Byla 2A-1127-253/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. P. ir J. P. bei atsakovo AB DNB banko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui AB DnB bankui (buvęs AB DNB NORD bankas) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo bei reikalavimo sumokėti skolą neteisėtais, kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo ab initio, byloje dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai,

Nustatė

2ieškovai V. P. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui. Nurodė, kad 2007-09-18 ieškovai V. P. ir J. P. su atsakovu AB DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616, sudarytą iš Bendrosios dalies ir Specialiosios dalies. Kreditavimo Sutartimi suteiktas kreditas - 3.770.678,50 Lt, skirtas namo įsigijimui. Šiam tikslui ir buvo panaudotos pagal Sutartį gautos lėšos. 2009-01-09 atsakovas raštu Nr. 30.58.17/120 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ ieškovus įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-01-30 nutrauks Kreditavimo Sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-02 atsakovas raštu Nr. 30.58.17/643 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ pranešė ieškovams, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų atsakovas vienašališkai nutrauks Kreditavimo Sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-03 ieškovai, siekdami bendradarbiauti pagal Kreditavimo Sutartį bei tinkamiausiu būdu spręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti palūkanų mokėjimą, nes dėl ekonominio sunkmečio pasekmių, t. y. iš esmės dėl objektyvių priežasčių, pasunkėjo ieškovų finansinė padėtis. Pagal Kreditavimo Sutartį laiduotoju yra UAB „NETO“ (šiuo metu BUAB „NETO“), kurios turimo turto balansinė vertė yra 41.425.360,00 Lt, o įsipareigojimai (skolos kreditoriams) sudaro apie 32 mln. Lt. Laiduotojo turto pakanka ieškovų prievolėms atsakovui pagal Kreditavimo Sutartį užtikrinti. Atsakovas 2009-04-29 pateikė atitinkamą reikalavimą laiduotojui ieškovų prievolių apimtyje. Prašo pripažinti kai kurias šalių pasirašytos kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir jas panaikinti bei pripažinti banko veiksmus neteisėtais, o būtent:

3Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovas 2009-02-02 rašte Nr. 30.58.17/643 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ nurodė, kad vadovaujantis sutarties 43 p. vienašališkai nutraukia Kreditavimo Sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai yra apibrėžti 46 straipsnyje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ pažymėjo, jog „Vartojimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo kredito davėjo reikalavimu būtinus pagrindus ir tinkamus įspėjimo terminus nustato Civilinio kodekso 6.889 straipsnis. Pagal šį straipsnį kredito davėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai yra dvi būtinos sąlygos: 1) mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip l0 procentų bendros kredito sumos, 2) nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Sutarties bendrosios dalies 35 punkto sąlygos išplečia galimybių paslaugų teikėjui nutraukti sutarti ribas, kadangi numato mažesnius reikalavimus negu Civilinio kodekso 6.889 straipsnis, taigi pažeidžia vartotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies interesus ir sudaro sąlygas paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybę vartotojo nenaudai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytina sutarties 35 punktą suderinti su Civilinio kodekso 6.889 straipsnio nuostatomis“. Analogiškas sutartinis reguliavimas yra nustatytas ir Kreditavimo Sutarties 46 straipsnyje. Atsakovas nebendradarbiavo sprendžiant mokėjimų klausimą. Ieškovas siūlė kaip būtų galima sureguliuoti taikiai susidariusią situaciją ir kokiu būdu užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Tačiau jokios atsakomybės už nebendradarbiavimą Sutartis nenumato, dėl to atsakovas neneša jokios atsakomybės už šios pareigos pažeidimą. Šis Sutarties straipsnis yra nesąžiningas ta prasme, kad analogiško Sutarties nutraukimo ir šalių atsakomybės bei balanso tarp jų teisių ir pareigų nėra numatyta ir laikytina, kad tai iškreipia šalių tarpusavio santykius vartotojo ekonominių interesų sąskaita, t. y. jo nenaudai. Direktyvoje numatyta, jog nesąžininga traktuotina tokia sąlyga, kuri įgalina „pardavėją ar tiekėją savo nuožiūra nutraukti sutartį, kai ta pati galimybė nėra suteikiama vartotojui, arba leisti pardavėjui ar tiekėjui pasilikti sumas, sumokėtas už paslaugas, kurios dar nėra jo suteiktos, kai pats pardavėjas ar tiekėjas nutraukia sutartį“.

4Dėl vienašališko mokėjimų nustatymo (Sutarties 46 str. l d. ir 9 str, l d.). Šalių pasirašytos Sutarties 46 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimo pagrindai yra – „Kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos dalies ir/arba, nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų“. Ši Sutarties nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į 9 straipsnio l dalį, kurioje yra įtvirtinta absoliuti atsakovo vienašališkumo teisė: „Įmokos dydį apskaičiuoja ir įmokų mokėjimų grafiką sudaro ir keičia Bankas vienašališkai. Mokėjimų grafiką Bankas sudaro Pirmą įmokų mėnesį“. Tokia nuostata iš esmės pažeidžia vartotojo ekonominius interesus ir dėl to yra niekinė, pripažintina negaliojančia ab initio. Akivaizdu, kad mokėjimo grafikas turi būti derinamas ir suderintas su ieškovais, atsižvelgiant ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

5Dėl vienašališko sutarties sąlygų keitimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ konstatavo, kad „Sutarties bendrosios dalies 44 punktas nustato, kad „Sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik šalims papildomai raštiškai susitarus, išskyrus Sutartyje nurodytus atvejus, kai Sutarties sąlygas nustato ar keičia Bankas vienašališkai“. Šis sutarties punktas įtvirtina paslaugų teikėjo teisę vienašališkai keisti tas sutarties sąlygas, kurios sutarties sudarymo metu buvo priimtinos vartotojui, sudarančiam sutartį su paslaugų teikėju, t. y. jis sutiko su būtent tokiomis sąlygomis. Tokiu būdu, minėtas sutarties punktas suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas. Taip pat pažymi, kad sutartyje nėra nurodyti atvejai, kai bankas sutarties sąlygas nustato ar keičia vienašališkai. Tokiu būdu, vartotojas sutarties 44 punktu įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės atsisakyti. Ieškovai pažymi, jog analogiška sąlyga yra nustatyta Sutarties 57 straipsnyje „Sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos raštiškai susitarus, išskyrus Sutartyje nurodytus atvejus, kai Sutarties sąlygas nustato ar keičia Bankas vienašališkai“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ išskyrė šiuos straipsnius ir pripažino juos nesąžiningais: sutarties bendrosios dalies 27 punktas nustato, kad „Už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas Bankui palūkanas, įmokas, Kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti Bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos“. Šis straipsnis atitinka Kreditavimo Sutarties 39 straipsnį. Sutarties bendrosios dalies 28 punktas iš esmės atitinka Kreditavimo Sutarties 40 straipsnį: „Kredito gavėjui pabloginus įkeisto turto būklę, išeikvojus turtą, nevykdant ar netinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, išskyrus tuos, už kurių nevykdymą Kredito gavėjas privalo mokėti delspinigius, Bankas turi teisę raštu pareikalauti iš Kredito gavėjo už kiekvieną padarytą pažeidimą sumokėti Bankui baudą iki l (vieno) procento (imtinai) nuo Sutarties specialioje dalyje nurodytos Kredito sumos, bet ne mažiau 20 litų. Kredito gavėjas privalo sumokėti Bankui baudą bei pašalinti padarytus pažeidimus per 10 dienų po jos paskyrimo. Kredito gavėjui nesumokėjus baudos ir/arba nepašalinus padarytų pažeidimų ir/arba nesant galimybių pažeidimų pašalinti, Bankas turi teisę Sutartyje nustatyta tvarka nutraukti Sutartį ir/arba prieš terminą išieškoti Kredito gavėjo įsiskolinimą.“ Pastarojoje nuostatoje įtvirtinta per didelė atsakomybė ieškovams, tuo tarpu analogiškų atsakomybės sąlygų atsakovas Kreditavimo Sutartyje nenumatė. Sutarties bendrosios dalies 37 punktas nustato, kad „Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir/arba esant Sutarties nutraukimo pagrindams, bet nepriklausomai nuo to, ar Sutartis nutraukta bei nepriklausomai nuo to, ar Kredito gavėjas už įsipareigojimų nevykdymą moka delspinigius ir baudas, Bankas taip pat turi teisę nesuteikti kredito ir/arba Kredito gavėjo visą paimtą ir nesugrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitas pagal šią Sutartį mokėtinas sumas:

  1. pareikalauti sugrąžinti prieš terminą;
  2. išieškoti įstatymų nustatyta tvarka;
  3. debeto pavedimais ar kitu Bankui priimtinu būdu nurašyti nuo Sąskaitos ir visų kitų Kredito gavėjo sąskaitų ir indėlių Banke ir kitose kredito įstaigose tiek litais, tiek užsienio valiuta. Kredito gavėjas neatšaukiamai sutinka, jog Bankas atliktų šiame punkte aptartą nurašymą. Nurašant pinigines lėšas valiuta, kuri skiriasi nuo kredito valiutos, taikomos tos pačios Sutartyje numatytos konvertavimo taisyklės kaip ir dėl mokėtinų sumų nurašymo nuo Sąskaitos;
  4. įskaityti už Banko prievoles Kredito gavėjui;
  5. sustabdyti pagal Sutartį įkeistų lėšų išmokėjimą, įskaitant lėšas Sąskaitoje“.

6Šis straipsnis atitinka Kreditavimo Sutarties 49.4 str.:

749. Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir/arba esant Sutarties nutraukimo pagrindams, bet nepriklausomai nuo to, ar Sutartis nutraukta bei nepriklausomai nuo to, ar Kredito gavėjas už įsipareigojimų nevykdymą moka delspinigius ir baudas, Bankas taip pat turi teisę:

  1. nesuteikti kredito ir/arba;
  2. sustabdyti kredito teikimą ir/arba;
  3. pareikalauti papildomo Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir/arba;
  4. Kredito gavėjo visą paimtą ir nesugrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitas pagal šią Sutartį mokėtinas sumas:
  1. pareikalauti sugrąžinti prieš terminą;
  2. išieškoti įstatymų nustatyta tvarka;
  3. debeto pavedimais ar kitu Bankui priimtinu būdu nurašyti nuo Sąskaitos ir visų kitų Kredito gavėjo sąskaitų ir indėlių Banke ir kitose kredito įstaigose tiek litais, tiek užsienio valiuta. Kredito gavėjas neatšaukiamai sutinka, jog Bankas atliktų šiame punkte aptartą nurašymą. Nurašant pinigines lėšas valiuta, kuri skiriasi nuo kredito valiutos, taikomos tos pačios Sutartyje numatytos konvertavimo taisyklės kaip ir dėl mokėtinų sumų nurašymo nuo Sąskaitos;
  4. įskaityti už Banko prievoles Kredito gavėjui;
  5. sustabdyti lėšų išmokėjimą iš Kredito gavėjo Bankui įkeistos Sąskaitos.

8Šias sąlygas Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino kaip atitinkančias Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, bet nenustato atitinkamos atsakovo atsakomybės. Dėl aukščiau minėtų nuostatų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ konstatuoja, kad atsakomybė už netinkamai vykdomus ar nevykdomus sutartinius Įsipareigojimus numatyta tik vartotojui, tačiau sutartyje nėra numatyta analogiška atsakomybė paslaugų teikėjui už ne laiku ar nekokybiškai suteiktas paslaugas. Toks šalių pareigų ir atsakomybės išdėstymas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ konstatuoja jog „Sutarties bendrosios dalies 11 punktas nustato, kad „Kredito gavėjas turi teisę mokėti Įmokas ne mažesnei kaip 500 litų sumai anksčiau nei sutartyje nustatytais mokėjimo terminais, jeigu apie tai raštu įspėja banką iš anksto prieš 15 dienų iki numatomos mokėjimo prieš terminą dienos“. Civilinio kodekso 6.888 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito gavėjas turi teisę kreditą grąžinti nesibaigus jo grąžinimo laikui, tačiau sumoka iki kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Banko sutartyje numatytas minimalus 500 Lt sumos anksčiau termino grąžinamos įmokos dydis nepagrįstai riboja vartotojo teisę, įtvirtintą Civiliniame kodekse, grąžinti kreditą anksčiau termino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina sutarties 11 punktą suderinti su Civilinio kodekso aukščiau minėta nuostata“. Analogiška nuostata, pažeidžianti vartotojo ekonominius interesus ir nesuderinta su LR CK reguliavimu, yra įtvirtinta ir Kreditavimo Sutarties 16 straipsnyje.

9Dėl palūkanų skaičiavimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ konstatuoja, jog „sutarties bendrosios dalies 42 punkte yra numatyta, kad „Pagal Sutartį skaičiuojant palūkanas, įsipareigojimo mokestį laikoma, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje - 30 dienų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 82 patvirtintos Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos 8.2 punkte nurodyta, jog „<...> Laikoma, kad metai turi 365 dienas arba 365,25 dienos, arba (keliamaisiais metais) 366 dienas, arba 52 savaites, arba 12 lygių mėnesių <...>“. Sutartyje nustačius, kad metai turi 360 dienų, padidėja vienos dienos palūkanų norma, todėl yra pažeidžiami vartotojo ekonominiai interesai“. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Kreditavimo Sutarties 55 straipsnyje: „Pagal Sutartį skaičiuojant palūkanas, įsipareigojimo mokestį laikoma, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje - 30 dienų.“ Taigi ši nuostata kaip pažeidžianti vartotojo ekonominius interesus yra pripažintina nesąžininga ir dėl to negaliojanti.

10Dėl papildomų įsipareigojimų prisiėmimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutartyje, priimtoje 2008 m. spalio 6 d. Nr. 10-251, „Dėl AB DnB NORD banko kreditavimo su draudimu sutarties“ konstatuoja, jog „Sutarties bendrosios dalies 26.4 punktas nustato, kad vartotojas privalo „po Sutarties sudarymo be Banko raštiško leidimo neprisiimti jokių įsipareigojimų pagal kredito, lizingo, pirkimo - pardavimo išsimokėtinai ar kitokio finansavimo sutartis, sudaromas su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus <...>“, sutarties 26.5 punktas nustato, kad „po Sutarties sudarymo be Banko raštiško leidimo neprisiimti jokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimo, hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis“. Bankas minėtais punktais siekia užtikrinti, kad vartotojo finansinė padėtis nepablogės ir mokėjimo pareiga bus tinkamai vykdoma. Pažymi, jog vartotojo pasirašyta finansinių paslaugų teikimo sutartis su kita bendrove nebūtinai iš esmės pablogins vartotojo finansinę padėtį, dėl ko jis nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Banko vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas prisiimti finansinius įsipareigojimus pagal kitas finansinių paslaugų teikimo sutartis nepagrįstai riboja vartotojo teisę laisvai sudaryti sutartis su kitais paslaugų teikėjas ir tokiu būdu pažeidžia vartotojo ekonominius interesus. Bankas numatydamas aukščiau minėtus ribojimus turėtų vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais bei siekti, kad ribojimai būtų proporcingi ir ekonomiškai pagrįsti. Be to sutarties bendrosios dalies 35.3 punkte yra numatyta kredito davėjo teisė nutraukti vartojimo kredito sutartį, jeigu iš esmės pablogėja vartotojo finansinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, bankas pasilieka teisę sekti vartotojo finansinės padėties būklę ir iškilus grėsmei, kad vartotojas nepajėgs tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutarties, spręsti dėl jos nutraukimo. Todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.156 straipsniu, kuris nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, bei 6.718 straipsniu, numatančiu, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas turi elgtis sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, siūlo sutarties bendrosios dalies 26,4, 26.5 punktus pakeisti.“ Analogiška analizė taikytina ir Kreditavimo Sutarties 37.5 nuostatai ir dėl aukščiau išdėstytų argumentų traktuotina kaip nesąžininga ir niekinė sąlyga.

11Dėl laidavimo sutarties ir kreditavimo santykio. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Tačiau nepaisant to, kad už ieškovus buvo laiduota, atsakovas, piktnaudžiaudamas teise pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį ir sumokėti likusią skolą, nors už ieškovus gali ir privalo tai atlikti jų laiduotojas. Minėta laidavimo sutartis yra galiojanti. Tai, kad atsakovas neišnaudoja teisių pagal šią sutartį ir/ar reiškia dvigubą reikalavimą ieškovams ir laiduotojui yra piktnaudžiavimas ir siekimas nepagrįstai praturtėti ieškovų ir laiduotojo sąskaita.

12Dėl LIBOR taikymo jei „antrą Darbo dieną (...) palūkanų bazė neskelbiama“ (Kreditavimo Sutarties 5.1 str.). LIBOR (London Interbank Offered Rate) nurodo palūkanas, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti Londono tarpbankinėje rinkoje. Šios palūkanos yra naudojamos gana plačiai, tačiau tai yra pats populiariausias naudojimas trumpalaikėms paskoloms. Be to LIBOR yra fiksuojama kiekvieną rytą 11 valandą (Londono laiku). Tai nuolat atlieka British Banker‘s Association (BBA), todėl nėra suprantama Kreditavimo Sutarties sąlyga, kuria nustatoma, jog jeigu palūkanos nėra fiksuojamos (iš viso imama 16 indeksų, kurių keturi aukščiausi ir keturi žemiausi yra pašalinami, o išvedamas vidurkis iš aštuonių likusių indeksų: informacija pagal Bloomberg). Šių ir susijusių aplinkybių, pasirenkant LIBOR atsakovė nenurodė. LIBOR USD šešių mėnesių reiškia LIBOR palūkanos refinansavimui US doleriais už šešių mėnesių periodą.

13Dėl LIBOR taikymo jei „antrą Darbo diena (...) palūkanų bazė neskelbiama“, „tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė“ (Kreditavimo Sutarties 5.1 str.). Iš Sutarties teksto ir konteksto nėra aišku, ką konkrečiai reiškia sąvoka „artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė“. Artimumas vienos palūkanų bazės kitos atžvilgiu gali būti vertintinas tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu kriterijumi. Kitaip tariant, ši nuostata, kaip taikytina vienašališkai yra pagrindas, kad atsakovas aiškintų šią sąvoką kaip artimiausia ne pagal datą, bet pagal savo dydį. Tokiu būdu, ši Kreditavimo Sutarties sąlyga nėra skaidri ir galimai sukuria nelygiavertį teisinį santykį tarp šalių. Pažymi, jog 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais uždraudžia „suteikti pardavėjui ar tiekėjui teisę nustatyti, ar pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos atitinka sutartį, arba suteikti jam išskirtinę teisę savaip aiškinti bet kurią sutarties sąlygą“. Atsakovas nenurodydamas, kokia yra kredito bendra kaina, sudaro situaciją, kad ieškovai negali įvertinti ir realiai palyginti savo paimto kredito bendrų kaštų su kitų bankų konkurenciniais pasiūlymais.

14Dėl informavimo apie palūkanų kitimą Ieškovams (Specialiosios dalies 5.2 str.). Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 straipsnio „Metų palūkanų dydis“ 2 dalyje numatyta, jog „Kredito gavėjas yra informuotas, kad apskaičiuojant Bankui mokėtinas palūkanas pagal aukščiau nurodytą palūkanų nustatymo principą, Kredito gavėjo Bankui mokėtinos palūkanų gali keistis priklausomai nuo palūkanų bazės pasikeitimo“. Tačiau ši sąlyga pripažintina nesąžininga, nes atsakovas neinformavo apie tai, kokios kitos galimos palūkanų normos galėtų būti nustatytos sutartyje. Tačiau Londono tarpbankinė palūkanų norma yra tik vienas iš galimų variantų. Šiuo požiūriu, ieškovai nebuvo informuoti apie tai ir jiems nebuvo suteikta galimybė pasirinkti bent tarp kelių tarpbankinių palūkanų normų. Dėl to, ieškovai, nebūdami informuoti apie privalumus ir/ar trūkumus vienos ar kitos tarpbankinių palūkanų normų taikymo, negalėjo priimti informuoto sprendimo pasirenkant vieną ar kitą indeksą bei prisiimti visos rizikos, susijusios su šiuo pasirinkimu.

15Dėl rizikos perkėlimo ieškovams (Specialiosios dalies 5.2 str.). Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 straipsnio „Metų palūkanų dydis“ 2 dalyje numatyta, jog „Kredito gavėjas patvirtina, jog prisiima visą riziką, susijusią su galimu Bankui mokėtinų palūkanų padidėjimu“. Kitaip tariant, palūkanų normos didėjimo rizika yra perkeliama išskirtinai ieškovams, nenustatant jokios viršutinės ribos. Mano, kad ši Sutarties sąlyga yra nesąžininga ir prieštarauja teisingumo, protingumo principams bei pripažintina nesąžininga Direktyvos 3 straipsnio prasme, ir dėl to netaikytina ieškovams. Viena vertus, jokie specialūs teisės aktai nereguliuoja teisinio santykio, nustatančio rizikos paskirstymą tarp šalių dėl ypač padidėjusios palūkanų normos ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Dėl to, šiam santykiui taikytina Direktyvos 3 straipsnio nuostata bei LR CK nuostatos dėl teisingumo, protingumo bei kitų principų. Kita vertus, atsakovas yra stipresnioji aptariamo santykio šalis, turinti ypač reikšmingus teisinius, ekonominius, finansinius pajėgumus, todėl ji galėjo numatyti, jog įmokos tam tikrais periodais galėjo ir gali ypač padidėti. Jokių galimybių pasirinkti tarp LIBOR, EURIBOR, PIBOR ar pan. ieškovams atsakovas nepateikė prieš pasirašant Sutartį. Dėl šių argumentų Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 straipsnis pripažintinas nesąžiningu ir naikintinas ab initio.

16Dėl vienašališko pinigų nurašymo nuo ieškovo V. P. sąskaitos. Sutarties Specialiojoje dalyje nustatyta, kad „Kredito gavėjas sutinka, jog visas pagal Sutartį Kredito gavėjo Bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas (kreditą, palūkanas, netesybas ir pan.) Bankas nurašytų nuo Sąskaitos“. Ši nuostata tiesiogiai pažeidžia asmens teisę į nuosavybę, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Europos žmogaus teisių teismas. Šiai operacijai sutartiniuose santykiuose nėra suteiktas joks vaidmuo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Dėl to ši sąlyga laikytina nesąžininga, nes atsakovas nustatė kelias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, kurių bendra suma finansine verte viršytų paties kredito apimtis ypač reikšmingai.

17Ieškovai reiškė reikalavimus atsakovui:

  1. pripažinti 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616, sudarytos V. P. (a. k. ( - ) ir J. P. (a. k( - ) su AB DnB banku (kodas 112029270), nutraukimą prieš terminą neteisėtu;
  2. pripažinti AB DnB banko (kodas 112029270) reikalavimą V. P. (a. k. ( - ) ir J. P. (a. k( - ) grąžinti skolą pagal 2007-09-18 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616 neteisėtais;

183)

19pripažinti 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616, sudarytos V. P. (a. k. ( - ) ir J. P. (a. k( - ) su AB DnB banku (kodas 112029270) šias Bendrosios Dalies sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio:

20a)

219 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „Įmokos dydį apskaičiuoja ir įmokų mokėjimų grafiką sudaro ir keičia Bankas vienašališkai. Mokėjimų grafiką Bankas sudaro Pirmą įmokų mėnesį“;

22b)

2337 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „po Sutarties sudarymo be Banko raštiško leidimo neprisiimti jokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimo, hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis“;

24c) 39 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „Už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas Bankui palūkanas, įmokas, Kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti Bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos“;

25d) 46 straipsnio l dalį, kurioje nustatyta, kad: „Kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų;

26e) Kreditavimo Sutarties 49.4 straipsnį, kuriame nustatyta, kad:

27„49. Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir/arba esant Sutarties nutraukimo pagrindams, bet nepriklausomai nuo to, ar Sutartis nutraukta bei nepriklausomai nuo to, ar Kredito gavėjas už įsipareigojimų nevykdymą moka delspinigius ir baudas, Bankas taip pat turi teisę:

  1. nesuteikti kredito ir/arba;
  2. sustabdyti kredito teikimą ir/arba;
  3. pareikalauti papildomo Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir/arba;
  4. Kredito gavėjo visą paimtą ir nesugrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitas pagal šią Sutartį mokėtinas sumas:
  1. pareikalauti sugrąžinti prieš terminą;
  2. išieškoti įstatymų nustatyta tvarka;
  3. debeto pavedimais ar kitu Bankui priimtinu būdu nurašyti nuo Sąskaitos ir visų kitų Kredito gavėjo sąskaitų ir indėlių Banke ir kitose kredito įstaigose tiek litais, tiek užsienio valiuta. Kredito gavėjas neatšaukiamai sutinka, jog Bankas atliktų šiame punkte aptartą nurašymą. Nurašant pinigines lėšas valiuta, kuri skiriasi nuo kredito valiutos, taikomos tos pačios Sutartyje numatytos konvertavimo taisyklės kaip ir dėl mokėtinų sumų nurašymo nuo Sąskaitos;
  4. įskaityti už Banko prievoles Kredito gavėjui;
  5. sustabdyti lėšų išmokėjimą iš Kredito gavėjo Bankui įkeistos Sąskaitos;

28f) 55 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „Pagal Sutartį skaičiuojant palūkanas, įsipareigojimo mokestį laikoma, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – 30 dienų;

29g) 57 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „(...) išskyrus Sutartyje nurodytus atvejus, kai Sutarties sąlygas nustato ar keičia Bankas vienašališkai;

304)

31pripažinti 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616, sudarytos V. P. (a. k. ( - ) ir J. P. (a. k( - ) su AB DnB banku (kodas 112029270) šias Specialiosios Dalies sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio;

32a) 5 straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Kredito gavėjas yra informuotas, kad apskaičiuojant Bankui mokėtinas palūkanas pagal aukščiau nurodytą palūkanų nustatymo principą, Kredito gavėjo Bankui mokėtinos palūkanų gali keistis priklausomai nuo palūkanų bazės pasikeitimo“;

33b) 5 straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Kredito gavėjas patvirtina, jog prisiima visą riziką, susijusią su galimu Bankui mokėtinų palūkanų padidėjimu“. 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, jame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Šalims sudarius kreditavimo sandorį, tarp Banko ir ieškovų susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str.). CK 6.881 straipsnio l dalis nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Ieškovai Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai (nemokėjo sutartų kredito įmokų), todėl Bankas 2009-01-09 įspėjo ieškovus apie netinkamą sutartinių prievolių vykdymą bei nurodė, kad iki 2009 m. sausio 30 d. neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų ar nepateikus dokumentų, patvirtinančių pradelstų sumų padengimą bei tolesnį įsipareigojimų vykdymą, bankas bus priverstas nutraukti sutartis. Kadangi ieškovai niekaip nereagavo į Banko perspėjimus, Bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 43 p., 2009-02-02 išsiuntė pranešimus ieškovams, kuriais informavo, kad per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus įsiskolinimo, kreditavimo sutartys yra nutraukiamos ir Bankas pradeda išieškojimą iš ieškovų turto. Pažymi, kad iki Sutarties nutraukimo ieškovai nė karto nesikreipė į Banką su prašymais pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas, atidėti kredito/palūkanų mokėjimus ar siūlydami kitus atsiskaitymo su Banku būdus, niekaip nesureagavo į Banko 2009-01-09 raštą. Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo nurodo, kad LR CK 6.218 straipsnio l dalis nustato, jog LR CK 6.217 straipsnio numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas - prieš 30 dienų. LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 43 p. nustatė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas raštišką pranešimą kredito gavėjui, nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Kadangi ieškovai nustatytais terminais nemokėjo kredito grąžinimo įmokų, t. y. atsirado Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 46.1. punkte numatyti Sutarties nutraukimo pagrindai. Bankas nutraukė Kreditavimo sutartį joje nustatyta tvarka, išsiųsdamas 2009-02-02 pranešimą Nr. 30.58.17/643. Darytina išvada, kad ieškovams, sutinkamai su LR CK 6.218 straipsnio l dalimi, buvo suteiktas sutartyje nustatyto laikotarpio (10 dienų) įspėjimo terminas, ir tik skolininkams neįvykdžius prievolės per įspėjimo terminą – sutartis nutraukta. Šios aplinkybės patvirtina, kad Bankas laikėsi numatytos Sutarčių nutraukimo tvarkos ir Sutartys buvo nutrauktos tinkamai ir teisėtai. Visos nurodytos aplinkybės aiškiai įrodo, kad Bankas tinkamai ir sąžiningai bendradarbiavo su ieškovais, siekė išvengti galimo Sutarties nutraukimo, o Sutartis buvo nutraukta teisės aktų ir Sutarties nustatyta tvarka. Todėl ieškovų subjektyvus vertinimas, kad Bankas elgėsi nesąžiningai, negali būti pagrindas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu. LR CK 6.156 straipsnis įtvirtina pamatinį civilinės teisės – sutarties laisvės - principą. LR CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Ieškovai ir Bankas kreditavimo sutartį sudarė laisva valia, suvokdami prisiimamus įsipareigojimus. Pažymi, kad teisėtus lūkesčius vykdant Kreditavimo sutartį turi ne tik ieškovai, bet ir Bankas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-02-10 civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009 konstatavo, kad sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 str. l d.). Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Įstatyminis vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra siejamas su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 str. l d.). LR CK 6.256 straipsnio l dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Taigi pareigas pagal Sutartį turi ne tik Bankas, bet ir ieškovai, kurie ieškinyje neneigia, kad kreditavimo sutarčių tinkamai nevykdė (laiku nemokėjo kredito įmokų) ir tinkamo kreditavimo sutarties vykdymo neįrodinėja. Kadangi Bankas su ieškovais sudarytą Sutartį nutraukė pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, esant Kreditavimo sutartyje numatytiems vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindams, teigti, kad Bankas atliko ieškovų atžvilgiu kokius nors nesąžiningus veiksmus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Mano, kad ieškovų pareikštas ieškinys Bankui dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu po to, kai Bankas įstatymų nustatyta tvarka ėmėsi priverstinių skolos priteisimo iš ieškovų veiksmų, vertintinas kaip ieškovų siekis išvengti sutartinės atsakomybės prieš Banką ir/ar užvilkinti skolų priteisimo/išieškojimo Banko naudai veiksmus.

35Dėl Kreditavimo sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-10-06 nutarimo Nr. 10-251 nurodo, kad Banko nuomone, šalys, sudarydamos Kreditavimo sutartį, susitarė ir joje nurodė, jog pagal šią sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas (Specialiosios dalies 12 p.). Be to, LR CK 6.886 straipsnio 3 dalies l punktas nurodo, kad vartojimo kreditą reglamentuojančios CK normos netaikomos, jei kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Todėl ieškovų ir Banko nesieja vartojimo kredito santykiai, sudarytos kreditavimo sutartys nebuvo vartojimo sutartys. Dėl šių priežasčių, ieškovai, santykiuose su Banku negali būti laikomi vartotojais, o ieškovams suteiktas kreditas - vartojimo kreditu. Banko nuomone, nėra pagrindo taikyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-10-06 nutarimo Nr. 10-251, nes jame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nagrinėjo „Greitojo vartojimo kredito“, „Greitojo vartojimo kredito internetu“ bei „Greitojo vartojimo kredito su draudimu“ sutarčių standartines sąlygas ir pagal kompetenciją pasisakė dėl „Greitojo vartojimo kredito“, „Greitojo vartojimo kredito su draudimu – anuitetas“ bendrosios dalies formos ir kreditavimo sutarties specialiosios dalies formos greitajam vartojimo kreditui su draudimu (anuitetas). Tokiu būdu Komisija nutarime išnagrinėjo kitos kredito rūšies, t. y. greitojo vartojimo kredito sutarčių sąlygas, tuo tarpu ieškovams buvo suteiktas kreditas, kuris nėra vartojimo kreditas, o Kreditavimo sutartis su ieškovais buvo sudaryta ne pagal „Greitojo vartojimo kredito“ sąlygas.

36Dėl dalies kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio paaiškina, kad ieškovai, reikšdami ieškinį, nenurodo kuo konkrečiai nurodomi Sutarties punktai pažeidė jų interesus ir teises. Be to, ieškovai nėra laikomi vartotojais santykiuose su Banku, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-10-06 nutarime Nr. 10-251 yra aptariamos kitos rūšies kredito - vartojimo kredito sutarties sąlygos. Pažymi ir tai, kad kai kurie ieškovų reikalavimai pripažinti dalį Sutarties negaliojančia ab initio prasilenkia netgi ir su sveika logika. Pavyzdžiui, ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiu Sutarties Bendrosios dalies 46.1 p., nurodantį, kad vienas iš Sutarties nutraukimo pagrindų yra tai, kad kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nesumoka palūkanų, delspinigių ir t.t. Ieškovai neprašo pakeisti šios sutarties sąlygas, neprašo nustatyti ilgesnius terminus ar pan., o prašo ją pripažinti negaliojančia ab initio, t. y. tokiu atveju, jei šis reikalavimas būtų patenkintas, ieškovai, nepaisydami sutartinių įsipareigojimų, galėtų patys nuspręsti kada mokėti sutartas kredito įmokas ir ar mokėti jas apskritai, o Bankas neturėtų pagrindo nutraukti Sutartį, pareikalauti kredito grąžinimo, nukreipti išieškojimą į kredito gavėjo turtą.

37Dėl laidavimo sutarties ir kreditavimo santykio nurodo, kad 2007-09-18 Laidavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616-114, 1.1. p., 2.1. p., nustato, kad skolininko (ieškovų) ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji, o laiduotojas įsipareigoja atsakyti Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jei pastarasis nevykdys ar netinkamai vykdys prievoles kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

38Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

391) pripažino, kad kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 bendrosios dalies 12.2, 19, 25, 30, 46.1, 46.10, 49.3 punktų bei specialiosios dalies 13.3.2, 13.11, 13.14, punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti);

402) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39, 40 punktų bei specialiosios dalies 13.11 punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą);

413) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 42.4 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus);

424) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 51 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 17 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (suteikia teisę pardavėjui be vartotojo sutikimo perleisti kitam asmeniui savo teises ir pareigas, atsirandančias iš sutarties, jeigu dėl to gali sumažėti vartotojui teikiamos garantijos);

435) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 57 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas);

446) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15, 16, 27, 37.5, 43, 44, 49.3, 49.4.3, 53, 54 punktų bei specialiosios dalies 13.12 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus);

45ir nurodytų sutarties punktų nuostatas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo.

46Kitoje dalyje ieškinį bei dalyje dėl ieškovų reikalavimų pripažinti 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616, sudarytos tarp V. P. ir J. P. su AB DNB banku, nutraukimą prieš terminą neteisėtu bei pripažinti AB DNB banko reikalavimą V. P. ir J. P. grąžinti skolą pagal 2007-09-18 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616 neteisėtais, atmetė.

47Priteisė ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB banko 1 566,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. P. ir J. P. 2 117,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

48Teismas nurodė, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuri turi šiuos požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninio, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais ir pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ginčijama sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutarties nuostatos turi būti aiškinamos remiantis vartojimo sutarčių teisiniu reguliavimu minėtas sutarties nuostatas pripažino prieštaraujančias vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nustatė, kad atsakovas du kartus įspėjo, jog nesumokėjus įmokų pagal grafiką, bus nutraukiama kredito sutartis, ieškovas V. P. patvirtino, kad gavęs banko pranešimą įmokų pagal kreditavimo sutartį nesumokėjo ir nemokėjo vėliau, bylos nagrinėjimo metu nedengė kredito, todėl esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį, įstatyminis vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra siejamas su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 str. 1 d.).

49Apeliaciniu skundu ieškovai V. P. ir J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti apeliantų (ieškovų) reikalavimą pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir reikalavimą grąžinti skolą prieš terminą neteisėtu. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs eilę kreditavimo sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio, nepasisakė dėl teisinių šių sąlygų negaliojimo pasekmių. Pagrindinė ir pati svarbiausia teisinė pasekmė, pripažinus vartojimo sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio, yra negalimumas jas panaudoti prieš vartotoją, antra, kreditavimo sutarties sąlygos pripažintos negaliojančiomis ab initio pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, trečia, vertinant sutarties nutraukimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į visą teisių ir pareigų sistemą, sukurtą kreditavimo sutartimi. Kreditavo sutarties sąlygas pripažinus negaliojančiomis, jos turi būti pakeistos teismo sprendimu arba šalių susitarimu į teisėtas ir galiojančias.

50Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys ir dalis kreditavimo sutarties sąlygų pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti pilnai, priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovas AB DNB bankas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo, o tik atkartojo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą. Taip pat teismas nenustatė, kokią įtaką ieškovams turėjo (ar galėjo turėti) beveik visos pripažintos nesąžiningomis kreditavimo sutarties sąlygos. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėjo, jog jie neturi galimybės susipažinti su kreditavimo sutarties sąlygomis, ir nurodė, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko susipažinti su kreditavimo sutarties sąlygomis, nes kredito sutartis buvo sudaryti praėjus mėnesiui laiko po paraiškos pateikimo. Ieškovai turėjo galimybę susipažinę su sutarties sąlygomis, siūlyti sutarties pakeitimus tiek prieš pasirašant sutartį, tiek jos vykdymo metu. Atsakovas taip pat nurodė, jog jam nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, jog ieškovas su vienomis sutarties sąlygomis turėjo galimybę susipažinti, o su kitomis ne. Atsakovas pažymėjo, jog nei teismų praktika nei įstatymai nereglamentuoja, koks delspinigių dydis laikytinas per dideliu. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra laisva šalių valia aptartas ir suderintas. Taip pat nurodė, kad bankas ieškovams yra paskolinęs didelę pinigų sumą, todėl natūralu, jog ieškovų atsakomybė yra didesnė, nei banko atsakomybė klientams. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino visą eilę nuostatų negaliojančiomis, kadangi šiuo atveju tos nuostatos nebuvo taikomos, padarinių dėl jų taikymo taip pat nekilo, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, jog sutarties nuostatos pažeidžia klientų teises ar interesus, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėlionėmis ar prielaidomis. Atsakovo nuomone, pasibaigus kreditavimo sutarčiai, keisti ar naikinti jos sąlygų nėra pagrindo. Nurodė, jog atsakovas pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad ieškovams buvo tinkamai ir aiškiai atskleistos kreditavimo sutarties sąlygos, ieškovai su jomis aiškiai sutiko, todėl sutarties sąlygos ieškovams buvo privalomos ir vykdytinos.

51Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad VVTAT išvados negali būti siejamos su teisminės funkcijos vykdymu. Vartotojų teisių apsauga yra išskirtinė Europos Sąjungos teisės dalis, kurios tikslas užtikrinti vartotojų interesus, o tai, kad Civilinio proceso kodeksas nenustato atskiro specialaus statuso VVTAT išvadai civiliniame procese yra Lietuvos teisinės sistemos spraga, kuri negali tapti kliūtimi pirmosios instancijos teismui vadovautis VVTAT išvada. Nurodė, kad ieškovai pateikė prašymą tik pakeisti kredito valiutą iš eurų į litus, tačiau neprašė pakeisti Euribor į Libor, tai padarė atsakovas savavališkai. Ieškovas nesutinka su atsakovo nuomone, jog didesnė kliento atsakomybė yra normali situacija, kadangi bankas yra kreditorius. Ieškovo teigimu, atsakovas demonstruoja esminį sumaišymą tarp proporcingos atsakomybės kriterijaus ir pareigų bei sutartinės atsakomybės vienodumo. Nurodė, kad neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sąlygomis, kadangi vadybininkės J. P. ir J. M. negalėjo paaiškinti tarpbankinių palūkanų normos sudarymo mechanizmo, kitimo dinamikos, palyginimo ir kitų esminių aspektų. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovams buvo aiškiai atskleistos visos kreditavimo sutarties sąlygos. Pažymėjo, kad Finansinio tvarumo įstatymas taikytinas kitiems teisiniams santykiams, jis nereglamentuoja paskolos sutarčių. Taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovai nesikreipė dėl sutarties nuostatų keitimo. Ieškovų teigimu, jie nuolat skambino, teikė rašytinius paklausimus, tačiau atsakovas vengė bendradarbiauti, nedavė jokių paaiškinimų ar sutartis yra nutraukta, ar ne. Ieškovams nesuprantama, kodėl nutrūkus sutartiniams santykiams iš jų yra reikalaujama įvykdyti sutartinę prievolę.

52Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantai nustatytais terminais nemokėjo kredito grąžinimo įmokų, todėl atsakovas įspėjo ieškovus apie netinkamą sutartinių prievolių vykdymą bei nurodė, kad neįvykdžius prievolės atsakovas bus priverstas nutraukti sutartį. Taip pat nurodė, kad ieškovai nė karto nesikreipė į banką dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, išskyrus prašymą pakeisti kredito valiutą iš eurų į litus. Sutarto dydžio kredito dalių grąžinimas yra esminė ir pagrindinė kredito gavėjo pareiga, o šios pareigos nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas tiek pagal kreditavimo sutarties sąlygas, tiek ir pagal teisės aktų nuostatas.

53Apeliaciniai skundai atmestini.

54Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

55Iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp šalių 2007-09-18 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-616, kuria bankas (atsakovas) įsipareigojo suteikti kredito gavėjui (ieškovams) sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigojo gautą sumą grąžinti ir mokėti palūkanas (t. 1, b. l. 44-48). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir reikalavimų, kylančių iš sutarties, teisėtumo. Ieškovas reikalauja konkrečias sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio bei reikalauja banko (atsakovo) reikalavimą grąžinti skolą pripažinti neteisėtu. Taigi iš esmės keliami du reikalavimai, pirma, prašoma pripažinti kreditavimo sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio, antra, reikalavimus grąžinti skolą bei atlyginti nuostolius, kylančius iš kreditavimo sutarties pripažinti neteisėtais.

56Dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ab initio

57Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo kreditavimo sutarties sąlygos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio ir nurodo, kad sutarties sąlygų 12.2, 19, 25, 30, 51, 57 punktų nuostatos nebuvo taikomos ieškovo atžvilgiu ir jų pagrindu nekilo jokių padarinių, todėl negali būti laikomos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismas pažymi, jog sutarties nuostatų atitiktis sąžiningumo kriterijams vertintina neatsižvelgiant į praeityje sukeltus padarinius, tačiau vertintinas šių nuostatų sukuriamas teisinis reguliavimas. Kitaip tariant, teismas vertindamas sutarties nuostatas neatsižvelgia, ar ginčijamos sutarties nuostatos de facto buvo įgyvendintos, ar šių nuostatų taikymas šalims sukėlė padarinius, ar ne. Šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sutartyje įtvirtintas nuostatas pripažįstant prieštaraujančiomis įstatymo įtvirtintiems sąžiningumo kriterijams. Į sutarties ginčijamų nuostatų pagrindu sukeltus padarinius atsižvelgiama sprendžiant prievolių įvykdymo ar žalos atlyginimo klausimus. Sutarties nuostatų pripažinimas negaliojančiomis yra teisės taikymo, o ne fakto klausimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovo teiginiai, jog sutarties nuostatos negali būti pripažintos negaliojančiomis, nes jos de fakto nebuvo taikytos ar įgyvendintos, yra nepagrįsti.

58Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai kreditavimo sutarties 46.10, 46.1, 49.3, 13.3.2, 13.11, 13.14 p. sąlygas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Atsakovo teigimu, teismas nemotyvavo ir klaidingai nustatė, jog ieškovams nebuvo suteiktos galimybės susipažinti su minėtomis sutarties sąlygomis, priešingai, ieškovai turėjo galimybę susipažinę su sutarties sąlygomis, siūlyti šių sąlygų pakeitimus tiek prieš sudarant sutartį, tiek jos vykdymo metu. Kolegija pažymi, jog sutartis gali būti pripažinta vartojimo sutartimi, jeigu, pirma, prekes ar paslaugas įgyja fizinis asmuo, antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Sutartis yra vartojimo, jeigu ji parengta pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sutartyse. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo AB DNB banko atžvilgiu nagrinėjama ne pirma byla dėl kreditavo sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) bei į tai, kad ginčijamos analogiškos sutarties nuostatos (sutampa net sutarties sąlygų punktų numeriai) akivaizdu, jog atsakovo kreditavimo sutartis parengta iš anksto nevienkartiniam naudojimui. Ieškovai šių sąlygų parengimui negalėjo daryti jokios įtakos (CK 6.188 str. 4 d.). Analizuojant ginčijamas sutarties sąlygų nuostatas matyti, kad minėtos nuostatos yra abstrakčios ir suteikia bankui galimybę interpretuoti prievolės vykdymo metu atliekamus skolininko veiksmus palankia linkme. Kolegija pažymi, jog sutarties nuostatos įpareigojančios kredito gavėją finansuoti trūkstamą sąmatoje numatytą sumą savo lėšomis (13.3.2 p.), pateikti priimtinos formos dokumentus (13.11 p.), sąlygos numatančios kredito davėjui galimybę bet kada nutraukti sutartį (13.14, 46.10) ir pareikalauti sumokėti visas palūkanas, delspinigius, baudas bei kitus sutartyje numatytų mokėjimus (46.1 p.), taip pat bet kada pareikalauti papildomo sutarties įvykdymo užtikrinimo (49.3 p.) yra deklaratyvios, neišsamios, suteikiančios plačias teises bankui interpretuoti prievolės vykdymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog šios nuostatos buvo individualiai aptartos, paaiškintos ir atskleistos ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai minėtas sutarties sąlygas pripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis ab initio.

59Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino nesąžininga sutarties nuostatą, kuria nustatytas 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir nurodė, kad nei teismų praktika, nei norminiai aktai nereglamentuoja delspinigių dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 0,08 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingo dydžio. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė ar konkretus delspinigių dydis yra neproporcingas, tačiau analizavo sutarties sąlygų, nustatančių kliento atsakomybę už sutarties pažeidimus, visumą. Atskirtai nuo kitų kliento atsakomybę apibrėžiančių sutarties nuostatų 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis nebuvo analizuojamas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog kreditavimo sutarties sąlygų visuma, numatanti kliento atsakomybę delspinigių (39 p.), netesybų, baudų (40 p.) ir kitokių mokėjimų forma (13.11 p.) už menkiausius sutarties pažeidimus bei atsižvelgiant į tai, jog bankui už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, atsakomybė iš viso sutartyje nėra numatyta, iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (vartotojų) nenaudai.

60Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sutarties 15, 16, 27, 37.5, 43, 44, 49.3, 49.4.3, 53, 54 p. nuostatas nepagrįstai pripažino nesąžiningomis, nes iš esmės kreditavimo sutarties šalys negali būti visiškai lygios, t. y. klientai, kuriems yra suteikiamas kreditas, yra daugiau atsakingi prieš banką, nei bankas prieš juos. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi remiantis įstatyme pateikta kreditavimo samprata galima pagrįstai teigti, jog sutarties šalis sieja priešpriešinės prievolės: kredito davėjas įsipareigoja kreditą suteikti, tuo tarpu kredito gavėjas įsipareigoją gautą kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Tuo tarpu sisteminis ginčijamos kreditavimo sutarties nuostatų aiškinimas leidžia teigti, jog kredito davėjas (bankas) yra suinteresuotas, jog kredito gavėjas (skolininkas) atliktų bent menkiausius sutarties pažeidimus, kadangi sutartis pripildyta sutarties vykdymo saugiklių, taikytinų skolininkui, tuo tarpu banko atsakomybę ribojančių nuostatų sutartyje nėra. Kredito davėjo teisė atgauti suteiktą kredito sumą ir atlygį (palūkanas) už šią paslaugą yra nekvestionuojama. Tačiau akivaizdu, kad griežtas kliento veiksmų apribojimas piniginėmis baudomis ir kitokiais mokėjimais iš esmės neužtikrina prievolės tinkamo įvykdymo. Priešingai, minėtos piniginės sankcijos suteikia galimybę bankui nepagrįstai įgyti materialinės naudos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog sutarties nuostatos nustatančios nepagrįstas pinigines sankcijas yra nesąžiningos, pažeidžia šalių pusiausvyrą.

61Kolegija nesutinka su apelianto AB DNB banko argumentais, kad šalių sudaryta Kreditavimo sutartis nėra vartojimo sutartis. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punkto nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiškia tik tai, kad šiai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.

62Atsakovo teigimu, nutrauktos kreditavimo sutarties naikinti ar keisti dalį jos sąlygų, kaip neva pažeidžiančių ieškovų teises ir interesus, nėra pagrindo. Aukščiausiasis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog teismas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą ex officio (savo iniciatyva) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu ir nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo praktiką bei įstatyminį vartojimo sutarčių reglamentavimą, kolegija konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta ar ne, teismas gali atlikti sutarties nuostatų vertinimą sąžiningumo aspektu, siekiant apginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis įstatymo suteikta teise atliko kreditavimo sutarties vertinimą sąžiningumo kriterijams.

63Dėl reikalavimo grąžinti skolą pripažinimo neteisėtu

64Ieškovai apeliaciniu skundu prašo kreditavimo sutarties nutraukimą prieš terminą bei reikalavimą grąžinti skolą pagal kreditavimo sutartį pripažinti neteisėtais. Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 str.), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Sprendžiant ar sutarties pažeidimas yra esminis būtina atsižvelgti į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.). Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

65Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2007-09-18 sudarė kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 44-48), skolininkas ją vykdė ir mokėjo palūkanas iki 2008-09-30 (t. 1, b. l. 52-71). 2009-01-09 bankas pirmą kartą informavo ieškovus apie galimą sutarties nutraukimą dėl prievolės netinkamo vykdymo (t. 1, b. l. 72), o 2009-02-02 bankas antrą kartą kreipėsi į ieškovus, nustatydamas 10 dienų terminą prievolei įvykdyti (t. 1, b. l. 73). Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog skolininkas yra skolingas tik kredito sumą, t. y. 1 092 064,00 EUR (t. 2, b. l. 94). Taigi atsižvelgiant į tai, kad šalys neginčija sutarties sudarymo fakto bei sutinka, jog kredito davėjas (atsakovas) perdavė kredito gavėjui (ieškovui) sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o atsakovas įsipareigojo jas grąžinti ir mokėti palūkanas (t. 1, b. l. 44, 47), taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai buvo tinkamai 2 kartus įspėti apie sutarties nutraukimą bei įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusi šalis (kredito davėjas) iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, toks sutarties pažeidimas vertintinas esminiu. Kolegija pažymi, jog pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.188 straipsnio 7 dalį kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kredito davėjo reikalavimas grąžinti kreditą yra teisėtas ir pagrįstas.

66Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su vartojimo sutarčių vertinimu sąžiningo kriterijams bei kredito davėjo teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti kreditą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.

67Atmetus apeliacinius skundus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 ir 331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

69Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai V. P. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB... 3. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovas 2009-02-02 rašte Nr.... 4. Dėl vienašališko mokėjimų nustatymo (Sutarties 46 str. l d. ir 9 str, l... 5. Dėl vienašališko sutarties sąlygų keitimo. Valstybinė vartotojų teisių... 6. Šis straipsnis atitinka Kreditavimo Sutarties 49.4 str.:... 7. 49. Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir/arba... 8. Šias sąlygas Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino kaip... 9. Dėl palūkanų skaičiavimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 10. Dėl papildomų įsipareigojimų prisiėmimo. Valstybinė vartotojų teisių... 11. Dėl laidavimo sutarties ir kreditavimo santykio. Laidavimo sutartimi... 12. Dėl LIBOR taikymo jei „antrą Darbo dieną (...) palūkanų bazė... 13. Dėl LIBOR taikymo jei „antrą Darbo diena (...) palūkanų bazė... 14. Dėl informavimo apie palūkanų kitimą Ieškovams (Specialiosios dalies 5.2... 15. Dėl rizikos perkėlimo ieškovams (Specialiosios dalies 5.2 str.). Kreditavimo... 16. Dėl vienašališko pinigų nurašymo nuo ieškovo V. P. sąskaitos. Sutarties... 17. Ieškovai reiškė reikalavimus atsakovui:
  1. pripažinti... 18. 3)... 19. pripažinti 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616, sudarytos V.... 20. a)... 21. 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „Įmokos dydį apskaičiuoja ir įmokų... 22. b)... 23. 37 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „po Sutarties sudarymo be Banko... 24. c) 39 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „Už laiku negrąžintą kreditą,... 25. d) 46 straipsnio l dalį, kurioje nustatyta, kad: „Kredito gavėjas Sutartyje... 26. e) Kreditavimo Sutarties 49.4 straipsnį, kuriame nustatyta, kad:... 27. „49. Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir/arba... 28. f) 55 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: „Pagal Sutartį skaičiuojant... 29. g) 57 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „(...) išskyrus Sutartyje nurodytus... 30. 4)... 31. pripažinti 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616, sudarytos V.... 32. a) 5 straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Kredito gavėjas yra... 33. b) 5 straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Kredito gavėjas patvirtina,... 34. Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, jame nurodo, kad su ieškiniu... 35. Dėl Kreditavimo sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi ir Valstybinės... 36. Dėl dalies kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio... 37. Dėl laidavimo sutarties ir kreditavimo santykio nurodo, kad 2007-09-18... 38. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu ieškinį tenkino iš... 39. 1) pripažino, kad kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 bendrosios dalies... 40. 2) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39, 40 punktų bei... 41. 3) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 42.4 punkto nuostata... 42. 4) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 51 punkto nuostata... 43. 5) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 57 punkto nuostata... 44. 6) pripažino, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15, 16, 27, 37.5,... 45. ir nurodytų sutarties punktų nuostatas pripažino nesąžiningomis ir... 46. Kitoje dalyje ieškinį bei dalyje dėl ieškovų reikalavimų pripažinti... 47. Priteisė ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB banko 1 566,50 Lt... 48. Teismas nurodė, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuri turi šiuos... 49. Apeliaciniu skundu ieškovai V. P. ir J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 50. Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 51. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad su atsakovo... 52. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo,... 53. Apeliaciniai skundai atmestini.... 54. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 55. Iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp šalių 2007-09-18 buvo sudaryta... 56. Dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ab initio... 57. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 58. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai kreditavimo sutarties 46.10, 46.1,... 59. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino nesąžininga sutarties... 60. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sutarties 15, 16, 27, 37.5,... 61. Kolegija nesutinka su apelianto AB DNB banko argumentais, kad šalių sudaryta... 62. Atsakovo teigimu, nutrauktos kreditavimo sutarties naikinti ar keisti dalį jos... 63. Dėl reikalavimo grąžinti skolą pripažinimo neteisėtu... 64. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo kreditavimo sutarties nutraukimą prieš... 65. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2007-09-18 sudarė kreditavimo sutartį... 66. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 67. Atmetus apeliacinius skundus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 ir 331... 69. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą palikti nepakeistą...