Byla 3K-3-475/2009
Dėl įpareigojimo grąžinti turtą

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Metos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Metos“ ieškinį atsakovui BUAB „Modus Vitae“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo į perleistą turtą. Pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui įrangą už 45 916,52 Lt, o atsakovas už ją sumokėti sutartyse nustatyta tvarka. Sutarčių 1.3 punktuose šalys nustatė, kad nuosavybės teisė į įrangą pirkėjui pereina, kai jis užmoka už ją visą kainą. Ieškovas perdavė atsakovui visą įrangą, atsakovas sumokėjo dalį įrangos kainos ir liko skolingas 21 716,16 Lt ir 1650,72 Lt delspinigių. Šalys papildomais susitarimais sutarė, kad atsakovas iki 2007 m. gruodžio 20 d. sumokės ieškovui skolą ir delspinigius. 2008 m. sausio 21 d. atsakovui buvo iškelta bankroto byla, 2008 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi atsakovo įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo 21 716,16 Lt reikalavimas už neapmokėtą įrangą. Ieškovas teigia, kad atsakovas, neapmokėjęs visos kainos už parduotą įrangą, remiantis sutarčių 1.3 punktais, neįgijo nuosavybės teisės į šį turtą, todėl visa įranga turi būti grąžinta jos teisėtam savininkui (ieškovui) ir negali būti panaudota bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti.

5Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jam turtą (įrangą), nurodytą 2007 m. vasario 19 d. ir 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 088/09/20070219 ir Nr.103/09/20070322.

6Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad, iškėlus atsakovui bankroto bylą ir patvirtinus kreditorių reikalavimus, tarp jų ir ieškovo 21 716,16 Lt reikalavimą už neapmokėtą įrangą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į jį įgyja nuo jo perdavimo momento. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui perdavė pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą įrangą. Tai, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškovu, nėra pagrindas pripažinti, jog jis neįgijo nuosavybės teisės į įrangą, nes, minėta, ši pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, bet ne nuo atsiskaitymo momento. Pagal CK 6.345 straipsnio 1 dalį, jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Tačiau jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Atsakovas už parduotą įrangą turėjo sumokėti 45 916,16 Lt, iki bankroto bylos iškėlimo jis liko nesumokėjęs 21 716,16 Lt. Ginčo turtas yra dalusis, todėl ieškovas negali reikalauti iš atsakovo grąžinti parduotą įrangą, o vadovaudamasis CK 6.314 straipsnio 5 dalies nuostatomis, reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje nustatytą kainą bei palūkanas (CK 6.345 straipsnio 3 dalis). Už parduotą įrangą atsakovas neatsiskaitė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad jam buvo iškelta bankroto byla, kurią iškėlus draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Į atsakovo kreditorių sąrašą ieškovo prašymu įtrauktas ir jo 21 716,16 Lt reikalavimas. Pažymėtina, kad už didesnę dalį įrangos atsakovas atsiskaitė, tačiau ieškovas prašo grąžinti visą įrangą, tokiu atveju jis nepagrįstai praturtėtų, nes gautų didesnės vertės turtą, nei yra atsakovo skola.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 263 straipsnius, 270 straipsnio 4 dalį.

12Šalys sutartyje gali aptarti, nuo kurio momento daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę (CK 4.49 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Šalių sudarytų pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta, kad nuosavybės teisė į įrangą pirkėjui pereina tik visiškai apmokėjus už įrangą sutartyse nustatyta tvarka (1.3 punktas), pardavėjo teisė atsiimti įrangą neribojama, nepriklausomai nuo to, kiek įmokų pagal sutartis pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui (8.3 punktas). Teismas nepagrįstas nevertino sutarčių 1.3 punkto nuostatų, dėl jų nepasisakė, nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

132. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo ir perleidimo pagrindus.

14Įmonių bankroto įstatyme vienareikšmiškai nustatyta, kad bankroto administratorius dirba tik su bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kadangi atsakovas nevisiškai atsiskaitė už parduotą įrangą, tai, vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis, jam neperėjo nuosavybės teisė į šį turtą ir jis privalo jį grąžinti teisėtam savininkui – kasatoriui. Bankroto administratorius nepagrįstai atsakovo skolą už įrangą įvardijo kaip ieškovo finansinį reikalavimą bankroto byloje, dėl to ieškovui priklausanti įranga nepagrįstai tapo bankrutuojančios įmonės turtu, realizuotinu siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Terminas „finansai“ apibrėžia metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius per laikotarpį, įvertinant patiriamą riziką; terminas „prievolė“ – privatinių teisinių santykių šalies pareiga kreditoriui. Įvertinus tai, daryti išvadą, kad Įmonių bankroto įstatyme 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, reglamentuojančiame draudimą vykdyti finansines prievoles, susidariusias iki bankroto bylos iškėlimo, nekalbama apie nuosavybės teisės atsiradimo kitokius pagrindus, nei tai nustatyta Civiliniame kodekse. Teismas nepagrįstai sutapatino finansinių prievolių vykdymą su skolos padengimu. Kasatorius ieškinį pareiškė ne dėl skolos padengimo ar kreditorių reikalavimų patenkinimo, bet dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto grąžinimo.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad kasatorius, būdamas trečiosios eilės kreditorius, bando pažeisdamas įstatymų reikalavimus ir kitų kreditorių teises patenkinti savo finansinį reikalavimą. Po bankroto bylos iškėlimo įmonė savarankiškai nedalyvauja ūkiniuose santykiuose, jos turtą valdo bankroto administratorius, kuris užtikrina, kad nė vienas kreditorius ar kitas asmuo neperimtų bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nuo šio momento visas įmonės turtas tampa įmonės kreditoriams dalytinu turtu.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą

19Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Pažymėtina, kad sutarčių laisvė nėra absoliuti. Šios teisės ribojimai, jei jie kyla įstatymuose nustatytais pagrindais, neprieštarauja sutarčių laisvės principo tikslams ir yra skirti išvengti piktnaudžiavimo teise bei išsaugoti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ypač kai kalbama apie silpnesniosios šalies teises ir teisėtus interesus. Štai, pvz., draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, kaip viena iš bendrųjų sutarties laisvės principo įgyvendinimo prielaidų, netaikytinas tais atvejais, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį; arba, pvz., šalių valia savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas ribojama tais atvejais, kai tam tikras sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Susitarimo dėl nuosavybės teisės perėjimo sutarties pagrindu momento reikšmės kontekste yra svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas. Aiškindamas CK 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kazlų Rūdos metalas“ v. UAB „Deltima“, AB Kredyt Bank S.A., bylos Nr. 3K-3-535/2004). Tai suponuoja, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka, kaip yra šioje byloje. Nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių nuostatų kontekste vertintinas ir pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinių pasekmių reglamentavimas. CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Vertindamas šį teisinį reglamentavimą kaip nuoseklų ir sisteminį teisinių santykių sureguliavimo mechanizmą, kasacinis teismas pažymi, kad šios Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja teisines situacijas, kai turto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja nuo turto perdavimo momento (CK 4.49 straipsnis), nes tais atvejais, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, net ir dalies kainos sumokėjimo atveju, kai daiktas yra dalusis, pardavėjas, kaip daikto savininkas, pirkėjui pažeidus mokėjimo prievoles, nepraranda teisės išreikalauti visus pagal sutartį parduodamus daiktus (CK 6.349 straipsnio 2 dalis). CK 6.345 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis, jei ją taikyti ir tiems atvejams, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikštų kitokio susitarimo dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, nei daiktų perdavimo momentas, paneigimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo-pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 straipsnio 1 dalis, 6.349 straipsnio 2 dalis) sistemiškai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę, ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Pardavėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių faktinių ir teisinių situacijų. Tarp tokių yra ir bankroto bylos iškėlimo pirkėjui teisinių pasekmių vertinimas.

20Dėl pardavėjo teisės išreikalauti daiktus iš bankrutuojančio pirkėjo, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą

21Įmonių bankroto įstatyme 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Šios bylos kontekste toks teisinis reglamentavimas lemia pardavėjo kaip daiktų, teisėtai valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininko teisių gynimo būdų pasirinkimą. Kai yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas dėl bankroto bylos iškėlimo, daiktų, sutarties pagrindu (teisėtai) valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininkui tenka pasirinkimo teisė ar išsireikalauti visus daiktus ir pardavėjui grąžinti jo sumokėtą kainos dalį, ar reikalauti grąžinti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar pareikšti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose. Atsakovo bankrutuojančios įmonės administratorius teisme paaiškino, kad ieškovas pareiškė 21 716 Lt reikalavimą bankroto byloje ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas šį kreditoriaus reikalavimą patvirtino. Tokia situacija kvalifikuotina kaip savininko valios išraiška dėl būdo, kuriuo siekiama ginti savo kaip pardavėjo teises, būtent - pareiškiant pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose. Pasirinkus šį pardavėjo teisių gynimo būdą ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nutartimi patvirtinus tokį pardavėjo finansinį reikalavimą, pardavėjas įgyja kreditoriaus bankroto procedūrose teisinį statusą ir šios teisinės padėties nulemtas teises bei pareigas.

22Tai, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas bankroto byloje, kuriuo patvirtinta bankrutuojančios įmonės skola ieškovui, kylanti iš 2007 m. vasario 19 d. ir 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 088/09/20070219 ir Nr.103/09/20070322 neįvykdymo, pardavėjas prarado teisę reikalauti daliųjų daiktų dalies, už kurią pirkėjas nesumokėjo, grąžinimo, nes tokio reikalavimo tenkinimas reikštų kito pardavėjo teisių gynimo būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedūroms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

23Šių teisinių argumentų pagrindu kasacinis teismas prieina prie išvados, kad kasacinis skundas nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis joje nurodytų argumentų pagrindu paliekama nepakeista.

24Netenkinus kasacinio skundo, iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti iš ieškovo UAB „Metos“ (juridinio asmens kodas 111664548) į valstybės biudžetą 37,90 (trisdešimt septyni litai 90 centų) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo į perleistą turtą.... 5. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jam turtą (įrangą),... 6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 263 straipsnius, 270... 12. Šalys sutartyje gali aptarti, nuo kurio momento daikto įgijėjas įgyja... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės... 14. Įmonių bankroto įstatyme vienareikšmiškai nustatyta, kad bankroto... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą... 19. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas... 20. Dėl pardavėjo teisės išreikalauti daiktus iš bankrutuojančio pirkėjo,... 21. Įmonių bankroto įstatyme 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad,... 22. Tai, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas bankroto byloje,... 23. Šių teisinių argumentų pagrindu kasacinis teismas prieina prie išvados,... 24. Netenkinus kasacinio skundo, iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 27. Priteisti iš ieškovo UAB „Metos“ (juridinio asmens kodas 111664548) į... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...