Byla e2A-705-538/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. D. ir atsakovo T. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo T. D. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kt., tretieji asmenys Šilutės kredito unija, UAB „Memelio lombardai“, AB „SEB bankas“, UAB „Mogo LT“, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė S. D. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą 2013-12-28 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )), nutraukti dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko L. D. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-11-01 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui nuo ieškinio surašymo dienos 2015-11-01 iki 2016-04-10 po 267,59 Eur kas mėnesį, viso 1427,15 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 10971,90 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės atsakovui 573 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo 5000,00 Eur ieškovei neturtinės žalos; nustatyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), ½ daliai uzufruktą – teisę ieškovei su nepilnamečiu vaiku L. D. gyventi ½ dalyje buto iki vaiko pilnametystės; visas teises ir prievoles, kylančias iš 2016-03-29 Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. ( - ) UAB „Mogo LT“ pripažinti asmeninėmis S. D. teisėmis ir prievolėmis; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „D.“, o atsakovui palikti jo pavardę – „D.“; nenustatyti termino susitaikyti; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, jog atsakovas neretai vartoja alkoholį, pradėjo terorizuoti ieškovę ir jos tris nepilnametes dukras, prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl to, kad jis 2015-10-06 22.30 val., būdamas neblaivus, smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariams, t. y. ieškovei bei jos nepilnametei dukrai fizinį skausmą, taikytos kardomosios priemonės. Taip pat 2016-03-08 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsakovo atžvilgiu pradėtėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad T. D. ieškovei sudavė smūgius, dėl to ieškovei buvo diagnozuotas kryžkaulio V segmento lūžis su nežymia dislokacija.
  3. Atsakovas T. D. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 100,00 Eur kas mėnesį iš ieškovės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės 3095 Eur kompensaciją atsakovui už transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninius kilnojamuosius daiktus (juvelyrinius dirbinius-papuošalus) – auksinę suktą grandinėlę apie 40 cm ilgio (vertė 300,00 Eur); kaučiukinę juodos spalvos apyrankę apdirbtą auksu (vertė 100,00 Eur), kaučiukinį juodos spalvos žiedą apdirbtą auksu (vertė 80,00 Eur), komplektą (2 vnt.) auksinių auskarų „rinkiukų“ (vertė 100,00 Eur), vieną auksinį auskarą „rinkiuką“ su išraižytais vienodais trikampiukais (vertė 30,00 Eur), vestuvinį žiedą su deimantu (vertė 1000,00 Eur), pakabuką auksinį kryžių (vertė 250,00 EUR), 2 vnt. Egiptietiškų sidabrinių žiedų su auksiniais inicialais (vertė 400,00 Eur) ir Egiptietišką sidabrinį pakabuką su auksiniais inicialais (vertė 150,00 Eur).
  4. Atsakovas nurodė, jog dėl ieškovės kaltės nutrūko santuoka, be to, mano, jog gali pasirūpinti nepilnamete dukra, todėl jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su juo, nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaiku ir kitais reikalavimais. Pažymėjo, jog iki santuokos sudarymo su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, taip pat buvo sudaręs kredito sutartį su Šilutės kredito unija. Šios prievolės yra asmeninės. Teigia, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad bendros jungtinės nuosavybės lėšomis buvo išpirkta dalis jo asmeninės nuosavybės. Kreditai nebuvo dengiami iš bendrų lėšų, o dalis kreditų buvo padengta iš lėšų, kurias grąžino UAB „( - )“, kuriai iki santuokos buvo paskolinęs, t. y. UAB „( - )“ grąžino 2014-01-31 – 46000 Lt paskolos, 2014-05-31 grąžino 4100 Lt paskolos, 2014-08-31 grąžino 5000 Lt paskolos, 2015-02-28 grąžino 4300 Eur paskolos, 500 Eur pervedė tiesiai į Šilutės kredito uniją, 3761,51 Eur pervedė tiesiai į AB SEB banką, 47912,54 Eur nusiėmė grynais iš įmonės kortelės. Viso buvo grąžinta 69047,11 Eur paskolos. Šiomis asmeninėmis lėšomis ir buvo dengiami kreditai. Pažymėjo, jog UAB „( - )“ buvo įsteigta 2016-04-05, t. y. iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninė jo nuosavybė. UAB „( - )“ buvo skolinga iki santuokos sudarymo, todėl ši turtinė teisė (reikalavimo teisė grąžinti skolą) yra jo asmeninė turtinė teisė. Šilutės kredito unijai grąžintą 13258,46 Eur sumą sudaro pajus, kuris buvo įsigytas gaunant kreditą, todėl yra asmeninė jo nuosavybė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, tarp S. D. ir T. D. įregistruotą 2013-12-28 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko L. D., gim. 2014-07-21, gyvenamąją vietą su ieškove S. D., jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo T. D. nepilnametės dukros L. D. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-11-09) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę S. D. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės L. D. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės; nustatė atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. D., gim. 2014-07-21, tvarką; priteisė iš atsakovo T. D. ieškovės S. D. išlaikymui po 267,59 Eur kas mėnesį nuo ieškinio surašymo dienos – 2015-11-01 iki 2016-04-10, iš viso 1427,15 Eur; Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) 4500,00 Eur vertės, iš ieškovės S. D. priteisė atsakovui T. D. 1323,00 Eur kompensaciją; Nustatė, kad įsipareigojimai kreditoriui UAB „Mogo LT“ pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. ( - ) laikytina asmenine ieškovės S. D. prievole; įpareigojo ieškovę S. D. per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui T. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančius juvelyrinius dirbinius, tai yra auksinę suktą grandinėlę apie 40 cm ilgio (vertė 300,00 Eur), kaučiukinę juodos spalvos apyrankę apdirbtą auksu (vertė 100,00 Eur), kaučiukinį juodos spalvos žiedą apdirbtą auksu (vertė 80,00 Eur), komplektą (2 vnt.) auksinių auskarų „rinkiukų“ (vertė 100,00 Eur), vieną auksinį auskarą „rinkiuką“ su išraižytais vienodais trikampiukais (vertė 30,00 Eur), vestuvinį žiedą su deimantu (vertė 1000,00 Eur), pakabuką auksinį kryžių (vertė 250,00 EUR), 2 vnt. Egiptietiškų sidabrinių žiedų su auksiniais inicialais (vertė 400,00 Eur) ir Egiptietišką sidabrinį pakabuką su auksiniais inicialais (vertė 150,00 Eur); kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės S. D. 46,00 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo T. D. 93,00 Eur; sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2015-11-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įpareigotas atsakovas T. D. gyventi skyriumi nuo ieškovės S. D. ir nepilnametės dukters L. D., bei iš atsakovo T. D. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai L. D., mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-11-09, iki teismo sprendimo priėmimo; sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2015-11-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis įpareigotas atsakovas netrukdyti ieškovei S. D. naudotis namų ūkyje naudojamu ir gyvenamajame name ( - ), esančiu šeimos kilnojamuoju turtu; sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2015-12-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovui nustatyta teisė matytis su dukra kiekvieną savaitę – antradienį ir ketvirtadienį bei kas antrą sekmadienį, pradedant nuo 2016-01-03 nuo 12.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą; sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei L. D., gim. 2014-07-21, priteisimo vykdyti skubiai.
  2. Nurodė, kad iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalys nuo 2015 m. spalio mėn. kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda, susitaikyti vienas su kitu nėra linkę, todėl laikė, jog sutuoktinių ryšiai nutrukę ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir konstatuotina, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.
  3. Taip pat nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, jog 2015-10-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, taip pat tuo pačiu metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl to, jog ji sulaužė atsakovui dešinės rankos pirštą ir sužeidė nugarą, tačiau abu ikiteisminiai tyrimai tiek T. D., tiek S. D. atžvilgiu buvo nutraukti. Konstatavo, kad įvertinus šalių paaiškinimus akivaizdu, jog tarp ieškovės ir atsakovo dažnai kildavo buitiniai konfliktai, į kuriuos buvo įtraukiami ir kiti šeimos nariai, ir ne vienas iš sutuoktinių nemokėjo taikiai bei abipusių derybų būdu išspręsti kilusių nesutarimų. Pažymėjo, jog pagrindiniai nesutarimai, nuolatiniai pykčiai ir vienas kito kaltinimai, pareiškimų policijai rašymas dėl smurtavimo, turto pasisavinimo, sugadinimo, kurių pagrindu buvo pradedami ikiteisminiai tyrimai, kurie galiausiai buvo nutraukiami, prasidėjo, po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bei teismo nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su šalių dukra.
  4. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų ketinusios išsaugoti santuoką, elektroniniai susirašinėjimai rodo akivaizdžią vienas kitam nepagarbą, nelojalumą. Teismo vertinimu abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, neieškojo galimų problemų sprendimo būdų, nesiaiškino nepasitikėjimo vienu kitu priežasčių, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų ateityje atkurti nutrūkusius santuokinius ryšius.
  5. Teismas konstatavo, kad santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai. Šalių sutrikęs tarpusavio nuolatinis bendravimas, neišsiaiškintos pykčio vienas kitam aplinkybės ir priežastys, rodo, jog nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismas pažymi, jog sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Bylos duomenys patvirtina, jog abu sutuoktiniai nesiėmė pakankamai pastangų, kad jų santuoką būtų tvirta, pašlijus sutuoktinių ryšiams nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų juos vėl atkurti ir išsaugoti santuoką, nei vienas iš sutuoktinių nebandė keisti savo elgesio bei požiūrio į atskirų šeimos problemų sprendimą, kilusius konfliktus spręsti taikiu būdu, o ne vienas kito kaltinimu, grasinimu teismais, policija. Teismo vertinimu sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimą.
  6. Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo ieškovei, teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų išlaikyti save ir dukrą, užstatė į lombardą T. D. priklausančius juvelyrinius dirbinius, taip pat sudarė išperkamosios nuomos „mogo.lt“ sutartį, kurios pagrindu santuokos metu įgytą automobilį „VW Passat“ perleido už tam tikrą pinigų sumą, ėmė greituosius vartojimo kreditus, o tai rodo, jog ieškovei nuolat trūko pinigų išlaikant save ir tris nepilnamečius vaikus.
  7. Pažymėjo, jog ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovės gaunamos pajamos buvo minimalios, iš jų dar ji turėjo išlaikyti savo tris vaikus, jokių santaupų neturėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė neturi teisės į išlaikymą ir tuo metu turėjo pakankamai turto ar pajamų save išlaikyti, priešingai, ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog tuo laikotarpiu neturėjo lėšų pragyvenimui, stengėsi jų prasimanyti, kad galėtų išlaikyti save ir nepilnametes dukras bei suteikti joms gyvenamąją vietą išsinuomodama butą, kad būtų apginti ir nepažeisti vaikų interesai. Darė išvadą, jog atsakovui esant darbingam, sveikam, neįrodžius savo sunkios turtinės padėties, ieškovei pagrindus būtinumą dėl išlaikymo, išlaikymo mėnesio dydį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 267,59 Eur kas mėnesį nuo ieškinio surašymo dienos – 2015-11-01 iki 2016-04-10, iš viso 1427,15 Eur.
  8. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad L. D. gyvenimas kartu su motina S. D. kaip nors pažeistų vaiko interesus ar kitaip suvaržytų jos teises. Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovės šeimos gyvenimo sąlygų ir nurodė, kad jos tinkamos vaikui, kad mama stengiasi ir rūpinasi visomis išgalėmis tenkinti vaiko poreikius. Todėl, nors mažamečio vaiko gyvenamosios vietos sąlygos yra reikšmingos, ši aplinkybė yra vertinama kontekste pareigos užtikrinti mamos ir mažamečio vaiko nenutrūkstamą ryšį. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį mažamečio vaiko atžvilgiu, tuo tarpu 2015-10-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi atsakovui T. D. buvo skyręs kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų S. D., gim. 1980-03-16, ir S. N., gim. 1999-12-27, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. D. ir S. N., taip pat nesilankyti nukentėjusiųjų S. D. ir S. N. gyvenamojoje vietoje. Teismas darė išvadą, jog vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės L. D. gyvenamąją vietą nustačius su motina (ieškove).
  9. Spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, nuolat kyla nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su L. D. tvarkos, todėl teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atitinkančią vaiko interesus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nei vienas iš tėvų nedaro žalos vaikui ir jo interesams, todėl abu tėvai turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškove sutarė dėl bendravimo tvarkos su vaiku, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė tokiai bendravimo tvarkai, todėl teismas patvirtino atsakovo priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.
  10. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovės pateiktus duomenis apie vaikui būtinas išlaidas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau įvertinus tai, jog augančiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta 400 Eur suma vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių.
  11. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas turi butą, adresu ( - ), kuris yra įkeistas kreditoriui AB SEB bankui, tačiau išnuomotas pagal nuomos sutartį, kas rodo, jog atsakovas be gaunamo darbo užmokesčio, taip pat gauna pajamas iš buto nuomos. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį bustą nuomojasi, moka buto nuomą ir komunalines paslaugas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro apie 510 Eur darbo užmokestis ir uždirbtas užmokestis pagal valandas UAB „( - )“, atsakovo pajamas sudaro apie 331,45 Eur, tačiau teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog iš savo įmonės gauna pajamų už įmonės gautą pelną. Atsakovas nurodė, jog gyvena pas motina name. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų bankui bei teikia išlaikymą dar dviem vaikams, ieškovė taip pat turi įsipareigojimų lizingo bendrovei, kredito įmonėms pagal vartojimo kredito sutartis bei taip pat išlaiko dar dvi dukras, duomenų apie šalių sveikatos problemas, nedarbingą, nėra.
  12. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, gauna pastovias pajamas, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, sprendė, jog atsakovas finansiškai pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo dukrai. Teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatavo, kad iš atsakovo priteistina 200,00 Eur per mėnesį suma, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2015-11-09 iki vaiko pilnametystės.
  13. Spręsdamas dėl turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog VĮ Regitra 2015-10-23 duomenimis T. D. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, o S. D. vardu iki 2014-06-19 buvo įregistruota transporto priemonė „VW NEW BEETLE“, valst. Nr. ( - ) nuo 2014-06-20 įregistruota nuosavybė į transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) Bylos duomenys patvirtina, jog 2012-11-10 ieškovė savo asmeninėn nuosavybėn buvo įgijusi transporto priemonę pagal pirkimo pardavimo sutartį „VW NEW BEETLE“, valst. Nr. ( - ) už 7500,00 Lt (2172,15 Eur), kurią 2014-06-17 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 6400,00 Lt (1853,57 Eur).
  14. Nurodė, kad negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog automobilis pirktas tik iš santuokinių lėšų ir paskolintų pinigų, kadangi akivaizdu, jog ieškovė savo asmeninį automobilį „VW NEW BEETLE“, valst. Nr. ( - ) pardavė kaip tik tuo metu – 2014-06-19, kai automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) buvo įgytas pagal 2014-06-19 pirkimo pardavimo sutartį už 14000,00 Lt (4054,68 Eur), todėl pripažintina, jog ieškovė už jai nuosavybės teise priklausančio automobilio pardavimą gautas asmenines lėšas 1854 Eur panaudojo automobilio „VW Passat“ įsigijimui.
  15. Pažymėjo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės, atsakovas teigdamas, jog automobilio vertė yra didesnė nei nurodė ieškovė, pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis, jog vidutinė transporto priemonės „VW Passat“ 2016-05 mėn. vertė yra 6190 Eur, tačiau svarbu pažymėti tai, jog tai nurodyta vidutinė tokio modelio bei metų automobilio vertė, o ne konkretaus dalintino automobilio. Taigi, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis dėl dalintino turto vertės, atsižvelgęs į tai, jog sandorio šalys, sudarydamos automobilio pirkimo sutartį bendru sutarimu galėjo nurodyti ir mažesnę automobilio vertę, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pripažino, jog santuokoje įgyto dalintino automobilio vertė yra 4500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog automobiliu naudojasi ieškovė, atsakovas sutinka, jog automobilis natūrą būtų priteistas ieškovei, todėl santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas – automobilis 4500,00 Eur vertės priteistinas ieškovei nuosavybes teise, o atsakovui iš ieškovės priteistina 1323,00 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią turto dalį, atsiskaičius ieškovės asmeninės lėšas, kurias ji panaudojo automobilio įsigijimui (4500,00 Eur – 1854 Eur).
  16. Teismas įvertinęs nurodytas šalių bendrai gaunamas pajamas, kurias sudarė darbo užmokestis bei ieškovės gaunamos išmokos iš VSDFV, atsižvelgus į tai, jog abu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų iš kitų santuokų ir juos išlaiko, sprendė, jog ieškovės ir atsakovo bendrai gaunamų pajamų galėjo pakakti tik būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendros ieškovės ir atsakovo lėšos buvo naudojamos atsakovo asmeninių prievolių vykdymui, priešingai atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo asmenines prievoles vykdė iš savo asmeninių lėšų, kurias jis buvo paskolinęs įmonei iki santuokos sudarymo ir kurias įmonė tiesiogiai jam grąžino arba pervedė iškart kredito įstaigoms atsakovo kreditiniams įsipareigojimas dengti. Taigi ieškovė neįrodė, jog atsakovo asmeninių prievolių dengimui buvo pervestos bendros sutuoktinių pajamos, todėl ieškovės nurodoma kompensuojama suma, kaip sumažėjimas bendrosios jungtinės nuosavybės turto, nėra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog sutuoktinių santuokos metu gautos lėšos, buvo naudojamos atsakovo asmeninėms prievolėms vykdyti, ir dėl to sumažėjo bendroji jungtine šalių nuosavybe esančios lėšos, todėl ieškovės reikalavimas dėl priteistinos kompensacijos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
  17. Teismas taip pat nurodė, kad, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog juvelyriniai dirbiniai (auksinę suktą grandinėlę apie 40 cm ilgio (vertė 300,00 Eur), kaučiukinę juodos spalvos apyrankę apdirbtą auksu (vertė 100,00 Eur), kaučiukinį juodos spalvos žiedą apdirbtą auksu (vertė 80,00 Eur), komplektą (2 vnt.) auksinių auskarų „rinkiukų“ (vertė 100,00 Eur), vieną auksinį auskarą „rinkiuką“ su išraižytais vienodais trikampiukais (vertė 30,00 Eur), vestuvinį žiedą su deimantu (vertė 1000,00 Eur), pakabuką auksinį kryžių (vertė 250,00 EUR), 2 vnt. Egiptietiškų sidabrinių žiedų su auksiniais inicialais (vertė 400,00 Eur) ir Egiptietišką sidabrinį pakabuką su auksiniais inicialais (vertė 150,00 Eur)), kuriuos ieškovė paėmė iš atsakovo, priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įvertinus tai, jog ieškovė pripažįsta, jog yra paėmusi T. D. priklausančius juvelyrinius papuošalus ir neneigia, kad T. D. papuošalai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas, ir ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius juvelyrinius dirbinius.
  18. Pasisakydamas dėl prievolių kreditoriams padalijimo teismas nustatė, jog ieškovė nurodė, kad išėjus gyventi skyrium, jai trūko pinigų, todėl sudarė šią lizingo sutartį ir prašo šią prievolę UAB „mogo.lt“ pripažinti asmenine. Pažymėjo, jog apie šią skolą teismui ir kitoms proceso šalims, išskyrus ieškovę, tapo žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi sutartį su kredito įstaigą ieškovė sudarė neinformavus atsakovo, neturėdama jo sutikimo. Trečiasis asmuo UAB „mogo.lt“ sutinka, jog ieškovės S. D. prievolė pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo liktų asmenine S. D. prievole. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog ši prievolė atsirado jau sutuoktiniams gyvenant skyrium, nebevedant bendro ūkio, todėl ši prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Atsakovas T. D. apeliaciniu skundu prašė pakeisti 2016-12-22 Klaipėdos r. apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-266-1025/2016 dalį, kuria priteistas iš atsakovo 200 EUR /mėn. išlaikymas nepilnametei dukteriai L. D., sumažinant priteisto išlaikymo sumą iki 120 EUR /mėn. bei įskaityti į priteisto išlaikymo sumą ieškovo asmeninėmis lėšomis teiktą papildomą išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo, sudarantį 613,81 EUR; panaikinti 2016-12-22 Klaipėdos r. apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-266-1025/2016 dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovės išlaikymui 1427,15 EUR; pakeisti 2016-12-22 Klaipėdos r. apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-266-1025/2016 dalį, kuria priteista atsakovui iš ieškovės piniginė kompensacija už automobilį VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) kompensacijos sumą padidinant papildomai 845 EUR, viso priteisti 2168 EUR kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad teismas dalintino automobilio vertę nustatė 4500 EUR tiesiog vertindamas savo vidiniu įsitikinimu, tačiau automobilio rinkos vertė, vadovaujantis VŠĮ „Emprekis“ pateikta pažyma, jau pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniams santykiams buvo 6190 EUR. Nepriklausomai nuo to, kad automobilis nebuvo individualiai vertintas, teismas negalėjo vadovautis jo pirkimo kaina, kuri buvo fiksuota dar santuokinio gyvenimo metu. UAB „Emprekis“ pateikia tik vidutinę rinkos kainą, tačiau realiai, jo vertė buvo dar didesnė (odinis salonas, tempimo kablys, elektr. kondicionierius, kt., automobilis buvo remontuotas, panaudojant bendras išlaidas). Dėl nurodytos priežasties, teismas turėjo pakankamą pagrindą priteisti kompensaciją atsakovui ne nuo 4500 EUR, o nuo 6190 EUR., kas atitinkamai sudarytų, minusavus ieškovės automobilio vertę papildomai 845 EUR.
  3. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nebuvo nustatyti padidinti L. D. poreikiai. LAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas vaikui orientaciniu kriterijumi turėtų būti priteisiamas, atsižvelgiant į vidutinę mėnesinę algą Lietuvos Respublikoje. Netgi vadovaujantis šia įstatymo nuostata išlaikymas negalėjo būti priteistas didesnis nei 190 EUR/mėn. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas (patikslinta pažyma pridedama), atsakovas gali mokėti daugiausiai 120 EUR/mėn. išlaikymą vaikui. Atkreipia dėmesį, jog teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar du savo vaikus: G. D. ir A. D.. Pagal teismui pateiktus vaikų motinų J. S. ir D. D. rašytinius pareiškimus vaikams yra mokamas po 100 EUR/mėn. išlaikymas. Teismui priteisus po 200 EUR/mėn. L. D. išlaikymą, nukentėtų kitų atsakovo vaikų turtiniai interesai.
  4. Atsakovas teigia, jog ieškovės S. D. gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovo, be to savo kitiems dvejiems savo vaikams ji taip pat gauna išlaikymą iš vaikų tėvų, kuris yra mažesnis, nei priteista išlaikymo suma iš atsakovo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas turi įsipareigojimą bankui, dėl ko teismas privalėjo vadovutis proporcingumo principu ir priteisti iš atsakovo ne daugiau nei 120 EUR /mėn. išlaikymą.
  5. Taip pat nurodė, kad teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje įskaitė į priteistą išlaikymo vaikui sumą atsakovo sumokėtą iki bylos išnagrinėjimo momento išlaikymo sumą pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, tačiau nieko nepasisakė ir neįskaitė 613,81 EUR atsakovo patirtų asmeninių išlaidų vaiko išlaikymui. Teigia, jog nurodytos išlaidos nelaikytinos tiesiog atsakovo dovanomis vaikui. Vaiko poreikiams buvo perkami būtini sezoniniai rūbai, kitos prekės, ieškovė pati buvo nurodžiusi, kad neturi lėšų vaiko aprangai, o be to, kadangi ieškovė lankydavosi lošimo namuose (CD laikmena pridėta byloje), atsakovas nesutiko daugiau pinigų mokėti ieškovei, kadangi manė, kad taip gali nukentėti vaiko interesai, todėl savo asmeninėmis lėšomis išlaikė vaiką pirkdamas rūbus, kas privalo būti įskaityta į ieškovo sumokėtą iki teismo sprendimo priėmimo išlaikymo sumą.
  6. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas ieškovei po 267,59 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2015-11-01 iki 2016-04-10, iš viso 1427,15 EUR. Teigia, jog ieškovė gavo pajamas iš SODROS už vaiko priežiūrą, priteistą išlaikymą iš atsakovo pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, bei klaidino teismą kad nedirbo nurodytu laikotarpiu. Teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta CD laikmena, kurioje fiksuota, kad atsakovė 2016 m. 03 mėn. dirbo kazino.
  7. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė atliko eilę neteisėtų veiksmų iš kurių gavo neteisėtų pajamų (įkeitė automobilį UAB „MOGO“ be sutuoktinio sutikimo, neteisėtai pasisavino atsakovo asmenines aukso vertybes, kas jai tuo metu suteikė tiesiogines papildomas pajamas). Mano, kad visos šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas neturėjo pareigos teikti papildomą išlaikymą ieškovei, todėl nurodyta teismo sprendimo dalis naikintina.
  8. Ieškovė S. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimą dalyje, kuria iš ieškovės S. D. atsakovui T. D. priteista 1323 Eur kompensacija, pakeisti ir iš ieškovės atsakovui už automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) priteisti 573 Eur kompensaciją; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės S. D. reikalavimas dėl 10 971,90 Eur kompensacijos iš atsakovo priteisimo, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti – iš atsakovo T. D. ieškovei S. D. priteisti 10 971,90 Eur kompensaciją; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  9. Ieškovė nurodė, jog byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) šalys įsigijo 2014-06-19 pirkimo – pardavimo sutartimi už 4054,68 Eur (14 000 Lt), 2016-03-29 UAB „Mogo LT“ atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 2 dalyje nurodyta, kad šio automobilio kaina yra 1000 Eur (be PVM), o su PVM kaina sudaro 1210 Eur. Teigia, kad natūralu, jog nuolat eksploatuojamas automobilis dėvisi, sensta pagal gamybos metus, didėja jo rida, kas atitinkamai mažina šio turto vertę. Tokiu būdu, labiau tikėtina, kad praėjus dvejiems su puse metu po pirkimo - pardavimo sutarties už 4054,68 Eur sudarymo, automobilio vertė sumažėjo, o ne padidėjo, kaip nurodė teismas. Mano, kad ieškovės nurodytas tokios vertės sumažėjimas per nurodytą laikotarpį yra realus, t. y. pagrįstai galima teigti, kad sprendimo priėmimo dieną jo rinkos vertė buvo 3500 Eur.
  10. Ieškovė taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo teiginiais, kad 21 944,79 Eur suma buvo jo asmeninės lėšos, kad šią sumą atsakovas gavo iš UAB „( - )”, kaip šiai bendrovei iki santuokos sudarymo suteiktos paskolos grąžinimą. Teismas padarė atitinkamas išvadas dėl kreditoriams sumokėtų sumų nuosavybės teisės ir ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmetė. Teigia, jog atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančius jo teiginius apie jo iki santuokos sudarymo UAB „( - )“ suteiktą paskolą, nenurodė datos, kada tokia tariama paskola buvo suteikta, nenurodė visiškai jokių paskolos sutarties sąlygų, kada, kokią sumą jis bendrovei paskolino, kokiam laikotarpiai, už kokias palūkanas, kokie buvo sutarti paskolos grąžinimo terminai ir pan.
  11. Pažymi, jog tuo metu galiojusioje CK 6.871 str. redakcijoje buvo nustatyti paskolos sutarties formos reikalavimai, kurių pagrindu galima teigti, jog jei paskolos suma viršijo 2000 Lt, tokia paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu (juolab, kad paskola buvo suteikta juridiniam asmeniui, kurio vėlesnis tokios sutarties vykdymas (paskolos grąžinimas) turi būti pagrįstas, idant nekiltų abejonių dėl įmonei priklausančių atitinkamų sumų tariamam paskolos davėjui išmokėjimo pagrįstumo). Nurodo, jog atsakovas nepateikė nei paskolos sutarties, nei rašytinės formos reikalavimus atitinkančio paskolos gavėjo pasirašyto paskolos raštelio arba kitokio skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą UAB „( - )“ (CK 6.871 str. 3 d.) ir kas itin svarbu šiuo atveju – UAB „( - )“ įsipareigojimo gražinti (CK 6.870 str. 1 d.) kokias nors perduotas sumas.
  12. Atkreipė dėmesį, jog teismas neįvertino 2016-08-05 VM1 atsakymo Nr. (21.25)-D2-3185, kuriame aiškiai nurodyta, kad UAB „( - )“ privalėjo VMI deklaruoti gautas paskolas iš savo dalyvio (forma FR0711), tačiau tokių deklaracijų neteikė, kas suponuoja, jog paskola/os, kaip klaidingai patikėjo teismas, nebuvo suteiktos ir nebuvo grąžintos.
  13. Ieškovė mano, jog teismas neteisingai aiškino ir vertino byloje pateiktas avanso apyskaitas už 2009-04-30 – 2013-12-19 laikotarpį sprendime nurodydamas, kad jos patvirtina, kad T. D. kaip fizinis asmuo įnešė pinigus į įmonę arba už savo lėšas įmonei įgijo prekių ar apmokėjo už paslaugas, todėl teismas darė neteisingą išvadą, kad taip susidarė įmonės įsiskolinimas T. D.. Teigia, jog UAB „( - )“ periodiškai (cikliškai) išmokėdavo atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, tam tikras lėšas, už kurias jis pirkdavo įmonės veiklai reikalingas prekes arba tas pačias lėšas įnešdavo atgal į įmonės kasą (sąskaitą). Tokiu būdu gaunasi, kad atsakovas, nupirkęs įmonei prekes ir paslaugas, gaudavo iš įmonės kaip atskaitingas asmuo pinigines lėšas, kuriomis vėl pirkdavo prekes ir paslaugas, ir vėl atgaudavo prieš tai gautas ir išleistas lėšas, t. y. tokiu būdu tos pačios piniginės lėšos „sukdavosi“ ratu, tačiau atsakovas tai pateikė, kaip visų išmokų sumą.
  14. Ieškovė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl to, jog finansiniai dokumentai yra pasirašyti atskaitingų asmenų. Teigia, jog kaip matyti iš pateiktų buhalterinių dokumentų, juos pasirašė arba pats T. D. (kuris yra suinteresuotas byloje asmuo, be to, asmuo, anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką, susijusią su jo vadovaujamos įmonės piniginių lėšų pasisavinimu) ir buhalterė N. D. (pasirašė 2016-10-17 pranešimą, 2016-04-07 pažymą, kt.), nors minėtų dokumentų surašymo laiku ji galimai net nedirbo UAB „( - )“ (www.rekvizitai.lt duomenimis bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas – pats T. D.). Taigi, teismas, besąlygiškai tikėdamas šių asmenų surašytais buhalteriniais dokumentais, nevertindamas atsakovo paaiškinimo dėl paskolos teisinių santykių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei materialinės teisės normas.
  15. Ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog VšĮ „Emprekis“ pažymos nurodome, kad ji nėra ir negali būti laikoma kažkokiu patikimu, objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ginčo automobilio vertę. Ši pažyma atsakovo buvo atspausdinta iš internetinio tinklalapio www.emprekis.lt, kuriame įvedus automobilio techninius duomenis ir sumokėjus simbolinį mokestį, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, yra pateikiama automobilio vidutinė kaina. Tinklalapis informuoja, jog yra nurodoma tik orientacinė kaina, kuri negali būti teisinių pretenzijų objektu. Pažymėjo, jog naudotų automobilių vertė juos eksploatuojant dėl įvairių faktorių (nusidėvėjimo, ridos didėjimo ir pan.) tik mažėja, todėl ieškovės ieškinyje nurodyta 3000 Eur automobilio vertė yra reali ir ja teismas privalėjo vadovautis sprendžiant dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo.
  16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat atkreipė dėmesį, jog sprendžiant dėl atsakovo gaunamų pajamų, svarbu įvertinti tai, kad jis dirba savo paties valdomoje bendrovėje UAB „( - )“ direktoriumi, pats sau nustato darbo užmokesčio dydį. Atkreipia dėmesį, jog T. D. atlyginimas nuo 331,45 Eur iki 84,63 Eur jo paties sprendimu sumažėjo būtent nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, t. y. nuo to laiko, kai buvo priimtas teismo sprendimas vaikui mokėti po 200 Eur išlaikymą. Mano, jog atsakovas slepia savo gaunamas realias pajamas, siekdamas išvengti išlaikymo vaikui mokėjimo. Nurodo, kad tai patvirtina jo paties nurodomos aplinkybės, kad jis po 100 Eur išlaikymą moka kitiems vaikams G. D. ir A. D., taip pat turi įsipareigojimų bankui.
  17. Taip pat ieškovė pažymi, jog 2015-11-01 – 2016-04-10 laikotarpiu ieškovė dirbti neturėjo objektyvios galimybės, nes augino dukrą L. D., gimusią 2014-07-21. Jos gaunamas pajamas tuo metu sudarė tik 239,41 Eur Sodros mokama motinystės pašalpa. Teigia, jog atsakovas melagingai nurodo, kad neva jis teikė laikiną išlaikymą vaikui, nes teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog laikiną išlaikymą jis pradėjo mokėti tik nuo 2015-12-11 ir tai ne po 150 Eur, kaip buvo priteista, o po 100 (kartą tik 80 ir 70 eurų) Eur. Be to, šie pinigai buvo skirti išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, todėl nelaikytini ieškovės neva gautomis pajamomis.
  18. Atsakovas T. D. atsiliepime į ieškovės S. D. apeliacinį skundą nurodė, jog pagal LR CPK 178 str. šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nurodo, jog S. D. jokių įrodymų, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) kainuoja 3500 Eur, nepateikė. Nurodo, jog pagal T. D. pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilio VW Passat kaina yra 6190 Eur. Teigia, jog tai, kad šalys būdami santuokoje automobilį VW Passat įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą, nereiškia, jog kitai šaliai turi būti priteista mažesnė kompensacija.
  19. Atsakovas taip pat nurodė, jog įmonė gali būti skolinga atskaitingam asmeniui (akcininkui, vadovui) pagal paskolos sutartis arba be pasirašytos paskolos sutarties vadovui įnešant į įmonė pinigus ar apmokant už įmonę mokėjimo dokumentus. Teigia, jog civilinės teisės prasme tai yra paskola, tačiau finansinės (buhalterinės) teisės skola gali būti: 1) skola pagal paskolos sutartį ir 2) skola atskaitingam asmeniui. Nurodo, jog iki 2016 metų formaliai buvo reikalaujama FR0711 formoje deklaruoti tik tokias skolas gyventojams, kurios įformintos paskolos sutartimis, todėl UAB „( - )“ neformino paskolos sutarčių ir neprivalėjo teikti deklaracijos (formos FR0711).

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Atsakovo T. D. apeliacinis skundas netenkintinas

12Ieškovės S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

14Faktinės bylos aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė susituokė 2013-12-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr.1178. Šalims santuokoje gimė dukra L. D., gim. 2014-07-21. Ieškovė be kitą ko dar augina dvi nepilnametes dukras: S. N., gim. 1999-12-27, ir A. E., gim. 2005-07-03. Atsakovas taip pat turi du vaikus iš kitų santuokų: dukrą G. D. bei sūnų A. D.. Sūnaus išlaikymui atsakovas moka po 100 Eur per mėnesį, o dukra G. D. nuo 2016-09-01 gyvena su tėvu T. D..
  2. Taip pat nustatyta, jog VĮ Regitra 2015-10-23 duomenimis T. D. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, o S. D. vardu nuo 2012-11-10 iki 2014-06-19 buvo įregistruota transporto priemonė „VW NEW BEETLE“, valst. Nr. ( - ) nuo 2014-06-20 įregistruota nuosavybė į transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. ( - )
  3. VĮ Registrų centro 2015-10-23 duomenimis ieškovė įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, o atsakovo T. D. vardu įregistruota nuosavybė į butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), butas įkeistas AB SEB bankui, 2015-09-29 nuomos sutartimi išnuomotas.
  4. Sodros duomenimis ieškovė kas mėnesį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 gavo pašalpą po 393,44 Eur, o nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 po 347,16 Eur, nuo 2015-08-01 iki 2015-09-30 po 239,41 Eur. Sodra sudarė pažymą, kurioje pažymėjo kaip apskaičiuotas kompensuojamasis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31 ir nurodė, jog tuo laikotarpiu UAB „( - )“ vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis 83,26 Eur ir pašalpa laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-07-31 iš Sodros biudžeto lėšų sudarė 21,44 Eur, iš viso 104,70 Eur. Teismui pateikta 2016-03-14 UAB „( - )“ pažymą apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2013-05 iki 2014-05 išmokėta apie 521,00 Eur kas mėnesį darbo užmokesčio.
  5. Iš 2015-11-17 UAB „( - )“ pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2015-01 iki 2015-10 atsakovui išmokėta kas mėnesį apie 259,72 Eur darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2014-01 iki 2014-12 apie 246,79 Eur kas mėnesį, 2016-01 iki 2016-07 apie 331,45 Eur kas mėnesį.
  6. Atsakovas pateikė UAB „( - )“ buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-12-28 iki 2015-11-01 buvo išmokėta T. D. –5558,82 Eur darbo užmokesčio, 69047,11 Eur grąžinta paskola (20258,06 Eur grynais pagal kasos išlaidų orderius, 500,00 Eur pervesta į Šilutės kredito unijos sąskaitą paskolos grąžinimui, 376,51 Eur pervesta į asmeninę T. D. sąskaitą AB SEB banko paskolos grąžinimui ir 47912,54 Eur į UAB „( - )“ kortelės sąskaitą AB SEB banke, kuriuos pasiėmė T. D. paskolos grąžinimui; 2016-08-29 buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 išmokėta 3568,18 Eur, nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išmokėta 2443,82 Eur, iš viso 6012,00 Eur. Pateiktos teismui UAB „( - )“ 2013-12-12 iki 2015-10-04 avanso apyskaitos, iš kurių matyti, jog buvo mokėta Šilutės kredito unijai, SEB bankui, Kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog T. D. kaip atskaitingam asmeniui buvo sumokėta 2015-02-28– 4300 Eur, 2014-08-31 – 5000 Lt (1448,00 Eur), 2014-01-31 – 46000,00 Lt (13322,52 Eur), 2014-05-31 –4100,00 Lt (1187,44 Eur); 2013-10-31- 4600,00 Lt (1332,25 Eur), 2012-09-28- 14000,00 Lt (4054,68 Eur), 2013-06-28 – 15000,00 Eur (4344,30 Eur), 2013-05-17 -10000,00 Lt (2896,20 Eur), 2012-05-31 – 19000,00 Lt (5502,78 Eur), 2011-06-30 – 150,00 Lt (43,44 Eur), 2011-06-01 – 1500,00 Lt (434,43 Eur), 2011-04-29 – 2000,00 Lt (579,24 Eur), 2011-03-31 – 2200,00 Lt (637,16 Eur), 2013-03-18 – 1500,00 Lt (434,43 Eur).
  7. T. D. turi kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2005-12-08 kredito sutartį. Likutis 2015-11-01 dienai 118665,64 Eur, laikotarpiu nuo 2013-12-28 iki 2015-11-09 buvo grąžinta 6600,77 Eur. Pagal 2010-09-15 paskolos sutartį Šilutės kredito unijai per laikotarpį nuo 2013-12-28 iki 2015-11-01 sumokėta T. D. iš viso 13259,46 Eur, iš papildomo pajaus buvo panaudota 2014-12-17 347,54 Eur, o 2015-11-01 papildomo pajaus likutis yra 1534,99 Eur, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-11-01 iš viso 7644,91 Eur. Pateiktas T. D. sąskaitos išrašas kaip buvo mokama paskola Šilutės kredito unijai laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2015-10-19. 2016-10-17 UAB „( - )“ pranešimu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neturėjo teikti deklaracijų VMI už atskaitingo asmens T. D. įneštas sumas įmonės veiklai plėtoti, paskolos įmonė nebuvo sudariusi.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. D. priteisimo
  1. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
  2. Atsakovas teigia, kad savo dukros L. D. išlaikymui kas mėnesį jis galėtų skirti po 120 Eur, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog jis išlaiko dar du savo vaikus, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl išlaikymo dydžio. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, pagristai rėmėsi teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra vienos minimalios algos dydžio, kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 380 eurai. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga skirti 400,00 Eur, šią sumą pagrindė vaiko poreikių skaičiuote, todėl teismas pagrįstai iš atsakovo dukros L. D. išlaikymui kas mėnesį priteisė 200 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, turi butą ( - ), kuris pagal nuomos sutartį yra nuomojamas, todėl konstatuotina, jog atsakovas gauna papildomas pajamas iš nuomos santykiu, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ateityje negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, be to, atsakovas patvirtino, jog iš įmonės gauna papildomų pajamų už įmonės gautą pelną. Atkreiptinas dėmesys, kad vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė našta, nei tam, iš kuriuo priteisiamas išlaikymas. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovė ieškinyje detalizavo, iš ko susideda išlaikymas vaikui, atsakovas nepagrindė, kodėl teismo priteista suma yra per didelė vaiko išlaikymui. Aplinkybės, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, yra nepagrįstos ir negali būti pagrindu paneigti vaiko teisę į būtinųjų poreikių patenkinimą. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį dukters išlaikymui.
  3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti vaiką ir nesudaro pagrindo visą išlaikymo prievolę perkelti ieškovei, nes ir ieškovė augina dar dvi nepilnametes dukras. Ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų vaikui stabilias ir finansiškai saugias gyvenimo sąlygas.
  4. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, formuojama teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra teisėtas, todėl paliktinas galioti.
Dėl įskaitymo į priteisto išlaikymo sumą
  1. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė bei neįskaitė 613,81 Eur atsakovo patirtų asmeninių išlaidų vaiko išlaikymui. Nurodo, jog vaiko poreikiams buvo perkami sezoniniai rūbai, kitos prekės. Teigia, jog atsakovas neduodavo daugiau pinigų ieškovei, kadangi ši lankydavosi lošimų namuose, todėl manė, jog taip gali nukentėti vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi byloje esantys prekių pirkimo kvitai neįrodo, jog nupirktos prekės ir rūbai buvo perduoti atsakovo ir ieškovės dukrai L. D.. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kitą ko atsakovas T. D. dar turi du vaikus, t. y. G. D. ir A. D.. Atsakovas T. D. taip pat nurodo, jog nuo 2016-09-01 G. D. gyvena kartu su tėvu T. D., todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovo į bylą pateikti prekių pirkimo kvitai neįrodo, jog nupirkti daiktai, vaikiški rūbeliai, buvo perduoti ieškovei, ar jų dukrai L. D.. Taip pat šių daiktų perdavimo nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas įskaityti 613,81 Eur į priteisto išlaikymo sumą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

15Dėl išlaikymo ieškovei S. D. priteisimo

  1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
  2. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis).
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas ieškovei po 267,59 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2015-11-01 iki 2016-04- 10, iš viso 1427,15 EUR. Teigia, jog ieškovė gavo pajamas iš SODROS už vaiko priežiūrą, priteistą išlaikymą iš atsakovo pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, bei klaidino teismą kad nedirbo nurodytu laikotarpiu. Teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta CD laikmena, kurioje fiksuota, kad atsakovė 2016 m. 03 mėn. dirbo kazino. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymą už laikotarpį, kai sutuoktiniai ėmė gyventi atskirai (2015-11-01) iki to, kai ieškovė grįžo iš motinystės atostogų ir vėl pradėjo dirbti (2016-04-10). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei trūko pinigų išlaikyti save ir dukrą, todėl ieškovė ėmėsi įvairių priemonių gauti pinigų (ėmė paskolą iš „mogo.lt“, užstatė papuošalus į lombardą, mėgino prisidurti pinigų papildomu darbu), taip pat ieškovės sąskaitų išrašai patvirtina, jog jos pajamos buvo minimalios, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių savo argumentus, kad ieškovė neturi teisės į išlaikymą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog išlaikymas iš sutuoktinio yra pagrįstas, todėl priteistinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovas nors ir teikė išlaikymą vaikui (pervesdamas po 100 Eur), tačiau ši suma nebuvo pakankama, jog būtų užtikrinti vaiko interesai, todėl darytina išvada, jog išlaikymo priteisimas ieškovei S. D. yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų Dėl 10 971,90 Eur kompensacijos iš atsakovo priteisimo
  1. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymą pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (nagrinėjamu atveju M. ir N. L. tokios nebuvo sudarę), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog atsakovo iš bendrovės UAB „( - )“, santuokos laikotarpiu (2013-12-28 – 2015-11-09) gautos piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos atsakovo asmeninės paskolos (gautos 2005-12-08) dengimui, buvo šeimos bendros lėšos, todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 10 971,90 Eur kompensacija. Ieškovė nurodo, jog teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo teiginiais, jog atsakovo sumokėta 21 944,79 Eur suma buvo jo asmeninės lėšos, gautos gražinus T. D. įmonei dar iki santuokos sudarymo suteiktą paskolą. Ieškovė mano, jog atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančius jo teiginius apie jo iki santuokos sudarymo UAB „( - )“ suteiktą paskolą, nenurodė datos, kada tokia tariama paskola buvo suteikta, nenurodė visiškai jokių paskolos sutarties sąlygų, kada, kokią sumą jis bendrovei paskolino, kokiam laikotarpiai, už kokias palūkanas, kokie buvo sutarti paskolos grąžinimo terminai ir pan.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-12-28 iki 2015-11-01 buvo išmokėta T. D. – 5558,82 Eur darbo užmokesčio, 69 047,11 Eur grąžinta paskola (20 258,06 Eur grynais pagal kasos išlaidų orderius, 500,00 Eur pervesta į Šilutės kredito unijos sąskaitą paskolos grąžinimui, 376,51 Eur pervesta į asmeninę T. D. sąskaitą AB SEB banko paskolos grąžinimui ir 47 912,54 Eur į UAB „( - )“ kortelės sąskaitą AB SEB banke, kuriuos pasiėmė T. D. paskolos grąžinimui (2016-04-07 UAB ( - )“ buhalterinė pažyma). Šie duomenys yra patvirtinti atskaitingų asmenų parašais, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo abejoti šiuose buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų teisingumu.
  4. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog atsakovas nepateikė nei paskolos sutarties, nei rašytinės formos reikalavimus atitinkančio paskolos gavėjo pasirašyto paskolos raštelio arba kitokio skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą UAB „( - )“ (CK 6.871 str. 3 d.) ir kas itin svarbu šiuo atveju – UAB „( - )“ įsipareigojimo gražinti (CK 6.870 str. 1 d.) kokias nors perduotas sumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės nurodyti argumentai, jog buvo nesilaikoma paskolos rašytinės formos reikalavimų neįrodo, jog atsakovas T. D. tokios paskolos savo įmonei nesuteikė. Juolab, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos grąžinimą atskaitingam asmeniui, todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo asmenines prievoles vykdė iš savo asmeninių lėšų, kurias jis buvo paskolinęs įmonei iki santuokos sudarymo ir kurias įmonė tiesiogiai jam grąžino arba pervedė iškart kredito įstaigoms atsakovo kreditiniams įsipareigojimas dengti. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendros ieškovės ir atsakovo lėšos buvo naudojamos atsakovo asmeninių prievolių vykdymui.
  5. Ieškovė be kitą ko nurodo, jog teismas neįvertino 2016-08-05 VMI atsakymo Nr. (21.25)-D2-3185, kuriame aiškiai nurodyta, kad UAB „( - )“ privalėjo VMI deklaruoti gautas paskolas iš savo dalyvio (forma FR0711), tačiau tokių deklaracijų neteikė, kas suponuoja, jog paskola/os, kaip klaidingai patikėjo teismas, nebuvo suteiktos ir nebuvo grąžintos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas, kadangi tai vėlgi neįrodo, jog paskola nebuvo suteikta. Deklaracijos pateikimas yra juridinio asmens prievolė, tačiau faktas, jog ji nebuvo pateikta, neįrodo, jog tarp šalių (UAB „( - )“ ir T. D.) nebuvo sudaryta paskolos sutartis.
  6. Ieškovė mano, kad UAB „( - )“ periodiškai (cikliškai) išmokėdama atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, tam tikras lėšas, už kurias jis pirkdavo įmonės veiklai reikalingas prekes arba tas pačias lėšas įnešdavo atgal į įmonės kasą (sąskaitą) ir tokiu būdu tos pačios piniginės lėšos „sukdavosi“ ratu, tačiau atsakovas tai pateikė, kaip visų išmokų sumą. Šis argumentas nesudaro prielaidų teigti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti kompensaciją ieškovei už atsakovo iš įmonės gautas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog ieškovė apeliaciniu skundu nesugebėjo įrodyti aplinkybių, jog atsakovo iš įmonės gautos piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos dengiant atsakovo asmenines prievoles, nebuvo paskolos grąžinimas, todėl pritariant pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinio skundo reikalavimas dalyje dėl kompensacijos priteisimo yra netenkintinas. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, jog byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos grąžinimo faktą, o visi ieškovės grindžiami argumentai paremti spėlionėmis ir prielaidomis, todėl įvertinus bylos visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl 10 971,90 Eur kompensacijos yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl kompensacijos už automobilį VW Passat priteisimo
  1. Pažymėtina, jog ieškovė prašo santuokoje įgytą automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) (kuris pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas už 4054,68 Eur (14 000 Lt)) priteisti natūra jai, atsakovui priteisiant kompensaciją. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog automobiliui įsigyti buvo panaudota 1 854 Eur (6400 Lt) asmeninių ieškovės lėšų, gautų pardavus ieškovės asmenine nuosavybe turėtą automobilį VW New Beetle. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, tačiau ginčas kilo dėl priteisino kompensacijos dydžio.
  2. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodė, jog nuolat eksploatuojamas automobilis dėvisi, sensta pagal gamybos metus, didėja jo rida, kas atitinkamai mažina šio turto vertę. Tokiu būdu, labiau tikėtina, kad praėjus dvejiems su puse metu po pirkimo - pardavimo sutarties už 4054,68 Eur sudarymo, automobilio vertė sumažėjo, o ne padidėjo, kaip nurodė teismas. Mano, kad ieškovės nurodytas tokios vertės sumažėjimas per nurodytą laikotarpį yra realus, t. y. pagrįstai galima teigti, kad sprendimo priėmimo dieną jo rinkos vertė buvo 3500 Eur.
  3. Savo ruožtu atsakovas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistos kompensacijos už automobilį VW Passat nurodė, jog automobilio rinkos vertė, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma jau pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniams santykiams, buvo 6190 EUR. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, kad automobilis nebuvo individualiai vertintas, teismas negalėjo vadovautis jo pirkimo kaina, kuri buvo fiksuota dar santuokinio gyvenimo metu. VšĮ „Emprekis“ pateikia tik vidutinę rinkos kainą, tačiau realiai jo vertė buvo dar didesnė (odinis salonas, tempimo kablys, elektr. kondicionierius, kt., automobilis buvo remontuotas, panaudojant bendras išlaidas). Dėl nurodytos priežasties, teismas turėjo pakankamą pagrindą priteisti kompensaciją atsakovui ne nuo 4500 EUR, o nuo 6190 EUR., kas atitinkamai sudarytų, minusavus ieškovės automobilio vertę, papildomai 845 EUR.
  4. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo išsakytus argumentus iš dalies sutinka su ieškovės nurodytais argumentais. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Minėtoje normoje nereglamentuojama, kaip ir kokiomis konkrečiai priemonėmis turi būti nustatoma rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, o taip pat dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006‑04‑10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka tiek su ieškovės, tiek su atsakovo argumentais dėl automobilio rinkos vertės nustatymo. Šiuo atveju sutiktina, jog 2014-06-19 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijus automobilį VW Passat bei jį eksploatuojant, automobilis dėvisi, sensta pagal gamybos metus, didėja jo rida, todėl automobilio vertė mažėja. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo nurodyti argumentai, kad automobilis buvo pagerintas nepaneigti jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo atliekama ekspertizė automobilio rinkos kainai nustatyti, o atsakovo pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu savo įsitikinimu konstatuoja, jog automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas už 4 054,68 Eur (14 000 Lt). Nuo įsigijimo praėjus daugiau nei 2 metams, automobilio vertė sumažėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilio būklė buvo gerinama, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo automobilio kaina nustatytina tokia, kaip ir jo įsigijimo kaina, t. y. 4 054,68 Eur.
  5. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog ginčo automobilio rinkos vertė yra 4 054,68 Eur bei iš šios sumos atėmus automobilio įsigijimui panaudotas ieškovės asmenines lėšas (1 853,57 Eur), nustatytina, jog bylos šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas sudaro 2201,11 Eur. Taigi, įvertinus tai kas nustatyta, iš ieškovės S. D. atsakovo T. D. naudai priteistina ½ dalis bendro turto, tai yra 1 100,55 Eur.
  6. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, dėl dalies reikalavimų priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas keistinas: nutartyje nurodyta sprendimo dalis dėl kompensacijos už ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priteistą automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) keičiama, priteistos kompensacijos dydį sumažinant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos teismo sprendimo dalys dėl materialinių reikalavimų paliktinos nepakeistos.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
  1. Ieškovė S. D. 2017-06-02 apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus, 2016-03-25 patvarkymą ir vykdomąjį raštą, 2017-04-06 priėmimo – perdavimo aktą bei 35 foto fiksacijas. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Ieškovė teikdama prašymą, nenurodė jokių pagrindų, kodėl nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o taip pat nenurodė, jog šiuos įrodymus priimti būtų nepagrįstai atsisakęs pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, jog naujai pateikti įrodymai buvo gauti kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  3. Iš ieškovės už ieškinio pateikimą 2016-12-22 sprendimu buvo priteista 46 Eur žyminis mokestis valstybės naudai. Duomenų apie kitas ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino 1,9 proc. ieškinio reikalavimų, tai ieškovės mokėtinas žyminis mokestis mažintinas iki 45,12 Eur.
  4. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio bei prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. 2017-04-03 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas atleido ieškovę nuo likusios – 214,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Taip pat pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr. ( - ) bei pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), kuris patvirtina, jog ieškovė sumokėjo advokato padėjėjai J. J. – 600,00 Eur sumą. Kadangi tenkinama 1,9 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, tai iš atsakovo T. D., ieškovės S. D. naudai priteistina 0,80 Eur žyminio mokesčio.
  5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-106-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2016). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės S. D. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacini skundą pateikimas netenkintinas.
  6. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos. (LR CPK 93 str. 1 d.)

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18ieškovės S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

19Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. D. atsakovo T. D. naudai priteista 1 323,00 Eur kompensacija už ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priteistą automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) ir iš ieškovės S. D. atsakovo T. D. naudai priteistą kompensacijos dydį sumažinti iki 1 100,55 Eur.

20Pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. D. priteista 46,00 Eur žyminio mokesčio, ir iš ieškovės S. D. priteistą žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 45,12 Eur.

21Priteisti iš atsakovo T. D. ieškovės S. D. naudai 0,80 Eur žyminio mokesčio.

22Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai