Byla 2A-407/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sergėjui Bogdanovičiui,

4atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARSENALAS-EHG“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILMA“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ARSENALAS-EHG“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ieškovė akcinė bendrovė „VILMA“ (toliau – AB „VILMA“) kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš neteisėto atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARESNALAS-EHG“ (toliau – BUAB „ARESNALAS-EHG) valdymo 37 400,88 Lt vertės prekes.

9Nurodė, kad 2006 m. liepos 13 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui prekių už 37 400,88 Lt. Atsakovas sutartais terminais už prekes neatsiskaitė; jam 2009 m. gegužės 13 d. iškelta bankroto byla. Pagal sutartį, pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į pirkėjui perduotas prekes, kol už jas sumokama visa kaina (4, 5.3 punktai). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 4.49, 6.349 straipsniuose. Taigi atsakovas neteisėtai valdo ieškovės prekes bei atsisako jas grąžinti.

10Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o jos nenutraukus – ieškinį atmesti.

11Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis. Tai, kad atsakovas (pirkėjas) neatsiskaitė su ieškove (pardavėja), nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neįgijo nuosavybės teisės, nes ši pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo atsiskaitymo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ieškovei už parduotas prekes iki bankroto bylos iškėlimo liko nesumokėjęs tik dalies kainos, ginčo turtas yra dalus, todėl šioje situacijoje ieškovė negali reikalauti iš atsakovo grąžinti parduotas prekes, tačiau gali reikalauti sumokėti prekių kainą ir palūkanas (CK 6.314, 6.345 straipsniai).

12Pažymėjo, kad už prekes atsakovas neatsiskaitė ne dėl jo kaltės, o dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Tenkinus ieškinį, būtų pažeistos kitų kreditorių teisės.

13Taip pat nurodė, kad ieškovė bankroto byloje yra pateikusi 37 400,88 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris atitinka šioje byloje prašomų išreikalautų prekių vertę; atsakovo bankroto administratorius kreditoriniam reikalavimui neprieštarauja ir teiks tvirtinti teismui. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, reikalavimas dėl prekių išreikalavimo ir kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra tapatūs, todėl ši byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei 9 500,27 Lt vertės prekių, priteisė ieškovės naudai 3 000 Lt atstovavimo išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

16Teismas sprendė, kad šalys sudarė prekių tiekimo sutartį, kuria susitarė, jog nuosavybės teisės į prekes atsakovui pereis tik pardavus prekes tretiesiems asmenims; nepardavus prekių, nuosavybės teisė į jas išlieka ieškovei (CK 4.49 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas nepardavė ieškovei priklausančių prekių per sutartyje nustatytą terminą, ieškovė turi teisę šias prekes išreikalauti iš atsakovo (CK 4.95 straipsnis). Bankroto įstatymas nedraudžia perduoti bankrutuojančios įmonės valdomą turtą teisėtiems jo savininkams; atsakovas pripažino negalintis sumokėti prekių kainos, todėl CK 6.345 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina.

17Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašymas reiškia ir nuosavybės teisių į prekes perdavimą. Teismo nuomone, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisinių santykių prekių perdavimo metu; pagal šį įstatymą yra apmokestinamas tik tam tikrų ūkinių operacijų atlikimas.

18Teismas taip pat atmetė atsakovo atsikirtimus, jog ieškovės interesai yra apginti įtraukus ją į kreditorių sąrašą. Akivaizdu, kad ieškovė pareiškė prašymą dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, nes ieškovė kreditinį reikalavimą galėjo pareikšti tik per teismo nustatytą terminą. Be to, pareiškiant kreditinį reikalavimą, ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kiek prekių yra parduota ir koks prekių kiekis gali būti išreikalautas iš atsakovo sutartyje nustatyta tvarka.

19Teismas sprendė, kad, atsakovui pateikus įrodymus apie tai, kad atsakovė turi neparduotų ieškovės prekių už 9 500,27 Lt, ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas taip pat sumažino ieškovei priteistinas atstovavimo išlaidas nuo 7 000 Lt iki 3 000 Lt, nes ieškinys tenkintas iš dalies, o byla yra nedidelės apimties ir nesudėtinga.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „ARSENALAS-EHG“ prašo civilinę bylą nutraukti, o prašymo netenkinus – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Nagrinėjamame ginče turi būti taikomas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Atsakovas, neįgijęs nuosavybės teisių į perkamas prekes, iš esmės nebūtų galėjęs vykdyti mažmeninės prekybos, nes joje atsakovas veikė kaip pardavėjas. Ieškovė su tokia verslo praktika sutiko, visu sutarties galiojimo metu jokių ginčų nekėlė. Taigi atsakovas buvo sutartimi gautų prekių savininkas. Be to, asmenų santykius, analogiškus susiklosčiusiems šioje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-346/2009 įvertino kaip pirkimo-pardavimo santykius su nuosavybės teisių perdavimu nuo prekių perdavimo pirkėjui momento.

232. Ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas, jis yra tapatus šioje byloje pareikštam reikalavimui, todėl byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009.

243. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, bylos apimtį, sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažintos iki 600 Lt. Analogiškoje byloje tarp šalių, kurioje įvyko tiek pat posėdžių, ieškovei taip pat buvo priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „VILMA“ prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi analogiški pateiktiems jos procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme argumentai.

26V. Apeliacinio teismo argumentai

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Atskirajame skunde iš esmės keliami klausimai dėl nuosavybės teisės įgijimo momento bei savininko teisių gynimo būdų bankrutuojant jo turtą valdančiai įmonei.

29Teismų praktikoje pripažįstama, kad Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, nustatanti, be kita ko, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, neriboja kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Daisotra“ bankroto byloje dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-91/2009). Taigi, šioje byloje nustačius, kad ieškovė išlaikė nuosavybės teisę į atsakovui perduotus daiktus, ieškovė turėtų galimybę šiuos daiktus susigrąžinti.

30Sandoris yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šiuo būdu įgyjant kilnojamąjį daiktą, nuosavybės teisė pagal bendrą taisyklę atsiranda nuo daikto (turto) perdavimo jo įgijėjui momento, nebent įstatymai ar sutartis nustatytų kitaip (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties šalims įstatymas nedraudžia numatyti, kad nuosavybės teisę pirkėjas įgis ne nuo daiktų perdavimo momento, o vėliau, pavyzdžiui, pirkėjui visiškai atsiskaičius už gautus daiktus (CK 6.649 straipsnio 1 dalis). Be to, pardavėjas su pirkėju gali susitarti, kad perduotais daiktais pirkėjas galės disponuoti ir iki nuosavybės teisės į juos įgijimo (CK 6.649 straipsnio 1 dalis).

31Šioje byloje nagrinėjama 2006 m. liepos 13 d. sutartis, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą, pagal turinį yra pirkimo-pardavimo sutartis (1, 3.1 punktai, CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Sutarties 5.3 punktas nustato, kad pardavėjas (ieškovė) išlaiko nuosavybės teisę į pirkėjui (atsakovui) parduotas prekes, kol už jas sumokama visa kaina. Taigi šalys atsakovo nuosavybės teisės į perduotas prekes įgijimą susiejo ne su prekių perdavimo momentu, o su visišku apmokėjimu už jas. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nuosavybės teises į ginčo prekes įgijo nuo jų perdavimo momentu, nes, priešingu atveju, nebūtų galėjęs prekių pardavinėti mažmeninėje rinkoje, yra nepagrįsti, kadangi, minėta, CK 6.649 straipsnio 1 dalis numato galimybę disponuoti pirkėjui ir tais daiktais, į kuriuos jis dar nėra įgijęs nuosavybės teisės. Kaip nurodo pats atsakovas, ieškovė neprieštaravo dėl neapmokėtų prekių pardavinėjimo mažmeninėje rinkoje, todėl konstatuotina tarp šalių egzistavus atitinkamą susitarimą. Šią išvadą iš esmės netiesiogiai patvirtina ir sutartis, suteikusi teisę atsakovui grąžinti nerealizuotas prekes (5.1 punktas, taip pat 2.2, 5.2 punktai), taip pat paties atsakovo veikla – pramoninių ir statybinių medžiagų mažmeninė prekyba. Atsakovas, grįsdamas savo argumentus dėl nuosavybės teisės įgijimo momento, taip pat remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Metos“ v. BUAB „Modus Vitae“, bylos Nr. 2A-346/2009. Iš tiesų, šios ir nurodytos bylos aplinkybės nagrinėjamu klausimu (dėl nuosavybės teisės įgijimo momento) iš esmės sutampa, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje byloje kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metos“ v. BUAB „Modus Vitae“, bylos Nr. 3K-3-475/2009). Pažymėtina, kad aptarta kasacinio teismo nutartis atsakovui buvo žinoma, nes ja remiamasi grindžiant ir kitus apeliacinio skundo motyvus.

32Kai neįvykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.349 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti neapmokėtas prekes. Visgi, atsakovo nuomone, ieškovė negali naudotis šiuo teisių gynimo būdu, nes yra pareiškusi analogišką reikalavimą bankroto byloje, toks reikalavimas teismo yra patvirtintas. Atsakovas remiasi jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Metos“ v. BUAB „Modus Vitae“, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad, esant patvirtintai bankrutuojančios įmonės skolai pardavėjui, pastarasis praranda teisę reikalauti daliųjų daiktų dalies, už kurią bankrutuojanti įmonė (pirkėjas) nesumokėjo, grąžinimo, nes tokio reikalavimo tenkinimas reikštų kito pardavėjo teisių gynimo būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedūroms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo Bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

33Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbią reikšmę turi ieškovės sužinojimo apie atsakovo turimą jos prekių kiekį momentas. Ieškovės kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto administratoriui pateiktas 2009 m. liepos 3 d. (b. l. 49), ieškinys dėl daiktų išreikalavimo teismui paduotas 2009 m. liepos 17 d.; ieškovės kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 73-76). Kaip matyti iš bylos, atsakovo bankroto administratorius tik 2009 m. spalio 13 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pateikė duomenis apie ieškovės perduotas ir tretiesiems asmenims neperleistas prekes (b. l. 71-72, 77), nors atsakovas dar iki kreipimosi į teismą buvo prašęs grąžinti prekes, kartu nurodydamas, kad nuo to gali priklausyti kreditorinio reikalavimo suma (b. l. 49). Įrodymų, kad ieškovė apie turimą jos prekių kiekį būtų informuota anksčiau, byloje nėra. Taigi ieškovė, nežinodama, kiek yra likę prekių pas atsakovą, remdamasi Bankroto įstatymu ir rūpestingai gindama savo teises, turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu sužinojusi prekių likutį, ieškovė prašė ieškinio sumą sumažinti (b. l. 78). Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje nėra duomenų, kad šiuo aspektu bylos aplinkybės sutaptų, todėl joje pateiktu sprendimu nesivadovautina. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju būtų neprotinga atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą išreikalauti jai nuosavybės teise priklausančias prekes, taip paneigiant jos nuosavybės teisę ir ieškovę pastatant greta kitų trečiosios eilės kreditorių, kurių galimybės visiškai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto yra sunkiai tikėtinos. Kita vertus, tenkinus ieškinį, sumažėtų ieškovės kreditorinio reikalavimo suma, o tuo pačiu – ir bankrutuojančios įmonės skola, kas vertintina teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Daisotra“ bankroto byloje dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-91/2009).

34Atsakovas taip pat prašo sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 3 000 Lt iki 600 Lt. Tačiau, įvertinus tai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose leistinų maksimalių dydžių, bei nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis atsakovo reikalavimas atmestinas. Prašymą atsakovas grindžia ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2157-479, tačiau, nežinant konkrečių šios bylos aplinkybių (šalys nėra tapačios), nėra pagrindo atsižvelgti į nurodytą sprendimą.

35Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sergėjui Bogdanovičiui,... 4. atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,... 5. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovė akcinė bendrovė „VILMA“ (toliau – AB „VILMA“) kreipėsi... 9. Nurodė, kad 2006 m. liepos 13 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o jos nenutraukus –... 11. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis. Tai, kad... 12. Pažymėjo, kad už prekes atsakovas neatsiskaitė ne dėl jo kaltės, o dėl... 13. Taip pat nurodė, kad ieškovė bankroto byloje yra pateikusi 37 400,88 Lt... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 16. Teismas sprendė, kad šalys sudarė prekių tiekimo sutartį, kuria susitarė,... 17. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašymas... 18. Teismas taip pat atmetė atsakovo atsikirtimus, jog ieškovės interesai yra... 19. Teismas sprendė, kad, atsakovui pateikus įrodymus apie tai, kad atsakovė... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „ARSENALAS-EHG“ prašo civilinę bylą... 22. 1. Nagrinėjamame ginče turi būti taikomas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos... 23. 2. Ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas, jis... 24. 3. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, bylos apimtį,... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „VILMA“ prašo jį atmesti.... 26. V. Apeliacinio teismo argumentai... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Atskirajame skunde iš esmės keliami klausimai dėl nuosavybės teisės... 29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7... 30. Sandoris yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šiuo būdu... 31. Šioje byloje nagrinėjama 2006 m. liepos 13 d. sutartis, iš kurios ieškovė... 32. Kai neįvykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbią reikšmę turi... 34. Atsakovas taip pat prašo sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi... 35. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti...