Byla e2-46-446/2017

Dėl aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Remigijai Bielskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams Kęstučiui Bagdanavičiui ir Ramūnui Šeškui, trečiajam asmeniui I. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“, trečiajam asmeniui I. A. dėl aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ 7 154,82 Eur už aplinkai padarytą žalą ir 50 Eur už dokumentų įteikimą atsakovės atstovui per antstolį. Ieškinyje nurodyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), kuriame buvo atliekamas kirtimas, iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teise priklausė Z. V.. 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi statų mišką šiame sklype einamajam kirtimui įsigijo UAB „Petro medis“, o 2015 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą žemės sklypą Z. V. pardavė UAB „Petro medis“. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas Kęstutis Bagdanavičius 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės sklypo, priklausančio UAB „Petro medis“, kirtavietės patikrinimą. Kirtavietėje rastas dirbantis I. A., kuris nurodė, kad mišką kerta pagal sutartį su UAB „Petro medis“. Kadangi atsakovė UAB „Petro medis“ organizavo ir vykdė miško kirtimą, kurio metu, savavališkai neplynu kirtimu buvo iškirsta 79,498 m3 augančių medžių, tuo padaryta 7 154,82 Eur žala aplinkai.

5Ieškovės atstovas Kęstutis Bagdanavičius paaiškino, kad leidimas kirsti mišką privačioje valdoje ( - ) Z. V. buvo duotas 2015 m. rugsėjo 8 d. Remiantis buvusiai savininkei išduotu leidimu buvo leidžiama atlikti einamąjį kirtimą 25 kvartalo 17a, 17d, 18 sklypuose, einamąjį ir sanitarinius kirtimus 44 kvartalo 9a, 12a sklypuose, iškirsti valksmus 44 kvartalo 9a sklype. Pažeidimų vykdant kirtimus 44 kvartale nenustatyta, tačiau 25 kvartale medžiai nupjauti nesilaikant Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Miško kirtimo taisyklių. Miško sklype Nr. 17b kirtimų nebuvo projektuota ir nebuvo išduotas joks leidimas juos vykdyti. Miško sklypuose Nr. 17a, 17d ir 18 iškirsti valksmai, nors pranešime apie ketinimą kirsti mišką valksmų kirtimas šiuose sklypuose nebuvo deklaruotas, leidimas kirsti valksmus 25 kvartale nebuvo išduotas. Miško sklype Nr. 17b savavališkai nukirsta 42 vnt. augančių medžių, kurių medienos tūris yra 9,939 m3. Miško sklypuose Nr. 17d, Nr. 17a ir Nr. 18, t. y. 1,97 ha plote, iškirtus medžius naujai įrengti valksmai sudaro 0,437 ha ploto, iškirsta 203,913 m3 likvidinės medienos. Kadangi ankstesniais metais šioje miško dalyje (1,97 ha) buvo iškirsta 0,125 ha valksmų, o naujo kirtimo metu papildomai iškirsta 0,437 ha naujų valksmų, todėl miško sklypuose Nr. 17d, Nr. 17a ir Nr. 18 iškertant naujus valksmus 8,5 procentais (arba 70,553 m3) viršyta leistinas (20%) valksmais užimamas sklypo plotas. Nepažeidžiant nustatyto (20%) reikalavimo valksmai 1,97 ha plote galėjo užimti 0,394 ha. Biržėje jau esant 0,125 ha ankstesniais metais iškirstų valksmų, leistinas naujai kirsti valksmų plotas būtų 0,269 ha, tokiu būdu viršyta 0,168 ha leistinas plotas. Neteisėtai iškirstą medienos kiekį, t. y. 203,913 m3, paskaičiavus proporcingai neteisėtai iškirstam (0,168 ha) plotui, gautas neteisėtai iškirstos medienos tūris - 78,392 m3. Bendras savavališkai iškirstos medienos tūris, susumavus neteisėtai iškirstų medžių tūrį miško sklypuose Nr. 17b, Nr. 17d, Nr. 17a, Nr. 18, sudaro 88,331 m3. Įvertinus medienos tūrio skaičiavimo paklaidas ir jas taikant asmenes, iškirtusio medžius pažeidžiant nustatytas taisykles, naudai, savavališkai iškirstų medžių tūris yra 79,498 m3. Neteisėtai nupjauti medžiai augo miške, kurio inventorizacija atlikta 2015 metais, duomenys surašyti šiai miško valdai parengtame miškotvarkos projekte, pagal kurį Balskų girininkijos 25-ojo miško kvartalo sklypuose Nr. 17a, 17b, 17d ir 18 augantys medynai inventorizuoti 60 metų eglynais, o sklype Nr. 17b - 50 metų amžiaus beržynu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 yra patvirtinusi, jog šis miškas yra priskirtas IV-ai (ūkinių) miškų grupei. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymu nustatyta, jog IV miškų grupės 41-60 metų eglynai ir 21-50 metų beržynai yra priskiriami II-ai (pusamžių medynų) brandumo grupei. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika”, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249. Pagal patvirtintus įkainius neplynai iškirtus mišką IV miškų grupės miškuose aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 60 eurų už 1 m3 medienos, neteisėtai nupjovus medžius pusamžiuose medynuose padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuotinas taikant 1,5 koeficientą, tokiu būdu žalos aplinkai dydis yra lygus 7 154,82 eurų.

6Ieškovės atstovas Ramūnas Šeškus paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui kaip aplinkos objektui, privalo ją visiškai atlyginti. Už miško kirtimą, kad jis būtų atliktas tinkamai, laikantis įstatymo nuostatų, atsakingas sklypo, kuriame buvo vykdomas miško kirtimas ir neteisėtai iškirsti medžiai, savininkas – UAB „Petro medis“, organizavęs šį kirtimą. 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Petro medis“ direktoriui buvo išsiųsta pretenzija atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą, tačiau atsakovė gera valia 7 154,82 Eur žalos neatlygino, motyvuoto prašymo, žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, nepateikė, todėl prašo šią sumą priteisti.

7Atsakovė nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

8Trečiasis asmuo I. A. nuomonės dėl ieškinio neturi, palieka spręsti teismui. Jis paaiškino, kad jis kartu su kitais asmenimis, kurių dabar neprisimena ir negali nurodyti kokiais pagrindais jie buvo pasamydyti atlikti miško kirtimo darbus, kirto medžius ( - ) UAB „Petro medis“ priklausančiame miško sklype. Tuo metu jo individuali įmonė vykdė miško kirtimo, medienos ruošos darbus. Sutartį dėl miško kirtimo buvo sudaręs su šios įmonės direktoriumi Ž. P., šios sutarties neturi ir negali pateikti. Ž. P. jam pateikė dokumentus, reikalingus miško kirtimui, – miškotvarkos projektą, leidimą kirsti. Jis pripažįsta, kad per klaidą iškirto medžius 25 kvartalo sklype Nr. 17b, tačiau nesutinka, kad neteisėtai iškirto valksmus 25 kvartale. Valksmai buvo reikalingi iškirstos medienos išvežimui, senų valksmų faktiškai nebuvo matyti, jie buvę per siauri technikos įvažiavimui, medienos išgabenimui, jo įsitikinimu, jo ir kartu su juo dirbusių asmenų iškirsti valksmai neviršija 20 procentų miško ploto. Medžiai iškirsti, mediena paruoša UAB „Petro medis“ užsakymu ir šios įmonės naudai. Jis nei kaip individualios įmonės savininkas, nei kaip privatus asmuo medienos iš šio miško neišsivežė.

9Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

10Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala, o valstybiniai miškų pareigūnai – kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

11CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Paprastai fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

12Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Kirsti mišką miškų savininkai gali tik turėdami specialų leidimą, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus kada tokie leidimai nereikalingi (miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

13Iš pranešimo apie ketinimus kirsti mišką Nr. 1051 matyti, kad miško sklypo, esančio Tauragės miškų urėdijoje, Balskų girininkijos 25 kvartalo 17a, 17d, 18 ir 44 kvartalo 9a, 12a sklypuose, savininkė Z. V., remdamasi miškotvarkos projektu 2015-2024 m., kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo vykdyti miško kirtimus. 2015 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas K. Bagdanavičius rezoliucija patvirtinto leidimą Tauragės miškų urėdijos Balskų girininkijos 25 kvartalo 17a, 17d,18 sklypuose ir 44 kvartalo 9a sklype atlikti einamąjį kirtimą, 44 kvartalo 9a sklype kirsti valksmus, 44 kvartalo 12a sklype atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą.

14Iš ieškovės atstovo K. Bagdanavičiaus paaiškinimo matyti, kad valstybinės miškų tarnybos pareigūnai 2015 m. rugsėjo 23 d tikrino vykdomą miško kirtimą pagal Z. V. išduotą leidimą. Iš kelmų matavimo akto Nr. 4, biržės taksavimo lapo Nr. 1 matyti, kad Tauragės miškų urėdijos Balskų girininkijos 25 kvartalo 17b sklype iškirsti 42 medžiai. Teisme trečiais asmuo I. A. patvirtino, kad jis ir kartu su juo dirbusių kirtėjų brigada per klaidą ir dėl blogo kirtavietės žymėjimo iškirto medžius 25 kvartalo sklype Nr. 17b. Iš kelmų matavimo akto Nr. 5, biržės taksavimo lapo Nr. 2 matyti, kad miško 25 kvartalo sklypuose 17a, 17d ir 18 iškirsti valksmai, iškirstas 381 medis. Trečiasis asmuo I. A. nurodė, kad kirtęs valksmus šiuose sklypuose, nes tai buvo būtina medienos išgabenimui. Sulyginus kirtavietėse užfiksuotus duomenis su miško sklypo savininkės deklaruotais duomenimis apie ketinimą kirsti mišką ir leidimą atlikti miško savininkės nurodytus kirtimus, matyti, kad leidimas kirtimui 25 kvartalo 17b sklype ir valksmų kirtimui šio kvartalo 17a, 17d ir 18 sklypuose nebuvo išduotas. Taigi 42 medžiai 17b sklype ir 381 medis 17a, 17d, 18 sklypų valksmuose iškirsti savavališkai, neteisėtai. Kaip matyti iš biržės taksavimo lapų Nr. 1 ir Nr. 2 iškirstos medienos tūris nustatytas vadovaujantis medienos tūrio skaičiuotėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747, naudojant biržės sortimentinės struktūros apskaičiavimo programą: 17b sklype neteisėtai iškirstos medienos tūris 9,939 m3, 17a, 17d ir 18 sklypų valksmuose – 203,913 m3.

15Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.), 65 punkte buvo numatyta, kad bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 20 procentų viso sklypo ploto. Kaip matyti iš savavališkai iškirstos medienos kiekio skaičiavimo akto Nr. 9, padarytos žalos aplinkai skaičiuotės, nors leidimas kirsti valksmus 25 kvartale nebuvo išduotas, tačiau skaičiuojant žalos dydį buvo atsižvelgta į leistiną valksmų plotą. Iš ieškovės atstovo K. Bagdanavičiaus paaiškinimų, miškotvarkos projekto 2015-2024 metams, valksmų išdėstymo schemos ir išmatavimo akto Nr. 3 matyti, kad iki kirtimo pagal 2015-09-08 išduotą leidimą sklypuose 17a, 17d, 18, kurių bendras plotas 1,97 ha, buvo iškirsta 0,125 ha valksmų, naujuoju kirtimu papildomai iškirsta 0,437 ha naujų valksmų, kuriuose, kaip nurodyta biržės taksavimo lape Nr. 2, iškirsta 203,913 m3 likvidinės medienos. Nepažeidžiant nustatyto 20% reikalavimo valksmų kirtimui, 1,97 ha miško plote galėjo būti iškirsta 0,394 ha valksmų (1,97x20%=0,394), jau esant 0,125 ha ankstesniais metais iškirstų valksmų, naujai galima buvo iškirsti 0,269 ha valksmų (0,394-0,125=0,269). Tokiu būdu 0,168 ha viršytas leistinas valksmų kirtimų plotas. Neteisėtai iškirstos medienos kiekis valksmuose sudaro 78,392 m3, kuris apskaičiuotas įvertinus visą neteisėtai iškirstą medienos kiekį (203,913 m3) valksmuose (0,437 ha) proporcingai viršytam valksmų plotui (203,913x0,168:0,437). Iš viseto aptartų įrodymų matyti, jog bendras savavališkai, neteisėtai iškirstos medienos tūris 88,331 m3. Įvertinus medienos tūrio skaičiavimo10 procentų paklaidą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3.5 punkte, ją taikant asmenų, iškirtusių medžius, naudai, laikytina, kad savavališkai iškirstų medžių tūris yra 79,498 m3 (88,331-(88,331x10%)).

16Iš miškotvarkos projekto 2015-2014 metams, patvirtinto Valstybinėje miškų tarnyboje 2015 m. rugsėjo 3 d., projekto registracijos Nr. 52848, matyti, kad Tauragės miškų urėdijoje Balskų girininkijos miško sklypuose Nr. 17a, 17d ir 18 augantys medynai inventorizuoti 60 metų eglynais, sklype Nr. 17b - 50 metų amžiaus beržynu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 šis miškas yra priskirtas IV-ai (ūkinių) miškų grupei. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymo Nr. 11-10-V “Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” 1 priedo 1.21 punkte nurodyta, jog IV miškų grupės 41-60 metų eglynai ir 21-50 metų beržynai priskiriami II-ai (pusamžių medynų) brandumo grupei. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos padarytos žalos aplinkai skaičiuotės, žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 (2014-12-31 Nr. D1-1090 redakcija) patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika”. Pagal šios metodikos 2.1 punktą padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuotinas taikant 1,5 koeficientą, o priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.4.2 punktą neplynai iškirtus mišką IV miškų grupės miškuose, aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 60 eurų už 1 m3 medienos. Neteisėtu kirtimu Tauragės miškų urėdijos Balskų girininkijos 25 kvartalo 17a, 17b, 17d ir 18 sklypuose padarytos žalos aplinkai dydis yra 7154,82 Eur (79,498x60x1,5).

17Pažymėtina, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. Ieškovės pateiktais medienos tūrio, žalos dydžio paskaičiavimais, paremtais įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis taisyklėmis, instrukcijomis, metodikomis, teismas abejoti neturi pagrindo.

18Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Iš 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Z. V. pardavė, o UAB „Petro medis“ nupirko einamajam kirtimui statų mišką, esantį ( - ), Tauragės miškų urėdijoje, Balskų girininkijoje 25 kvartalo sklypuose Nr. 17a, 17d, 18 ir 44 kvartalo sklype 9a, todėl ši bendrovė atlikdama miško kirtimą privalėjo kirtimus vykdyti tik tuos, kurie nurodyti valstybinės miškų tarnybos leidime, laikantis miško kirtimų taisyklių. Trečiasis asmuo I. A., kuris valstybinės miškų tarnybos pareigūnams atliekant kirtavietės kontrolę dirbo miške, patvirtino, kad mišką kirto UAB „Petro medis“ naudai, sudarius sutartį su šios įmonės direktoriumi Ž. P.. Atsakovės atstovas šios aplinkybės nepaneigė. Nors jis nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, tačiau, kaip matyti iš advokato R. D. 2017 m. vasario 9 d. pateiktos informacijos teismui, UAB „Petro medis“ direktoriui Ž. P. apie bylą buvo žinoma, nes jis buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu dėl atsakovės UAB „Petro medis“ atstovavimo teisme. Be to, iš ieškovės pateiktos pretenzijos ir palydimojo rašto matyti, kad atsakovės buveinės adresu buvo išsiųsta pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai. Nors byloje nėra pateikta jokios sutarties tarp trečiojo asmens ar kitų asmenų, dirbusių miške, ir UAB “Petro medis”, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus, tą aplinkybę, kad statų mišką kirtimui įsigijo būtent atsakovė, duomenų, kad atsakovė būtų pardavusi šį mišką ar kitaip perleidusi kitiems asmenims, nėra, todėl tikėtina, kad miško kirtimo darbai buvo atliekami sutarties ar susitarimo pagrindu atsakovės UAB “Petro medis” naudai. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad kirtimas 17b sklype atliktas ir valksmai 17a, 17d, 18 iškirsti savavališkai, būtent savavališkas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, medžių kirtimas sudarė sąlygas žalai kilti, tarp neteisėtų miško kirtimo veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys.

19Kadangi ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos aplinkai sąlygas, atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygos nenustatytos, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 7 154,82 Eur už aplinkai padarytą žalą.

20Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

21Iš ieškovės pateiktų grąžintų laiškų vokų kopijų matyti, kad, nustačius neteisėtą miško kirtimo faktą, valstybinė miškų tarnyba atsakovei UAB “Petro medis” ne kartą siuntė informaciją apie padarytus pažeidimus kertant mišką ( - ), tačiau laiškai atsakovei, siųsti juridinio asmens buveinės adresu nebuvo įteikti. Iš 2015 m. gruodžio 31 d. prašymo antstoliui Tomui Ubartui, šaukimo Nr. S-4K-06-78 matyti, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl šaukimo įteikimo UAB „Petro medis“ direktoriui. Šaukime nurodyta, jog UAB Petro medis” direktorius Ž. P. kviečiamas atvykti į Miškų kontrolės teritorinį poskyrį, esantį ( - ),, pas vyr. specialistą K. Bagdanavičių protokolo surašymui nustačius miško naudojimo pažeidimus. Kaip matyti iš antstolio Tomo Ubarto informacijos, antstoliui nuvykus įmonės adresu direktorius nebuvo rastas, skambinant mobiliojo ryšio telefonu arba neatsiliepdavo, arba susisiekus žadėdavęs atvykti į kontorą šaukimo pasiimti, tačiau neatvyko. Iš antstolio pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2016-01-25 Nr. ATU Nr. 05758 ir valstybinės miškų tarnybos sąskaitos išrašo matyti, kad antstoliui už paslaugą – šaukimo įtekimą Ž. P. - ieškovė sumokėjo 50 Eur. Šios išlaidos laikytinos tiesioginiais nuostoliais, susidariusiais ieškovei tiriant ir aiškinantis žalos gamtai padarymo aplinkybes, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

22Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį dėl lėšų išieškojimo, todėl už ieškovės pareikštus reikalavimus, nuo bendrai priteistos sumos, mokėtinas, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 7 dalyje numatytas, 162,10 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 9,15 Eur, taip pat priteistinos valstybei iš pralaimėjusios šalies – atsakovės.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

24Ieškinį tenkinti.

25Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ Valstybinei miškų tarnybai 7 154,82 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 82 ct) už aplinkai padarytą žalą ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už dokumentų įteikimą per antstolį.

26Preiteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ 171,25 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

27Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.