Byla 3K-3-425/2009
Dėl restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levicko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui V. A. B. dėl restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl restitucijos vykdymo tuo pagrindu, ar ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą kainą, t. y. 42 000 Lt, pagal 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šią sutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino negaliojančia dėl to, kad pardavėjas disponavo bendrąja jungtine nuosavybe, neturėdamas sutuoktinės sutikimo.

6Ieškovas įrodinėjo, kad pinigus perdavė prieš sutarties pasirašymą ir ta aplinkybė nurodyta sutartyje, o atsakovas – kad pinigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį negavo, todėl, ją pripažinus negaliojančia, ieškovui neturi nieko grąžinti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pinigų perdavimo fakto neįrodė, nes jį grindžia tik pripažinta negaliojančia 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovo paaiškinimu, duotu 2004 m. Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bei savo paaiškinimu. Kitų rašytinių įrodymų dėl pinigų perdavimo jų nepateikė, nors civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo prašomas tai padaryti. Atsakovo teiginius, kad jis pinigų iš ieškovo ir kitų pirkėjų pagal 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį negavo, įrodo liudytojų, kurie buvo pirkėjai pagal sutartį, parodymai bei Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas buvo nesąžiningas.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.

10Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties motyvus sutartis pripažinta negaliojančia dėl to, jog pardavėjas V. A. B. disponavo bendrąja jungtine nuosavybe, neturėdamas sutuoktinės sutikimo (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto pirkėjai (R. T. ir kt.) žinojo, kad tarp pardavėjo ir jo sutuoktinės vyksta ginčai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl pripažino juos nesąžiningais. Iš nutarties motyvų matyti, kad pirkėjų nesąžiningumas konstatuotas tik tuo aspektu, jog jie pirko iš V. A. B. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą žinodami, kad jis neturi sutuoktinės sutikimo šį parduoti, taip pat dėl to, kad dėl turto vyksta ginčai. Pirkėjų nesąžiningumo tuo aspektu, kad jie nesumokėjo pardavėjui už nupirktą turtą, byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirkėjo nesąžiningumas – pirkėjo žinojimas apie tai, kad pardavėjas neturėjo teisės parduoti turto – nepaneigia pinigų sumokėjimo fakto pardavėjui pagal pripažintą negaliojančia sutartį.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties pripažinimas negaliojančia nepaneigia sutarties 2 punkto sąlygos dėl kainos sumokėjimo įvykdymo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad pardavėjas pinigus pagal sutartį gavo prieš sutarties pasirašymą. Tokia sutarties nuostata paneigia atsakovo teiginius, kad jis pinigų pagal sutartį negavo.

12Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino liudytojų (kitų pirkėjų) parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kad jie ir ieškovas pinigų pagal sutartį pardavėjui (atsakovui) nemokėjo. Visų pirma tokius liudytojų parodymus paneigia oficialiojo rašytinio įrodymo - notaro patvirtintos sutarties - sąlyga apie pinigų sumokėjimą. Liudytojų parodymais paneigti oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose esančias aplinkybes negalima (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad liudytojų parodymai, jog jie atsakovui pinigų nemokėjo, neatitinka civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais liudytojo R. D. (atsakovo žento) duotų parodymų. Civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad jis ir žmona sumokėjo pardavėjui po 42 000 Lt.

13Teismas nurodė, kad pats pardavėjas kitoje civilinėje byloje teisme paaiškino, kad jis pinigus po 42 000 Lt iš kiekvieno pirkėjo gavo. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas kritiškai vertinti atsakovo paaiškinimus ir liudytojų, kurie yra artimai susiję su atsakovo, parodymus dėl pinigų mokėjimo pagal sutartį fakto, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys, duodami tokie, kokie reikalingi pagal susidariusią procesinę situaciją. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovo paaiškinimai dėl pinigų sumokėjimo tiek byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tiek šioje byloje yra nuoseklūs.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Notarinėje sutartyje šalys gali nustatyti kitokią, nei CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodytą atsiskaitymo tvarką tik tada, kai ji bus taikoma ateityje, t. y. po notarinės sutarties sudarymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad jis sumokėjo ¼ pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos sumos 42 000 Lt iki sudarant sutartį. Tokiu atveju šalys susitarė dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir, pradėdamos ją vykdyti, privalėjo laikytis CK 6.65 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Pagal jį kreditorius turėjo išduoti skolininkui pakvitavimą apie įvykdytą prievolę. Be to, notaras, tvirtindamas ginčo sutartį, privalėjo pareikalauti iš visų turto pirkėjų jiems pardavėjo išduotą pakvitavimą apie tai, kad jis gavo iš visų pirkėjų po 42 000 Lt, ir tik tada į sutartį įrašyti teiginį, kad visą 168 000 Lt sumą pirkėjai sumokėjo lygiomis dalimis pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį. Nepateikus jokių pakvitavimų, notaras privalėjo atsisakyti tvirtinti sutartį.

172. Teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino liudytojų parodymus, nepagrįstas. Nekvestionuojant apeliacinės instancijos teismo nuostatos apie didesnę oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomąją galią, pažymėtina, kad liudytojų parodymai taip pat svarbūs. Juolab kad trys liudytojai taip pat buvo sandorio šalys ir patvirtino, kad nei jie, nei ieškovas pinigų už tariamai perkamą turtą nemokėjo, nes sandoris buvo fiktyvus.

183. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliaciniame teisme prieita išvada, kad nepakanka įrodymų, jog atsakovui buvo sumokėti pinigai pagal sutartį (2005 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas pasiūlė visiems pirkėjams pateikti įrodymus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą pagal 2002 m. liepos 12 d. sutartį).

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą netirdamas svarbių įrodymų – notarinės sutarties, šalių paaiškinimų, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir kitų svarbių įrodymų.

212. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina CK 6.65 straipsnio 1 dalies taikymą šioje byloje. Ši norma nereiškia, kad nuo CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodytos atsiskaitymo tvarkos galima nukrypti, tik jei atsiskaitymo tvarka taikoma į ateitį. Tai nereiškia ir to, kad kai atsiskaitoma iki sutarties pasirašymo, pardavėjas visais atvejais savo iniciatyva privalo duoti pakvitavimą. Be to, net jei tokia tvarka būtų privaloma, vien jos nesilaikymas neatima iš pirkėjo teisės įstatymo nustatyta tvarka įrodinėti pinigų sumokėjimo fakto. CK 6.65 straipsnio 1 dalis gali būti ir netaikoma tais atvejais, kai už perleidžiamą turtą atsiskaitoma iki sutarties notarinio patvirtinimo, jei atsiskaitoma sutarties pasirašymo dieną, o laikotarpis tarp atsiskaitymo ir pasirašymo yra nedidelis.

223. Byloje neįrodyta, kad sandoris yra fiktyvus (apsimestinis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, nes šie liudytojai, kartu gyvenantys su atsakovu ir susiję su juo giminystės, santuokos ir svainystės ryšiais, gali duoti neteisingus parodymus.

234. Lietuvos apeliacinis teismas savo baigiamojoje 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nieko nenurodė apie tai, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui pinigų. 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas tiesiog pasiūlė visiems pirkėjams pateikti įrodymus.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl notaro veiksmų teisėtumo

27Notarui suteikta teisė tvirtinti neginčijamas subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Jis atsisako atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri tvirtinama notaro ir pagal kurią gali būti vykdomas atsiskaitymas, sandorio šalys turi teisę sutartimi nustatyti atsiskaitymo tvarką. Tai reiškia, kad jos iki sutarties sudarymo gali pasinaudoti sulygta atsiskaitymo tvarka. Pagrindinė sutartis šiuo atveju būtų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaroma pas notarą, o iki to įvykusios derybos, siūlymai ir kiti veiksmai būtų ikisutartiniai santykiai. Jų dalis gali būti ir pinigų perdavimas būsimų mokėjimų sąskaita ar kitoks atsiskaitymas už perkamą turtą. Toks atsiskaitymas būsimos pirkimo-pardavimo sutarties požiūriu ir šalių ikisutartinių santykių kontekste vertinamas kaip geranoriškas atsiskaitymas, bet ne prievolės vykdymas. CK 6.65 straipsnyje reglamentuojamas prievolės įvykdymo patvirtinimas, t. y. kai atsiskaitymas kilo iš prievolės. Kol nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tol atsiskaitymo prievolės nėra, kaip ir pagrindo kreditoriaus reikalavimui atsirasti, atitinkamai – priešpriešinės skolininko pareigos vykdyti mokėjimą ar atsiskaitymą. Tai nereiškia, kad asmenys negali atlikti pinigų perdavimo kaip teisiškai reikšmingų veiksmų. Draudimo juos atlikti įstatyme nėra, o toks draudimas reikštų asmenų civilinių teisių ir pareigų ribojimą be pagrindo, jeigu neatitiktų CK 1.2 straipsnyje išdėstytų nuostatų. Sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, sutarties šalys – fiziniai asmenys – nurodydami žodžiu apie įvykusį atsiskaitymą ir pasirašydami sutarties projektą su įvykusiu atsiskaitymu kaip neginčijamu juridiniu faktu, patvirtina ikisutartinėje stadijoje pasiektus susitarimus, suderintą valią ir atliktus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį ir jame įtvirtintas pagrindines notarinių veiksmų atlikimo taisykles bei sandorių tvirtinimo ypatumus tokie šalių pareiškimai neprieštarauja įstatymui savo forma ir notaro gali būti tvirtinami. Galimybė pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį joje užfiksuoti prieš tai įvykusio kainos sumokėjimo faktą yra aptarta teismų praktikoje ir vertinama kaip teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-30/2009). CK 6.65 straipsnis šiuo atveju netaikomas, nes iki tokios sutarties patvirtinimo nėra atsiskaitymo prievolės. CK 6.65 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra ar turi būti vykdoma atsiskaitymo prievolė. Pinigų perdavimas atsiskaityti už perkamą turtą ikisutartinių santykių stadijoje nėra kilęs iš atsiskaitymo prievolės vykdymo, bet gali būti teisiškai vertinamas kaip juridinis faktas. Patvirtindamas neginčijamą juridinį faktą, notaras neteisėtų veiksmų neatlieka. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo pirmąjį argumentą kaip nepagrįstą.

28Dėl fizinių asmenų parodymų civilinėse bylose kvalifikavimo

29Fiziniai asmenys civilinėse bylose gali duoti paaiškinimus. Priklausomai nuo asmenų procesinės padėties, paaiškinimai yra skirtingai gaunami, įforminami ir vertinami, taip pat turi reikšmės, ar taikomi įstatymo apribojimai dėl įrodymo priemonių leistinumo. Jeigu yra ginčijamas sandoris, tai fiziniai asmenys - to sandorio dalyviai, kuriems nukreiptas reikalavimas, turi dalyvauti byloje kaip šalys. Jeigu sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmė yra restitucija, tai jos klausimas turi būti išsprendžiamas teismo ex officio byloje dėl sandorio negaliojimo.

30Nagrinėjamu atveju šioje byloje šalys yra pripažinto negaliojančiu sandorio šalys - pardavėjas ir vienas iš pirkėjų, o liudytojais apklausti kiti pirkėjai. Vien tas faktas, kad restitucijos klausimas yra sprendžiamas su vienu iš pripažinto negaliojančiu sandorio pirkėjų ir atskiroje byloje, nesudaro pagrindo kitų pirkėjų parodymus vertinti pagal liudytojų parodymų vertinimo taisykles bei reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sandorio dalyvių, dalyvavusių atsakovais civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, parodymai civilinėje byloje dėl restitucijos taikymo kvalifikuojami kaip šalies paaiškinimai ir vertinami pagal jiems keliamus reikalavimus. Šių asmenų paaiškinimams netaikomi CK 1.93 straipsnyje ir CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti draudimai, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai).

31Nagrinėjamoje byloje teismai vertino sandorio šalių paaiškinimus kartu su pripažintos negaliojančia sutarties nuostata, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo atsiskaitymo už perkamą turtą faktas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo parodymai apie atsiskaitymo faktą buvo nuoseklūs: jis nurodė, kad atsiskaitymas įvyko iki sutarties sudarymo, tai buvo teisme patvirtinta keletą kartų ir keliose instancijose. Šie parodymai atitinka šalių pareiškimą, padarytą pas notarą. Atsakovo ir kitų sandorio dalyvių atsakovų parodymai nebuvo nuoseklūs, pakito bylos nagrinėjimo metu. Iš pradžių buvo tvirtinama, kad atsiskaitymas įvyko, o pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje priėmus sprendimą, dalies atsakovų, išskyrus šios bylos ieškovą, parodymai pasikeitė. Parodymų pasikeitimo jie nemotyvavo. Šalių pateiktas fakto pripažinimas gali būti teismo laikomas kaip to fakto pripažinimas, jeigu fakto pripažinimas pareikštas be apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo, jeigu atitinka bylos aplinkybes ir nepadarytas siekiant nuslėpti tiesą. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje neįrodyta. Šioje byloje parodymų vertinimas nesiejamas su sandorio fiktyvumu, nes tokia aplinkybė nebuvo ieškinio pagrindas, sandoris tuo pagrindu nebuvo pripažintas negaliojančiu. Vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas tai aptarė. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl įstatymo reikalavimų neatitikties.

32Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Kai vertinami nuoseklūs daugkartiniai šalies parodymai ir juos atitinkanti notaro patvirtintos sutarties nuostata, kad atsiskaitymas įvyko iki sutarties sudarymo ir kitų sutarties šalių parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms -nurodytai sutarties nuostatai - ir tvirtinama, kad tokio atsiskaitymo nebuvo, o vertinimas vykdomas po to, kai sutartis pripažinta negaliojančia dėl sutuoktinio sutikimo nebuvimo turto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį.

33Dėl teismo nutarties išvados teisinės reikšmės

34Teismas, priimdamas protokolinę ar kitokią nutartį, gali pareikalauti pateikti papildomus įrodymus apie tam tikrą faktą arba aplinkybę. Tokia nutarties nuostata yra teismo atitinkamu metu padaryta išvada ar vertinimas dėl įrodymų, bet ne faktinio pobūdžio duomenys, kurie būtų vertinami kaip įrodymai. Tai nėra prejudicinis faktas, kuris nustatomas pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai nėra teismo nustatytas faktas ar teisinis santykis, kuris nurodytas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Teismo nurodymas pateikti papildomus įrodymus yra privalomas tiems civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems jis adresuojamas ar kuriuos įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus. Įrodinėjimo prasme ši nutartis ar jos motyvai dėl atsiskaitymo fakto kaip įrodymai nevertinami, nes nėra faktiniai duomenys dėl atsiskaitymo fakto buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis kasacinio skundo argumentas teisiškai nepagrįstas.

35Teisėjų kolegija nenustatė CPK 346 straipsnio 2 dalyje įvardytų skundžiamo procesinio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

36Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai ieškovui iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasacinėje instancijoje apmokėti (CPK 98 straipsnis). Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu, ieškovui iš kasatoriaus priteistina 500 Lt. Valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 52,20 Lt (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš V. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, valstybei – 52,20 Lt (penkiasdešimt du litus, 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl restitucijos vykdymo tuo pagrindu, ar... 6. Ieškovas įrodinėjo, kad pinigus perdavė prieš sutarties pasirašymą ir ta... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d.... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties pripažinimas negaliojančia... 12. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino... 13. Teismas nurodė, kad pats pardavėjas kitoje civilinėje byloje teisme... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 16. 1. Notarinėje sutartyje šalys gali nustatyti kitokią, nei CK 6.344... 17. 2. Teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino liudytojų... 18. 3. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliaciniame... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas... 20. 1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Tuo... 21. 2. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina CK 6.65 straipsnio 1 dalies taikymą... 22. 3. Byloje neįrodyta, kad sandoris yra fiktyvus (apsimestinis). Apeliacinės... 23. 4. Lietuvos apeliacinis teismas savo baigiamojoje 2005 m. rugsėjo 19 d.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl notaro veiksmų teisėtumo... 27. Notarui suteikta teisė tvirtinti neginčijamas subjektines teises ir... 28. Dėl fizinių asmenų parodymų civilinėse bylose kvalifikavimo... 29. Fiziniai asmenys civilinėse bylose gali duoti paaiškinimus. Priklausomai nuo... 30. Nagrinėjamu atveju šioje byloje šalys yra pripažinto negaliojančiu... 31. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino sandorio šalių paaiškinimus kartu su... 32. Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros... 33. Dėl teismo nutarties išvados teisinės reikšmės... 34. Teismas, priimdamas protokolinę ar kitokią nutartį, gali pareikalauti... 35. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 346 straipsnio 2 dalyje įvardytų... 36. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai ieškovui iš kasatoriaus priteistinos... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 39. Priteisti iš V. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. T. (a. k. (duomenys... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...