiai klaidinančios informacijos kuri suteikė ieškovui nepagristas garantijas ir leido pagristai tikėti, kad prekė bus atgabenta techniškai tvarkinga, kad jos būklė, kokybė bei komplektacija atitiks visus reikalavimus, ir kad atgabenus prekę į Lietuvos Respubliką ji bus tinkama eklsplotavimui. Atgabenus prekę jau pirminės vizualinės apžiūros natūroje metu paaiškėjo, jog ji realiai neatitiko atsakovo žadėtos kokybės reikalavimų (LR CK 6.333 str. 1d., 2d., 3d., 4d.), ir buvo techniškai netvarkinga su sulūžusiais bortais, skirtingomis ant ašių padangomis, suskilusiais priekiniais automobilio stiklais, bandant užvesti neužsivedė, neveikė šios specializuotos transporto priemonės tilto pakėlėjas, kėbulas buvo aprūdijęs. Atsakovas žinojo apie ieškovui internetu pateiktos prekės būklę, kuri internetinės apžiūros metu jau neatitiko elementarių techninių reikalavimų tokio tipo specializuotai transporto priemonei ir buvo netinkama eksploatavimui, o tai reiškia, kad atsakovo pateikta ieškovui pirminė informacija apie prekę buvo aiškiai klaidinanti. Tai patvirtina ir paties atsakovo pateiktas 2010-09-02 d. aktas - sąmata su išvardintais prekės remonto metu 45-iose pozicijose pakeistų detalių ir atliktų darbų pavadinimais bendrai - 14 054,59 Lt sumai. Teismas visiškai nekėlė klausimo ir nepasisakė, ar minėtame akte - sąmatoje pakeistos detalės ir atlikti darbai atitinka esminio daikto trūkumo sąvoką, bet atvirkščiai, vadovavosi tik atsakovo ir jo iškviestu liudytoju parodymais jog prekei buvo atliekami tik kosmetiniai darbai, visiškai neužsimenant apie pakeistus automobilio agregatus ir detales, kurių nepakeitus prekė nefunkcionuotų. Teismas neįsigilino į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas yra specifinės prekės pirkėjas t.y. ūkininkas auginantis grūdines kultūras, ir kad perkama prekė jam turėjo būti kaip viena iš pagrindiniu priemonių 2010 m. liepos 28d.- rugsėjo 01d. laikotarpiu nuimant ir transportuojant grūdines kultūras. Kuomet atsakovas galutinai įsitikino jog atgabenta iš Danijos prekė turi esminių trūkumų, akivaizdžiai pažeisdamas pareigą garantuoti, ieškovui nurodė, jog prekės trūkumai yra nereikšmingi (neesminiai), pasireiškiantys tik dėl aprūdijusių automobilio bortų aiškiai suvokdamas, kad trūkumai esminiai, ir kad pašalinti trūkumus iki 2010-07-23 termino realiai jis nesugebės. Atsakovas užgarantavo, o ieškovas tuo patikėjo, kad atsakovas sugebės skubiai pašalinti prekės trūkumus (LR CK 6.319 str. 2d.) per protingą atsakovo nurodytą vienos - dviejų savaičių terminą ir prekę perduos pilnai parengtą eksploatacijai, kuomet ieškovui būtiniausiai reikalinga pervežant derlių. Teismo sprendime nebuvo motyvuotai įvertinta viena iš pagrindiniu atsakovo pareigų t.y. pareiga perduoti ieškovui daiktą (CK 6.317 str.), kurios iki šiol atsakovas nėra tinkamai įvykdęs. Teismas neįvertino į bylą ieškovo pateiktų įrodymų ir nepasisakė apie atsakovo nesąžiningumą ir tuo aspektu, kuomet atsakovas jau sudaręs 2010-07-13 su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį ir pargabenęs prekę į Lietuvą, 2010-07-23 viešai pradėjo pardavinėti prekę per internetinį tinklalapį „Autogidas“, ieškovui apie tai nežinant, o tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas visą sutarties galiojimo laikotarpį elgėsi nesąžiningai. Nesutinka su teismo išvada, kad atgabentos į Lietuvą prekės trūkumai buvo neesminiai, kurie per protingą terminą atsakovo pašalinti, tai pat nesutinka, kad ieškovas iškarto nesikreipė į atsakovą su prašymu nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Atgabentos į Lietuvą prekės trūkumai buvo esminiai dėl kurių prekės eksploatacija iš esmės buvo negalima, o tai reikštų, kad atsakovas, pateikęs klaidinančią informaciją, sąmoningai siekė parduoti ieškovui prekę su paslėptais (neakivaizdžiais) jos trūkumais. Ieškovas neturėjo jokių galimybių tiksliai išsiaiškinti prekės trūkumų apimties ir dydžio, todėl pagristai tikėjo dėl jam tik vizualiai matytų trūkumų skubaus pašalinimo. Dėl ieškovo nežinojimo atsirado tarp šalių žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo skubiai ištaisyti prekės trūkumus, o būtent, per vieną- dvi savaites nuo prekės atgabenimo į Lietuvą datos, ir ieškovas patikėdamas atsakovu sutiko su šiuo pasiūlymu. Teismas visiškai nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti ar atsakovas pagal Sutarties 3.3 punktą galutinai įvykdė savo įsipareigojimus tinkamai perduoti ieškovui prekę su prekės valdymui, naudojimui ir disponavimui reikalingais dokumentais. Pažymi, kad prekė 2010-09-16 dienai negalėjo atitikti nurodytu sutarties reikalavimų, kadangi 2011-04-08 dienai prekė turėjo nepašalintų trūkumų, o būtent, TA kortelėje nurodoma, kad prekei pastebimas degalų, alyvos ar kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas, o tai reikštų, kad prekė tai dienai neatitiko sutarties 3.3. p. nurodytų reikalavimų. Teigia, kad teismas tirdamas faktines bylos aplinkybes nebuvo iki galo atidus nurodydamas prekės pristatymo į Klaipėdą datą (teismo nurodoma 2010-10-19), tuo iš esmės prieštaraudamas byloje surinktiems įrodymams dėl prekės pristatymo į Lietuvą datos, sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė kokio dydžio žyminis mokestis priteistinas, apelianto nuomone, tai patvirtina, kad teismas neatidžiai ir paviršutiniškai, neįsigilindamas į ieškinio esmę išnagrinėjo bylą, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Taip pat nurodo, kad teismas netaikė vieno iš daugelio sutarčių aiškinimo principų- nesiaiškino šalių sudarytos sutarties tikslų (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), kurie galėtų padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad 2010 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą transporto priemonę išsirinko pats ieškovas internetiniame tinklalapyje. Jis pats matė transporto priemonės būklę, kuri jį tenkino. Ieškovas suprato, kad mato transporto priemonę tik internetiniame tinklalapyje, žinojo, kad transporto priemonė yra naudota, todėl taip pat prisiėmė tam tikrą riziką, kad transporto priemonę pargabenus į Lietuvą ir apžiūrėjus ją natūra, yra įmanomi tam tikri išvaizdos trūkumai, kurių galima nepastebėti apžiūrint daiktą nuotraukose. Atsakovas apie transporto priemonės būklę žinojo tiek, kiek ir ieškovas, kadangi kartu su ieškovu buvo renkama jo pageidavimus atitinkanti transporto priemonė. Ieškovui išsirinkus ginčo transporto priemonę, ji buvo atsakovo vardu įgyta iš pardavėjo Truck Sealand. Tą pačią dieną, t.y. 2010-07-13 atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. Tik pasirašius su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį 2010 m. liepos 16 d. atsakovas užsakė transporto priemonės gabenimą jūros vandenimis, kuriame buvo numatyta išvykimo data- 2010-07-19. Prekė Lietuvoje buvo tik 2010-07-20, kada ją realiai apžiūrėjo tiek ieškovas tiek ir atsakovas. Būtent apžiūros natūroje metu paaiškėjo prekės trūkumai, kurie nebuvo esminiai ir kuriuo atsakovas neatlygintinai pašalino. Transporto priemonė stiklas įskilo transportavimo metu, todėl ši aplinkybė nebuvo žinoma atsakovui sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o kėbulo aprūdijimo taip pat nebuvo matyti iš internete esančių nuotraukų. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad atsakovui buvo žinoma prekės trūkumai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bei kad atsakovo suteikta informacija apie prekę buvo aiškiai klaidinanti, pagrįsti prielaidomis, ir visiškai neįrodyti. Be to, jie nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo aspektu, kadangi ieškovas neprašė pripažinti sutarties negaliojančia dėl suklydimo, apgaulės ar kitų aplinkybių. Ginčo esmė buvo pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą teisių apsauga ir tik dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių turėtų būti nagrinėjamas ginčas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus liudytojos L. R. parodymus (kurie nėra informatyvūs, bendro pobūdžio) apie prekės neatitikimą kokybės reikalavimams. Šios aplinkybės buvo nustatytos tik atsakovui pripažinus tam tikrus faktus ir pateikus juos patvirtinančius įrodymus. Tai patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai. Ieškovas nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų liudytojų V. Š., K. K., M. G. parodymų, techninės apžiūros dokumentų, remonto darbų sąskaitų, iš kurių matyti, kad buvo remontuojami ne pagrindiniai transporto priemonės agregatai, o transporto priemonė buvo ruošiama eksploatacijai. Vien apeliaciniame skunde nurodyti daikto kokybės neatitikimai- skirtingos padangos, parūdijęs kėbulas, patvirtina, kad daikto trūkumai nebuvo esminiai ir buvo pašalinami. Vien ta aplinkybė, kad daikto trūkumai buvo pašalinti iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos patvirtina faktą, kad jie buvo pašalinami, kas jau daro negalimu pirkėjo teisių gynimo LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatytu būdu. Atsakovas per protingą laiką pašalino prekės trūkumus, kurie buvo neesminiai. Šie trūkumai tikrai yra neesminiai ir nesunkiai pašalinimai, juolab, kad įgyta transporto priemonė buvo skirta ieškovo ūkinei veiklai- ūkio produkcijos gabenimui, dėl ko estetinė transporto priemonės išvaizda nebuvo pagrindiniu kriterijumi renkantis prekę. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonė ieškovui buvo reikalinga 2010 metų liepos 28 d.- rugsėjo 01 d. laikotarpiu. Tačiau ieškovas nurodė, kad transporto priemonę įsigijo ūkinei veiklai vykdyti. Transporto priemonės vertė 75 020 Lt, todėl akivaizdu, kad ieškovas transporto priemonę įsigijo tikrai ne vienam sezonui. Be to, sutartimi nustatytų prekės pristatymo terminų UAB „Ivetra ir ko“ nebuvo pažeidusi, kadangi sutinkamai su sutarties 3.1 punktu pardavėjas įsipareigojo pristatyti prekę per 10 darbo dienų pirkėjui sumokėjus visą bendrą sutarties vertę. Remiantis sutarties 4.1.1 punktu ieškovas pervedė atsakovui 55 000 Lt didžiąją dalį kainos. Remiantis sutarties 4.1.2 punktu ieškovas įsipareigojo pervesti atsakovui 20 020 Lt per 1 dieną prieš pasirašydamas turto priėmimo-perdavimo aktą. Šio sutartinio įsipareigojimo ieškovas nėra įvykdęs. Pažymi, kad ieškovas pats labai keitė savo poziciją dėl transporto priemonės remonto terminų. Patikslintame ieškinyje ir parengiamajame posėdyje ieškovas nurodė, kad jis prekę Lietuvoje matė 2010-07-13, bei kad atsakovas ją įsipareigojo suremontuoti iki 2010-07-23. Atsakovui pateikus įrodymus, kad transporto priemonė buvo pargabenta į Lietuvą tik 2010-07-20, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė kitokius terminus. Apeliaciniame skunde vėl teigiama apie 2010-07-23 dienos terminą. Atsakovas kategoriškai neigia tokį susitarimą, kadangi per 3 dienų terminą paruošti transporto priemonę eksploatacijai buvo neįmanoma. Liudytojai patvirtino aplinkybes, kad statramsčius reikėjo užsakyti iš gamintojo, kuris rugpjūčio mėnesį nedirbo. Todėl toks ieškovo paaiškinimų prieštaringumas nesudaro pagrindo jais remtis kaip patikimais įrodymais, patvirtinančias ieškinyje nurodytas aplinkybes, juolab, kad kitų įrodymų ieškovas nepateikė. Aplinkybės, kad ieškovas negalėjo pastebėti prekės trūkumų be specialaus tyrimo, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, kadangi ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kliudžiusių jam atlikti jo nurodomą specialų tyrimą, priešingai, ieškovas skunde dar kartą patvirtino teismo nustatytą aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl trūkumų pašalinimo, t.y. remonto darbų atlikimo. Būtent ši aplinkybė ir yra esminė aplinkybė, kuria rėmėsi teismas atmesdamas ieškinį. Teismas atmetė ieškinį būtent tuo pagrindu, kad ieškovas pasirinko kitą alternatyvų savo teisių gynimo būdą- neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus, dėl to neteko dėl tų pačių aplinkybių reikalauti ginti jo teises kitu būdu-atsisakant sutarties ir reikalaujant grąžinti kainą. Šių teismo nustatytų aplinkybių ieškovas neginčija, neginčija teismo nurodytos kasacinio teismo praktikos. Todėl visi kiti apeliacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su sutarties teksto aiškinimu, sutarties sudarymo aplinkybėmis), yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsakovo pateiktos aktas sąmata ir 2010 metų rugsėjo 2 d. bei 2010 metų rugsėjo 16 d. sąskaitos patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad remonto ir parengimo eksploatacijai darbai buvo baigti būtent nurodytu laiku. Į UAB „Kauno techninės apžiūros centrą“ atsakovas kreipėsi bylos nagrinėjimo metu tik įrodymo gavimo tikslu, kadangi kaip pardavėjas nebuvo įsipareigojęs atlikti transporto priemonės techninės apžiūros. Minėtoje kortelėje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir ją galima eksploatuoti iki 2012-04-08, o ieškovo nurodytas trūkumas nurodytas kaip nedidelis.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010m. liepos 13 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. IV-036/2010, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti naudotą automobilį Volvo FL 10, skirtą grūdų transportavimui (identifikavimo Nr. ( - )), o ieškovas įsipareigojo priimti turtą ir sumokėti už jį 75 020,00 Lt su PVM. Pagal sutarties 3.1. p., atsakovas įsipareigojo pristatyti turtą per 10 darbo dienų ieškovui sumokėjus visą bendrą sutarties vertę, o 3.3. p. šalys susitarė, kad pardavėjo perduodamas turtas atitinka sutartyje aptartą turto būklę, kokybę, komplektaciją, kartu su turtu perduodami turto valdymui, naudojimui ir disponavimui reikalingi dokumentai. Turto perdavimas patvirtinamas turto priėmimo – perdavimo aktu. Sutarties 4.1.1. punktu šalys susitarė, kad 55000 litų pirkėjas sumokės šios sutarties pasirašymo dieną, o 20 020 litų perves 1 dieną prieš pasirašydamas turto priėmimo – perdavimo aktą (t.1, b.l. 11-12). Po sutarties pasirašymo, 2010 m. liepos 14 d. ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 17052 pervedė į atsakovo sąskaitą banke - 55000 Lt avanso (t.1, b.l. 20). Tarp šalių iškilo ginčas dėl perduoto daikto atitikimo kokybės reikalavimams ir tokių trūkumų pripažinimo esminiais ( neesminiais) bei daikto trūkumų pašalinimo per protingą terminą.

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

14Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė prisiteisti iš atsakovo sumokėtą avansą pagal šalių sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įrodinėdamas, kad prekė buvo pateikta techniškai netvarkinga ir turėjo esminius trūkumus ir atsakovas per protingą terminą trūkumų nepašalino, prašė dėl esminio pažeidimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bei pripažinti sutartį negaliojančia. Atsakovas priešiniu reikalavimu įrodinėjo, kad jis daikto trūkumus šalims sutarus pašalino neatlygintinai per protingą terminą ir tokie trūkumai nebuvo esminiai, šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra įvykdyta, o ieškovas nevykdo pareigos ir neapmoka dalies daikto kainos. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir jos vykdymu nustatymas ir šių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes reikšmingas ginčui tarp šalių išspręsti, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, teismo sprendime išdėstė argumentus ir padarė išvadas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvacija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes bei priimdamas sprendimą neteisingai taikė CK 6. 334 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.

16Įstatymas (CK 6. 334 straipsnis) reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Vadovaujantis minėto įstatymo norma, tuomet, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

17Nagrinėjamos bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai pripažino ginčo šalys, kad priimant ginčo automobilį jis buvo su trūkumais: transporto priemonė sunkiai užsivedė, bortai ir jų statramsčiai buvo aprūdiję, juos reikėjo pakeisti naujais, buvo suskilęs lango stiklas, blogai veikė tilto pakėlėjas. Bylos faktiniai duomenys rodo, kad šalys žodžiu susitarė, kad būtų pašalinti daikto trūkumai, nes trūkumus buvo įmanoma pašalinti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1., b.l. 81-83) patvirtina, kad atsakovas šalino trūkumus. Šalys specialistų išvadų dėl daikto trūkumų pripažinimo esminiais nepateikė, o daikto trūkumų šalinimo darbų apimtis neleidžia pagrindo teigti, kad automobilio trūkumai buvo esminiai, nes automobilis ir nepašalinus trūkumų galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pakankamo pagrindo ieškovui manyti, kad atsakovas daikto trūkumų nepašalins taip pat nebuvo, tyčinių atsakovo veiksmų parduodant daiktą nenustatyta. Taigi, remiantis surinktais įrodymais sutarties pažeidimą pripažinti esminiu ir nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pagrindo (CK 6. 217 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančių įrodymų visetą nustatoma, kad 2010 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje atsakovas visus transporto priemonės trūkumus pašalino ir automobilis atitiko pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus kokybės reikalavimus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas transporto priemonės trūkumus pašalino maždaug po 1, 5 mėnesio termino ir pripažino, kad toks ilgumo terminas atitinka įstatyme įtvirtintai protingo termino sąvokai. Teisėjų kolegija su tokiomis apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis nesutikti neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pašalintinų daikto trūkumų apimtį, į tą aplinkybę, kad atsakovas šalindamas daikto trūkumus turėjo gauti reikiamas detales remontui iš užsienio, pripažįsta nustatytą terminą protingu terminu daikto trūkumams šalinti ir neturi pagrindo konstatacijai, kad tuo buvo pažeistos nusipirkusio naudotą daiktą pirkėjo teisės (CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad priimant sprendimą nebuvo vertinti atsakovo veiksmai iki sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad parduotą transporto priemonę ieškovas išsirinko interneto tinklalapyje ir tikėtina, kad matė jo būklę. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovui buvo žinoma daikto būklė iki šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį nėra. Taigi, pagrįstai atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovas išsirinkdamas ir pirkdamas naudotą automobilį rizikavo, jog apžiūrėjus daiktą natūroje įmanomi tam tikri daikto trūkumai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio visumos ir jame padarytų išvadų matyti, kad priimant sprendimą buvo įvertinti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo atlikti veiksmai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

19Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nurodo ir tai, kad teismas netinkamai įvertinęs įrodymus neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Dėl įrodymų vertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs daugelyje nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/06; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š., D. Š., S. S. ir kt. v. UAB „Tez tour“, UAB „Travel pub“, UAB „Septynios mylios“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti kitokius faktus nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas pagrindo nėra, todėl atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su procesinių teisės normų pažeidimu, vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

20Kiti apeliacinio skundo argumentai tiesioginės reikšmės galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

21Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisingu, todėl paliktinas nepakaistas, apeliacinis skundas atmestinas.

22Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

24Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Iš ieškovo R. Š. (a.k. ( - ) priteisti 900 Lt išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „Ivetra ir Ko“ (į.k. 134971823).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą prašydamas dėl esminio pažeidimo... 4. Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį... 6. Po sutarties pasirašymo, 2010 m. liepos 14 d. ieškovas mokėjimo nurodymu Nr.... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ prašo... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010m. liepos 13 d. tarp atsakovo ir... 13. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad... 14. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvacija, kad... 16. Įstatymas (CK 6. 334 straipsnis) reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą... 17. Nagrinėjamos bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai... 18. Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad priimant sprendimą... 19. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nurodo ir tai, kad teismas netinkamai... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai tiesioginės reikšmės galutiniam tarp... 21. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas... 22. Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 98 straipsnio taisykles... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7d. sprendimą palikti... 25. Iš ieškovo R. Š. (a.k. ( - ) priteisti 900 Lt išlaidų turėtų...