Byla 2A-281/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant apelianto (ieškovo) atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

4atsakovo atstovui Edvardui Kochanauskui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „KAUNO FAUGA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KAUNO FAUGA“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PG Valda“ dėl sutarties nutraukimo ir dalinės restitucijos natūra taikymo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ginčas kilo dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo ir dalinės restitucijos natūra taikymo – dalies sutarties pagrindu perduotų daiktų, už kuriuos bankrutuojanti įmonė nėra atsiskaičiusi, grąžinimo.

9Ieškovas UAB „KAUNO FAUGA“ nurodė, kad 2008 m. liepos 31 d. su atsakovu UAB „PG Valda“ sudarė sutartį, kuria įsipareigojo perduoti atsakovui gaminius (langus, palanges, orlaides, savaiminio išsiplėtimo juostas) ir juos sumontuoti, o atsakovas – sumokėti sutartą kainą (toliau – Sutartis). Ieškovas perdavė gaminių už 151 303,27 Lt sumą, tačiau atsakovas nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas 56 603,27 Lt. 2009 m. kovo 23 d. ieškovui buvo pranešta apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Kadangi pagal Sutartį nuosavybės teisė į gaminius atsakovui pereina tik nuo galutinio atsiskaitymo, ieškovas pareikalavo grąžinti gaminius, už kuriuos nėra atsiskaityta. Tą padaryti atsakovas atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad dėl bankroto atsakovas negalės atsiskaityti ir atsisako grąžinti gaminius, sudaryta Sutartis nutrauktina teismo. Nutraukus Sutartį, ieškovui grąžintini perduoti gaminiai, už kuriuos atsakovas yra neatsiskaitęs.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas po bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl, sprendžiant ginčą, turėtų būti vadovaujamasi Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, sutartys, kurių vykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai tenkinami šio įstatymo tvarka. Šalių sudaryta Sutartis laikytina pasibaigusia, todėl reikalavimas ją nutraukti yra visiškai neapgrįstas.

13Teismas nurodė, kad pagal ieškovo išrašytas sąskaitas ginčo turtas yra apskaitytas kaip atsakovo trumpalaikis turtas. Tai sudaro sąlygas faktiniam disponavimui turtu ir pažymi turto perdavimo momentą. Teismo nuomone, buhalterinės apskaitos operacijas atsakovas atliko vadovaudamasis Pirmuoju verslo apskaitos standartu, kurio principai yra privalomi visoms įmonėms. Šiame norminiame akte nurodyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atsakomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Iš to darytina išvada, kad ginčo turtas atsakovo buhalterinėje apskaitoje apskaitytas teisingai ir teisėtai. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, turtas, vadovaujantis buhalterinės apskaitos duomenimis, perduotas bankroto administratoriui, o disponavimo juo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 14 straipsnis, kuris apriboja kreditorių teises į bankrutuojančios įmonės turtą.

14Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti restituciją yra nepagrįstas, nes ĮBĮ tokios galimybės nenumato. Atsižvelgiant tai, kad didžioji dalis gyvenamųjų patalpų, kuriuose sumontuotas ginčo turtas, yra parduota ir perduota kitų asmenų nuosavybei, restitucija praktiškai taip pat yra negalima (CK 1.5 str.). Ieškovas turi visas galimybes pateikti savo finansinį reikalavimą bankroto byloje.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantas UAB „KAUNO FAUGA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi ĮBĮ nuostatomis. IBĮ taikomas tik tada, kai kreditoriaus reikalavimai yra tenkinami iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Tuo tarpu šalys buvo aiškiai sutarę, kad atsakovas nuosavybės teisę į gaminius įgis tik po visiško atsiskaitymo (Sutarties 4.6 p., CK 4.49 str. 1, 3 d.), todėl gaminiai, už kuriuo nebuvo atsiskaityta, nėra atsakovo turto dalis ir atitinkamai negali būti dalinami bankroto procese. Dėl tos pačios priežasties teismas nepagrįstai nenutraukė Sutarties ir netaikė dalinės restitucijos natūra.

182. Teismas nepagrįstai sprendė, kad gaminių apskaitymas atsakovo buhalterinėje apskaitoje jo trumpalaikiu turtu suteikia teisę šiais gaminiais disponuoti. CK 6.349 straipsnio 1 dalis riboja pirkėjo teisę disponuoti turtu, kol už jį nėra atsiskaityta, todėl atsakovas neturėjo nei teisės perleisti gaminių tretiesiems asmenimis, nei kitu būdu jais disponuoti.

193. Teismas neįvertino, kad gaminių apskaitymas atsakovo buhalterinėje apskaitoje negali būti tapatinamas su nuosavybės teisės perėjimu, nes šalys Sutartyje aiškiai išskyrė gaminių perdavimą ir nuosavybės į juos įgijimą. Sąskaitos pateikimas reiškia tik tai, kad apeliantas gaminius perdavė, o atsakovas juos priėmė. Formali buhalterinė apskaita negalėjo turėti reikšmės gaminių nuosavybės teisių perėjimui.

20BUAB „PG Valda“ prašo skundą atmesti. Mano, kad nuosavybė į ginčo gaminius buvo įgyta nuo sąskaitų pateikimo ir perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo (CK 4.49 str. 1 d.), todėl CK 6.349 straipsnyje įtvirtintas draudimas disponuoti gaminiais netaikytinas. Iškėlus bankroto bylą, Sutarties 4.6 punktas nebegalioja, nes prieštarauja įstatymui. Taip pat pažymi, kad pagal Sutartį buvo ne tik perduoti gaminiai, bet ir atlikti darbai bei suteiktos paslaugos, kurių sugrąžinti neįmanoma, todėl restitucija natūra negalima. Šiuo atveju restitucija piniginiu ekvivalentu reikštų apelianto finansinio reikalavimo pateikimą atsakovo bankroto byloje.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje esminiu laikytini klausimai, susiję su nuosavybės teisės įgijimu bei savininko teisių gynimu bankrutuojant jo turtą valdančiai įmonei.

23Dėl nuosavybės teisės įgijimo

24Teismų praktikoje analogiškose bylose pripažįstama, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, nustatanti, be kita ko, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, neriboja kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis UAB „Daisotra“ bankroto byloje dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-91/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilma“ v. BUAB „Arsenalas-BHG“, bylos Nr. 2A-407/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigrima“ v. BUAB „Arsenalas-BHG“, bylos Nr. 2A-426/2010).

25Sandoris yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šiuo būdu įgyjant kilnojamąjį daiktą, nuosavybės teisė pagal bendrą taisyklę atsiranda nuo daikto (turto) perdavimo jo įgijėjui momento, nebent įstatymai ar sutartis nustatytų kitaip (CK 4.49 str. 1 d.). Kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties šalims įstatymas nedraudžia numatyti, kad nuosavybės teisę pirkėjas įgis ne nuo daiktų perdavimo momento, o vėliau, pavyzdžiui, pirkėjui visiškai atsiskaičius už gautus daiktus (CK 6.639 straipsnio 1 dalis).

26Teisėjų kolegijos nuomone, šalių sudaryta sutartis, atsižvelgiant į perkamų daiktų vertę ir atliekamų darbų pobūdį bei jų vertę, kvalifikuotina pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 43-60) (CK 6.305 str. 1 d., 6.645 str. 4 d.). Sutarties 4.6 punkte aiškiai nustatyta, kad užsakovui (atsakovui) nuosavybės teisės į gaminius pereina nuo galutinio atsiskaitymo su vykdytoju (apeliantu) dienos. Taigi šalys nuosavybės teisės į perduotus daiktus įgijimą susiejo ne su daiktų perdavimo momentu, o su visišku apmokėjimu už juos. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė, todėl spręstina, kad apeliantas išlaikė nuosavybės teisę į tuos atsakovui perduotus daiktus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta.

27Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei bankroto bylos atsakovui iškėlimas, nei ginčų daiktų įtraukimas į atsakovo buhalterinę apskaitą nuosavybės teisės nepakeitė. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, todėl jos pripažintinos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

28Dėl savininko teisių gynimo bankrutuojant jo turtą valdančiai įmonei

29Apeliantas, siekdamas susigrąžinti dalį atsakovui parduotų daiktų, prašė nutraukti šalių sudarytą sutartį ir to pasėkoje taikyti restituciją natūra.

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šis reikalavimas negali būti tenkinimas, nes sutartis dar iki ieškinio pareiškimo dienos pasibaigė atsakovui iškėlus bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.). Kita vertus, tokio reikalavimo atmetimas savaime nepaneigia ieškovo teisės susigrąžinti jo prašomus ginčo daiktus – pagal CK 6.349 straipsnio 2 dalį, kai nevykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant daiktų susigrąžinimo klausimą CK 6.349 straipsnio 2 dalies pagrindu, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi ir restituciją reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.145-6.153 str.), nes byloje susiklosčiusios aplinkybės savo esme yra tapačios įstatyme nurodytiems restitucijos taikymo pagrindams (CK 6.145 str. 1 d.) (CK 1.8 str. 1 d.).

32Dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo

33Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį grindė ir ta aplinkybe, kad didžioji dalis turto, kuriame sumontuoti prašomi išreikalauti daiktai, yra perduota tretiesiems asmenims, todėl restitucijos taikymas prieštarautų bendriesiems teisės principams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos nagrinėjamoje byloje, tačiau atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėto turto dalis (taip pat, kuri konkreti dalis) yra perleista tretiesiems asmenimis. Pripažintina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str. 1 d.).

34Nustačius, kad turto dalis, kurioje sumontuoti ginčo daiktai, perleista tretiesiems asmenimis, būtų pagrindas daryti išvadą apie šią turto dalį įsigijusių asmenų dalyvavimą byloje, nes teismo sprendimas neabejotinai galėtų įtakoti jų teises ir interesus. Kadangi objektyvių įrodymų apie aptariamą turto perleidimą nėra, o nauji asmenys apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti į bylą, taip pat atsižvelgiant į nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuosavybės teisės perėjimo, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

35Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pakartotinai, turėtų būtų atkreiptas dėmesys į CK 6.153 straipsnio 1 dalį, pagal kurią sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintiną sandorį įgiję nuosavybės teise grąžinamą turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Pastebėtina, kad CK 6.349 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada pirkėjas gali disponuoti perduotais daiktais iki nuosavybės teisės į juos perėjimo momento. Būtina tirti, ar nurodyti atvejai taikytini šioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad ir sprendžiant dėl restitucijos į tuos ginčo daiktus, kurie su nurodyto turto dalimi nėra perleisti kitiems asmenims, derėtų vertinti, ar restitucijos taikymas natūra ginčo situacijoje yra galimas (CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). Jeigu bet kuriuo iš nurodytų atvejų būtų nustatyta, kad restitucija natūra nėra galima, tai reikštų, kad apeliantas turi teisę prašyti patvirtinti atitinkamo dydžio finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.

36Nusprendus bylą gražinti nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 4 d.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.