Byla 3K-3-518/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Interselas“ ir atsakovo UAB „IF draudimas“ kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Interselas“ ieškinį atsakovui UAB „IF draudimas“ dėl nesumokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo; tretieji asmenys: UAB „Hansa lizingas“, UAB „Klaipėdos baldų prekyba“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Draudimo sutarties šalių – draudėjo (ieškovo) ir draudiko (atsakovo) – ginčas kilo dėl draudimo objekto, t. y. patalpų, kurioms taikoma draudiminė apsauga, ploto, draudiminio įvykio (gaisro) metu sugadintų patalpų atkūrimo būdo ir draudimo išmokos dydžio. 2004 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė turto draudimo sutartį, kuria lizingo davėjo UAB „Hansa lizingas” naudai buvo apdrausti nauja atkuriamąja verte pastatai Panevėžyje, Nemuno g. 18, pažymėti 18-1, 18-100-1, 18-100-2, 18-100-3, 18-100-4; draudimo suma – 840 000 Lt. Dėl 2005 m. sausio 10 d. kilusio gaisro buvo sugadinta: pastato Panevėžyje, Nemuno g. 18, pirmojo aukšto fasadas ir pirmajame aukšte esančios parduotuvės patalpos. Draudikas (atsakovas) apskaičiavo ir išmokėjo 296 687 Lt draudimo išmoką. 2005 m. vasario 25 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, kad tolesnes žalos atlyginimo procedūras sustabdys, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. 2005 m. kovo 29 d. baigus ikiteisminį tyrimą, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti likusią 468 228 Lt draudiminės išmokos dalį, tačiau atsakovas atsisakė, remdamasis tuo, kad ieškovas nepagrindė patirtų išlaidų dydžio, o pagal UAB „Krivita“ apskaičiuotą atkuriamosios vertės metodu ginčo patalpų remonto kainą ši yra 296 687 Lt, ir tokio dydžio draudimo išmoka jau sumokėta ieškovui.

5Ieškovo teigimu, draudiminio įvykio metu pastato draudimo sutartis buvo galiojanti visa apimtimi, faktinė sugadinto turto remonto kaina yra 791 980 Lt (be PVM), ir draudikas privalo atlyginti šiuos faktinius ieškovo nuostolius. Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 468 228 Lt, t. y. neišmokėtos draudimo išmokos dalį, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 109 251 Lt nesumokėtos draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2005 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ginčo šalių sudarytoje draudimo sutartyje nenurodytas apdraustų patalpų plotas; ieškovo teigimu, buvo apdrausta 743 kv. m; atsakovas teigia, kad, pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis, apdraustų patalpų plotas – 662,20 kv. m, nes rūsys ir bendrojo naudojimo patalpos, buvę iki 2004 m. atlikto remonto, nebuvo apdrausti. Teismas, nustatydamas apdraustų patalpų plotą, nurodė, kad draudimo sutarties sudarymo metu jau buvo įrengta 743,03 kv. m ploto parduotuvė, kuri 2004 m. rugsėjo 24 d. priimta naudoti valstybinės komisijos, todėl, patikslinus kadastro įrašus, privalėjo būti patikslinta ir draudimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad šalys nepatikslino draudimo sutarties, tačiau, atsižvelgdamas į šios sutarties esmę ir paskirtį, siekiamus tikslus, į tai, jog draudiminė apsauga yra ne teorinė, o pagal faktinę padėtį, remdamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarties aiškinimo taisyklėmis, padarė išvadą, jog apdraustų patalpų plotas draudiminio įvykio dieną buvo 743,03 kv. m. 2005 m. kovo 30 d. buvo surašytas parduotuvės patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, atlikus po gaisro remontą, aktas, kuriame nurodyta, kad bendras suremontuotos dalies plotas yra 702,65 kv. m, pagrindinis plotas – 698, 60 kv. m. Kartu teismas nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina realių remonto išlaidų: pagal ieškovo pateiktus įrodymus grindų demontavimo ir įrengimo plotas skiriasi nuo faktinio patalpų ploto, visi darbų kiekiai per dideli, bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo pagrįsti šių kiekių; neaišku, kokius konkrečius remonto darbus ir už kokią sumą atliko UAB ,,Sevesta“; darbai atlikti iš UAB ,,Sevesta“ ar ieškovo pirktų medžiagų. Teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog draudimo išmoka išmokėta teisingai, tenka atsakovui (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis), ir rėmėsi atsakovo iniciatyva paskirtos teismo ekspertizės išvada, pagal kurią teismo ekspertas atkūrimo kaštus skaičiavo 688,91 kv. m ploto patalpų. Teismo nuomone, eksperto atlikti skaičiavimai iš esmės atitinka gaisro sugadintų patalpų plotą; objekto vertė nustatyta atlikus tikslius skaičiavimus, sudarius sąmatą pagal visas darbų, reikalingų atstatyti patalpas, pozicijas, visapusiškai išanalizavus statybos darbų, statybos įmonių ir statybinių medžiagų rinką, pasiūlą bei paklausą; ieškovas, nesutikdamas su eksperto išvadomis, nepateikė jokių konkrečių įrodymų. Ekspertizės akte nustatyta, kad apdraustų patalpų atkūrimo po 2005 m. sausio 10 d. gaisro padarytų sugadinimų remonto kaštai yra 398 000 Lt, taigi 1 kv. m patalpų remonto išlaidos yra 577,70 Lt. Teismas pažymėjo, kad gaisro liekanų pašalinimo (šiukšlių išvežimo) išlaidos negali būti įtrauktos į ieškovo patirtų nuostolių dydį, bet papildomi remonto darbai, šalinant tiesioginius gaisro padarinius (kvapas, suodžiai ir pan.), yra neišvengiami, todėl įskaičiuotini į remonto kainą – jeigu draudžiama nuo gaisro, tokios pasekmės visada bus ir nelogiška būtų drausti papildomai; be to, draudimo išmoka turi būti skaičiuojama ir už elektros, šildymo ir signalizacijos įrangos remontą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepranešė atsakovui, jog patalpų atstatymo darbus vykdo rangos būdu, nepateikė rangos sutarties, kaip reikalavo rašte atsakovas, pateikė tik bendrą statybos sąmatą, o tai klaidino atsakovą. Teismas konstatavo, kad draudimo išmoka turi būti mokama už 702,65 kv. m remontą, nes nustatyta, jog tokio ploto patalpos suremontuotos, taigi draudimo išmokos dydis – 405 938 Lt, o neišmokėta jos dalis – 109 251 Lt.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo – patenkino iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovo 85 943 Lt nesumokėtos draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas už 85 943 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl apdraustų patalpų ploto teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2004 m. rugpjūčio 31 d. turto draudimo sutartis sudaryta ieškovui raštu pateikus prašymą-anketą turto draudimo sutarčiai sudaryti, t. y. atsakovui (draudikui) akceptavus ieškovo (draudėjo) pasiūlymą (prašymą) (CK 6.990 straipsnis; atsakovo patvirtintų 2002 m. balandžio 22 d. Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau – Taisyklės) 17 punktas). Prašymo-anketos eilutėje ,,turto vieta (adresas)“ nurodyta, kad draudžiamas turtas Panevėžyje, Nemuno 18-1, 18-100-1, 18-100-2, 18-100-3, 18-100-4; analogiškas apdrausto turto adresas nurodytas ir draudimo liudijime, patvirtinančiame draudimo sutartį (CK 6.989 straipsnio 2 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamųjų daiktų Panevėžyje, Nemuno g. 18, pažymėtų 18-1, 18-100-1, 18-100-2, 18-100-3, 18-100-4, plotai atitinkamai yra 567,71 kv. m, 18,10 kv. m, 18,16 kv. m, 18,27 kv. m ir 39,96 kv. m, taigi bendras draudimo sutartyje nurodytų apdraustų patalpų plotas yra 662,20 kv. m. Šalys nepatikslino draudimo sutarties po to, kai, įrengus parduotuvę, buvo patikslinti kadastriniai duomenys. Atsakovas nurodė, kad neturėjo informacijos apie tai, jog didinamas patalpų plotas, ieškovas jam nepranešė apie šią aplinkybę (CK 6.993 straipsnio 1 dalis). Iš kadastrinių matavimų bylos nuorašo bei pripažinimo tinkamu naudotis akto matyti, kad po rekonstrukcijos patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti tik 2004 m. rugsėjo 24 d., o kadastriniai matavimai atlikti (duomenys užfiksuoti viešajame registre) 2004 m. spalio 21 d. Kolegija konstatavo, kad, šalims sudarant draudimo sutartį, patalpų padidėjimas nebuvo įregistruotas viešame registre, ši aplinkybė atsakovui, kaip draudikui, neturėjo būti žinoma, o pareiga pranešti ją atsakovui, t. y. draudikui, priklausė ieškovui (CK 6.993 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė, bet ne pareiga apžiūrėti draudžiamą turtą; analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 19 punkte. Be to, bylos šalis draudimo santykiai siejo ir anksčiau, o draudimo objektas buvo tas pats turtas, taigi atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti ieškovo prašyme–anketoje draudimo sutarčiai sudaryti nurodytais duomenimis ir nesinaudoti teise apžiūrėti draudžiamą turtą. Kolegija konstatavo, kad draudimo išmoka turi būti apskaičiuota pagal 662,20 kv. m plotą, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog apdraustų patalpų plotas įvykio dieną buvo 743,03 kv. m, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir draudimo sutarties sudarymą bei vykdymą reglamentuojančioms teisės normoms. Dėl liekanų pašalinimo sąvokos teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Taisyklių 4 punktą draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas; pagal šio punkto 2 dalį taip pat gali būti draudžiamas liekanų pašalinimas – papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su draudiminio įvykio padarinių likvidavimu. Draudimo liudijime, patvirtinančiame šalių sudarytą draudimo sutartį, draudimo objektu yra nurodyti pastatai; liekanų pašalinimas, kaip draudimo objektas, nenurodytas, taigi atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui liekanų pašalinimo išlaidų. Kartu kolegija nurodė, kad Taisyklių 52 punkte pateikta liekanų pašalinimo sąvoka nepakankamai aiškiai apibrėžta ir, kilus šalių ginčui, abejonės aiškintinos šalies draudėjo, sudariusio draudimo sutartį pagal draudiko parengtas standartines sutarties sąlygas, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismo ekspertizės akte pagrįstai nurodyta, kad liekanų pašalinimui neturėtų būti priskirti darbai, kurie pagal Statybos įstatymą laikomi statybos darbais, tarp jų ir pagalbiniai statybos darbai: griovimo, sugadintų konstrukcijų nuardymo, suodžių, kvapo šalinimo darbai. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisro liekanų pašalinimo (šiukšlių sukrovimo, išnešimo, išvežimo) išlaidos negali būti įskaitytos į ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos privalėtų atlyginti draudikas, sumą, tačiau papildomi darbai, šalinant tiesioginius gaisro padarinius, t. y. sugadintų pastato konstrukcijų atskyrimas ir pašalinimas, apdegusių paviršių paruošimas apdailos darbams (suodžių, kvapo šalinimas), priskiriami statybos darbams, todėl įskaičiuojami į ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas, sumą. Dėl Taisyklių 60 punkto taikymo kolegija nurodė, kad pagal šį punktą draudėjas, jeigu to reikalauja draudikas, privalo suderinti su draudiku įmonę, kuri darys sunaikinto, sugadinto ar prarasto turto, už kurį turi būti mokama išmoka, projektavimo, statybos, gaminimo, remonto darbus; draudikas turi teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo. Atsakovo 2005 m. sausio 12 d. rašte, adresuotame ieškovui nurodyta: „...Siekiant nustatyti kuo tikslesnius ugnies padarytus nuostolius, prašome kaskart informuoti apie atliekamus darbus ir atsiradusius papildomus defektus“. Kolegijos nuomone, šis raštas rodo, kad nors atsakovas kaip draudikas tiesiogiai nereikalavo derinti įmonę, kuri atliks remonto darbus, tačiau reikalavo informuoti apie statybos darbus, o toks reikalavimas apima ir reikalavimą informuoti, kas tuos darbus atlieka. Aplinkybė, kad ieškovo nurodytą 2005 m. sausio 12 d. defektinį aktą pasirašė ir UAB ,,Sevesta“ darbuotojas, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis faktą, jog ieškovas pranešė atsakovui apie tai, kas atlieka remonto darbus, nes šis aktas surašytas dar iki tol, kai ieškovas ir UAB ,,Sevesta“ sudarė statybos rangos sutartį, taigi šio defektinio akto pasirašymo metu UAB ,,Sevesta“ nebuvo rangovas ir remonto darbai nebuvo pradėti; be to, defektinis aktas surašytas tą pačią dieną, kurią surašytas ir atsakovo reikalavimas kaskart informuoti apie statybos darbus. Kolegija padarė išvadą, kad rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas laiku ir tinkamai pranešė atsakovui apie atliekamus remonto darbus bei apie juos atliekančią įmonę, kaip reikalavo atsakovas: 2005 m. vasario 25 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytame papildomame susitarime nenurodyta, kas atliko apdraustų patalpų remontą ir kokios yra jo išlaidos; apklausta kaip liudytoja atsakovo darbuotoja nurodė, kad draudėjas pateikė ranka rašytą sąmatą, tačiau nepatvirtino, jog jai buvo pateikta bendra statybos sąmata, pasirašyta UAB ,,Sevesta“; atsakovo teismui pateiktoje ranka rašytoje darbų sąmatoje rangovas nenurodytas; patalpų remonto po gaisro pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. kovo 30 d. akte eilutėje ,,rangovas“ nurodyta ,,ūkio būdu“; bylos duomenimis, ieškovas atsakovui nepateikė ir rangos sutarties, sudarytos su UAB ,,Sevesta“, nuorašo, nors ši sutartis pasirašyta 2004 m. sausio 14 d., t. y. po to, kai atsakovas pareikalavo kaskart informuoti apie atliekamus darbus. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal 2004 m. sausio 14 d. statybos rangos sutartį ir UAB ,,Sevesta“ sudarytą bendrą statybinę sąmatą patalpų remonto po gaisro darbų kaina – 791 980 Lt, o ieškovo 2005 m. sausio 18 d. rašte, adresuotame Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, nurodyta, kad patirta dėl gaisro žala vertinama iki 500 000 Lt; dėl tokios sumos buvo pareikštas ieškinys ir ikiteisminio tyrimo byloje; šie faktai taip pat paneigia ieškovo teiginį, kad jis laiku ir tinkamai informavo apie rangos būdu atliekamus darbus ir darbų rangovą, be to, kelia abejonių dėl ieškovo sąžiningumo, bendradarbiaujant su atsakovu kaip draudiku po draudiminio įvykio, ir jo siekiu objektyviai nustatyti atsiradusių nuostolių dydį. Kolegijos nuomone, ieškovo nurodytas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 10 d. raštas, paaiškinantis, kad patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti 2005 m. kovo 30 d. akte įrašas apie tai, jog statybos darbai atlikti ūkio būdu, atsirado dėl techninės klaidos, negali būti tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas žinojo apie tai, kad darbai buvo atliekami ne ūkio būdu, juolab kad šį raštą pasirašė asmuo, kuris nebuvo priėmimo komisijos narys, be to, nėra duomenų, kad techninė klaida akte buvo ištaisyta. Kolegija konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovo teiginio, jog jis pranešė draudikui, kad patalpų atstatymo darbus vykdys rangos būdu ir kad šiuos darbus atliks UAB ,,Sevesta“; priešingai, šie duomenys rodo, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog darbai bus atliekami ūkio būdu. Kolegija nusprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, pagal Taisyklių 60 punktą atsakovas įgijo teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėjo patalpų remonto išlaidos, atliekant remonto darbus rangos būdu, palyginus su ūkio būdu atliekamų darbų kaina. Dėl remonto darbų kainos kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovai paprašė skirti ekspertų komisijos ekspertizę, teigdami, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas neatsakė į teismo užduotus klausimus; 2007 m. sausio 11 d. nutartimi teisėjų kolegija paskyrė ekspertizę apdrausto nekilnojamojo turto po gaisro atliktų remonto darbų kainai nustatyti ir pavedė ją atlikti ekspertų komisijai. Kolegija pažymėjo, kad ekspertizės akte išsamiai ir aiškiai išdėstyta remonto darbų vertinimo metodika, atskleisti skaičiavimai, todėl nėra pagrindo nesutikti su šia išvada, pagal kurią apdraustų patalpų dalies pradinės būklės atkūrimo po įvykusio gaisro vertė – 451 501,20 Lt (su PVM); šalių atstovai, nesutikdami su kai kuriomis ekspertizės akto pozicijomis, nepateikė išsamių ir argumentuotų prieštaravimų; sąmatiniai atliktų darbų skaičiavimai atlikti laikotarpio, kada remonto darbai ir buvo atlikti, kainomis; ekspertai taip pat patvirtino, kad buvo atlikti papildomi atliktų darbų matavimai, įvertinti visų būtinų remonto darbų kiekiai. Teisėjų kolegija, remdamasi ekspertų komisijos atliktais būtinų remonto darbų skaičiavimais ir šios ekspertizės išvada apie atkūrimo kaštus, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes apie ieškovo elgesį, pateikiant atsakovui ir valstybės institucijoms duomenis dėl gaisro metu padarytos žalos dydžio, konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog remonto darbus 2005 m. sausio 14 d. statybos rangos sutarties pagrindu atliko rangovas UAB „Sevesta“, o tai įrodo PVM sąskaitos–faktūros ir atliktų darbų aktai, pagal kuriuos tiesioginės remonto išlaidos – 791 980 Lt, nepaneigia pirmosios instancijos teismo ir ekspertų komisijos išvadų, jog apdraustų patalpų atkūrimo kaštai – 451 501,20 Lt. Kartu kolegija nurodė, kad iš ekspertų komisijos atliktos ekspertizės lokalinės sąmatos, išskleistos lokalinės sąmatos ir palyginamosios lentelės matyti, jog į ekspertizės išvadoje nurodytą apdraustų patalpų atstatymo kaštų atkuriamąją vertę (451 501,20 Lt) yra įskaičiuotas PVM; ieškinys dėl likusios draudimo išmokos dalies priteisimo pareikštas į ieškinio kainą neįskaičiavus apdrausto turto remonto išlaidų PVM, todėl ieškovui priklausanti draudimo išmoka yra 382 630 Lt (662,20 kv. m ploto patalpų remonto kaina be PVM), o 1 kv. m apdraustų patalpų remonto kaina – 577,82 Lt (be PVM). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pagrįstai ir teisingai nustatė atkuriamąją 1 kv. m patalpų vertę, tačiau neteisingai nustatė apdraustųjų patalpų plotą; šalys pripažįsta, kad 296 687 Lt draudimo išmoka jau išmokėta, todėl ieškovui priteistina draudimo išmokos dalis yra 85 943 Lt (382 630 Lt – 296 687 Lt). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino įstatymą, tačiau, nustatydamas nagrinėjamos draudimo sutarties objektą, tinkamai neįvertino ir neišaiškino sutarties sudarymo aplinkybių bei sudarytos sutarties sąlygų, taip pažeisdamas proceso teisės normas bei draudimo sutarties sudarymą ir vykdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Dėl nurodytų motyvų kolegija pakeitė pirmosios instancijos sprendimo dalį ir sumažino ieškovui iš atsakovo priteistą draudimo išmokos sumą iki 85 943 Lt.

9III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuriomis atmesta dalis ieškinio reikalavimų, panaikinti, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti likusią 358 977 Lt nesumokėtos draudimo išmokos dalį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, dėl kokio ploto patalpų buvo sudaryta draudimo sutartis, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 175–185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į draudimo sutarties esmę, paskirtį ir tikslus, be kita ko, ir į tai, kad draudiminė apsauga yra ne teorinė, bet pagal faktinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, jog apdraustų patalpų plotas draudiminio įvykio dieną buvo 743,03 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apdraustų patalpų ploto, nepagrįstai rėmėsi ne faktine (743,03 kv. m), bet teorine (662,20 kv. m) situacija. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikas turi teisę, bet ne pareigą apžiūrėti draudžiamą turtą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje P. V. IĮ v. UAB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-454/2005). Pagal Taisyklių 19 punktą, kai gaunamas prašymas sudaryti draudimo sutartį, draudiko atstovas turi teisę apžiūrėti pageidaujamą drausti turtą ir įvertinti draudimo rizikos laipsnį; 20 punkte nurodyta, kad draudikas siūlo draudimo sąlygas, remdamasis draudėjo pateikta ir turto apžiūros metu (jei ji daryta) gauta informacija bei dokumentais. Taisyklių 19 punkte nurodyta draudiko teisė sudarant draudimo sutartį visapusiškai įvertinti draudimo riziką, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad, ginčo šalims pratęsiant draudimo sutartį, atsakovui nebuvo būtina apžiūrėti draudimo objektą, yra nepagrįstas. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios draudikui teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, – atlikti savo lėšomis ekspertizę jo vertei nustatyti, reiškia, kad, nepasinaudojęs šia teise, draudikas prisiima galimą riziką. Apeliacinės instancijos teismas tiek Taisyklių, tiek CK 6.994 straipsnio 1 dalies nuostatas išaiškino stipresnės draudimo santykių šalies, t. y. draudiko, naudai, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Be to, Taisyklių 19, 20 punktų nuostatos yra ydingos, nes suteikia draudikui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis prieš prisijungimo būdu sudarančią sutartį šalį. Kasatorius, pateikdamas draudikui 2004 m. rugpjūčio 31 d. prašymą–anketą draudimo sutarčiai sudaryti, išvardijo draudimo objektus – pastatus, tačiau nenurodė jų ploto; dėl to kasatorius negalėjo protingai tikėtis, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustų patalpų plotas bus nustatytas ne pagal faktinę, bet pagal teorinę padėtį. Tokios draudimo sutarties sąlygos draudėjui yra netikėtos ir siurprizinės, todėl negalioja (CK 6.186 straipsnio 1 dalis).

122. Teismai, spręsdami dėl ginčo turto atkūrimo kaštų, pažeidė CPK 218 straipsnį, nes suteikė prioritetą ekspertizės išvadoms. Byloje atliktos dvi ekspertizės apdrausto turto atkūrimo išlaidoms apskaičiuoti: pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo ekspertizės, atliktos eksperto V. Makarevičiaus, pagal kurią nurodytos išlaidos yra 397 894,14 Lt, išvadomis; apeliacinės instancijos teismas – ekspertų komisijos nustatyta atkūrimo išlaidų suma – 451 501,20 Lt, nors ši suma akivaizdžiai neatspindi tos, kurią pagal kasatoriaus pateiktus faktines remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus reikėjo realiai išleisti tam, kad po gaisro būtų atkurtas tos pačios rūšies ir kokybės turtas. Teismai ginčo patalpų remonto darbų kainą privalėjo nustatyti pagal visus byloje surinktus duomenis: rašytinius įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Kasatorius pateikė tiesiogines remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus (bendrą statybinę sąmatą, PVM sąskaitas–faktūras, darbų pridavimo aktus), tačiau teismai, pažeisdami CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, padarė nepagrįstas prielaidas, kad šie dokumentai nepatvirtina realių remonto išlaidų. Teismai neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutarties paskirtis – visiškai atlyginti draudėjo turtinius praradimus, neviršijančius draudimo sumos. Draudiko nesutikimas atlyginti visą jo paties įvertinto turto vertę reikštų, kad jis ginčija draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumos dydį, tačiau šiuo atveju atsakovas neginčija draudimo sutartyje nurodytos 840 000 Lt draudimo sumos CK 6.998 straipsnio pagrindu. Dėl to draudimo išmokos sumažinimas pagal ekspertų komisijos nustatytą ginčo patalpų atkūrimo išlaidų vertę (451 501,20 Lt) reiškia vienašališką sutarties pakeitimą, o tai prieštarauja teisingo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principams, CK 6.59 straipsnyje įtvirtintam draudimui vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių draudikas galėjo sumažinti kasatoriui priklausančią draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal faktiškai patirtas remonto išlaidas.

133. Teismai, spręsdami dėl to, laikėsi kasatorius Taisyklių 60 punkto reikalavimo ar ne, padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad kasatorius nepranešė draudikui, jog patalpų atkūrimo darbus vykdys rangos, o ne ūkio būdu, nepateikė rangos sutarties, o tik bendrą statybinę sąmatą (CPK 175–185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktus, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas: teismas pripažino, kad kasatorius vykdė bendradarbiavimo su draudiku pareigą ir kad šiam nebuvo kliūčių nuostolių dydžiui nustatyti, tačiau, nepaisant to, konstatavo, kad kasatorius nepateikė draudikui tiesioginių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad draudikas (atsakovas) nepasinaudojo Taisyklių 60 punkte nurodyta teise reikalauti, kad draudėjas suderintų įmonę, atliksiančią apdraustų patalpų remontą. Be to, iš byloje esančių 2005 m. sausio 12 d. defektinio akto, atstatymo darbų bendros statybinės sąmatos, kuriuos pasirašė ir draudiko atstovai, matyti, kad atsakovas buvo informuotas, jog patalpų remonto darbai bus atlikti rangos būdu, šiuos darbus atliks UAB „Sevesta“, o sąmatoje nurodytos tiesioginės remonto išlaidos – 791 980 Lt. Atsakovui pateikta sąmata neviršijo 840 000 Lt draudimo sumos ir draudikas tam neprieštaravo. Teismai visiškai nevertino atsakovo užsakymu 2005 m. sausio 12 d. atliktos turto vertės nustatymo pažymos, kurioje nurodyta, kad, nustatydamas parduotuvės patalpų remonto kainą, vertintojas naudojosi rangovo UAB „Sevesta“ sudaryta atstatymo darbų sąmata bei 2005 m. sausio mėn. atliktų darbų aktu. Draudikas, išmokėdamas kelias avansines išmokas, matė remontuojamas patalpas, todėl žinojo arba privalėjo žinoti, kad gaisro suniokotų patalpų statybos remonto darbus vykdo rangovas UAB „Sevesta“, ir tam neprieštaravo.

14Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti, o tenkinti atsakovo kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad:

151. Kasatoriaus teiginys, kad apdraustų patalpų plotas yra 743,03 kv. m, prieštarauja draudimo sutarties sąlygoms ir faktinėms bylos aplinkybėms: draudimo polise aiškiai įvardyta, kokios patalpos apdraustos; pagal Registrų centro duomenis, draudimo sutarties sudarymo metu apdraustų patalpų plotas – 662,20 kv. m. Šalims sudarant draudimo sutartį, draudikui nebuvo būtina apžiūrėti draudžiamų patalpų: iki šios sutarties sudarymo šalis jau siejo tų pačių patalpų draudimo teisiniai santykiai, todėl, pratęsiant draudimo sutartį, draudikui nebuvo būtina apžiūrėti draudžiamą objektą, be to, jis pasikliovė draudėjo sąžiningumo ir jo suteikta informacija. Draudėjas nepranešė draudikui apie padidėjusį patalpų plotą. Tai vertintina kaip rizikos padidėjimas, atleidžiantis draudiką nuo pareigos mokėti draudimo išmoką arba suteikiantis teisę ją mažinti.

162. Kasatoriaus argumentai, kad draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmokos dalį, ginčija draudimo sutartį ir nepagrįstai sumažina draudimo išmoką, yra nepagrįsti. Draudikas būtų privalėjęs sumokėti visą draudimo išmoką, jeigu patalpos, apdraustos nauja atkuriamąja verte, gaisro metu būtų sunaikintos visiškai (Taisyklių 7.1 punktas, 49.2 punktas). Dėl to, kad ginčo objektu esančios patalpos gaisro metu buvo tik sugadintos, draudimo išmoka apskaičiuojama pagal remonto kainą, t. y. pagal Taisyklių 49.1 punktą. Draudiko išmokėta kasatoriui draudimo išmoka visiškai padengia gaisro sugadintų patalpų remonto išlaidas.

173. Kasatoriaus nurodytas ginčo turto remonto išlaidų dydis – 764 915 Lt (be PVM) yra nepagrįstas ir reiškia jo norą pasipelnyti. Į nurodytą sumą įskaičiuotos ir patalpų, kurioms negalioja draudiminė apsauga, remonto išlaidos, taip pat įrengimų, atsargų, liekanų pašalinimo išlaidos, nors tai nėra šalių sudarytos draudimo sutarties objektas. Patirtų išlaidų dydį kasatorius įrodinėja 2005 m. kovo 31 d. UAB „Sevesta“ išrašyta sąskaita–faktūra, 2005 m. kovo 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu, kuriuose nurodyti akivaizdžiai nepagrįsti darbai, jų kiekiai bei įkainiai. Kasatorius nepateikė teismui statybos darbų arba techninės priežiūros žurnalų (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 27, 28 punktai), t. y. dokumentų, kurie patvirtina atliktų darbų apimtį, pobūdį, taip pat atsisakė pateikti sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, taip pripažindamas reikalavimų nepagrįstumą. Tai, kad kasatorius nurodė per dideles darbų apimtis, jų kainas, patvirtina ir byloje atliktų ekspertizių išvados.

184. Kasatorius žalos nustatymo metu veikė nesąžiningai, ignoravo CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prievolės šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pažeidė Taisyklių 60 punktą, nustatantį draudėjo pareigą suderinti su draudiku įmonę, atliksiančią sunaikinto ar sugadinto turto statybos ar remonto darbus. Be to, kasatorius nepranešė draudikui, kad atstatinės objektą rangos būdu, todėl šis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog darbai bus vykdomi ūkio būdu, juolab kad kasatorius pats pirko statybines medžiagas, sudarinėjo sutartis dėl langų įdėjimo, garažo vartų, signalizacijos, šildymo punkto ir kt. įrengimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad draudikas įgijo teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėjo patalpų remonto išlaidos, palyginus su ūkio būdu atliekamų darbų kaina.

19Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 26 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų, 331 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų reikalavimus, nes visiškai neanalizavo ir nevertino dalies atsikirtimo į ieškinį argumentų dėl priteistinos sumos sumažinimo, taip pat CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą, reiškiantį, be kita ko, ir tai, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys, ir teismas negali remtis šalių nenurodytais faktais arba ignoruoti jų nurodytų faktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. V. B., bylos Nr. 3K-3-123/2003). Teismai visiškai nenagrinėjo atsakovo argumentų, kad priteistina suma turi būti sumažinta pridėtinėmis išlaidomis, socialinio draudimo išmokomis, rangovo pelno suma, visiškai neatsakė į atsakovo argumentus, kad abiejų byloje atliktų ekspertizių sąmatose kai kurios pozicijos yra akivaizdžiai per didelės, palyginus su ieškovo pateiktais patirtų išlaidų buhalteriniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų. Teismas pripažino, kad žalos nustatymo metu ieškovas veikė nesąžiningai, nepranešė atsakovui, jog remontuos apdraustą turtą rangos, o ne ūkio būdu, todėl pagal Taisyklių 60 punktą atsakovas įgijo teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėjo patalpų remonto, atliekant darbus rangos būdu, išlaidos, palyginus su ūkio būdu atliekamų darbų kaina. Tačiau teismas, nustatydamas draudimo išmokos dydį, jau nesirėmė nurodytais motyvais ir apdrausto turto atkūrimo išlaidas apskaičiavo pagal apeliacinėje instancijoje paskirtos ekspertizės duomenis. Taip teismas pažeidė draudimo sutarties kompensacinę paskirtį, prievolių vykdymo principus ir savo paties išdėstytus motyvus. Dėl to, kad apdraustas turtas turėjo būti atkurtas ūkio būdu, į atkūrimo kaštus neturėjo būti įskaičiuota: rangovo pelnas (pagal ekspertų skaičiavimus 6 proc., t. y. 22 852 Lt), pridėtinės statybvietės išlaidos (50 606 Lt, be to, pagal pateiktus dokumentus ieškovas nėra patyręs tokių išlaidų), socialinio draudimo išlaidos (30 670 Lt; atkuriant turtą savo jėgomis, darbus atlieka statytojo darbuotojai; darbdavys už savo darbuotojus visais atvejais privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, ir šių mokėjimas nesiejamas su draudiminiu įvykiu ar konkrečiais turto atkūrimo darbais; žala nelaikomos sumos, kurias mokėti yra ieškovo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Č. P. tikroji ūkinė bendrija „Gruzdas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-135/2000; 2004 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra v. AB “Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-304/2004). Teismas, priteisęs ieškovui šias išlaidas, leido jam nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes pagal aptariamą draudimo rūšį kompensuojami tik draudėjo nuostoliai dėl apdrausto turto grąžinimo į pirminę padėtį.

213. Teismai pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas dėl eksperto išvados vertinimo. Byloje atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės: pirmosios instancijos teismo paskirtą ekspertizę atliko vienas teismo ekspertas, o apeliacinės instancijos teismo paskirtą ekspertizę – trijų ekspertų komisija. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ekspertų komisijos skaičiavimais, tačiau, pažeisdamas imperatyviąsias CPK 218 straipsnio nuostatas, nenurodė jokių motyvų, kodėl remiasi būtent šia, o ne pirmosios instancijos teisme atlikta ekspertize. Abiejų ekspertizių išvados esmingai skiriasi: pagal pirmosios instancijos teisme atliktą ekspertizę 1 kv. m atkūrimo kaštai yra 489,58 Lt (be PVM), o pagal apeliacinės instancijos teisme atliktą ekspertizę – 577,82 Lt (be PVM), t. y. skiriasi net 88,24 Lt. Įvertinus apdrausto turto plotą (662,20 kv. m), atkūrimo kaštai pagal šias dvi ekspertizes skiriasi net 58 432,53 Lt (662,20 kv. m x 88,24 Lt). Apeliacinio teismo nutartis, priimta nepašalinus nurodytų prieštaravimų, yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pagrįstai ir teisingai nustatė apdraustų patalpų 1 kv. m atkuriamąją vertę, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitos ekspertizės išvadose nurodyta 1 kv. m patalpų atkūrimo kaina. Dėl faktinių aplinkybių supainiojimo apeliacinės instancijos teismas nustatė beveik 60 000 Lt didesnius apdrausto turto atkūrimo kaštus.

224. Teismai visiškai neanalizavo atsakovo argumentų, kad abiejų byloje pateiktų sąmatų kai kurios pozicijos akivaizdžiai per didelės, palyginus su paties ieškovo pateiktais buhalteriniais dokumentais, patvirtinančiais tam tikras išlaidas. Pavyzdžiui, ekspertinėje sąmatoje laminuotų grindlenčių dangos išlaidos – 36 157,59 Lt (be PVM), tačiau ieškovas yra pateikęs UAB „Sevesta“ PVM sąskaitą–faktūrą, pagal kurią šios išlaidos – 16 187,19 Lt (be PVM), t. y. realios išlaidos yra 19 970,40 Lt mažesnės. Ekspertinėje sąmatoje vidaus elektros instaliacijos išlaidos – 28 485,59 Lt, o pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą šios išlaidos yra tik 21 889,96 Lt, taigi realios išlaidos yra 6595,63 Lt mažesnės. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisęs ieškovui daugiau išlaidų, negu jis patyrė, pažeidė kompensacinę draudimo sutarties paskirtį ir sudarė pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti.

23Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

241. Kasatoriaus argumentai, kad teismai nevertino dalies atsikirtimų į į ieškinį, nepagrįsti. Tai, kad atsikirtimai į ieškinio reikalavimus buvo analizuoti ir įvertinti, patvirtina ir atsakovo apeliacinio skundo dalies patenkinimo faktas.

252. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad draudimo objektas – ginčo turtas buvo atstatinėjamas po gaisro ūkio būdu, todėl kaip atkūrimo išlaidos negali būti skaičiuojama: rangovo pelnas, pridėtinės statybvietės išlaidos ir socialinio draudimo įmokos. Byloje esantys rašytiniai ir kiti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad patalpos buvo atstatytos rangos būdu, darbus atliko rangovas UAB „Sevestra“, ir draudikas apie tai žinojo bei su tuo sutiko.

263. Pagal 2005 m. sausio 10 d. draudiminio įvykio (gaisro) metu galiojusią draudimo sutartį ginčo pastatas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, t. y. pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įtraukiant projektavimo, konstravimo, statybos išlaidas. Tai reiškia, kad draudikas privalo kompensuoti draudėjo patirtus nuostolius visa apimtimi, tik neviršijant sutartos maksimalios draudimo sumos. Draudėjo teisė reikalauti, o draudiko pareiga atlyginti faktiškai patirtus nuostolius nustatyta Taisyklių 58 punkte. Draudikui pateikta atstatymo darbų sąmata, kurioje tiesioginės remonto darbų išlaidos – 791 980 Lt, neviršijo draudimo sutartyje nustatytos 840 000 Lt draudimo sumos; draudikas neginčijo nurodytos išlaidų sumos, taigi jis neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti atlyginti draudėjo patirtus dėl draudiminio įvykio nuostolius.

274. Nagrinėjamu atveju draudikas nepasinaudojo Taisyklių 60 punkte nurodyta teise reikalauti, kad draudėjas suderintų su juo įmonę, atliksiančią sugadinto per gaisrą turto atstatymo darbus. Nurodytus darbus atliko rangovas UAB „Sevesta“, o darbų apimtį ir kainą patvirtina atliktų darbų aktai bei PVM sąskaitos–faktūros. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas, pateikęs teismui atstatymo darbų bendrą statybinę sąmatą, sudarytą užsakovo UAB „Interselas“ ir rangovo UAB „Sevesta“.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29`IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

31Šios kasacinės bylos, kurią inicijavo tiek ieškovas (draudėjas), tiek atsakovas (draudikas), paduodami kasacinius skundus, nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję draudimo sutarties objektu, konkrečiai – patalpų, kurioms taikoma draudiminė apsauga, ploto nustatymu, apdraustų patalpų atkūrimo darbų organizavimo būdo suderinimu, draudimo išmokos dydžio nustatymu.

32

33Dėl draudimo sutarties objekto, t. y. patalpų, kurioms taikoma draudiminė apsauga

34

35Draudimo sutarties šalių - ieškovo (draudėjo) ir atsakovo (draudiko) – ginčas visų pirma kilo dėl draudimo objekto, t. y. patalpų, kurioms taikoma draudiminė apsauga pagal šalių sudarytą 2004 m. rugpjūčio 31 d. draudimo sutartį, ploto, nes šioje sutartyje buvo išvardytos apdraudžiamos patalpos, nenurodant jų ploto.

36Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvados dėl to, kokio ploto patalpos apdraustos šalių sudaryta draudimo sutartimi: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudiminė apsauga yra ne teorinė, o pagal faktinę padėtį, todėl, nepaisant to, jog draudimo sutarties sudarymo metu rekonstruotos patalpos dar nebuvo priimtos naudoti ir nebuvo patikslinti kadastro duomenys, apdraustų patalpų plotas nustatytinas pagal faktinį patalpų plotą; apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad draudėjas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie padidėjusį patalpų plotą, nors tai yra aplinkybė, turinti įtakos draudimo rizikai, konstatavo, jog apdraustų patalpų plotas nustatytinas pagal draudimo sutarties sudarymo metu viešajame registre nurodytą išvardytų patalpų plotą. Ieškovas (draudėjas) kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas patalpų, kurioms taikoma draudiminė apsauga, plotą, pažeidė sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis), taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 175-185 straipsniai).

37Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003, kt.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

38Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Analogiška draudėjo pareiga įtvirtinta Taisyklių, kurios yra šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygos, 18 punkte. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimą, prisiimti draudimo riziką ar ne, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) bei draudimo išmokos dydžius.

39Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys sudarė draudimo sutartį pagal ieškovo (draudėjas) pateiktą prašymą-anketą, kurioje šis išvardijo apdraudžiamas patalpas ir nurodė jų adresą; šis draudėjo prašymas yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.990 straipsnis, Taisyklių 17 punktas). Pagal Taisyklių 4 ir 6 punktus draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas; draudimo sutartis galioja turtui, esančiam adresu, kuris nurodytas draudimo sutartyje. Teismai nustatė, kad draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2004 m. rugpjūčio 31 d., draudimo objektu nurodytų patalpų bendras plotas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 662,20 kv. m; po rekonstrukcijos patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti tik 2004 m. rugsėjo 24 d., o kadastriniai matavimai atlikti (duomenys užfiksuoti) 2004 m. spalio 21 d. Byloje nustatyta, kad šalys nepatikslino draudimo sutarties po to, kai, įrengus parduotuvę, buvo patikslinti kadastro duomenys. Atsakovas (draudikas) nurodė, kad neturėjo informacijos apie tai, jog didinamas patalpų plotas, ieškovas jam nepranešė apie šią aplinkybę. Pažymėtina, kad draudžiamų ar jau apdraustų patalpų ploto padidėjimas 80,83 kv. m turi esminę reikšmę draudiko prisiimamai draudimo rizikai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai yra nustatyta, jog, sudarant 2004 m. rugpjūčio 31 d. draudimo sutartį, patalpų padidėjimas nebuvo užfiksuotas viešame registre, ieškovas (draudėjas), siekdamas, kad draudiminė apsauga būtų taikoma daug didesniam patalpų plotui, neabejotinai turėjo pareigą šią informaciją pranešti atsakovui, t. y. draudikui (CK 6.993 straipsnio 1 dalis).

40Dėl ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentų, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį, taip pat Draudimo taisyklių 19 ir 20 punktus atsakovas (draudikas), prieš sudarydamas draudimo sutartį ir įvertindamas draudimo riziką, turėjo teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o to nepadaręs prisiėmė galimą riziką, pažymėtina, jog, apžiūrint kelių šimtų kvadratinių metrų ploto patalpas, vizualiai sudėtinga nustatyti, kad plotas yra keliasdešimčia kvadratinių metrų didesnis. Atsižvelgiant į fiduciarinę draudimo sutarties prigimtį, draudėjas, kuris nepranešė draudikui apie draudimo objektu esančių patalpų ploto pasikeitimą, laikytinas pažeidusiu draudimo sutarties šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, todėl negali reikalauti, jog draudiminė apsauga būtų taikoma padidėjusio ploto patalpoms (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.993 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pabrėžęs vieno iš bendrųjų prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo – ypatingą svarbą draudimo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000, kt.).

41Dėl ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apdraustų patalpų ploto, nepagrįstai aiškino CK 6.994 straipsnį ir Taisyklių nuostatas stipresnės šalies (draudiko) naudai, atitinkamai – silpnesnės šalies (draudėjo) nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija pažymi, jog draudėjas, kuris nebuvo atviras draudikui ir nepranešė apie pertvarkomas patalpas bei jų ploto pasikeitimą, t. y. pažeidė draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, negali remtis savo kaip silpnesnės šių santykių šalies statusu ir reikalauti aiškinti sutarties sąlygą dėl draudimo objekto plačiau, nepaisant viešojo registro duomenų, kuriais, draudėjui nepranešus apie ginčo patalpų ploto pasikeitimą, galėjo pasikliauti draudikas.

42Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. V. IĮ v. UAB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-454/2005, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos atmestini kaip teisiškai nepagrįsti: pirma, kasaciniame skunde nenurodyta, nuo kokių konkrečiai šioje nutartyje išdėstytų teisės išaiškinimų nukrypo teismas; antra, įvardytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, taigi nurodyta kasacinio teismo nutartis neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kartu tai reiškia, kad kasacinis skundas gali būti grindžiamas tik tokiais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas, kt., bylos Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje E. S. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje L. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2008, kt.).

43Ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentus, kad tai, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustų patalpų plotą draudikas skaičiavo ne pagal faktinį patalpų plotą, bet pagal viešojo registro duomenis sutarties sudarymo dieną, yra siurprizinė sąlyga (CK 6.186 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais. CK 6.186 straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas. CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant ateityje. Sprendžiant, konkreti sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę, išraiškos būdą (CK 6.168 straipsnio 2 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, tarp šalių susiklosčiusius santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad ginčo šalys buvo sudariusios ginčo patalpų draudimo sutartį, galiojusią iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. draudimo sutarties sudarymo, taigi šalis jau siejo draudimo teisiniai santykiai dėl tų pačių patalpų. Šalims sudarant 2004 m. rugpjūčio 31 d. draudimo sutartį, draudėjas nenurodė draudikui naujų aplinkybių, susijusių su draudžiamomis patalpomis, taigi draudikas, pasitikėdamas kontrahentu, rėmėsi draudėjo nurodyta informacija. Pažymėtina ir tai, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. draudimo sutarties sudarymo metu pagal VĮ Registrų centro kadastro duomenis draudžiamų patalpų plotas buvo 662,20 kv. m, taigi, jeigu faktiškai nurodytų patalpų plotas buvo didesnis, draudėjas privalėjo atskleisti šią aplinkybę draudikui (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 18 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog draudikas, įvykus draudiminiam įvykiui, atsisakė mokėti už padidėjusį ginčo patalpų plotą, atsižvelgiant į tai, kad, tiek sudarant draudimo sutartį, tiek šios vykdymo metu, kasatorius (draudėjas) neatskleidė draudikui informacijos apie didesnį draudžiamų patalpų plotą, nėra pagrindas pripažinti ją netikėta (siurprizine) draudimo sutarties sąlyga. Draudėjas yra verslininkas, kuris verčiasi nekilnojamojo turto nuoma, turi turto draudimo patirties, todėl jis žinojo (turėjo žinoti) įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias draudėjo pareigas, taip pat apie draudžiamų patalpų ploto svarbą draudimo rizikai, t. y. draudiko pareigos, įvykus draudiminiam įvykiui, sumokėti draudimo išmoką apimčiai.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad, įvertinus draudiko teisę apžiūrėti patalpas (CK 6.994 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 19 punktas) ir draudėjo pareigą suteikti visą žinomą informaciją (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 18 punktas), draudimo sutartyje nėra siurprizinės sąlygos dėl apdraustų patalpų ploto. Priešingai – būtent draudėjas privalėjo informuoti draudiką apie pasikeitusį draudimo objektu esančių patalpų plotą. Neturėdamas tokios informacijos, draudikas pagrįstai laikė, kad buvo apdraustos patalpos tokio ploto, koks buvo nurodytas nekilnojamojo turto kadastro duomenyse draudimo sutarties sudarymo dieną.

45Dėl nurodytų motyvų ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, nustatant draudimo objektu esančių patalpų plotą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

46

47Dėl Taisyklių 60 punkto aiškinimo ir taikymo bei apdraustų patalpų atkūrimo darbų būdo

48

49Šalys nesutaria ir dėl to, kokiu būdu – ūkio ar rangos – turėjo būti atkurtos apdraustos patalpos, taip pat skirtingai aiškina Taisyklių 60 punkto sąlygą, įtvirtinančią draudėjo pareigą suderinti su draudiku įmonę, kuri atliks apdrausto turto, sunaikinto ar sugadinto draudiminio įvykio metu, atkūrimo darbus.

50Atkūrimo būdas turi tiesioginę reikšmę draudimo išmokos dydžiui: kai objektas atstatomas ūkio būdu, patiriamos mažesnės išlaidos už tas, kurios patiriamos atstatant analogišką objektą rangos būdu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą statyba ūkio būdu – tai statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudotis statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.

51Ieškovas (draudėjas) teigia, kad draudikas buvo informuotas, jog ginčo patalpos bus remontuojamos rangos būdu; tuo tarpu atsakovas (draudikas) tvirtina, kad ieškovas (draudėjas) buvo nurodęs, jog atstatinės patalpas ūkio būdu, tačiau, nepranešęs draudikui, vykdė darbus rangos būdu. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovas (draudėjas) pažeidė šalių susitarimą atlikti darbus ūkio būdu, be to, nesilaikydamas Taisyklių 60 punkto reikalavimų, nesuderino su draudiku įmonės, atliksiančios patalpų remonto darbus.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, darydami išvadą apie šalių susitarimą dėl ginčo patalpų remonto darbų vykdymo būdo, nepagrindė šios konkrečių byloje surinktų įrodymų vertinimu. Be to, nustatę, kad šalys buvo susitarusios dėl patalpų remonto ūkio būdu, kuris, minėta, reiškia, jog statybos darbus vykdys pats statytojas, naudodamas savo darbo jėgą, įrenginius ir medžiagas, teismai kartu nurodė, kad draudėjas pažeidė Taisyklių 60 punkto nuostatas, nes nesuderino su draudiku įmonės, kuri atliks patalpų remonto darbus. Tokia teismų išvada pripažintina prieštaringa: jeigu šalys buvo susitarusios dėl patalpų remonto ūkio būdu, t. y. naudojant statytojo darbo jėgą, tai draudikui nebuvo pagrindo reikalauti, kad draudėjas suderintų su juo įmonę, atliksiančią patalpų remonto darbus; toks reikalavimas galėtų būti pareikštas, kai darbai vykdomi rangos būdu, pasitelkiant tam tikrą rangovą.

53Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 60 punkte nustatyta, kad draudėjas (naudos gavėjas), jeigu to reikalauja draudikas, privalo suderinti su draudiku įmonę, kuri darys sunaikinto, prarasto ar sugadinto turto, už kurį turi būti mokama draudimo išmoka, projektavimo, statybos, remonto darbus; draudikas turi teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo.

54Taigi šiai sąlygai taikyti būtina nustatyti: pirma, kad draudikas pareikalavo, jog draudėjas suderintų su juo įmonę, atliksiančią apdrausto turto atkūrimo darbus; antra, kad draudėjas pažeidė nurodytą draudiko reikalavimą. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 70 punktą bet koks pranešimas, kurį draudimo šalys perduoda viena kitai, turi būti rašytinis. Taigi tiek draudiko reikalavimas suderinti su juo įmonę, kuri atliks draudimo objektu esančio turto remonto darbus, tiek draudėjo suderinimas turi būti išreikšti rašytine forma. Tai savo ruožtu reiškia, kad nurodytos aplinkybės gali būti įrodytos tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

55Ieškovas (draudėjas) teigia, kad draudikas nepasinaudojo savo teise reikalauti suderinti su juo įmonę ar organizaciją, tuo tarpu atsakovas (draudikas) tvirtina pateikęs tokį reikalavimą, tačiau draudėjas jo neįvykdė.

56Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad draudiko reikalavimą suderinti su juo įmonę, atliksiančią patalpų remonto darbus, įrodo 2005 m. sausio 12 d. raštas draudėjui, kuriame nurodyta, kad: „...Siekiant nustatyti kuo tikslesnius ugnies padarytus nuostolius, prašome kaskart informuoti apie atliekamus darbus ir atsiradusius papildomus defektus“. Teisėjų kolegija pažymi, kad lingvistinis nurodyto rašto turinio aiškinimas nedviprasmiškai patvirtina draudiko prašymą, jog draudėjas praneštų jam apie atliekamus darbus ir nustatomus naujus gaisro sugadintų patalpų defektus, tačiau šiame rašte nėra reikalavimo, kad draudėjas suderintų su draudiku įmonę, atliksiančią ginčo patalpų remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors draudikas tiesiogiai nereikalavo derinti įmonę, kuri atliks remonto darbus, tačiau reikalavimas informuoti apie atliekamus statybos darbus apima ir reikalavimą informuoti, kas tuos darbus atlieka, neatitinka teisinių santykių, atsiradusių iš prisijungimo būdu sudarytos draudimo sutarties, teisinio reglamentavimo principų. Dėl to, kad draudimo sutartis buvo sudaryta pagal draudiko parengtas standartines sąlygas, t. y. Taisykles, draudikas atsako už tai, kad jo reikalavimai, reiškiami remiantis nurodytomis sąlygomis, būtų aiškūs ir nedviprasmiški; kai konkretūs draudiko reikalavimai nepakankamai aiškūs ar gali būti suprantami dvejopai, kilus šalių ginčui, tokie neaiškumai aiškinami draudėjo naudai, atitinkamai draudiko nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

57Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šalių susitarimo, kokiu būdu – ūkio ar rangos – bus atliekami draudiminio įvykio metu sugadintų patalpų remonto darbai, ir dėl Taisyklių 60 punkto reikalavimų pažeidimo yra prieštaringos bei nepakankamai pagrįstos visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu, jos negali būti pripažintos teisėtomis (CPK 176, 185 straipsniai).

58

59Dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo

60

61Esminis šalių ginčas kilo dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo. Konkretaus draudimo išmokos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kuris, minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija į kasatorių nurodytus konkrečius faktinius duomenis atsižvelgia tiek, kiek tai susiję su kasacinio nagrinėjimo dalyku esančiais teisės klausimais.

62Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi ginčo patalpos buvo apdraustos nauja atkuriamąja verte, t. y. suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įtraukiant projektavimo, konstravimo, statymo išlaidas (Taisyklių 7.1 punktas). Ginčo atveju draudimo objektu esančios patalpos dėl gaisro nebuvo sunaikintos visiškai, bet buvo sugadintos. Pagal Taisyklių 49.1 punktą, kai turtas, apdraustas nauja atkuriamąja verte, dėl draudiminio įvykio sugadintas, draudimo išmoka nustatoma pagal turto remonto kainą, bet ne daugiau turto naujos atkuriamosios vertės.

63Kasaciniame skunde ieškovas (draudėjas) teigia, kad jam nekompensuoti visi nuostoliai, kuriuos patyrė atkurdamas draudimo objektu esančias patalpas ir kuriuos patvirtina jo pateikti dokumentai, įrodantys 791 980 Lt turėtų remonto išlaidų dydį; tuo tarpu draudikas tvirtina, kad jo išmokėtos 296 687 Lt draudimo išmokos visiškai pakako draudėjo nuostoliams padengti, o draudėjo pateikti dokumentai nepatvirtina realių išlaidų dydžio, nes juose nurodyti neteisingi duomenys.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentai, jog jo prašoma priteisti 791 980 Lt nuostolių suma neviršija draudimo sutartyje nustatytos 840 000 Lt draudimo sumos, todėl draudikas privalo sumokėti prašomo dydžio draudimo išmoką, yra teisiškai nepagrįsti. Nors ieškovo (draudėjo) reikalaujama nuostolių suma neviršija draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos, sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio, būtina nustatyti realų dėl draudiminio įvykio draudėjo patirtų nuostolių dydį. Nėra teisinio pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentais, kad draudikas nepagrįstai atsisako sumokėti reikalaujamo dydžio draudimo išmoką, nes nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių draudikas turėtų teisę mažinti draudimo išmoką. Šiuo atveju šalių ginčas kilo ne dėl ieškovui (draudėjui) priklausančios draudimo išmokos mažinimo draudimo sutartyje nurodytais atvejais (Taisyklių 68 punktas), bet dėl draudėjo reikalaujamos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, t. y. dėl draudėjo realiai patirtų nuostolių dydžio įrodytinumo.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai vienodai nustatė, kad ieškovo (draudėjo) pateikti dokumentai nepatvirtina tikrųjų remonto išlaidų, nes juose nurodytos didesnės darbų ir medžiagų kainos, taip pat per didelės patalpoms atkurti reikalingų darbų apimtys. Kai yra nustatytos tokios bylos aplinkybės, ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentai, kad jo reikalaujamos draudimo išmokos dydį pagrindžia pateikti faktines patalpų remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Dėl nurodytos priežasties, t. y. dėl to, kad draudėjo pateikti dokumentai nepatvirtina realiai jo turėtų išlaidų dydžio, šių išlaidų dydžiui nustatyti teismai pagrįstai pasitelkė ekspertus (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

66Tiek ieškovas (draudėjas), tiek atsakovas (draudikas) teigia, kad teismai, vertindami eksperto išvadą, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t. y. pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad teismai nepagrįstai suteikė prioritetą ekspertų išvadoms, o nesirėmė dokumentais, patvirtinančiais faktines patalpų remonto išlaidas, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais dėl to, jog, minėta, byloje nustatyta, kad šiuose dokumentuose nurodyta darbų daugiau, negu reikėjo ginčo patalpoms atkurti, ir didesnės darbų bei medžiagų kainos. Taigi pagal draudėjo pateiktus dokumentus negalima nustatyti realiai jo patirtų remonto išlaidų. Atsakovo (draudiko) kasacinio skundo argumentai dėl CPK 218 straipsnio pažeidimo grindžiami vien faktinių duomenų ir ekspertų atliktų skaičiavimų kritika, t. y. fakto klausimais, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

68Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo (draudiko) kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: teismas, padaręs išvadą, jog atsakovas (draudikas) įgijo teisę nemokėti tos išlaidų dalies, kuria padidėjo patalpų remonto išlaidos, atliekant remonto darbus rangos, o ne ūkio būdu, neatsižvelgė į tai, apskaičiuodamas priteistinos draudimo išmokos dydį.

69Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal draudėjo ir draudiko kasacinius skundus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė, buvo šalys susitarusios dėl apdraustų patalpų atkūrimo būdo ar ne, neteisingai aiškino Taisyklių 60 punkto reikalavimus, be to, nurodęs, kad draudikas įgijo teisę nemokėti tos išlaidų dalies, kuria padidėjo patalpų remonto išlaidos, atliekant darbus rangos, o ne ūkio būdu, realiai nenustatė šios išlaidų dalies dydžio ir atitinkamai nesumažino iš draudiko priteistinos draudimo išmokos. Dėl nurodytų priežasčių šio teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Aplinkybių, buvo ginčo šalys suderinusios gaisro sugadintų patalpų atkūrimo būdą ar ne, taip pat konkrečių remonto darbų kaštų nustatymas bei atitinkamų sumų į juos įskaičiavimas ar išskaičiavimas yra fakto klausimai, kurie nesprendžiami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nurodytiems fakto klausimams išspręsti ir konkrečiam draudimo išmokos, kurią šiuo atveju turėtų sumokėti draudikas (atsakovas) draudėjui (ieškovui), dydžiui apskaičiuoti, teisėjų kolegija grąžina bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

71Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

72Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Draudimo sutarties šalių – draudėjo (ieškovo) ir draudiko (atsakovo) –... 5. Ieškovo teigimu, draudiminio įvykio metu pastato draudimo sutartis buvo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 9. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, dėl kokio ploto patalpų... 12. 2. Teismai, spręsdami dėl ginčo turto atkūrimo kaštų, pažeidė CPK 218... 13. 3. Teismai, spręsdami dėl to, laikėsi kasatorius Taisyklių 60 punkto... 14. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šį skundą... 15. 1. Kasatoriaus teiginys, kad apdraustų patalpų plotas yra 743,03 kv. m,... 16. 2. Kasatoriaus argumentai, kad draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo... 17. 3. Kasatoriaus nurodytas ginčo turto remonto išlaidų dydis – 764 915 Lt... 18. 4. Kasatorius žalos nustatymo metu veikė nesąžiningai, ignoravo CK 6.38... 19. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006... 20. 1. Teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų, 331 straipsnio 4... 21. 3. Teismai pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas dėl eksperto išvados... 22. 4. Teismai visiškai neanalizavo atsakovo argumentų, kad abiejų byloje... 23. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą... 24. 1. Kasatoriaus argumentai, kad teismai nevertino dalies atsikirtimų į į... 25. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad draudimo objektas – ginčo... 26. 3. Pagal 2005 m. sausio 10 d. draudiminio įvykio (gaisro) metu galiojusią... 27. 4. Nagrinėjamu atveju draudikas nepasinaudojo Taisyklių 60 punkte nurodyta... 28. Teisėjų kolegija... 29. `IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 31. Šios kasacinės bylos, kurią inicijavo tiek ieškovas (draudėjas), tiek... 32. ... 33. Dėl draudimo sutarties objekto, t. y. patalpų, kurioms taikoma draudiminė... 34. ... 35. Draudimo sutarties šalių - ieškovo (draudėjo) ir atsakovo (draudiko) –... 36. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvados dėl to, kokio ploto... 37. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos... 38. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką.... 39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys sudarė draudimo sutartį... 40. Dėl ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentų, kad pagal CK 6.994... 41. Dėl ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės... 42. Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 43. Ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentus, kad tai, jog, įvykus... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje konkrečioje byloje nustatytas... 45. Dėl nurodytų motyvų ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo argumentai dėl... 46. ... 47. Dėl Taisyklių 60 punkto aiškinimo ir taikymo bei apdraustų patalpų... 48. ... 49. Šalys nesutaria ir dėl to, kokiu būdu – ūkio ar rangos – turėjo būti... 50. Atkūrimo būdas turi tiesioginę reikšmę draudimo išmokos dydžiui: kai... 51. Ieškovas (draudėjas) teigia, kad draudikas buvo informuotas, jog ginčo... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, darydami išvadą apie šalių... 53. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 60 punkte nustatyta, kad... 54. Taigi šiai sąlygai taikyti būtina nustatyti: pirma, kad draudikas... 55. Ieškovas (draudėjas) teigia, kad draudikas nepasinaudojo savo teise... 56. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad draudiko reikalavimą suderinti... 57. Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šalių susitarimo,... 58. ... 59. Dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo ... 60. ... 61. Esminis šalių ginčas kilo dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo.... 62. Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi ginčo patalpos buvo... 63. Kasaciniame skunde ieškovas (draudėjas) teigia, kad jam nekompensuoti visi... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo (draudėjo) kasacinio skundo... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų... 66. Tiek ieškovas (draudėjas), tiek atsakovas (draudikas) teigia, kad teismai,... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada turi būti vertinama pagal... 68. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo (draudiko)... 69. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal draudėjo ir draudiko... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,... 71. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį ir... 72. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...