Byla e2-2009-944/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės įgaliotam asmeniui M. B., trečiojo asmens UAB „Šiluminės energijos sistemos“ įgaliotam asmeniui P. R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims D. P., UAB „Būsto valda“ dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 290,78 Eur (1004 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-02-13 vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio ( - ), kambario sienos ir lubos. Butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovo atstovas išsiaiškino, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute Nr. 6, kuriame trūko radiatoriaus vamzdis. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl apskaičiuota ir išmokėta 1004 Lt draudimo išmoka. Butas Nr. 6 nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Įvykio metu butą nuomos sutarties pagrindu valdė atsakovo žmona.

3Atsakovas A. Č. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1999-07-28 tarp savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ ir jo žmonos J. Č. sudaryta nuomos sutartis. 2012-02-13 vandeniu iš centrinio šildymo sistemos vamzdyno, įrengto mūrinėje namo sienoje, pratrūkus vamzdžiui buvo aplietas gyvenamasis butas, esantis ( - ). Už inžinerinių sistemų priežiūrą ir remontą atsakingas nuomotojas ir UAB „Būsto valda“, atliekanti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus, todėl ieškinyje nurodytas atsakovas turi būti pakeistas į tinkamą atsakingą asmenį. Jis centrinio šildymo paslaugomis nesinaudojo nuo 1998 metų.

4Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu sutiko, nurodė ir jos įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1999-07-28 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi išnuomotos J. Č. ir jos šeimos nariams. Atsakovas šiame bute gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1980-01-29. J. Č. mirė 2012-02-26. Atsakovas gyvenamąsias patalpas UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ pridavė 2014-03-26, taigi įvykio dieną dar naudojosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis.

5Trečiasis asmuo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atsiliepime su ieškiniu sutiko, nurodė ir teismo posėdžio metu jo įgaliotas asmuo paaiškino, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi buvo ne UAB „Šiluminės energijos sistemos“, o Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė, pertvarkyta į UAB „Būsto valda“. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ įvykio metu neadministravo namo šildymo sistemos bendrojo naudojimo tinklų, todėl nepagrįstai patraukta trečiuoju asmeniu. Butas buvo atsakovo žinioje iki 2014-03-26, todėl jis ir turėtų atlyginti žalą. Pagrindinė buto nuomininkė 1998 m. prašė nutraukti buto šildymą, bet nuomotojas jos prašymo netenkino, nes taip būtų sąmoningai ir neatsakingai bloginama buto būklė.

6Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepime su ieškiniu sutiko, nurodė, kad įvykis, kurio metu buvo padaryta žala butui, esančiam ( - ), įvyko dėl trūkusio radiatoriaus vamzdžio, kuris yra bute ( - ). UAB „Būsto valda“ administruoja bendrąsias namo konstrukcijas ir turi galimybę apžiūrėtu tik bendrąsias namo konstrukcijas ir įrengimus, tačiau nesant gyventojų nusiskundimo UAB „Būsto valda“ negali patekti į gyventojų butus ir numatyti gedimų bei pašalinti atsiradusių defektų.

7Ieškinys tenkintinas.

8Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. P. laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2012-08-22 apdraudė butą, esantį ( - ), būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad draudėjo butas 2012-02-13 buvo aplietas iš viršutinio buto Nr. 6, trūkus radiatoriaus vamzdžiui. AB „Lietuvos draudimas“, atlikusi nuostolių sureguliavimo procedūras, apskaičiavo 1004 Lt draudimo išmoką ir ją išmokėjo draudėjos atstovui, apie tai informavusi pranešimu. 2012-04-05 J. Č. išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo. UAB „Būsto valda“ raštu informavo, kad namo ( - ) buto Nr. 3 savininkas dėl apipylimo fakto po 2012-02-13 nesikreipė, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ informavo, kad minėtu laikotarpiu gedimų bendrojo naudojimo vamzdynuose užregistruota nebuvo. Butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1999-07-28 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, remiantis Kauno miesto valdybos 1999-07-20 sprendimu, butas, esantis ( - ), išnuomotas J. Č.. Iš pažymos apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, matyti, kad ( - ), gyvenamąją vietą 1979-10-26 deklaravo J. Č., 1980-01-29 – A. Č.. J. Č. mirė 2012-02-26. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-30 įsakymu pakeista buto, esančio ( - ), nuomos sutartis ir Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vedėjas įgaliotas pasirašyti su A. Č. nuomos sutartį. A. Č. 2013-11-20 įspėjimu įspėtas dėl nuomos sutarties pasirašymo. 2014-03-27 Gyvenamosios patalpos ( - ) apžiūros aktu A. Č. pridavė butą UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“. Iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), techninės priežiūros žurnalo išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-03-01 namo administratorius apžiūrėjęs bendras namo konstrukcijas esminių defektų nenustatė.

9Teismas nurodo, kad LR CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal LR CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Byloje ginčo, kad ieškovė sutarties pagrindu atlygino žalą trečiajam asmeniui D. P., nėra. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos normas.

10LR CK 6.266 str. reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal LR CK 6.266 str. 1 d. pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Darytina išvada, kad tokio pobūdžio bylose turi būti įrodytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, bei pastato statinio nuosavybės ar valdymo faktas.

11Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Tokiu atveju, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – Kauno miesto savivaldybei. 1999-07-28 sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria gyvenamoji patalpa, esanti ( - ), išnuomota J. Č. (b. l. 21). 2011-05-31 duomenimis J. Č. šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1979-10-26, A. Č. – nuo 1980-01-29. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas 2014-03-26 prašymu nurodė, kad pridavė patalpas, esančias ( - ), kad apie dvejus metus jose negyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą kitu adresu. 2014-03-27 akte atsakovas nurodo, kad nebegyvena šiose patalpose nuo sutuoktinės mirties (2012-02-27). Teismo vertinimu, nors nuomos sutartis buvo sudaryta tik su J. Č., tačiau atsakovas, kaip jos sutuoktinis gyveno šiose patalpose, todėl pagal LR CK 6.588 str. 1 d. nuostatas laikytinas nuomininkės šeimos nariu. Pagal LR CK 6.589 str. 1 d. gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas buvo ginčo patalpų valdytoju iki 2014-03-27, kai buvo surašytas gyvenamosios patalpos ( - ) apžiūros aktas. Pagal ieškovės pateiktus duomenis butas, esantis ( - ), buvo užpiltas vandeniu 2012-02-13, t. y. tuo metu patalų, esančių ( - ), valdytoju pripažintinas J. Č. sutuoktinis atsakovas A. Č..

12Pagal pateiktus duomenis matyti, kad gyvenamoji patalpa, esanti ( - ), buvo užpilta vandeniu, trūkus radiatoriaus vamzdžiui viršutiniame bute, esančiame ( - ). Darytina išvada, kad užliejimo priežastis buvo statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, todėl taikytina atsakomybė pagal LR CK 6.266 str.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

14Atsakovas iš esmės nurodė, kad jis negali būti laikomas atsakingu už padarytą žalą, kadangi už inžinerinių sistemų priežiūrą ir remontą atsakingas nuomotojas savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ ir UAB „Būsto valda“, atliekanti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus. Trečiasis asmuo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ administruoja pastato, esančio ( - ), šildymo sistemos bendrojo naudojimo tinklus, tačiau apie įvykį nebuvo informuota, t. y. ne šios įmonės darbuotojai likvidavo avariją. UAB „Būsto valda“ pateikė gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašą už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2012 m., tačiau duomenų apie gedimus nėra užfiksuota. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad trūko sienoje esantis vamzdis, todėl buvo užlietas žemiau esantis butas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė, t. y. nėra duomenų, kas likvidavo šią avariją, kad apie ją buvo pranešta gyvenamojo namo administratoriui ir už šiluminių sistemų priežiūrą atsakingam asmeniui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad buvo trūkęs sienoje buvęs vamzdis, todėl jis nėra atsakingas dėl kilusios žalos (LR CPK 178 str.). Atsakovas nurodė, kad centrinio šildymo paslaugomis nesinaudoja nuo 1998 m. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad buto, esančio ( - ), šildymas yra vietinis centrinis šildymas, t. y. pats atsakovas buvo atsakingas už šiame bute esančių šildymo prietaisų tinkamą eksploataciją ir priežiūrą. Byloje pateikta 1999-07-28 tipinė nuomos sutartis, kurioje numatyta nuomotojo pareiga užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga (Sutarties 4.2 p.). Teismo vertinimu ši sutarties sąlyga nepanaikina valdytojo atsakomybes dėl bute esančių inžinerinių sistemų tinkamos priežiūros ir informavimo patalpų savininko – Kauno miesto savivaldybės, apie pastebėtus gedimus ir pan. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas dėl jo valdomame bute esančių šildymo sistemos prietaisų priežiūros, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 str. 1 d.)

15LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Šiuo atveju ieškovė pateikė teismui turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, jo priedą, lokalinę sąmatą bei mokėjimo nurodymą, kuriuo trečiajam asmeniui D. P. žala atlyginta. Tarp šalių ginčo dėl žalos fakto ar dydžio nekilo, t. y. atsakovas atsiliepimu nenurodė jokių aplinkybių, kad ginčija ieškovo pateiktus duomenis dėl žalos ar jos dydžio. Darytina išvada, kad minėti pateikti duomenys pagrindžia žalos dydį ir faktą, kitokio pobūdžio duomenų byloje nėra pateikta, todėl laikytina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad pagrįstai atlygino 290,78 EUR (1004 Lt) žalos atlyginimą ir reikalauja ją priteisti iš atsakovo.

16LR CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje pažymėta, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Nagrinėjamu atveju dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo, ir tinkamo šildymo sistemų priežiūros, trūko radiatorius, tokiu būdu buvo aplietas žemiau esantis butas, ( - ). Šiuo atveju yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo elgesio ir padarytos žalos, todėl pripažintina, kad byloje esantys duomenys įrodo, esant priežastinį ryšį byloje.

17Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė visas būtinas nustatyti šioje byloje civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinio reikalavimas priteisti žalą tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 290,78 EUR žalos atlyginimas.

18Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

19Visiškai patenkinus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 57,92 Eur (200 Lt) už teisines paslaugas, 15,63 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio, ieškovo naudai priteistina iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

20Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti.

23Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. ( - ), gyv. ( - ), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 77 7300 0100 0054 3713, 290,78 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 78 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 15,63 Eur (penkiolika eurų 63 ct) žyminio mokesčio, 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) už teisines paslaugas.

24Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 290,78 Eur (1004 Lt) žalos atlyginimo,... 3. Atsakovas A. Č. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su... 4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu sutiko,... 5. Trečiasis asmuo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atsiliepime su... 6. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepime su ieškiniu sutiko,... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. P. laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki... 9. Teismas nurodo, kad LR CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija, kaip... 10. LR CK 6.266 str. reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 11. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str.... 12. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad gyvenamoji patalpa, esanti ( - ), buvo... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 14. Atsakovas iš esmės nurodė, kad jis negali būti laikomas atsakingu už... 15. LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 16. LR CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis... 18. Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui... 19. Visiškai patenkinus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos –... 20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas... 22. ieškinį tenkinti.... 23. Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. ( - ), gyv. ( - ), ieškovui AB... 24. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno...