Byla 3K-3-125/2014

Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir L. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams A. K. ir L. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas aplinkos apsaugos srityje, solidariąją atsakomybę, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

6Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. K. ir L. K. solidariai 3989,18 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 6799,62 Lt išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame Molėtų rajone, Balninkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturint reikiamo leidimo ir statybos darbų techninėje dokumentacijoje nesant sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo būtinumą ir kiekius, buvo atlikti žemės nukasimo ir grunto užpylimo statybos darbai ir taip padaryta žala aplinkai (gamtai) sunaikinus ir (ar) sužalojus kraštovaizdžio komponentus. Projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-15, patvirtinto 2009 m. vasario 5 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, ūkininko sodybos kūrimas, kuriame statytojas L. K., jos įgaliotas asmuo A. K., numatytas išsaugojant esamus vertingus želdinius ir neperformuojant nusistovėjusio reljefo (Architektūrinių planinių reikalavimų 1.7 punktas), tačiau, įvertinus UAB „Kelprojektas“ atlikto tyrimo duomenis ir IĮ R.Narušio įmonės „Fasadas“ 2009 m. parengto techninio projekto užsakovei L. K. techninius sprendinius, nustatyta, kad statinio projekto techniniai sprendiniai pažeisti, pakeičiant ir sunaikinant esamo reljefo formas ir taip padarant žalą aplinkai, t. y. pakeliant žemės paviršiaus lygį vidutiniškai apie 0,5 m 418,79 kub. m plote, kas sudaro 234,52 kub. m užpilto smėlio ir žvyro. 2011 m. spalio 20 d. Molėtų rajono policijos komisariate atsakovas A. K., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad jis organizavo smėlio ir žvyro užvežimo darbus. Tai patvirtina atsakovo A. K. kaltę ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala gamtai. Padaryti gamtai 3989,18 Lt nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodika ir padidinti du kartus, nes atsakovei L. K. priklausantis sklypas patenka į vandens telkinių apsauginę zoną. Ieškovas, atlikęs viešųjų pirkimų procedūras, pasinaudojo kvalifikuota ir licencijuota įmonės UAB „Kelprojektas“ paslauga, o įmonei už atliktas matavimų paslaugas teko atlyginti 6799,62 Lt, todėl ieškovas patyrė šio dydžio žalą (CK 6.37, 6.210, 6.251, 6.263 straipsniai, Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 9, 32 straipsniai).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš atsakovo A. K. ir atsakovės L. K. solidariai 3959,18 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6799,62 Lt dydžio išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismas nustatė, kad L. K. 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo asmeninės nuosavybės teise 240/960 dalių 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Sklype pagal 2009 m. gegužės 22 d. leidimą vykdyti statybos darbus 2009 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas. Remiantis VĮ Registrų centras pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatytos penkios specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos: valstybei priklausančios melioracijos bei įrenginių – 2 ha, vandens telkinių – 0,06 ha, miško naudojimo apribojimai – 3,32 ha, dirvožemio apsauga – 4,15 ha ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 6,6 ha. L. K. 2007 m. balandžio 19 d. įgaliojo atsakovą A. K. iki 2012 m. balandžio 19 d. nupirkti jos vardu nuosavybės teise bet kokį turtą, jį įregistruoti, gauti nuosavybės dokumentus, ir tam tikslui atstovauti L. K., kaip įgyto nekilnojamojo turto savininkei, valstybinėse įstaigose ir kitose įmonėse, rašyti pareiškimus, pateikti įvairius prašymus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Molėtų rajone, Balninkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio mėnesį buvo atliekami šie žemės darbai – kasamas augalinis gruntas, į jo vietą pilamas žvyras. Šių aplinkybių iš esmės neneigia atsakovas A. K. Žemės darbų atlikimo faktą patvirtina: 2009 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas A. K. pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį; A. K. rašytiniai paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuose jis nurodo nežinojęs, kad jo atliktiems žemės darbams buvo reikalingas leidimas; aplinkos ministro pavedimu atlikto tyrimo rezultatai, užfiksuoti 2010 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. (20-1)-D8-5306, kurioje nurodyta, jog, atlikus patikrinimą L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nustatyta, kad, vykdant statybos darbus 810 kv. m plote tarp Gilužio ežero ir gyvenamojo namo, gali būti supilta nuo 350 iki 400 kub. m žvyro grunto, kurio vidutinis storis 0,48 m, taip pažeidžiant statinio projekto techninius sprendinius, pakeičiant ir sunaikinant esamo, projekte numatyto neperformuoti, reljefo formas ir padarant žalą aplinkai; UAB „Kelprojektas“ atliktų tyrinėjimo darbų rezultatai, kuriuose nurodyta, jog, rengiant topografines nuotraukas ir nustatant iškasto (supilto) grunto rūšį bei kiekį L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Molėtų r., (duomenys neskelbtini) k., nustatyta, kad 887 kv. m aikštelėje supiltas vidutinis žvyro nuogulų sluoksnio storis –0,56 m, žvyro nuogulų kiekis – 500 kub. m. Teismas nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvade Nr. P4-15 ūkininko sodybos kūrimas 1.7 punkte numatyta išsaugoti esamus vertingus želdinius, neperformuoti nusistovėjusio reljefo, statybos leidimas išduotas tik gyvenamojo namo statybai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išvadoje dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (projektavimo sąlygos) 2.5 punkte nustatyta sąlyga išsaugoti esamus želdinius, 2.6 punkte – sąlyga išsaugoti melioracijos sistemas bei įrenginius. Atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, t. y. statybos reikmėms kasdamas gruntą, pildamas atvežtinį gruntą greta gyvenamojo namo be statybos darbų technologinio projekto bei statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų, pažeidė aplinkos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintų STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punkto reikalavimus, 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.1 punkto reikalavimus, taip pat Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 96.4 punktą, įpareigojantį derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus, bei 208 punktą, įpareigojantį atliekant žemės kasybos darbus, būtinai išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. K., veikdamas pagal atsakovės L. K., 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, suteiktą įgaliojimą, savavališkai, neturėdamas sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, leidimo, dirbo žemės darbus žemės sklype, kuriam nustatytos apsaugos zonos – teisės aktais nustatyti žemės plotai (ruožai), kuriuose ribojamas grunto (žemės) kasimas, ir pakeitė šiai vietovei būdingą kraštovaizdį, iškasdamas esamą gruntą, taip pakeldamas pažeistame žemės sklype paviršiaus altitudes vidutiniškai 0,50 m ir į jo vietą supildamas atvežtą kitos rūšies gruntą –žvyrą, padarė žalą aplinkai. Kraštovaizdžio reljefas buvo pakeistas, pakeičiant natūralų prigimtinį gruntą į atvežtinį žvyrą, taip pakeičiant nusistovėjusią ekosistemą. Ta aplinkybė, kad atsakovas A. K. pripažino, kad jis užvežė ir supylė žvyrą žemės sklype, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai. Teismas konstatavo, jog tai, kad atsakovas mano, jog žvyro užvežimas ir jo sandėliavimas žemės sklype laikinai, iki bus baigta gyvenamojo namo statyba, nepadarė žalos gamtai, savaime nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Tai, kad gyvenamojo namo statybai buvo gautas statybos leidimas ir atsakovas tuo pagrindu padarė laikiną statybos aikštelę greta namo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų savavališkai, neturint sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkyti žemės sklypo, kuriam nustatyta dirvožemio, valstybinės melioracijos ir kt. apsaugos zonos, kraštovaizdį. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog tiek administracinio teisės pažeidimo byla, tiek ikiteisminis tyrimas jam dėl gamtos išteklių naudojimo tvarkos pažeidimų buvo nutraukti, jokios įtakos civilinio ieškinio išsprendimui neturi, nes neturi prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. K., įsigydama žemės sklypą, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo išsiaiškinti specialius naudojimo reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimo, apie kuriuos buvo pažymėta viešame registre dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo specialių naudojimo sąlygų. Tai, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė dokumentacija, leidimai dėl kraštovaizdžio tvarkymo, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala. Teismas padarė išvadą, kad už kraštovaizdžiui padarytą žalą turi atsakyti žemės sklypo savininkė L. K. bei pagal pastarosios įgaliojimą veikęs A. K., vykdęs žemės darbus, solidariai, juolab kad atsakovas A. K. pažymėjo, jog L. K. išduotas įgaliojimas yra visiems veiksmams, susijusiems su statomu namu bei šalia namo esančia aikštele.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjęs atsakovų A. K. ir L. K. apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos dėl pakeisto ir sunaikinto reljefo, pakeliant žemės paviršiaus lygį, taip pat kritiškai vertino atsakovų argumentą, kad žvyras buvo išpiltas dėl numatytų statybos darbų atlikimo, nes nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl pakeisto ir sunaikino reljefo formos, pakeliant žemės paviršiaus lygį. Teismas nurodė, kad visuotinai suprantama aplinkybė, jog smėlio ir žvyro sandėliavimas yra jo laikymas supiltais pylimais, bet ne smėlio ir žvyro išlyginimas, pakeliant žemės paviršiaus lygį, ir taip pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas. Tai, kad atsakovai turėjo pagal techninį projektą išduotą statybos leidimą statybos darbams vykdyti leidime nurodytoje vietoje, nereiškia, kad galima pažeisti projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-15 1.7 punkto nurodymą neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Techniniame projekte numatyti žemės darbai, t. y. geoterminio šildymo įrengimas, aplinkos tvarkymas, grindinio įrengimas, nereiškia, kad, vykdant statybos darbus, atsakovams galima pakeisti ir sunaikinti reljefo formas, pakeliant žemės paviršiaus lygį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas nutraukti administracinę bylą bei ikiteisminio tyrimo medžiaga neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir vertintini kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė L. K., būdama rūpestinga ir atidi statytoja ir žemės sklypo savininkė, privalėjo užtikrinti, kad, vykdant statybas, būtų įgyvendintas nurodymas neperformuoti nusistovėjusio reljefo, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokiais abiejų atsakovų bendrais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala ir galima taikyti solidariąją atsakomybę (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, pažeidė Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 208 punktą, įpareigojantį atliekant žemės kasybos darbus, būtinai išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį, nes byloje yra duomenų, kad dirvožemio sluoksnis nėra sunaikintas – šis sluoksnis yra sandėliuojamas sklype: tyrinėtame 12039 kv. m plote, šalia žvyru užpiltos aikštelės yra suformuotas apie 1,00 m aukščio augalinio sluoksnio (dirvožemio) pylimas, tačiau tai, kad yra šalinama dalis argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla iš esmės yra išnagrinėta teisingai.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Kasatorių teigimu, ieškovas grindė žalos atsiradimo faktą iš šių atsakovų neteisėtų veiksmų – neteisėtai nukasus esamą organinės kilmės gruntą sklype ir užpylus atvežtinį gruntą (žvyrą) buvo neva pakeistos esamo reljefo formos ir padaryta žala žemei. Ieškovo teigimu, šie žemės darbai buvo atliekami vandens telkinio apsauginėje zonoje neturint reikalingo technologijos projekto. Kasatoriai nurodo, kad jų veiksmai jokio teisinio įpareigojimo (draudimo) nepažeidžia, teismai procesiniuose sprendimuose irgi nenurodė, kokia konkreti aplinkos apsaugą reglamentuojanti teisės norma buvo pažeista. Techniniame projekte, pagal kurį leista statyti gyvenamąjį namą, yra numatyti ir žemės darbai, susiję su inžinerinių tinklų įrengimu, todėl atlikti žvyro atvežimo, supylimo ir laikymo darbai yra ne kas kita, kaip teisės aktų leidžiami žemės darbai, patenkantys į bendrųjų statybos darbų, kuriems buvo gautas statybos leidimas, parengtas ir suderintas techninis projektas, apimtį. Kasatoriai nurodo, kad jie negalėjo pažeisti projektavimo sąlygų sąvado, nes statybos darbai vykdomi ne pagal jį, o pagal jo pagrindu suderintą techninį projektą ir išduotą statybos leidimą, todėl projektavimo sąlygų sąvadas galėjo būti pažeistas tik rengiant techninį projektą, bet ne vykdant statybos darbus. Taip pat kasatoriai nurodo nepažeidę jokių su melioracijos sistemomis susijusių apribojimų, nes žvyras buvo pilamas kitoje vietoje nei ta, kurioje yra melioruota žemė. Kasatorių teigimu, teismai nevertino šių byloje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pašalinta dalis iš pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamosios dalies dėl dirvožemio sluoksnio sunaikinimo, kas tik dar kartą įrodo, kad teismai nepagrįstai nustatė neteisėtų veiksmų faktą. Kasatorių teigimu, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustato draudimą keisti žemės sklypo reljefą tik dviem atvejais: reljefą draudžiami žaloti nacionaliniuose parkuose ir gamtos paminklų apsaugos zonose. Ginčo sklypas nėra nė vienoje iš šių zonų, todėl jam jokie apribojimai netaikomi. Be to, pagal statybos leidimą ir techninį projektą vykdomai gyvenamojo namo statybai reikalingo žvyro supylimas ir sandėliavimas negali būti prilyginamas kraštovaizdžio reljefo pakeitimui ar kraštovaizdžio elementų sužalojimui, nes tai yra statybinė medžiaga, kuri naudojama statyboms ir sandėliuojama sklype tik laikinai, galutiniai žemės sklypo dalies tvarkymo darbai bus atlikti tik pastačius gyvenamąjį namą.

12Kasatorių teigimu, byloje neteisingai nustatytas ir žalos dydis. Visų pirma ieškovo pateiktame markšeideriniame plane aštuonių išgręžtų gręžinių vietose nurodė reljefo aukštį, kuris iš esmės sutampa su reljefo aukščiais prieš pradedant statybos darbus ir kurie yra užfiksuoti inžineriniame topografiniame plane. Šie įrodymai nėra paneigti byloje pateiktais kitais įrodymais, todėl teismai nepagrįstai nustatė reljefo pakėlimo 0,5 m aplinkybę. Kasatorių teigimu, neteisingai byloje įvardytas ir atvežto žvyro kiekis. Atsakovui A. K. galėjo būti atvežta tik 100 kub. m žvyro, o ne 500 kub. m, iš kurių 234,52 kub. m. žvyro laikomi pažeidimu, tai patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. gegužės 27 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taip pat neprotingai didelės yra išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu (6799,62 Lt), ieškovas šias išlaidas patyrė savo valia ir nuožiūra, be to, tai susiję su ieškovui pavestų funkcijų atlikimu, todėl atsakovai neprivalo jų atlyginti.

2. Dėl solidariosios atsakomybės. Kasatoriai nurodo, kad teismai, taikydami solidariąją atsakovų atsakomybę, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.265 straipsnio 1 dalį, nes, A. K. veikiant pagal L. K. įgaliojimą, už A. K. veiksmus atsako pati L. K., todėl visi įgaliotojos L. K. vardu ir interesais įgaliotinio A. K. atliktų veiksmų rezultatai ir teisiniai padariniai, įskaitant civilinę atsakomybę, tenka pačiai L. K., o ne A. K.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, byloje įrodyta, kad žala aplinkai iš tikrųjų padaryta ir privalo būti atlyginta. Atsakovų nurodomas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. gegužės 27 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šioje byloje neturi jokios reikšmės. Ieškovo teigimu, labai svarbu šioje byloje atskirti ieškinio dalyką, t. y. byla buvo iškelta ne dėl statybos darbų, kuriuos atsakovai vykdė pagal suderintus projektus ar leidimą, bet dėl dalies, kuri buvo vykdyta savavališkai, neturint tam nei suderinimų, nei leidimų. Be to, 2009 m. gegužės 22 d. atsakovams išduotas statybos leidimas ir techninis projektas nebuvo numatę ir neleido darbų ginčo sklypo dalyje. 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimas Nr. P5-56 tiesiogiai įpareigojo statytoją griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, o projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-15 1.7 punktas įpareigojo neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Atsakovų atliktais darbais buvo sunaikintas ne tik natūralus kraštovaizdis, t. y. reljefo formos su visa gruntine sudėtimi, bet ir jį atkurti būtų sunkiai įmanoma dėl sunaikintų visų natūraliai susiformavusiame grunte buvusių mikroorganizmų, augalijos ir gyvūnijos, taigi buvo pažeisti statinio projekto techniniai sprendiniai, pakeičiant ir sunaikinant esamo, projekte numatyto neperformuoti, reljefo formas ir taip padarant žalą aplinkai. Žalos apskaičiavimus atliko įmonė, pasirinkta pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl prašomos atlyginti ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą

17Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinė aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010).

18Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

19Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose nenurodė, kokia konkreti aplinkos apsaugą reglamentuojanti teisės norma buvo pažeista atsakovų veiksmais, kuriais į gyvenamojo namo statybvietę techniniame projekte nurodytoje vietoje buvo atvežtas ir laikomas žvyras geoterminio šildymo įrengimo ir kitiems darbams atlikti, dėl to, kaip teigia kasatoriai, konstatuotina, kad jų veiksmai jokio teisinio įpareigojimo (draudimo) nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. K. 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo asmeninės nuosavybės teise 240/960 dalis 9,6000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k.v., esančio Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Remiantis VĮ Registrų centro pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo nustatytos penkios specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos: valstybei priklausančios melioracijos bei įrenginių – 2 ha, vandens telkinių – 0,06 ha, miško naudojimo apribojimai – 3,32 ha, dirvožemio apsauga – 4,15 ha ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 6,6 ha. Projektavimo sąlygų sąvado ūkininko sodybos kūrimas (gyvenamasis namas, pagalbinis ūkio pastatas, pirtis) 1.7 punkte buvo numatyta išsaugoti esamus vertingus želdinius, neperformuoti nusistovėjusio reljefo. 2009 m. gegužės 22 d. L. K. išduotas leidimas gyvenamajam namui statyti. Viena iš statybos leidime įtvirtintų statytojo pareigų yra griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Kasatoriai teigia, kad atlikti ginčijami žemės darbai buvo numatyti techniniame projekte, pagal kurį buvo išduotas ir leidimas namui statyti, jie atvežė, supylė ir laikė žvyrą būtent toje vietoje, kurioje pagal techninį projektą bei statybos leidimą ir numatyti žemės darbai, susiję su inžinerinių tinklų įrengimu. Techninio projekto 9 dalyje Šildymas nurodyta, kad atitinkamas vamzdis planuojamas užkasti į gruntą teritorijoje (žemės ūkio naudmenų plote) tarp gyvenamojo namo ir ežero apsauginės juostos. Tuo remdamiesi kasatoriai teigia, kad išduotas statybos leidimas apėmė ir atitinkamus žemės darbus, kurie pagal Statybos techninio reglamento „Žemės darbai“ 7.1 punktą yra viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad kasatoriai, atlikdami atitinkamus žemės darbus, pažeidė STR „Žemės darbai“ 12.1 punktą, nustatantį, jog kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas taip pat privalo pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai gavo statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus (kai jie yra reikalingi). Kaip pažymėta pirmiau, L. Kubilienės žemės sklypui, kuriame buvo vykdomos statybos, buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Techninio projekto 3 priede – Statybinių darbų techninėje specifikacijoje Lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai nurodyta, kad statytojas arba žemės darbų vadovas privalo pradėti žemės darbus tik gavus leidimą kasti žemę, turėti suderintą projektą, statybos darbų žurnalą ir statinio nužymėjimo aktą su schema. Nors inžinerinių tinklų įrengimas statomo gyvenamojo namo šildymui užtikrinti yra atskiras procesas nei lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas, tačiau apima panašaus pobūdžio darbus, todėl konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nustatė, kad tai, jog techniniame projekte, pagal kurį buvo leista statyti gyvenamąjį namą, yra numatyti ir žemės darbai, nereiškia, kad jiems vykdyti nereikalinga gauti papildomus teisės aktuose numatytus dokumentus, kur būtų įvertintos sąlygos ir galimybės atlikti atitinkamus žemės darbus nedarant žalos aplinkai. Atmestini kaip nepagrįsti kasatorių argumentai, kad teismai nenurodė, kokia aplinkos apsaugą reglamentuojanti teisės norma buvo pažeista, nes teismai aiškiai įvardijo STR pažeistas nuostatas, kurios ir yra skirtos užtikrinti tokį statybos, žemės darbų vykdymą, kuris atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriai vykdė atitinkamus žemės darbus nesilaikydami teisės aktų tokio pobūdžio darbams vykdyti nustatytų reikalavimų.

20Kasatoriai teigia, kad jie neatliko neleistinų žemės darbų, o tik supylė ir sandėliavo statybos darbams reikalingą žvyrą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visuotinai suprantama aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), jog smėlio ir žvyro sandėliavimas yra jo laikymas supiltais pylimais, bet ne smėlio ir žvyro išlyginimas, pakeliant žemės paviršiaus lygį, ir taip pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas, kaip kad buvo padaryta L. K. žemės sklype. Sandėliavimas yra veiksmai, kurių tikslas – surinkti tam tikras atsargas, šiuo atveju žvyrą, vienoje vietoje ir saugiai jas kurį laiką laikyti, siekiant vėliau panaudoti pagal paskirtį. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog kasatoriai sandėliavo dirvožemį ir mineralinį gruntą, iš jų supildami pylimus. Taigi kasatoriai neabejotinai žinojo, kaip yra sandėliuojama. Kasatoriai neįrodinėjo, dėl kokių priežasčių jų neva sandėliuojamas žvyras buvo išlygintas ir kokia paskirtimi vėliau šį sandėliuojamą žvyrą buvo ketinama panaudoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, jog žvyro, supilto L. K. žemės sklype, negalima prilyginti sandėliuojamam.

21Kasatoriai ginčija teismo išvadą, kad atlikdami žemės darbus jie pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 96.4 punktą, įpareigojantį derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus, nes melioracijos sistemos yra įrengtos kitoje žemės sklypo, nei buvo atvežtas žvyras, vietoje, o Nekilnojamojo turto registro įraše net nėra nustatyti jokie su melioracijos sistemomis susiję apribojimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. K. žemės sklypą įgijo kartu su dar dviem bendraturčiais ir 2008 m. vasario 25 d. išduotame Nekilnojamojo turto registro pažymėjime viena iš žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų yra nurodytos įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Byloje nustatyta, kad ginčijami žemės darbai buvo atlikti 2009 m., t. y. galiojant keleto savininkų nuosavybės teise valdomo viso žemės sklypo specialiajai sąlygai, susijusiai su melioracijos sistemomis ir įrenginiais. Kaip matyti iš 2012 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, turtas iš bendrosios nuosavybės buvo atidalytas 2011 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi, taigi po ginčijamų žemės darbų atlikimo, ir jau L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, susijusios su melioracijos sistemomis, nėra. Tačiau tai nereiškia, kad ginčijamų žemės darbų atlikimo metu kasatoriai neprivalėjo laikytis nustatytų specialiųjų viso žemės sklypo naudojimo sąlygų.

22Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

23Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad užpylus žvyrą ir pakėlus žemės paviršiaus lygį buvo pakeistas ir sunaikintas reljefas. Kaip matyti iš byloje kaip liudytojo apklausto Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo G. G. parodymų, namui buvo parinkta neadekvati vieta ir reikalavimas nekeisti esamo reljefo buvo neadekvatus, tačiau atsakovai neginčijo projektavimo sąlygų, žala aplinkai nustatyta, o pažeista ekologinė ir kraštovaizdinė vertė galės būti atkurta tik per ilgą laiką. Taigi darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo žalos aplinkai fakto egzistavimą, nustatydami, jog šiuo atveju žala atsirado dėl pakeisto ir sunaikinto reljefo formos, pakeliant žemės paviršiaus lygį.

24Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

25Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas nustatė faktinei situacijai prieštaraujančią aplinkybę, kad kraštovaizdžio reljefas pakeltas būtent apie 0,5 metro, nors, anot kasatorių, iš įrodymų matyti, kad reljefo aukštis sutampa su prieš pradedant statybos darbus buvusiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami žalos faktą ir dydį, rėmėsi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento užsakymu atliktu tyrimu. Šis atliktas vadovaujantis teisės aktais, jo išvados nėra nuginčytos. Taigi teigti, kad teismų nustatytas atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstas, nėra pagrindo.

26Kasatoriai ginčija ne tik žalos aplinkai dydį, bet ir jos nustatymo išlaidų dydį, kuris, jų teigimu, yra neprotingai didelis, beveik dvigubai viršijantis priteistą žalos aplinkai dydį. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ši materialiosios teisės norma taikytina ir tokiu atveju, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareiškiamas valstybės institucijos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Šioje byloje ieškovas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėjo, be kita ko, topografinių tyrinėjimų duomeninis bei duomenimis apie iškasto/ supilto grunto rūšis ir kiekius, kurie gauti UAB „Kelprojektas“ atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą. Tyrimą atlikusi įmonė buvo parinkta viešojo pirkimo būdu pagal mažiausios kainos kriterijų. Viešasis pirkimas ir jo pagrindu sudaryta tyrinėjimo darbų sutartis nėra nuginčyti, taigi jų teisėtumas nekvestionuotinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo atlikimas buvo būtinas, jo metu gauti duomenys yra reikšmingi faktinių bylos aplinkybių dėl civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo nustatymui, jų gavimui ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos būtinomis. Jų dydį įvertinus protingumo aspektu, atsižvelgus į tai, kad tyrimą atlikusi įmonė buvo parinkta viešojo pirkimo būdu pagal mažiausios kainos kriterijų, nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, tenkindami reikalavimą dėl 6799,62 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino civilinės atsakomybės dėl žalos aplinkai sąlygas ir pagrįstai nusprendė esant teisinį pagrindą civilinei atsakomybei kilti.

28Dėl solidariosios atsakomybės taikymo

29Nagrinėjamoje byloje teismai taikė solidariąją atsakomybę žemės sklypo, kuriame dėl neteisėtų veiksmų kilo žala aplinkai, savininkei L. K. ir jos sūnui A. K., veikusiam pagal įgaliojimą ir realiai organizavusiam visus ginčo darbus. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai aiškino teisės normas, nes A. K. veikiant pagal įgaliojimą už jo veiksmus atsako pati L. K. Teisėjų kolegija tokius kasatorių argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, pirma, byloje nustatyta, kad žala aplinkai atsirado dėl kasatoriaus A. K. neteisėtų veiksmų, todėl, remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, kasatorius turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą, ir visiškai nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje buvo pakeistas reljefas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.265 straipsnį, nurodydamas, kad CK 6.265 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Kubilius veikė pagal L. K. įgaliojimą, įgaliotinis sutiko būti įgaliotu ir realiai įgyvendino darbus L. K. priklausančiame žemės sklype, taip pat ir tuos, dėl kurių buvo padaryta žala aplinkai. Atsakovė L.K., įsigydama žemės sklypą, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo išsiaiškinti specialiuosius žemės sklypo naudojimo reikalavimus, apie kuriuos buvo pažymėta viešame registre dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų. Faktiniai bylos duomenys ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. neteisėti veiksmai buvo atlikti ir žala aplinkai buvo padaryta L. K. leidus, vykdant jos pavedimą, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė dėl solidariosios kasatorių atsakomybės ir nepažeidė materialiosios teisės normų.

30Aptartų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė nagrinėjamoje byloje egzistuojant visas reikalingas civilinei atsakomybei kilti sąlygas ir solidariai priteisė atlyginti nuostolius dėl aplinkai padarytos žalos. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis)..

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Kasacinį skundą atmetant, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33Kasaciniame teisme patirta 16,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetant kasacinį skundą šios patirtos išlaidos turėtų būti priteisiamos iš kasatorių lygiomis dalimis valstybės naudai, tačiau taip priteisiama iš kiekvieno kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė nei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 10 Lt. Dėl to kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš kasatorių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.