Byla 2A-73-730/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Heros“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Heros“,

Nustatė

2ieškovas UAB „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 34 404,95 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Nurodė, kad 2011-12-22 tarp ieškovės ir UAB „Heros“ buvo sudaryta įmonės turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu . ( - ) 2012-03-24 draustas turtas buvo aplietas. Nustatyta, kad patalpos aplietos dėl įvykusio vandens nutekėjimo virtuvės patalpoje, bute, esančiame virš užlieto buto, t.y. ( - ) , kuris įvykio metu priklausė atsakovei R. K.. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiam asmeniui UAB „Heros“ atlygino 69404,95 Lt dydžio įvykio metu patirtą žalą patalpoms, įrengimams ir prekėms. Atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“, kuri ieškovui atlygino 35 000 Lt nuostolių dalį. Iš atsakovės ieškovei priteistina neatlyginta 34 404,95 Lt nuostolių dalis.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-05 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės R. K. 34 404,95 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 34 404,95 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-25 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 4 516,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi atsakovei R. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įvykdymo. Grąžino ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ su 2014-07-02 lydraščiu teismui pateiktą draudiminio įvykio, susijusio su žalos atlyginimu dėl ( - ), 2012-03-24 užlieto turto, tyrimo medžiagą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė atsakinga už buto, esančio adresu , ( - ) vandens sistemos trūkumą, todėl turi atlyginti žalą. Konstatavo, kad ieškovui pagal pretenziją atsakovės draudimas AB „Lietuvos draudimas“ visiškai atlygino nuostolius dėl 17 217,74 Lt išmokos UAB „Heros“ dėl aplietų patalpų ir 2 310 Lt išmokos dėl nuostolių sugadintiems įrengimams dalis ir likusi suma iš 35 000 Lt draudimo išmokos – 15 472,26 Lt – buvo skirta nuostoliams dėl prekių (rankinių) sugadinimo atlyginti, laikant, kad jos sugadintos 100 procentų, nes AB „Lietuvos draudimas“ prekių dalinio nuvertinimo neatliko. Ieškovui liko neatlyginta nuostolių dalis – 34 404,95 Lt už sugadintas UAB „Heros“ prekes – rankines, kurią ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės. Teismas vadovavosi UAB „Heros“ ir ieškovo pateiktais įrodymais apie žalą rankinėms ir konstatavo, jog dėl 2012-03-24 užpylimo sugadintoms UAB „Heros“ prekėms buvo padaryta 49 877,21 Lt žala. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

51. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė CPK 263 straipsnį, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, taip pat reikalavimus, keliamus teismų sprendimams.

62. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2012-03-24 UAB „Heros“ patirtos žalos dydžio yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas formaliai, paviršutiniškai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl įvykio metu padarytos žalos dydžio.

73. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-09-05 sprendimą ir tenkindamas ieškinį nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, o sprendimą grindė išimtinai tik ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Heros“ paaiškinimais apie padarytus nuostolius patalpoms, įrenginiams ir atsargoms. Teismas išnagrinėjęs tik ieškovo nurodytas aplinkybes, ieškinyje įvardintus reikalavimus, sprendime nurodė, kad ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 34 404,95 Lt žalos atlyginimo.

84. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, nes teismas neanalizavo atsakovės pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį, teismo posėdžio metu išsakytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, todėl pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus. Iš pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad UAB „Heros" tik dalis patalpų buvo užlieta, todėl nekyla jokių abejonių, kad atlikti remonto visose patalpose nebuvo jokio tikslo, tą patvirtina ir UAB „Heros" atstovės J. Z. parodymai duoti teismo posėdžio metu apie tai, kad parduotuvė 2012-03-26 dirbo, joje buvo vykdoma prekyba.

95. Eksperto išdėstytos aplinkybės prieštarauja tiek paties ieškovo, tiek atsakovės pateiktoms nuotraukoms, iš kurių matyti, kad tik nedidelė dalis lubų užpylimo metu buvo sugadintos, o sienų sugadinimo faktas nuotraukose apskritai neužfiksuotas, todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo ir tikslo atlikti visos parduotuvės UAB „ Heros " patalpų remonto darbus, kadangi užpylimo metu buvo pažeista tik dalis, o ne visos lubos.

106. Kartu su ieškiniu pateiktame nekilnojamojo turto apžiūros akte matyti koks kiekis šviestuvų buvo sugadintas - 1 vnt. nukritęs ant žemės ir reikalinga pakeisti 5 vnt. pailgų dieninių lempų. Taip pat šiame akte nurodyta, kad 14 šviestuvų reikalinga patikra, tačiau byloje šių šviestuvų patikros akto ieškovė nepateikė, tai yra, neįrodė, kad šiuos šviestuvus reikėjo keisti.

117. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad užpylimo metu elektros instaliacijos pažeidimo nebuvo padaryta, todėl už elektros montavimo darbus draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai.

128. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens UAB „Heros" dalis patalpų buvo užlieta ir reikėjo remonto, tačiau teismas priimdamas sprendimą neįvertino to, kad šiose patalpose remontas buvo atliktas, kaip parodė liudytoja apklausta R. K. 2007 ar 2008 metais, iš byloje ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuomos sutartis dėl šių patalpų sudaryta 2007-03-01, todėl nėra abejonių, kad iki užpylimo buvęs remontas buvo amortizavęsis, o šios aplinkybės ieškovas neįvertino, sutiko išmokėti išmoką, kaip už naujų patalpų remonto atlikimą, neįvertinęs buvusio remonto nusidėvėjimo.

139. Nors teismas sprendime nurodė, kad AB „Lietuvos draudimui" vėliau buvo suteikta galimybė apžiūrėti visas sugadintas prekes ir ieškovas pateikė pažymą, kad 2013-05-26 AB „Lietuvos draudimas" atstovui apžiūrai buvo pateiktos rankinės pilna apimtimi, tačiau šios aplinkybės nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų - turto sunaikinimo, sugadinimo akto, kuriuo remiantis AB „Lietuvos draudimas“ ir paskaičiavo žalą padarytą atsargoms.

1410. AB „Lietuvos draudimas" atstovo turto sunaikinimo sugadinimo akto dalyje „Duomenys apie sunaikintą, sugadintą turtą bei jo liekanas atsargas (produkciją, žaliavas, kurą, medžiagas, prekes ir kitas prekines-medžiagines vertybes)" nurodyta, ne tik kad UAB DK „PZU Lietuva" patalpose apžiūrėti sugadinti 52 vnt. rankinukų bet ir tai, kad: „Rankinukų indentifikacinės kortelės (artikulai) ant rankinukų sukabinti virvelėmis - galimas keitimas, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nevertino ir dėl jų nepasisakė.

1511. Teismui įpareigojus UAB „Heros" pateikti užklausas ir pranešimus, kurių pagrindu buvo pateikti tiekėjų K., T. B., B. atsakymai su išsiuntimą patvirtinančia data, tretysis asmuo tokių duomenų nepateikė, motyvuodamas kompiuterio gedimu. Toks trečiojo asmens elgesys leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo ieškovui pateikė neteisingus duomenis apie sugadintas rankines ir nepagrįstai gavo išmoką už rankines, kurių pats nuo įsigijimo 2006 metais negalėjo parduoti. Be to, kaip matyti iš byloje esančio atsakovės parengtos vidinio važtaraščio analizės bei ieškovės pateiktų dokumentų patvirtinančių rankinių įsigijimo faktą (sąskaitų) dauguma rankinių, kurias ieškovė nurodo, kaip sugadintas, tretysis asmuo UAB „Heros" įsigijo iš UAB „Mefora", o šių įmonių savininkai yra sutuoktiniai J. Z. ir A. Z..

1612. Iš 2014-06-09 teismo nutarties, kuria nuspręsta atnaujinti bylą iš esmės, matyti, kad teismui kilo abejonių ar tikrai visos ieškovo nurodytos prekės buvo sugadintos, o ieškovui nepateikus daugiau jokių teismo prašomų duomenų pagrindžiančių šį faktą, nepaisant to, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo apimčių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino visiškai. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą bei juose esančius prieštaravimus, kurių pašalinti neįmanoma, nes sugadintos prekės nėra išlikusios, darytina išvada, jog žalos dydžio padaryto atsargoms nustatyti nėra galimybės, todėl laikytina, kad ieškovas žalos dydžio neįrodė.

1713. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neįvertino, kad ieškovė, nustatydama UAB „Heros" atlygintinos žalos dydį, nevykdė pareigos kooperuotis su atsakove, nesilaikė ekonomiško prievolės vykdymo principo, nesielgė sąžiningai atsakovės atžvilgiu, o iš esmės rėmėsi draudėjo UAB „Heros" pateiktais žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio.

1814. Ieškovas priežastinio ryšio neįrodė, kadangi tokio pobūdžio odinių prekių sugadinimai negalėjo susidaryti per tokį trumpą laiką, akivaizdu, kad trečiasis asmuo pasinaudojo susidariusia situacija ir iš ieškovų nepagrįstai išmokėtų pinigų susiremontavo patalpas ir įrenginius. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės ir trečiojo asmens nurodytą žalos dydį. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta šioje byloje turėjo būti paskirta ieškovui, kuris grįsdamas savo reikalavimus, jog žala atsirado dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, turėjo įrodyti tiek padarytos žalos dydį, tiek ir priežastinį ryšį.

1915. Atsakovė tiek su savo procesiniais dokumentais, tiek teikdama rašytinius paaiškinimus, bei ieškovės ir trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų apibendrinimus, pirmosios instancijos teismui nurodė neatitikimus, esančius dokumentuose, kuriais ieškovė įrodinėjo iš atsakovės prašomo priteisti žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į atsakovės pateiktus argumentus, kuriais atsakovė atsikirtinėjo dėl įvykio metu padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryšio neatsižvelgė.

2016. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių konkretų žalos dydį ir jo neįrodė, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos dydžio.

2117. Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2014-09-05 sprendimą ir tenkindamas ieškinį nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, o sprendimą grindė tik prielaidomis, deklaratyviais teiginiais.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti apskaičiuotą žalos dydį, todėl remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad 2012- 03-26 buvo vykdoma prekyba, nepaneigia fakto, kad patalpoms padaryta žala ir buvo būtina jas remontuoti. Atmestini apeliantės argumentai dėl lokalinės sąmatos, kurioje nurodyta patalpų remonto darbų kaina 9822,92 Lt, pagrįstumo ir teisingumo. Ieškovas pažymi, kad lokalinę sąmatą parengęs asmuo yra savo srities žinovė, dirbanti pagal verslo liudijimą, ir nėra jokio pagrindo abejoti jos parengtos lokalinės sąmatos teisingumu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo abejones dėl lokalinėje sąmatoje nustatytos remonto darbų kainos. siekiant išvengti dar didesnės žalos, prietaisai paveikti didelės drėgmės pagrįstai buvo pakeisti. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nekėlė argumento dėl patalpų remonto nusidėvėjimo, taip pat nenurodė, kaip patalpų nusidėvėjimas turėtų būti apskaičiuojamas. Be to, kadangi užlietos patalpos įmonių turto draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. PZULT 13650550) buvo draustos nauja verte, o patalpų remontas buvo atliktas naujai, padaryta žala buvo atlyginta tinkamai. Ieškovas pagrįstai apskaičiavo draudimo išmoką pagal 2013-02-20 defektinį aktą dėl sugadintų baldų ir 2007-06-28 PVM sąskaitą faktūra Nr. 349, atsižvelgdamas į ekspozicinių baldų nusidėvėjimą. Be to, apeliantės argumentas, kad UAB „Heros" defektinis aktas vertintinas kritiškai kaip siekis gauti kuo didesnę draudimo išmoką, yra atmestinas, kadangi ieškovas įvertino nukentėjusiojo asmens pateiktus žalą pagrindžiančius dokumentus, tikrino žalos pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės 17 217,74 Lt sumą dėl aplietų patalpų ir 2310 Lt sumą dėl sugadintų lentynų visiškai pagrįstai, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Faktas, kad dalis rankinių buvo grąžinta tik patvirtina, kad ieškovas elgėsi rūpestingai, siekdamas nustatyti padarytą žalą. Visos kitos pažeistos rankinės apskaičiuotos važtaraštyje tinkamai ir pagrįstai. Ieškovas tinkamai įrodė žalos dydį atsargoms. Tuo tarpu apeliantė tik spėjimais, deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikdama jokių jos poziciją pagrindžiančių įrodymų, nenuneigė ieškovo išmokėtos 49 877,21 Lt dydžio draudimo išmokos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad UAB „Heros" patyrė žalą būtent tokio dydžio, kokia buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat tai, kad patalpų sugadinimą ir joje buvusių atsargų netinkamumą vartoti lėmė patalpose dėl apeliantės kaltės įvykęs vandens nutekėjimas. Remiantis pirmosios instancijos teismo sprendime ir šiame atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, nėra pagrindo abejoti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimu. Atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų aplinkybių visumą, atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą. Remiantis byloje esančiais įrodymais akivaizdu, kad priteistos žalos dydis nenuginčytas ir priteistas iš apeliantės visiškai pagrįstai.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

25Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto teisinių santykių kvalifikavimo, tai yra, jog ginčo atveju, tarp šalių susiklostė subrogacinis teisinis santykis. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

26Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje ginčo dėl žalą sukėlusio įvykio ir atsakovės kaltės nėra, atsakovė savo atsakomybės ir kaltės dėl patalpų užliejimo neneigia. Šalys ginčijasi dėl atlygintino žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos.

27Atsakovės apeliacinio skundo argumentų esmė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – priteistinos žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos, pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas, pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, taip pat reikalavimus, keliamus teismų sprendimams. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą taikymo, išskyrus dalyje dėl argumentų, susijusių su žalos dydžiu, priežastiniu ryšiu dėl aplietų patalpų ir sugadintų įrengimų.

28Nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011-12-21 ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ trečiajam asmeniui draudėjui UAB „Heros“ išdavė draudimo liudijimą PZU LT Nr. 1365055, kuriuo civilinės atsakomybės draudimu nuo vandens, vagystės, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio buvo apdraustas draudėjo UAB „Heros“ turtas (patalpos, įranga bei atsargos), esantis adresu ( - ) (t.1. b.l.11-12). Draudimo liudijime PZU LT Nr. 1365055 nurodyta, kad be kitų dokumentų draudimo sutartį sudaro Įmonių draudimo taisyklės Nr. 059 (patvirtintos UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos 2011-08-11 valdybos nutarimu Nr.8) I dalis. Bendrosios sąlygos. II dalis. Įmonių turto draudimo sąlygos.

29Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2012-03-24 ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ draustas trečiojo asmens UAB „Heros“ turtas buvo aplietas. Įvykio priežastis nustatyta, kad patalpos( - ) buvo aplietos dėl įvykusio vandens nutekėjimo virtuvės patalpoje, bute, esančiame virš užlietų trečiojo asmens UAB „Heros“ patalpų, tai yra, ( - ) (t. 2, b. l. 166, t. 3, b. l. 3-6). Butas Nr. ( - ), iš kurio aplietas ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ trečiojo asmens UAB „Heros“ draustas turtas, įvykio metu priklausė atsakovei R. K..

30Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui UAB „Heros“, išmokėdamas draudimo išmoką, atlygino 69 404,95 Lt dydžio įvykio metu patirtą žalą, kurią sudaro 17 217,74 Lt išmoka dėl aplietų patalpų, 2 310 Lt išmoka dėl sugadintų įrengimų (lentynų) ir 49 877,21 Lt išmoka dėl nukentėjusių atsargų (prekių - rankinių) (t.1. 28-29, 38-39, 48-49, 66, 70-71, 75-76).

31A. R. K. buvo sudariusi būsto draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“, kuria buvo apdrausta ir jos, kaip buto ( - ), valdytojos civilinė atsakomybė (t.1, b.l. 79-80). Bendra civilinės atsakomybės suma sudarė 35 000 Lt – atsakovė R. K. pasirinko 30 000 Lt draudimo sumą, o 5 000 Lt draudikas trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ suteikė jai papildomai nemokamai. Po įvykio žalą administravo ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ir išmokėjęs draudimo išmokas trečiajam asmeniui UAB „Heros“, kreipėsi į trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija 69 404,95 Lt sumai, iš jų 17 217,74 Lt dėl aplietų patalpų, 2 310 Lt dėl sugadintų įrengimų (lentynų) ir 49 877,21 Lt dėl sugadintų atsargų (prekių - rankinių).

32A. R. K. draudikas trečiasis asmuo „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais pagal AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisykles Nr. 064 atliko nuostolių sureguliavimo procedūrą ir nustatė, kad nuostolio suma patalpoms 17 217,74 Lt, nuostolio suma įrengimams 2310,00 Lt, nuostolio suma atsargoms 15 750,00 Lt ir 2013-08-29 priėmė sprendimus išmokėti išmokas (t. 1, b.l. 81-82). Ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ pagal pretenziją atsakovės draudikas trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ visiškai atlygino nuostolius dėl 17 217,74 Lt išmokos trečiojo asmens UAB „Heros“ dėl aplietų patalpų ir 2 310 Lt išmokos dėl nuostolių sugadintiems įrengimams dalis ir likusi suma iš 35 000 Lt draudimo išmokos – 15 472,26 Lt – buvo skirta nuostoliams dėl atsargų (prekių-rankinių) sugadinimo atlyginti. Ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ liko neatlyginta nuostolių dalis – 34 404,95 Lt už sugadintas trečiojo asmens UAB „Heros“ atsargas (prekes – rankines). Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ dėl šios neatlygintos žalos dalies 34404,95 Lt pareiškė reikalavimą atsakovei R. K..

33Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, tai yra, toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-101/2014).

34Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda arba kai jis teisėtai atsisako ją išmokėti (pvz., dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ar jų pažeidimo). Žalą padariusio asmens draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su žalą padariusiu asmeniu. Tai reiškia, kad žalą padariusio asmens draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi, kokia sudėtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis).

35Todėl šiuo atveju ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, perėmęs nukentėjusio draudėjo trečiojo asmens UAB „Heros“ teises ir pareigas, esant apdraustai atsakovės R. K. civilinei atsakomybei, turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės R. K., kaip žalą padariusio asmens, ir jos draudiko trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“. Remiantis nurodytomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į atsakovės R. K., kaip žalą padariusio asmens draudiką, trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija dėl nukentėjusiam draudėjui UAB „Heros“ išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ pagal pretenziją atsakovės draudikas trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, atlikęs draudžiamojo įvykio administravimą pagal su atsakove R. K. sudarytą draudimo sutartį, visiškai atlygino žalą dėl 17 217,74 Lt išmokėtos draudimo išmokos dėl aplietų patalpų ir dėl 2 310 Lt išmokėtos draudimo išmokos už sugadintus įrengimus ir dalį išmokėtos draudimo išmokos 15 472,26 Lt už atsargų (prekių-rankinių) sugadinimą. A. R. K. savo draudikui trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė jokių reikalavimų, prieštaravimų dėl netinkamai įvykdytos draudimo sutarties, tai yra, apskaičiuotos draudimo išmokos apimties, jos sudėties, kuri buvo tiesiogiai sumokėta ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, atlyginat jos padarytą žalą, jokių prieštaravimų nepateikė ir ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“.

36Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, žala ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 17 217,74 Lt išmokėtos draudimo išmokos dėl aplietų patalpų ir dėl 2 310 Lt išmokėtos draudimo išmokos už sugadintus įrengimus ir dalis išmokėtos draudimo išmokos 15 472,26 Lt už nukentėjusias atsargas (prekes-rankines) yra pilnai atlyginta ir byloje gali būti sprendžiama tik dėl likusios žalos atlyginimo. Todėl atsakovės R. K. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę taikymo, susiję su žalos, priežastinio ryšio nustatymu dėl aplietų patalpų, dėl sugadintų įrengimų, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

37Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai fiduciarinė, tai yra, grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; kt.). Šie draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.

38Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį.

39Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

40Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

41Teismų praktikoje yra suformuota civilinio proceso metu įrodinėjimo procese taikytinų civilinio proceso įstatymo normų taikymo praktika, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi. Pagal CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008 ir kt.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tą ar kitą įrodinėjamą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tikimybių pusiausvyros principo taikymas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Visais atvejais įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.).

42Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikti įrodymai, kuriais jis siekė įrodyti padarytą žalą, jos dydį, nesudaro pakankamo pagrindo labiau tikėtinai išvadai, nei priešingai, padaryti, kad ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėtos draudimo išmokos dydis už nukentėjusias atsargas (prekes-rankines) atitinka trečiajam asmeniui UAB „Heros“ realiai padarytų nuostolių dėl nukentėjusių atsargų (prekių-rankinių) dydį. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, turėdamas pareigą, įrodė jam padarytos žalos dydį, dėl trečiajam asmeniui UAB „Heros“ išmokėtos draudimo išmokos už atsargas (prekes - rankines). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), nes tinkamai nenustatė ir neištyrė bylos aplinkybių, susijusių su draudiminio įvykio metu trečiojo asmens UAB „Heros“ patirtais nuostoliais dėl nukentėjusių atsargų (prekių-rankinių).

43Įrodinėjant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ žalos dydį, tarp šalių kilo ginčas tiek dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, vertinant ar atsargos buvo sugadintos ar sunaikintos, tiek dėl nukentėjusių atsargų (prekių-rankinių) kiekio.

44Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ žalos dydį dėl trečiajam asmeniui UAB „Heros“ išmokėtos draudimo išmokos už atsargas (prekes - rankines) įrodinėjo trečiojo asmens UAB „Heros“ 2012-03-26 vidiniu važtaraščiu Nr. 3552HM11, prekių įsigijimo dokumentais, 2012-06-19 UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktu gražinamų prekių sąrašu, 2012-06-19 raštu dėl žalos atlyginimo, 2012-06-19 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2012-06-28 mokėjimo pavedimu (t.1. b.l. 41-50), ieškovo atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais.

45Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nepakanka įrodymų pagrįstai išvadai padaryti, kad dėl draudiminio įvykio atsargos (prekės-rankinės) buvo nepataisomai sugadintos. Kaip buvo nustatyta ir nurodyta, ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės R. K. draudimo sutartį sudarė ir Įmonių draudimo taisyklės Nr. 059 (patvirtintos UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos 2011-08-11 nutarimu Nr.8) I dalis. Bendrosios sąlygos. II dalis. Įmonių turto draudimo sąlygos (toliau Taisyklės). Iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktų procesinių dokumentų, atstovo paaiškinimų, matyti, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Heros“ už atsargas (prekes-rankines) paskaičiavo ir išmokėjo, nurodydamas, jog jos buvo sugadintos. Taisyklių 10.1. punkte nustatyta, jog turtas laikomas sugadintu, jei jį įmanoma ir ekonomiškai tikslinga suremontuoti, o 10.6. punkte nustatyta, jog turto remonto nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos turto atstatymui iki prieš pat įvykį buvusios būklės, tačiau ne daugiau nei to turto draudimo vertė ir suma buvusi prieš draudžiamąjį įvykį. Esant tokioms draudimo sutarties sąlygoms, darytina išvada, jog ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ laikant, kad atsargos (prekės-rankinės) buvo sugadintos, jis, tinkamai vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, turėjo pagrindą trečiajam asmeniui UAB „Heros“ išmokėti tik atsargų (prekių-rankinių) remonto išlaidas.

46Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, faktiškai apskaičiuodamas ir išmokėdamas draudimo išmoką pagal atsargų (prekių – rankinių) įsigijimo kainą, atlygino trečiajam asmeniui UAB „Heros“ žalą kaip už sunaikintą turtą. Taisyklių 10. 1. punkte nustatyta, kad turtas laikomas sunaikintu, jeigu jo remontas yra negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios remonto išlaidos yra lygios arba viršija sugadinto turto naują atkuriamąją vertę. Byloje nėra įrodymų, išskyrus ieškovo atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų, jog atsargų (prekių –rankinių) remontas (šiuo atveju galimai išvalymas) buvo techniškai neįmanomas ar buvo ekonomiškai netikslingas (pvz. tokių kaip defektavimo akto, turto vertintojų, ekspertų išvados ir pan.). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisėjų kolegijos nuomone, šių įrodymų nepakanka padaryti labiau tikėtinai išvadai, nei priešingai, jog atsargų (prekių-rankinių) remontuoti nebuvo galima dėl techninių priežasčių ar ekonomiškai netikslinga. Nukentėjusių draudiminio įvykio metu rankinių gamintojų raštiški nesutikimai pardavinėti nukentėjusias rankines nenustato ir neįrodo jų sugadinimo ar sunaikinimo laipsnio bei likutinės vertės, todėl jais negali būti įrodomas šių atsargų (prekių-rankinių) sunaikinimo faktas, sugadinimo laipsnis, likutinė vertė (t. 3, b.l. 27-32). Be to, Taisyklių 10.5. punkte nustatyta, jog jei turtas sunaikintas, nuostolis sumažinamas atėmus po draudžiamojo įvykio išlikusio turto vertę (liekanų vertę). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmoką, buvo taikyta ši taisyklių nuostata ar objektyviai nebuvo galimybės jos taikyti, kadangi išlikusių atsargų (prekių-rankinių) liekanos vertės neturėjo. Iš byloje CD laikmenoje esančių fotonuotraukų, kitų fotonuotraukų, kuriose vizualiai pakankamai gerai matosi nukentėjusios rankinės, matyti, jog dalis rankinių yra aplietos labai nežymiai, matyti tik keletą kalkių taškelių arba visai jų nematyti (t. 2, 178-173, t. 4, 118). Esant tokioms aplinkybėms, jog ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB „Heros“ apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką kaip už sunaikintą turtą, tačiau nesant įrodymų, pagrindžiančių, jog šio turto remontas yra negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas, neįvertinus jų liekanų vertės, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ įrodymai patikimai pagrindžia, kad draudimo išmokos dydis atitinka trečiajam asmeniui UAB „Heros“ padarytus realius nuostolius. Be to, kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „Heros“ 2012-03-26 važtaraštyje nurodyto įrašo, žalą paskaičiavo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ žalų sureguliavimo ekspertė E. A. K. (1 t. b.l. 47-48), kuri Turto vertinimo priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis, turi Turto vertintojo asistentės kvalifikacijos pažymėjimą ir turi teisę atlikti tik nekilnojamojo turto vertinimą, vadovaujamai vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo (t. 1, b.l. 121), kas taip pat sudaro pagrindą abejoti paskaičiuotos draudimo išmokos teisingumu.

47Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nepakanka įrodymų pagrįstai išvadai padaryti, jog draudiminio įvykio metu nukentėjo visos trečiojo asmens UAB „Heros“ 2012-03-26 važtaraštyje nurodytos rankinės, už kurių sunaikinimą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Heros“. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsargų (prekių-rankinių) kiekį įrodinėjo trečiojo asmens UAB „Heros“ 2012-03-26 važtaraščiu, į kurį buvo įtrauktos 133 rankinės (t. 1, b.l. 44-47). Kaip matyti iš liudytojos trečiojo asmens UAB „Heros“ vadybininkės R. K., pasirašiusios važtaraštį parodymų, 2012-03-26 važtaraštis buvo sudarytas trečiojo asmens UAB „Heros“, sandėlininkui suskanuojant prekes, neprisimena ar dalyvavo sudarant važtaraštį ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas, rankinės iš karto nebuvo perduotos ieškovui, buvo laikomos sandėlyje. Iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ administruojant žalą tikslu nustatyti žalos dydį, ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė AB „Lietuvos draudimas“ ne 131 rankinę, o 52 rankines ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo žalą ir išmokėjo draudimo išmoką už 52 rankines (3 t., b-l 7-8, 85-86). Iš liudytojo T. Š., kuris yra trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas ir apžiūrėjo 2013-02-26 rankines, parodymų matyti, kad jis į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ Kauno skyrių atvyko tikslu apžiūrėti visas nukentėjusias prekes apliejimo metu Klaipėdoje UAB „Heros“, prašė pateikti UAB DK „PZU Lietuva“ visas nukentėjusias prekes, jam buvo pateiktos 52 rankinės (parodymai 2014-04-01 teismo posėdyje, 3 t., b.l. 93-97). Iš liudytojo G. N., kuris yra trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas parodymų matyti, kad pakartotinai ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo paprašyta pateikti rankines apžiūrai, kadangi kilo abejonių dėl nukentėjusių rankinių kiekio ir sugadinimo pobūdžio, pateikta ieškovo vaizdinė medžiaga rankinių kiekio neįrodė, kadangi nebuvo pateikta apžiūrėti daugiau nei 52 rankinės, laikė, kad buvo sugadintos 52 rankinės (parodymai 2014-04-01 teismo posėdyje, 3 t. b.l. 93-97). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikti įrodymai dėl nukentėjusių rankinių kiekio yra prieštaringi ir nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikti įrodymai patikimai pagrindžia, jog draudiminio įvykio metu nukentėjo visos trečiojo asmens UAB „Heros“ 2012-03-26 važtaraštyje nurodytos rankinės, todėl ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmokos dydis atitinka trečiajam asmeniui UAB „Heros“ padarytus realius nuostolius.

48Šių prieštaravimų, tai yra, nei dėl to ar buvo pagrindas ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėti draudimo išmoką kaip už sunaikintas atsargas (prekes-rankines), kiek iš tikrųjų rankinių nukentėjo draudiminio įvykio metu, neturi galimybės pašalinti ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ rankines sunaikino ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo prašymu negalėjo pateikti nukentėjusių rankinių sunaikinimo akto (5 t., b.l. 6).

49Be to, iš byloje esančio ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės R. K. susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, draudiminio įvykio metu nukentėjusių rankinių kiekiu, todėl nesutiko geranoriškai atlyginti žalos (t.1, b.l. 97-99). Tokie apeliantės veiksmai sudarė pakankamą pagrindą ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ kaip savo srities specialistui išvadai padaryti, jog ginčas gali būti nagrinėjimas teisme ir gali iškilti būtinumas apžiūrėti draudiminio įvykio metu nukentėjusias rankines, jų kiekį, atlikti ekspertizę jų vertei nustatyti. Tačiau ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusias rankines sunaikino ir tokius ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ veiksmus, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti kaip neapdairius ir nerūpestingus. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, turėdamas pareigą elgtis sąžiningai trečiųjų asmenų, susijusių su draudiminiu įvykiu, šiuo atveju apeliantės atžvilgiu, ir reikšdamas reikalavimą atsakovei R. K. atlyginti visą žalą kaip už visiškai sunaikintas atsargas (prekes-rankines), turėjo išsaugoti draudiminio įvykio metu nukentėjusias rankines ir pasiūlyti jas perduoti apeliantei, kad ji bent tam tikra dalimi galėtų kompensuoti savo patirtą žalą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė buvo išreiškusi pageidavimą, kad jai būtų grąžintos nukentėjusios rankinės.

50Todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ patikimai nepagrindžiant, kad draudimo išmokos dydis atitinka trečiajam asmeniui UAB „Heros“ padarytus realius nuostolius, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ administruojant žalą elgiantis neatidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai, jis turi prisiimti riziką dėl galimybės gauti žalos atlyginimą, ir tai sudaro pagrindą ieškinį visiškai atmesti dėl to, kadangi žala neįrodyta, tai yra, viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

51Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, esant priimamam sprendimui teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

52Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė, įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl neteisingai buvo išspręsta byla, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

53Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie apeliantas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato pagalbai apmokėti) 2700,00 Lt (2 t., 153-157). Byloje yra įrodymai apie apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas: išlaidos advokato pagalbai apmokėti 400,00 Lt (t. 5, b.l. 116), žyminis mokestis 300,00 Lt (t.5, b.l. 117). Kadangi sprendimas priimtas apeliantės naudai, iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 985 eurai (3400,00 Lt). Pirmosios instancijos teismo 2014-10-07 nutartimi apeliantė buvo atleista nuo 732, 00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas patenkintas, 212 eurų (732,00 Lt) žyminio mokesčio valstybei priteisiama iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo 2013-10-28 nutartimi apeliantei taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

54Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

55panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atmesti.

56Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi atsakovei R. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

57Priteisti apeliantei R. K. iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 985 eurus (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti valstybei iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 212 eurų (du šimtus dvylika eurų) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-05 sprendimu ieškinį tenkino.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų... 6. 2. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2012-03-24 UAB „Heros“... 7. 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-09-05 sprendimą ir... 8. 4. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas,... 9. 5. Eksperto išdėstytos aplinkybės prieštarauja tiek paties ieškovo, tiek... 10. 6. Kartu su ieškiniu pateiktame nekilnojamojo turto apžiūros akte matyti... 11. 7. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad užpylimo metu elektros... 12. 8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens UAB „Heros" dalis... 13. 9. Nors teismas sprendime nurodė, kad AB „Lietuvos draudimui" vėliau buvo... 14. 10. AB „Lietuvos draudimas" atstovo turto sunaikinimo sugadinimo akto dalyje... 15. 11. Teismui įpareigojus UAB „Heros" pateikti užklausas ir pranešimus,... 16. 12. Iš 2014-06-09 teismo nutarties, kuria nuspręsta atnaujinti bylą iš... 17. 13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neįvertino, kad... 18. 14. Ieškovas priežastinio ryšio neįrodė, kadangi tokio pobūdžio odinių... 19. 15. Atsakovė tiek su savo procesiniais dokumentais, tiek teikdama rašytinius... 20. 16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi... 21. 17. Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2014-09-05 sprendimą ir... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo,... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 25. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto teisinių... 26. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje ginčo dėl... 27. Atsakovės apeliacinio skundo argumentų esmė, jog pirmosios instancijos... 28. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011-12-21 ieškovas UAB DK „PZU... 29. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2012-03-24 ieškovo UAB DK „PZU... 30. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino draudiminiu ir... 31. A. R. K. buvo sudariusi būsto draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu AB... 32. A. R. K. draudikas trečiasis asmuo „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis... 33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju,... 34. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga... 35. Todėl šiuo atveju ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, perėmęs nukentėjusio... 36. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, žala ieškovui UAB DK... 37. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš... 38. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo... 39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra... 40. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka... 41. Teismų praktikoje yra suformuota civilinio proceso metu įrodinėjimo procese... 42. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovo UAB DK... 43. Įrodinėjant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ žalos dydį, tarp šalių kilo... 44. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ žalos dydį dėl trečiajam asmeniui UAB... 45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog... 46. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų... 47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog... 48. Šių prieštaravimų, tai yra, nei dėl to ar buvo pagrindas ieškovui UAB DK... 49. Be to, iš byloje esančio ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės R.... 50. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“... 51. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, esant... 52. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 54. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų... 55. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d.... 56. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi atsakovei... 57. Priteisti apeliantei R. K. iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 985 eurus... 58. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 212 eurų (du šimtus...