Byla e2A-552-212/2017
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei VĮ Panevėžio miškų urėdijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinei sąjungai. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, Dalyvaujant ieškovui J. M. ir jo atstovei adv. D. J., Atsakovės Valstybinės įmonės (VĮ) Panevėžio miškų urėdijos atstovams G. B., adv. L. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei VĮ Panevėžio miškų urėdijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinei sąjungai. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas prašė panaikinti VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2016-04-27 įsakymą Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. ir pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Grąžinti jį teismo sprendimu į VĮ Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas, priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos 4‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo dalį dėl grąžinimo į VĮ Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas vykdyti skubiai.
  2. Nurodė, kad nuo 1978-05-03 dirba girininko pareigose VĮ Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijoje. Iki 2015 metų niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Nuo 2014 m. spalio mėnesio atsakovės vadovo pareigas pradėjo eiti urėdas V. K. ir tarp Gustonių girininkijos darbuotojų bei urėdo prasidėjo nesutarimai. 2015 m. vasario mėnesį jam buvo skirta drausminė nuobauda už netinkamą naudojimąsi tarnybiniu transportu. Kadangi jis dalyvavo profesinių sąjungos kūrime, tai lėmė nepasitenkinimą jo darbu ir ko pasėkoje 2016 metais vasario mėnesį prasidėjo jo veiklos patikrinimai. Miškų urėdo V. K. 2016-02-03 įsakymu Nr. SV-38 buvo sudaryta komisija, turėjusi įvertinti jo veiklą – kaip atlikti retinimo darbai Gustonių girininkijos kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas 4,2 ha. 2016-02-04 parengiamas Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3,10,11, plotas 4,2 ha – patikrinimo aktas.
  3. Miškų urėdo V. K. 2016-02-08 įsakymu Nr. SV-47 buvo sudaryta nauja komisija, kuri įpareigota patikrinti kirtimą Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr.3, Nr. 10, Nr. 11, plotas - 4,2 ha ir suskaičiuoti galimai negautas pajamas. 2016-02-11 parengiamas Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas – 4,2 patikrinimo aktas. Miškų urėdo V. K. 2016-02-08 įsakymu Nr. SV-47 buvo vėl sudaryta nauja komisija, kuri įpareigota patikrinti kirtimą Gustonių girininkijos kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas - 4,2 ha ir suskaičiuoti galimai negautas pajamas.
  4. 2016-02-11 parengiamas Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas - 4,2 ha patikrinimo aktas. Miškų urėdo V. K. 2016-02-19 sudaryta komisija pateikė priedą prie 2016-02-11 Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3 Nr.10, Nr.11, plotas - 4,2 ha patikrinimo akto. Miškų urėdo V. K. 2016-02-25 įsakymu Nr. SV-61 Miškotvarkos inžinierius P. buvo įpareigotas patikrinti Gustonių girininkijos 2015 m. nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentaciją kvartale Nr.21, sklypuose Nr.12, plotas -0,5 ha, kvartale Nr.95, sklype Nr.3, plotas 0,9 ha, kvartale Nr.101, sklype Nr.3, plotas -2,3 ha.
  5. 2016-03-03 buvo parengtas Gustonių girininkijos 2015 metų nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentacijos patikrinimo aktas. 2016-03-02 atsakovės urėdo iniciatyva Gustonių girininkijoje sklypuose: kvartalo Nr.21, sklypo Nr.12, plotas -0,5 ha, kvartalo Nr.95, sklypo Nr.3, kvartalo Nr.101, sklypo Nr.3, buvo atliktas kelmų matavimas, įvertintas iškirstų medžių tūris pagal kelmus ir 2016-03-04 pateikta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pažyma Nr. 1186 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“. 2016-03-30 buvo parengtas atsakovės iškirstos ir išvežtos medienos iš Gustonių girininkijos retinimo kirtimo biržės apmatavimo aktas. 2016-04-04 buvo parengta patikslinta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pažyma Nr.1198 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“. 2016-04-06 buvo pareikalauta pasiaiškinti ir pasiaiškinimą pateikė 2016-04-08 ir 2016-04-27 įsakymu Nr.SV-130 darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.(kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia pareigas).
  6. Nesutinka su atleidimu iš darbo ir teigia, kad atsakovė, reikalaudama iš jo pasiaiškinimų, nesuformulavo konkretaus darbo drausmės pažeidimo, už kurį jis atleistas iš darbo. Reikalavimuose pasiaiškinti jam buvo keliami klausimai, susiję su darbo funkcijomis, todėl mano, kad atsakovė pažeidė jo teisę tinkamai pasiaiškinti bei drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Nesutinka su atsakovės pateiktais iškirstos medienos kiekiais, nes atsakovės skaičiavimas nepagrįstas ir todėl neteisingai kaltina, kad buvo iššvaistyta 197,01 m3 medienos. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 sirgo, todėl jeigu šiuo laikotarpiu buvo atlikti netesėti kirtimai, jis negalėjo jų fiksuoti ir apie tai informuoti atsakovę. Atsakovės kaltinimai dėl padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra pagrįsti tik prielaidomis dėl medienos trūkumo fakto ir masto, nesant jokių duomenų apie jo neteisėtus veiksmus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 2‘480 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir 7,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Nustatė, kad ieškovas J. M. nuo 1997 m. rugsėjo 19 d. priimtas dirbti į VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ Gustonių girininkiją, girininku. VĮ Panevėžio miškų urėdija urėdas 2016-04-06 pateikė J. M. reikalavimą pasiaiškinti dėl galimai šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. VĮ „Panevėžio miškų urėdijos“ urėdas 2016-04-19 pateikė ieškovui papildomą reikalavimą pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas 2016-04-08 ir 2016-04-19 pateikė paaiškinimus dėl galimai padarytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. VĮ Panevėžio miškų urėdijos urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. SV-130, girininkui J. M. paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje nuo 2016 m. balandžio 27 d. pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktus už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus įsakymo dėstomojoje dalyje (medienos iššvaistymą, neišsaugojimą, blogą valstybinio miško kirtimų, pardavimų priežiūrą ir kitus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).
  3. Minėtame įsakyme nurodyta, kad J. M., būdamas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miškų pareigūnu, padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: neišsaugojo ir iššvaistė 197,01 m3 medienos iš jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas – 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-04 (pirmo patikrinimo akto surašymo), tuo padarė valstybei ir valstybės įmonei urėdijai 1‘386,04 Eur materialinę žalą, tame tarpe neteisėtai už kirtimo atliekų kainą išpardavė pirkėjams 23,8 ktm iškirstos beržo medienos, kuri nebuvo priskirtina kirtimo atliekoms, tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miško apsaugos, kad 197,01 ktm medienos kiekis nebūtų neteisėtai (nesant leidimo) iškirstas ir nebūtų iššvaistytas, nedingtų, iki pat patikrinimo akto surašymo (2016-02-04) neinformavo miškų urėdijos, kitų kompetentingų asmenų apie neteisėtai iškirstą ir dingusį 197,01 ktm kiekį medienos jo vadovaujamame padalinyje, surašė ir pasirašė neatitinkantį tikrovės 2015-10-31 Kirtavietės apžiūrėjimo aktą, kuriame neteisingai konstatavo, kad yra iškirsta tik 71,62 ktm, nors pirkėjai yra parsivežę iš Gustonių girininkijos kv.11 skl.3,10,11 102,16 m3 medienos, pagal medienos gabenimo važtaraščius kirtimo atliekų pardavė 42,7 m3, tačiau pas pirkėjus rasta ir sumatuota 59,08 m3 medienos, parduotos jiems kaip kirtimo atliekos, matuojant pas gyventojus pirktas malkas nustatyta, kad dalies malkų girininkas J. M. negalėjo parduoti kaip malkinės medienos, o iš jos urėdijoje turėjo būti pagaminta padarinė mediena. Girininkas dalies apmatuotų pas gyventojus kirtimo atliekų negalėjo parduoti kaip kirtimo atliekų kainą, nes iš tos medienos galima buvo pagaminti smulkią padarinę, popiermedį, plokščių medieną ir malkas; J. M. neužtikrino biržės įtūriavimo leistino skirtumo tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tūrio (75,21 m3) ir iškirsto medienos stiebų likvidinio tūrio ( 268,63 m3) – neleistinas skirtumas yra 193,4 m3 ir sudaro 257 proc.
  4. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodoma, kad J. M. laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-08 (nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 įskaitytinai darbuotojas buvo laikinai nedarbingas) neišsaugojo ir iššvaistė Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv.101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos (vadovaujantis pardavimo dokumentais, buvo parduota 79,69 m3 medienos, o nepriklausomiems medienos matuotojams apmatavus kelmus ir apskaičiavus tūrį, nustatyta, kad nėra (iškirsta) 203,683m3 medienos, skirtumas sudaro 123,993 m3); šį 123,993 m3 kiekį urėdija galėjo parduoti kaip malkinę medieną ir gauti 988,03 Eur pajamų, tuo J. M. padarė 988,03 Eur materialinę žalą valstybei ir valstybės įmonei urėdijai; J. M. tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miško apsaugos, kad 123,993 m3 medienos kiekis nebūtų neteisėtai (be leidimo) iškirstas ir nebūtų iššvaistytas, nedingtų, nenustatė ir nepranešė urėdijai, kompetentingiems asmenims, kad jo vadovaujamoje girininkijoje iškirsta ir nebėra 123,993 m3 medienos. Šiais neteisėtais veiksmais ir neveikimu girininkas J. M. šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, nustatytas jo pareiginiuose nuostatuose, neteko darbdavio pasitikėjo. Girininko šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, padaryti Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3,10,11 - 4,2 ha plote, darbdaviui paaiškėjo 2016-02-04, 2016-02-11, 2016-02-19, 2016-03-30, gavus aktus ir apmatavimo aktą, o girininko šiurkštūs pažeidimai Gustonių girininkijos kvartale Nr. 21 skl. 12 0,5 ha kvartale 95 skl. 3 0,9 ha, kvartale 101 skl. 3 2,3 ha plote, darbdaviui paaiškėjo 2016-03-03, 2016-03-04, 2016-04-04, gavus 2016-03-03 dokumentacijos patikrinimo aktą ir nepriklausomų matuotojų asociacijos raštus.
  5. Vertindamas pateiktus darbdavio reikalavimus pasiaiškinti dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad jam buvo neaiškus reikalavimas pasiaiškinti, nes jis buvo ne konkretus, neaiškios aplinkybės ir pan. Darbdavio reikalavimuose pasiaiškinti yra nurodyta kodėl darbuotojui teikiamas toks reikalavimas, t. y. nurodyta, jog vadovaujantis Darbo kodekso 240 straipsniu, prašoma pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Taip pat yra nurodyta dėl ko darbdaviui kilo tokios abejonės dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. patikrinimo aktai, apmatavimo aktai, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštai ir aktai. Reikalavimuose pasiaiškinti, yra nurodyta kokiose Gustonių girininkijos kvartaluose buvo nustatytas galimas medienos trūkumas, taip pat prašoma ieškovo pasiaiškinti, kaip jis kontroliavo medienos kirtimą ir pardavimą. Ieškovas buvo Gustonių girininkijos girininkas, todėl pareiga kontroliuoti ir organizuoti medienos kirtimą, pardavimą, tinkamą dokumentacijos paruošimą, numatyta girininko pareiginiuose nuostatuose. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad reikalavimuose pasiaiškinti nebuvo nurodyta kokia gali jam grėsti drausminė atsakomybe, kadangi reikalavime pasiaiškinti aiškiai nurodyta, kad darbuotojo prašoma pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Todėl teismas darė išvadą, kad darbdavio pateiktuose reikalavimuose pasiaiškinti yra nurodytos viso reikšmingos aplinkybės dėl darbuotojo galimų darbo drausmės pažeidimų bei užtikrino galimybę darbuotojui pasiaiškinti, pateikti išsamų paaiškinimą.
  6. Girininkas, vadovauja girininkijai, užtikrindamas, kad būtų įvykdyti jai keliami uždaviniai, didinamas miškų produktyvumas ir apsauginė galia, racionaliai naudojami ir saugomi visi miško ištekliai, nustato darbų eiliškumą, skirsto užduotis kitiems girininkijos darbuotojams, nustatyta tvarka parduoda nenukirstą mišką ir kitus miško išteklius bei pagamintą produkciją, organizuoja arba vykdo pagamintos medienos priėmimą ir jos išdavimą ir t.t. Girininko pavaduotojo pareigybės nuostatų, patvirtintų VĮ Panevėžio miškų urėdijos 2014-07-25 įsakymu, 2.2 punktas numato, kad girininko pavaduotojas, vadovaujant girininkui, organizuoja miško atkūrimo, miško ruošos darbus girininkijoje, kontroliuoja šių darbų kokybišką ir savalaikį atlikimą. Atsižvelgdamas į girininko ir girininko pavaduotojo pareigybės nuostatas, teismas darė išvadą, kad girininko pareigybės nuostatuose apibrėžtos girininko pareigos, suponuoja girininko pareigą, paskirstant darbus, vykdyti kontrolę, jog miško kirtimo darbai būtų atliekami griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų. Todėl teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog ginčo sklypuose biržės taksavimo lapus ruošė girininko pavaduotojas V. S. ir jis yra atsakingas už galimus pažeidimus. Dokumentaciją ginčo sklypams ruošė ne tik girininko pavaduotojas, bet ir pats ieškovas. Be to, ieškovui, kaip girininkijos vadovui, tenka didesnė atsakomybė nei jo pavaduotojui, kadangi ieškovo pareiga buvo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti ir dokumentacijos paruošimą. Girininko pavaduotojo pareigybės nuostatų 2.4 punktas numato, kad girininkui pavedus, atrėžia pagrindinio ir tarpinio naudojimo kirtimų biržes, sudaro jų taksacinę medžiagą, brėžinius ir kitą reikalingą dokumentaciją. Todėl darė išvadą, jog girininkas, o ne girininko pavaduotojas yra atsakingas už pačią kontrolę. Be to, 2016 m. kovo 1 d. girininko pavaduotojui V. S. buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba už pareigybės nuostatų 1.4 punkto, 2.1 punkto, 4.2 punkto 4.4 punkto reikalavimų nevykdymą.
  7. Vertindamas ieškovo, kaip girininko, ir jo pavaduotojo atsakomybės klausimus, teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad J. M. vadovavo Gustonių girininkijai ir jo darbas iš esmės buvo vadovaujamo pobūdžio. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos jo vadovaujamai girininkijai, ieškovo veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Vertindamas tą aplinkybę, kad girininko pavaduotojui V. S. buvo skirta švelnesnė drausminė nuobauda nei ieškovui, tai, kad ieškovo nuomone, jiems abiem turėjo būti skiriamos analogiškos nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo šios girininkijos girininkas, kas lemia didesnę ieškovo atsakomybę už darbų organizavimą, dokumentacijos pildymą ir pan. J. M., kaip girininko pareiga, buvo sutikrinti jo pavaduotojo ruošiamą dokumentaciją. J. M. pasirašė biržės taksavimo lapus, be to, pasirašė kirtavietės apžiūrėjimo aktus. Ieškovas, dirbdamas VĮ Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos girininku 2015-10-31 surašė kirtavietės apžiūrėjimo aktą, kuriuo patvirtino, kad apžiūrėjus pagal 2015-01-21 išduotą leidimą kirsti mišką P-12 512 atlikto retinimo kirtimo Gustonių girininkijos 11 kvartalo 3,10,11 sklypuose, 4,2 plote, iškirstą biržę, jokių pažeidimų nepastebėjo.
  8. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo kaltės dėl to, kad nebuvo tinkamai tvarkoma dokumentacija (biržės taksavimo, taškavimo lapai) nėra, nes buvo išduoti leidimai ir po iškirtimo buvo pateikti dokumentai suderinimui, tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo G. B. paaiškinimą, kad leidimai, pagal urėdijoje nustatytą tvarką, yra išduodami girininko teikimu ir girininkas po kirtimo surašo aktą ir šis aktas pateikiamas miškotvarkos inžinieriui. Vertindamas šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į jau paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad kirtavietės apžiūra, tinkamas duomenų pateikimas apie medžius, kuriuos reikia iškirsti atitinkamuose miško kvartaluose, yra girininko pareiga. Nustatė, kad kirtavietės apžiūros aktus, girininkui pasirašius ir juos pateikus, kirtavietės apžiūros aktus tvirtino ir kiti VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai ir galimas medžių trūkumas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimą. Kad girininko pateiktoje dokumentacijoje pateikti duomenis buvo teisingi, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas pažeidimus nustatė tik atlikus realius kirtavietės matavimus ir išmatavus iškirstų medžių tūrį. Tačiau vertindamas tai, ar tikrai ieškovas pateikė tikslius duomenis biržės taksavimo lapuose, kirtavietės apžiūros dokumentuose, atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo kvartaluose buvo iškirsti ir beržai, o biržės taksavimo lape, kurį užpildė J. M. nurodytas kertamų beržų skersmuo - 8 cm ir 12 cm. Buvo iškirsti ir beržai, kurių skersmuo buvo ne tik 8 cm ir 12 cm, bei storesnio skersmens medžiai (16 cm, 20 cm, 24 cm). Tai leido daryti išvadą, kad ieškovas nepakankamai atidžiai kontroliavo miško retinimo darbus ir buvo iškirsti didesnio skersmens medžiai nei pateikta dokumentacijoje. Be to, ieškovas, teikdamas paaiškinimą teismui, nurodė, kad beržai buvo priskirti prie kirtimo atliekų, kai byloje nėra jokių patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad ieškovui buvo išduotas leidimas kirsti beržus kaip kirtimo atliekas.
  9. Atsakovas, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, rėmėsi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktų aktu, kuriame buvo vertinami Panevėžio miškų urėdijoje, Gustonių girininkijoje miško ginčo sklypuose atlikti retinimo kirtimo darbai, t. y. atliktas kelmų matavimas ir įvertintas iškirstų medžių tūris pagal kelmus. Apklausti liudytojai G. B. ir R. M. nurodė, jog medžio nupjovimas prie pat žemės neturi įtakos skaičiuojant tūrius, kadangi šaknies kaklelis apskaičiuojamas imant kamieno skersmenį ir medžių šaknų atitinkamą plotą. Todėl nebuvo jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad nupjovus medžio kamieną prie pat žemės, medžio kamienas skaičiuojant tūrį nuo 1,30 cm, susiaurėja ir dėl to mažėja skaičiuojamo medžio tūris. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo skaičiavimu skaičiuojant iškirsto medžio tūrius, nurodė, kad atsakovas skaičiavo medžio traką (kas negali būti skaičiuojama į tūrį), be to atsakovas, neatsižvelgė į tai, kad ginčo kirtimuose buvo likusių daug šakų, kas taip pat trukdė tinkamai apskaičiuoti iškirstų medžių tūrį. Tačiau liudytojai G. B., R. M., R. K., patvirtino, kad tikrinant atliktus retinimo darbus iškirstų medžių tūris buvo skaičiuojamas tik pagal kirtavietėje buvusius nupjautus kelmus. Matavimus atliko ne tik VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai, bei ir Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacija. Be to, tiek apklausti liudytojai, tiek VĮ Panevėžio miškų urėdijos atstovas G. B. patvirtino, kad buvo skaičiuojami tik kelmai apskaičiuojant iškirstų medžių tūrį, bet ne trakas, kaip nurodė ieškovas. Nustatė, kad buvo skaičiuojami kelmai pradedant nuo 8 cm skersmens, todėl teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad buvo skaičiuojami ir medžiai, kurių kamienų skersmuo buvo mažesnis negu 6 cm.
  10. Teismas padarė išvadą, kad Gustonių girininkijoje atliekant retinimo kirtimo darbus buvo padaryti pažeidimai, t. y. realiai buvo iškirsta daugiau medžių negu pateiktuose biržės taksavimo lapuose bei kirtavietės apžiūros aktuose. Miško retinimo ir miško kirtimo darbus turėjo pareigą kontroliuoti ieškovas. Nekontroliuojant miško kirtimo darbų, darbdaviui buvo padaryta žala. Ieškovas nesutinka su atsakovo nurodyta žala motyvuodamas tuo, kad žalos paskaičiavimui atsakovas taikė didesnį koeficientą, nei privalėjo, todėl buvo nustatyta daug didesnė žala. Teismas liudytojo A. K. parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl trūkstamo medienos kiekio. Liudytojų parodymus vertino kritiškai, dėl to, kad liudytojas buvo apklaustas ieškovo prašymu tik po to, kai buvo apklausti atsakovo liudytojai, be to liudytojo suvokimas kaip turėtų būtų skaičiuojama mediena krūvoje, neturint tam žinių, o tik tam tikrą savo vertinimą, negali būti vertinamas kaip pagrindas apskaičiuoti trūkstamam medienos kiekiui. Liudytojas A. R. patvirtino, kad ir šio liudytojo kieme matuojant buvusią medieną, liudytojas parodė kurioje vietoje buvo medžiai nukirsti iš Gustonių girininkijos. Nors ieškovo pusė nurodė, kad medienos kiekis buvo skaičiuojamas nesant tam metodikos, teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutiko. Atsakovo darbuotojai skaičiavo medieną buvusią pas gyventojus remiantis Apvalios medienos tūrio nustatymo taisyklėmis. Be to, atsakovas, nustatydamas galimai padarytą žalą, skaičiuodamas nukirstą medieną ir medieną buvusią pas gyventojus, ėmė mažesnius koeficientus, kadangi pas gyventojus buvusį medieną buvo sudėta ne tik tvarkingose krūvose, bet buvo sudėtos ir netvarkingai, dėl to skaičiuojant buvo imamas mažesnis koeficientas.
  11. Ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą (už veikos, turinčios turto iššvaistymo požymių) ir Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą (kuriais šiurkščiai buvo pažeista darbo tvarka).
  12. Vertindamas šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovo veiksmuose yra šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymių, leidžiančių jam taikyti drausminę nuobaudą, tačiau jo veiksmus vertinti kaip tyčinius siekiant užvaldyti svetimą turtą, teismo nuomone, tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta ir atsakovas šio fakto neįrodė. Todėl atsakovas nepagrįstai, taikydamas ieškovui drausminę atsakomybę, taikė ir Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
  13. Teismas sprendė, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. būdamas valstybiniu miškų pareigūnų, padalinio vadovu, materialiai atsakingu asmeniu, tinkamai nevykdė, neužtikrino valstybinio miško apsaugos, tinkamai nevykdė ir nekontroliavo medienos kirtimų, pardavimų, įtūriavimo atitikimo faktiniams iškirtimams, nesilaikė pareigybinių nuostatų, Miškų įstatymo reikalavimų, VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbo reglamento reikalavimus. Dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimų, buvo pažeisti darbdavio interesai ir darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju. Atsakovas pagrįstai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei prarado pasitikėjimą ieškovu.
  14. Atsakovas skyrė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Įvertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, atsižvelgė į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos drausminės nuobaudos parinkimui. Ieškovas savo kaltę dėl nustatytų pažeidimų neigė, nurodydamas, jog kiti asmenys yra atsakingi už šiuos pažeidimus. Ieškovo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškovu ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Skirdamas drausminę nuobaudą ieškovui, atsakovas atsižvelgė į tai, kad prieš skiriant drausminę nuobaudą dėl atleidimo iš darbo, buvo nustatytas galimai neteisėtas ieškovo tarnybinio automobilio naudojimas, dėl ko buvo kreiptasi į VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo ieškovui. VĮ Panevėžio miškų urėdijos profesinei darbuotojų sąjungai, atsisakius duoti sutikimą, VĮ Panevėžio miškų urėdija kreipėsi į teismą dėl VĮ Panevėžio miškų urėdijos profesinės darbuotojų sąjungos sprendimo panaikinimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, buvo pripažintas nepagrįstu darbuotojų profesinės sąjungos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą ieškovui. Drausminė nuobauda dėl tarnybinio automobilio naudojimo ieškovui nebuvo paskirta, kadangi pasibaigus teismo procesui, ieškovas jau buvo atleistas iš darbo. Tačiau galimas ieškovo darbo drausmės pažeidimas, leido darbdaviui vertinti ieškovo nustatytus darbo drausmės pažeidimus, kaip darbuotojo praradusio darbdavio pasitikėjimą. Visuma ieškovo veiksmų, sukėlė tokį darbdavio sprendimą – atleisti ieškovą iš darbo.
  15. Darbdavys vertino ieškovo pažeidimus po to kai buvo atlikti miško retinimo darbų patikrinimas, kai buvo nustatytos darbo drausmės pažeidimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda dėl to, kad jis buvo profesinės sąjungos narys. Iškilus abejonėms dėl miško retinimo darbų, atsakovas turėjo teisę inicijuoti patikrinimus ir po to, išaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, vertinti ieškovo darbo drausmės pažeidimus kaip šiurkščius. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais motyvais:
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės atsakomybės taikymo procedūrą, kadangi atsakovo reikalavimus pasiaiškinti laikė tinkamais ir informatyviais, iš kurių ieškovas neva turėjo suprasti, kokio darbo drausmės pažeidimo padarymu jis yra įtariamas. Atsakovo reikalavimuose pasiaiškinti nėra nurodyta, kokiu, konkrečiai, darbo drausmės pažeidimu įtariamas apeliantas, kada tariamas darbo drausmės pažeidimas padarytas, kokie apelianto kaltės įrodymai. Reikalavimuose pasiaiškinti keliami su apelianto tiesioginėmis darbo funkcijomis susiję klausimai, tačiau nėra formuluojamas reikalavimas pasiaiškinti dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Palyginus atsakovo reikalavimų pasiaiškinti ir atsakovo 2016-04-27 įsakymo Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su apeliantu nutraukimo turinį, akivaizdu, kad apeliantui priskiriami šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai jam tampa žinomi tik iš įsakymo dėl atleidimo turinio, bet ne iš reikalavimų pasiaiškinti.
  3. Reikalavimo pasiaiškinti tikslas - užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti dėl jam priskiriamo darbo drausmės pažeidimo. Šiuo atveju apeliantas neturėjo tokios galimybės, kadangi jam nebuvo aišku, kokiais galimai šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais jis kaltinamas. Nors pareiga reikalavime pasiaiškinti aiškiai suformuoti inkriminuojamą darbo drausmės pažeidimą tenka darbdaviui, tačiau pirmosios instancijos teismas DK 240 str. reglamentavimą interpretuoja kitaip - neva pats darbuotojas iš jam pateikiamų klausimų turėjo - numatyti, kokiu darbo drausmės pažeidimu jis gali būti kaltinamas ir kokios jam gresiančios sankcijos. Tokia teismo pozicija nukrypstama nuo DK 240 str. įtvirtinto tikslo ir nepagrįstai siaurinamos silpnesniosios darbo santykio šalies - darbuotojo, teisės.
  4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo, kadangi pripažino ieškovą padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nors nenustatė jo veiksmuose būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nenurodė kokias konkrečias darbo pareigas pažeidė ieškovas ir kur jos įtvirtintos.
  5. Iš teismo argumentų neaišku, kokių konkrečiai, ir kur įtvirtintų, pareigų nevykdė apeliantas, tačiau susidaro įspūdis, jog jis yra atsakingas už bet kokį Gustonių girininkijoje vykstantį procesą ir kad kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, yra tiesiogiai atsakingas už kiekvieną jam pavaldaus darbuotojo atliktą veiksmą. Remiantis tokia teismo logika, vadovo pagrindinė funkcija turėtų būti nuolatinis darbuotojų sekimas ir kontrolė, tuo tarpu patys darbuotojai nebūtų atsakingi už savo funkcijų tinkamą atlikimą, net jeigu tos funkcijos tiesiogiai įtvirtintos jų pareigybės nuostatuose. Laikantis tokios logikos taip pat neaišku, kodėl atsakovas nekelia kitų savo darbuotojų atsakomybės klausimo.
  6. Pirmosios instancijos teismas išplečia apelianto atsakomybę, ignoruodamas jo pavaduotojo pareigybės nuostatose, patvirtintose VĮ Panevėžio miškų urėdijos 2014-07-25 įsakymu, įtvirtintas pareigas: girininko pavaduotojas organizuoja miško produkcijos, miškų apsaugą nuo vagysčių, savavališkų miško kirtimų (2.3 p.), girininkui pavedus, atrėžia pagrindinio ir tarpinio naudojimo kirtimų biržes, sudaro jų taksacinę medžiagą, brėžinius ir kitą reikalingą dokumentaciją (2.4 p.); girininkui pavedus, nustatyta tvarka parduoda nenukirstą mišką ir kitus miško išteklius bei pagamintą produkciją, organizuoja arba vykdo pagamintos medienos priėmimą ir jos išdavimą, išrašo reikiamus dokumentus (2.8 p.); girininko pavaduotojas atsako už pavestų atrėžti biržių atrėžimo kokybę ir reikiamos dokumentacijos sudarymą bei kokybiškų duomenų įvedimą į kompiuterinę duomenų bazę (4.2 p.); už tarnybinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą girininko pavaduotojas traukiamas drausminėn atsakomybėn ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (4.6 p.).
  7. Pavaduotojas V. S. atliko jo pareigybės nuostatose įtvirtintas tiesiogines savo funkcijas, o už savo tiesioginių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą jis turėjo atsakyti asmeniškai pagal savo pareigybės nuostatų 4.6 p. Be to, pirmosios instancijos teismas, apelianto pavaduotojo V. S. atliktus veiksmus perkeldamas apelianto atsakomybėn, klaidingai nurodo neva „<...byloje yra pateikti J. M. pasirašyti ir sudaryti biržės taškavimo lapai 21 kv., 95 kv. 3 sklypo, 101 kv.>“. Apeliantas nesudarinėjo ir nepasirašė taškavimo lapų ginčo kvartaluose. Byloje buvo pateiktas vienintelis kirstinų medžių taškavimo lapas - Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, 10, 11, kurį sudarė ir pasirašė apelianto pavaduotojas V. S.. Daugiau jokių biržės taškavimo lapų byloje nėra. Tačiau teismas sprendime nurodo klaidingas faktines aplinkybes, kurių pagrindu daro išvadą apie netinkamą apelianto pareigų vykdymą.
  8. Apeliantas jo pavaduotojo parengtų taškavimo lapų pagrindu sudarė ginčo kvartalų biržės taksavimo lapus - t. y. apskaičiavo nenukirsto miško vertę. Sudarydamas taksavimo lapą apeliantas neturėjo pareigos pakartotinai vykti į ginčo kvartalus ir naujai sužymėti kirstinus medžius. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad koks nors teisės aktas ar atsakovo vidinis dokumentas įpareigotų girininką sudarant biržės taksavimo lapą pakartotinai sužymėti kirstinus medžius taškavimo lape.
  9. Retinimo kirtimo darbai ginčo kvartaluose vyko 2015 metų rudenį, retinimo kirtimai buvo atliekami teisėtai, gavus leidimą kirsti mišką. Atlikus retinimo kirtimus apeliantas asmeniškai buvo nuvykęs į ginčo kvartalus ir apžiūrėjo kirtavietes, surašė kirtaviečių apžiūros aktus. Kirtaviečių apžiūrėjimo aktų sudarymo metu jokių medienos trūkumu biržėse nenustatyta, byloje nėra jokiu duomenų apie tai, kad surašant kirtaviečių apžiūros aktus kirtavietėse būtu iškirsta daugiau medžiu nei numatyta dokumentacijoje. Visi byloje esantys kirtaviečių apžiūros aktai yra suderinti ir priimti atsakovo darbuotojų: Medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriaus, laikinai vykdančio vyriausiojo inžinieriaus funkcijas G. B. ir Miškotvarkos inžinieriaus V. P..
  10. Taip pat byloję nenustatytas momentas, kada atsirado atsakovo nurodomas medienos trūkumas, dėl kieno kaltės šis medienos trūkumas atsirado. Teigia, jog medienos trūkumo egzistavimas savaime neįrodo apelianto kaltės dėl trūkumo atsiradimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nesiaiškino ir net jų nenustačius, konstatavo, kad apeliantas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
  11. Teismas nevertino 2016-07-08 atsakovo įsakymo Nr. SV- 216 dėl Gustonių girininkijoje savavališkai iškirstos medienos, padarytos žalos įvertinimo ir 2016-09-07 atsakovo rašto apeliantui Nr. SS-02-490 „Dėl atvykimo į VĮ Panevėžio miškų urėdija“. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėti dokumentai parengti po apelianto atleidimo iš darbo, jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai tuo tarpu visos abejonės turėjo būti išsklaidytos iki atleidžiant apeliantą iš darbo. Darbuotojo atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu negali būti grindžiamas prielaidomis. Tai, kad praėjus 3-5 mėnesiams po apelianto atleidimo iš darbo, inicijuojami patikrinimai ir apeliantas kviečiamas pasiaiškinti dėl analogiškų aplinkybių, dėl kuriu jis atleistas iš darbo, akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantas iš darbo buvo atleistas nenustačius visų jo drausminės atsakomybės sąlygų.
  12. Teismo argumentai dėl žalos padarymo ir jos nustatymo yra klaidingi ir prieštarauja liudytojų A. R., F. K., G. B. parodymams. Nesant metodikos, remiantis atsakovo darbuotojo nuožiūra ir telefoninėmis konsultacijomis nustatytu koeficientu atlikti medienos matavimai negali būti laikomi žalos padarymo faktą patvirtinančiu įrodymu.
  13. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie apelianto kaltės įrodymus, kaltės formą, kaltės laipsnį. Teismo sprendimas grindžiamas nuorodomis į abstrakčias teisės aktų nuostatas, nesukonkretinant kokių, konkrečiai, darbo pareigų nevykdė apeliantas, kokiame teisės akte ar vidiniame atsakovo dokumente tokios pareigos buvo įtvirtintos, koks tokių pareigų vykdymo periodiškumas, tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto pavaduotojo asmeninę atsakomybę už galimai jo padarytus darbo pareigų pažeidimus perkėlė apeliantui, remdamasis vien tuo argumentu, jog apeliantas ėjo vadovaujančias pareigas, tačiau nenustačius paties apelianto veiksmuose visų drausminės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
  14. Mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1441-390/2011, nurodydamas, kad nagrinėjamų bylų nustatytos faktinės aplinkybės skirias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net ir nesant identiškų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą remtis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi.
  15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos parinkimą, nukrypo nuo proporcingumo principo, kadangi automatiškai pritaikė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, net nesvarstęs lengvesnių drausminių nuobaudų skyrimo galimybės.
  16. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie „galimą“ drausminės nuobaudos dėl tarnybinio automobilio naudojimo skyrimą ir šios „galimos“ drausminės nuobaudos vertinimas apelianto atleidimo iš darbo kontekste, absoliučiai nepagrįsti. Atleidžiant apeliantą iš darbo jis neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl tariamo drausmės pažeidimo savaime nereiškia drausminės atsakomybės egzistavimo. Vertinant drausminės nuobaudos parinkimą pirmosios instancijos teismas remiasi prielaida apie „galimai“ ankstesnį darbo drausmės pažeidimą, tačiau nesant duomenų apie tokio darbo drausmės pažeidimo egzistavimą, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo argumentai tarsi suponuoja išvadą, jog drausminė nuobauda apeliantui skirta už tai, jog jis nepripažino savo kaltės ir teisme inicijavo bylą dėl, jo nuomone, neteisėto atleidimo iš darbo. Tokia teismo pozicija pažeidžia apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
  17. Teismas neįvertino byloje esančių atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo psichologinį spaudimą apeliantui - kartu su atsakovo 2016-08-09 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikto apelianto 2016-04-27 prašymo dėl atleidimo iš darbo, 2016-04-27 atsakovo įsakymo dėl atleidimo iš darbo Nr. K-76, vėlesnio 2016- 04-27 apelianto prašymo ir 2016-04-27 atsakovo įsakymo dėl atleidimo iš darbo atšaukimo Nr. K-77. Mano, kad šie dokumentai patvirtina apelianto teismo posėdyje išsakytus teiginius apie tai, kad prieš atleidžiant apeliantą iš darbo jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo raginamas išeiti iš darbo savo noru. Dėl daromo psichologinio spaudimo apeliantas buvo parašęs prašymą išeiti iš darbo savo noru, tačiau nusiraminus ir viską apgalvojus, prašymą atsiėmė, o iš darbo buvo atleistas DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Dėl nurodytų argumentų konstatuoja, kad ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti apelianto darbo drausmės pažeidimai, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 237 str. 1 d., DK 238 str. nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamas praktikos, neištyrė visų byloje esančių jodymų ir nepagristai pritaikė apeliantui griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį - atleidimą iš darbo.
  18. Teigia, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nevertino advokatų pagalbai sumokėtų sumų pagal pagrįstumo kriterijus ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais ir savo sprendime abstrakčiai nurodė, kad atsakovo atstovėms advokatėms D. G. ir L. S. sumokėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ir turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovą atstovavo ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė dvi advokatės, o jų išlaidos susidarė už tapačius civilinėje byloje atliktus veiksmus. Teismų praktikoje pasisakoma, jog šalys turi teisę pasitelkti tiek atstovų, kiek mano esant reikalinga, tačiau nepateisinamo šalies išlaidavimo kaštai negali tekti antrajai šaliai. Nevertindamas nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinė sąjunga prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti. Nurodo, jog apeliantas buvo VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinė sąjungos komiteto narys, o atsakovė prieš atleisdamas ieškovą iš darbo į sąjungą nesikreipė, sutikimo negavo. Tuo buvo pažeista Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros. Dėl ieškovo kaltės nieko pasakyti negali, nes šio klausimo VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinės sąjungos komitetas nenagrinėjo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Panevėžio miškų urėdija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeidė ir nepadarė procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie būtų užkirtę kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Atsakovė pateikdama raštu ieškovui reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, aiškia nurodė, jog vadovaujantis DK 240 straipsniu ir urėdijos dokumentais reikalaujama iki atitinkamo termino raštu pasiaiškinti dėl galimai šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Atsakovė tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė, kokių darbo drausmės pažeidimų padarymu įtariamas ieškovas, atsakovė pateikė klausimus, kuriuose nurodyti konkretūs galimai ieškovo veiksmai (neveikimas), kuriuos atsakovė laikė kaip galimus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Atsakovė siekė visapusiškai išsiaiškinti visas galimų darbo drausmės padarymo aplinkybes. Iš apelianto pateiktų pasiaiškinimų matyti, jog jis suprato, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus jis įtariamas padaręs ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą.
  2. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, laikė, kad ieškovas J. M. pažeidė Girininko pareigybės nuostatų, patvirtintų 2014-07-25 miškų urėdo įsakymu Nr. SV-156 reikalavimus, Miškų įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, Darbo kodekso 228 str. reikalavimą tausoti darbdavio turtą, urėdijos Administracijos darbo reglamento 6 punkte įtvirtintą funkciją, visiško materialinės atsakomybės sutartį, nesilaikė apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3.5 punkto.
  3. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas išplėtė apelianto atsakomybę, neatsižvelgdamas į girininko pavaduotojo pareigybes, nes kaip teisingai nurodė teismas, girininko pareigybės nuostatuose apibrėžtos girininko pareigos. suponuoja girininko pareigą, paskirstant darbus, vykdyti kontrolę, jog miško kirtimo darbai būtų atliekami griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų, girininkijos vadovui, tenka didesnė atsakomybė nei jo pavaduotojui, kadangi girininko (ieškovo) pareiga buvo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti ir dokumentacijos paruošimą. Beje, Biržės taksavimo lapus, kurių pagrindu ir buvo išduotas Leidimas atlikti retinimo kirtimus Gustonių girininkijoje ruošė ir pasirašė ne girininko pavaduotojas V. S., o pats girininkas J. M.. Nors didžiąją dalį pirminių dokumentų - taškavimo lapus, sklypų brėžinius sudarė girininko pavaduotojas V. S., tačiau tai jis padarė girininko J. M. pavedimu ir pastarojo turėjo būti kontroliuojamas.
  4. Be to, atsakovė įvertino ir apelianto pavaduotojo V. S. padarytus darbo drausmės pažeidimus ir jam buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba už pareigybės nuostatų 1.4 punkto, 2.1 punkto, 4.2 punkto 4.4 punkto reikalavimų nevykdymą, todėl apelianto argumentai, kad tik jam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė yra akivaizdžiai neteisingi.
  5. Atsakovė pritaria teismo išvadoms, kad J. M. vadovavo Gustonių girininkijai ir jo darbas iš esmės buvo vadovaujamo pobūdžio. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos jo vadovaujamai girininkijai, ieškovo veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Būtent tokiomis nuostatomis atsakovė vadovavosi įvertindamas girininko J. M. ir jo pavaduotojo V. S. padarytus darbo drausmės pažeidimus ir taikydamas jiems drausminę atsakomybę, juolab pažymėtina ta aplinkybė, kad ne pavaduotojas V. S., o pats J. M. surašė Kirtaviečių apžiūrėjimo aktus, konstatuodamas faktinės situacijos kirtavietėse neatitinkančius duomenis apie iškirstą medieną ir nepadarytus pažeidimus.
  6. Medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriaus, laikinai vykdžiusio vyriausiojo inžinieriaus funkcijas G. B. ir Miškotvarkos inžinieriaus V. P. parašai ant J. M. surašytų kirtaviečių apžiūrėjimo aktų patvirtina tik tas aplinkybes, kad kirtaviečių apžiūrėjimo aktuose nurodytas iškirstos medienos kiekis atitinka leidime kirsti mišką nurodytam numatomam iškirsti medienos kiekiui ir kirtaviečių apžiūrėjimo aktai, kaip dokumentai, atitinka jiems keliamus reikalavimus, tačiau jokių būdu, kaip kad teigia apeliantas, nepatvirtina, jog kirtaviečių apžiūrėjimo aktų pasirašymo metu kirtavietėse nebuvo nustatyta jokių medienos trūkumų. Medienos trūkumas ir faktas, kad J. M. surašytų kirtavietės apžiūrėjimo aktų duomenys neatitinka faktinių kirtaviečių ir jose iškirstų medienos kiekių, paaiškėjo tik tuomet, kai buvo atlikti išsamūs kirtavietėse iškirstų medžių (kelmų) matavimai.
  7. Pažymi, kad ieškovas nei žodžiu, nei savo paaiškinimuose rašytuose darbdaviui net neužsiminė, jog padėtis kirtavietėse yra pasikeitusi, t. y. jose yra iškirsta daugiau medžių nei buvo iškirsta kirtavietės apžiūrėjimo aktų surašymo metu, tokių pastabų ir pranešimų jis nepareiškė net tuomet, kai atsakovės miškų urėdo sudaryta komisija atliko Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 patikrinimą ir 2016-02-04 surašė Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas - 4,2 ha patikrinimo aktą, kurį J. M. pasirašė ir jokių pastabų ar prieštaravimų dėl šio patikrinimo aktų išvadų nepareiškė. Akivaizdu, kad kirtaviečių faktinė padėtis nuo J. M. kirtaviečių apžiūrėjimo aktų surašymo dienos iki atliktų patikrinimų ir iškirstų medžių matavimų nebuvo pakitusi ir visi medžiai kirtavietėse buvo iškirsti iki J. M. surašė kirtaviečių apžiūrėjimo aktus. Ieškovas nekontroliavo miško retinimo darbų, ko pasėkoje buvo iškirsti didesnio skersmens medžiai, kurie buvo tinkami ne tik malkoms, bet aukštesnės padaringumo klasės bei rūšies, kurių kirtimui nebuvo išduotas leidimas, po ko ieškovas surašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančius kirtavietės apžiūrėjimo aktus ir, atsakovo nuomone, tyčia į juos įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie iškirstą medienos kiekį.
  8. Atsakovė ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų, nes buvo nustatytos visos tokiam pažeidimui konstatuoti drausminės atsakomybės sąlygos - konkretūs ieškovo neteisėti veiksmai ir neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalingų padarinių ryšys, ieškovo kaltė.
  9. Ieškovas netinkamai vykdė savo darbo pareigas, niekam nepranešė apie neteisėtai iškirstą medieną, surašė tikrovės neatitinkančius kirtaviečių apžiūrėjimo aktus. Atsakovė įvertino visas nustatytas aplinkybes, rėmėsi aktais, raštais, paaiškinimais ir konstatavo, jog ieškovas J. M., būdamas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miškų pareigūnu, padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ir neteko darbdavio pasitikėjimo. Sutinka su teismo argumentais ir išvadomis, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Šios išvados apeliaciniame skunde ieškovas neginčijo. Sutinka su teismo pozicija, jog teismas negalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2011-09-26 nutartimi, nes nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi.
  10. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino paties atsakovės pateiktų dokumentų, įrodančių apelianto drausminės atsakomybės sąlygų nebuvimą - 2016-07-08 atsakovės įsakymo Nr. SV-216 dėl Gustonių girininkijoje savavališkai iškirstos medienos, padarytos žalos įvertinimo ir 2016-09-07 atsakovo rašto apeliantui Nr. SS-02-490 „Dėl atvykimo į VĮ „Panevėžio miškų urėdija“, kurie parengti po apelianto atleidimo iš darbo. Pažymi, kad šių dokumentų vertinimas ar nevertinimas neturi jokios reikšmės konstatuojant, kad ieškovas J. M. padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą ir neeliminuoja ieškovo drausminės atsakomybės.
  11. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog apeliantas iš darbo atleistas ne dėl padarytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, o dėl kitų, apelianto deklaruojamų priežasčių. Teismas tinkamai taikė ir aiškino DK 237 str. 1 d., 238 str. nuostatas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika ir pagrįstai pripažino, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir prarado darbdavio pasitikėjimą ir šiuo atveju atsakovė pagrįstai jam taikė griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį - atleidimą iš darbo.
  12. Apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas yra visiškai nepagrįstas. Nors atsakovę atstovavo dvi advokatės, tačiau atsakovės išlaidos jų pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  3. Ieškovas J. M. prašo panaikinti VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Grąžinti jį teismo sprendimu į VĮ Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas, priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos 4‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
  4. Ieškovas teigia, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija nepagrįstai pripažino, jog jis padarė šiurkštų darbo pažeidimą ir paskyrė jam drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Ieškovas neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl jam priskiriamo darbo drausmės pažeidimo, nes iš atsakovės reikalavimo pasiaiškinti nėra aišku kokiais galimai šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais jis yra kaltinamas. Atsakovė nenurodė kokių konkrečiai pareigų ieškovas nevykdė, nebuvo nustatyta kada dingo mediena ir dėl kieno kaltės, kirtavietės apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad buvo iškirsta daugiau medžių nei numatyta dokumentacijoje. Todėl mano, jog ieškovo atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra nepagrįstas.
  5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. M. VĮ Panevėžio miškų urėdija dirbo nuo 1978 m. gegužės 3 d. girininku Gustonių girininkijoje. VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miškų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. SV-130 J. M. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2016 m. balandžio 27 d. pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktus už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus įsakymo dėstomojoje dalyje (medienos iššvaistymą, neišsaugojimą, blogą valstybinio miško kirtimų, pardavimų priežiūrą ir kitus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus) (1 t., b. l. 8, 45-47). Atleidimo dieną ieškovas jokių galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo.
  6. VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 pirmoje dalyje nurodė, kad „<... J. M., būdamas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miškų pareigūnu, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neišsaugojo ir iššvaistė 197,01 m3 medienos iš jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas - 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-04 (pirmo patikrinimo akto surašymo), tuo padarė valstybei ir valstybės įmonei urėdijai 1‘386,04 Eur materialinę žalą, kuri paskaičiuota 2016 m. vasario 11 d. Akte ir jo Priede Nr. 2; tame tarpe neteisėtai už kirtimo atliekų kainą išpardavė pirkėjams 23,8 ktm iškirstos beržo medienos, kuri nebuvo priskirtina kirtimo atliekoms; tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miško apsaugos, kad 197,01 ktm medienos kiekis nebūtų neteisėtai (nesant leidimo) iškirstas ir nebūtų iššvaistytas, nedingtų; iki pat patikrinimo akto surašymo (2016-02-04) neinformavo miškų urėdijos, kitų kompetentingų asmenų apie neteisėtai iškirstą ir dingusį 197,01 ktm kiekį medienos jo vadovaujamame padalinyje; surašė ir pasirašė neatitinkantį tikrovės 2015-10-31 Kirtavietės apžiūrėjimo aktą, kuriame neteisingai konstatavo, kad yra iškirsta tik 71,62 ktm, nors pirkėjai yra parsivežę iš Gustonių girininkijos kv. 11 skl. 3, 10, 11 102,16 m3 medienos, kas konstatuota Apmatavimo akte; pagal medienos gabenimo važtaraščius kirtimo atliekų pardavė 42,7 m3, tačiau pas pirkėjus rasta ir sumatuota 59,08 m3 medienos, parduotos jiems kaip kirtimo atliekos; matuojant pas gyventojus pirktas malkas nustatyta, kad dalies malkų girininkas J. M. negalėjo parduoti kaip malkinės medienos, o iš jos urėdijoje turėjo būti pagaminta padarinė mediena; Apmatavimo aktu nustatyta, kad girininkas dalies apmatuotų pas gyventojus kirtimo atliekų negalėjo parduoti kaip kirtimo atliekas už kirtimo atliekų kainą, nes iš tos medienos galima buvo pagaminti smulkią padarinę, popiermedį, plokščių medieną ir malkas; J. M. neužtikrino biržės įtūriavimo leistino skirtumo tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tūrio (75,21 m3) ir iškirstos medienos stiebų likvidinio tūrio (268,63 m3) - neleistinas skirtumas yra 193,4 m3 ir sudaro 257 %“.
  7. Iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akto matyti, jog miškų urėdas 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. SV-38 sudarė komisiją: komisijos pirmininkas – vyriausiasis miškininkas G. R., nariai – miškotvarkos inžinierius V. P., miško apsaugos inžinierius A. R., miško apsaugos inžinierius K. A. ir dalyvaujant girininkui J. M. patikrino kaip atliktas retinimo kirtimas Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha. Komisija nustatė, kad retinimo kirtimo biržė atrėžta vadovaujantis suderintu ir patvirtintu Gustonių girininkijos 2015 metų fondo biržių atrėžimo projektu. Biržių atrėžimo dokumentacija atitinka Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577, reikalavimams. Retinimo kirtimas atliktas laikantis Miško kirtimo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79. Parduodant medieną iš retinimo kirtimo laikytasi Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2007-11-20 įsakymo Nr. 1B-272 „Dėl prekybos apvaliąja mediena mažmeninėje prekyboje, aukcionuose ir nenukirstu mišku“. Komisija nustatė, jog Gustonių girininkijos darbuotojai netiksliai apskaitė iškirstą medieną retinimo kirtimo biržėje pagal medžių rūšis, Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, kurios plotas 4,2 ha, nevykdė miškų urėdo 2014-12-31 įsakymo Nr. SV – 173 „Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo“ 2.2 punkto (tikslina 2015-02-23 įsakymu Nr. SV-46). Girininkijos darbuotojai nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentuose nurodė ne visą retinimo kirtimo biržės plotą Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (pardavimo dokumentuose nurodomas iškirstas biržės plotas 4,0 ha, o biržės atrėžimo dokumentuose ir Kirtavietės apžiūrėjimo akte 4,2 ha). Taigi, pagal minėtą aktą skirtumas tarp atrėžtos biržės tūrio ir parduotos medienos nenukirstu mišku sudarė 3,59 m3 (1 t., b. l. 43-44).
  8. VĮ Panevėžio miškų urėdija, atleisdama ieškovą iš darbo, 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo 1 dalyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2016-02-04 (pirmo patikrinimo akto surašymo), ieškovas J. M. neišsaugojo ir išvaistė 197,01 m3 medienos. Tačiau 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte komisija nenustatė fakto, kad yra 197,01 m3 medienos trūkumas. Priešingai nei nurodyta atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakyme dėl J. M. atleidimo iš darbo, 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte buvo nustatyta, kad atrėžtos biržės tūrio ir parduoto nenukirsto miško medienos kiekio skirtumą sudarė tik 3,59 m3 ir iškirsta 22,56 m3 beržo. Taigi, duomenų, kad 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu buvo nustatytas 197,01 m3 medienos trūkumas iš ieškovo J. M. vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas - 4,2 ha), nėra pateikta.
  9. Nežiūrint į tai, jog 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu nebuvo nustatytas didelio medienos trūkumo ir rimtų pažeidimų, atsakovė, dėl nežinomų priežasčių, 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. SV-47 sudarė naują komisiją ir nurodė papildomai patikrinti bei įvertinti retinimo kirtimą Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha bei suskaičiuoti galimai negautas pajamas; pamatuoti visų iškirstų medžių kelmus ir nustatyti visą iškirstos medienos tūrį pagal atskiras medžių rūšis (2 t., b. l. 70-71). Pažymėtina, kad urėdas, nurodydamas komisijai pamatuoti visų iškirstų medžių kelmus, nekonkretizavo ir nenurodė, kad turi būti pamatuoti tik 2015 m. rudenį iškirstų medžių kelmai. Iš 2016 m. vasario 11 d. patikrinimo akto matyti, kad komisija nustatė, jog skirtumas tarp girininkijos darbuotojų parduotos ir natūroje iškirstos medienos kiekio sudaro 197,01 m3. Remiantis tuo pačiu 2016 m. vasario 8 d. įsakymu bei miškų urėdo žodiniu nurodymu, 2016 m. vasario 19 d. buvo surašytas papildomas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog skirtumas tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tūrio (75,21 m3) ir iškirstos medienos stiebų likvidinio tūrio (268,63 m3) yra 193,4 m3 (257 %). Girininkijos darbuotojai nesilaikė Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3.5 punkto. Biržėje augančių medžių stiebų tūris ištisinio matavimo metodu nustatomas ne didesne kaip +- 10 proc. paklaida. Komisija nurodė, jog nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartyse Nr. 01-10-15, Nr. 01-10-16, Nr. 01-10-23, Nr. 01-10-34, Nr. 01-10-35 grafoje „nekirstina“ netiksliai aprašyti nekirstini medžiai (1 t., b. l. 54-69-73).
  10. Pažymėtina, jog 2016 m. vasario 8 d. įsakymas dėl papildomo patikrinimo buvo priimtas tuo metu, kai ieškovas J. M. buvo nedarbingas (nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 įskaitytinai), jis negalėjo asmeniškai dalyvauti šiose patikrinimuose, jam nebuvo žinoma apie 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktus. Atsakovė neatskleidė tikrųjų priežasčių, paskatinusių ją po 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo, kurio metu iš esmės pažeidimų nenustatyta, surengti dar du papildomus patikrinimus, iš esmės tuo pačiu tikslu (patikrinti kaip atliktas retinimo kirtimas Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha), kurių metu buvo nustatytas didelis medienos trūkumas ir urėdijai padaryta žala.
  11. Kirtaviečių apžiūrėjimo 2015-09-30 ir 2015-10-31 aktuose, surašytuose J. M., kurie suderinti ir priimti urėdijos darbuotojų: Medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriaus G. B. ir miškotvarkos inžinieriaus V. P., nenustatyta, kad medienos iškirsta daugiau, nei buvo numatyta iškirsti pagal leidimus. Kaip minėta, didelio medienos trūkumo komisija nenustatė ir 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu. Taigi, neginčijamai nustatytų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ieškovas J. M. pasirašė tikrovės neatitinkantį Kirtavietės apžiūrėjimo 2015-10-31 aktą, kaip nurodyta skundžiamame įsakyme, kad neteisingai konstatavo iškirstos medienos kiekį, nėra.
  12. Sutiktina su apelianto argumentais, jog duomenų apie tai, kada ir dėl kieno kaltės buvo iškirsta 197,01 m3 medienos Gustonių girininkijoje, byloje nenustatyta. Jau po ieškovo J. M. atleidimo iš darbo, Panevėžio miškų urėdijos urėdas 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. SV-216 nurodė vyriausiajam miškininkui G. R. operatyviai nustatyti savavališkai iškirsto medienos kiekio Gustonių girininkijos kv. Nr. 11 skl., Nr. 3,10,11; kv. Nr. 101, skl. Nr. 3; kv. Nr. 21, skl. Nr. 12; kv. Nr. 95 skl. Nr. 3; kv. Nr. 101, skl. Nr. 3 kaltininkus, padarytą žalą, atlikti kitas reikalingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareigas. Nurodė pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo atsakingiems darbuotojams (2 t., b. l. 190). Tuo tarpu atsakovė, atleidžiant ieškovą J. M. dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, 2016 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. SV-130 nurodė, jog būtent J. M. yra kaltas dėl išvaistytos trūkstamos medienos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, kv. 21 skl. 12, kv. 95 skl. 3, kv. 101 skl. 3 bei nurodė kokia žala yra padaryta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. M. buvo atleistas iš darbo nenustačius visų jo atžvilgiu drausminės atsakomybės sąlygų, o buvo remtasi tik prielaidomis, kurias, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
  13. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog mediena rasta pas gyventojus buvo teisingai apskaičiuota remiantis Apvalios medienos tūrio nustatymo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad pirko medieną iš Gustonių girininkijos, susirinko medienos atliekas, t. y. nekondicinę medieną, įvairias šakas, medžio viršūnes bei parsivežė namo. Taip pat jis buvo parsivežęs medieną ir iš savo miško, visa mediena buvo sukrauta bendrai, jokia medienos rūšis nebuvo išskirta. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai šiuos liudytojo A. K. parodymus vertino kritiškai, nes duomenų, kad liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Iš A. K. paaiškinimų akivaizdu, jog mediena buvo sukrauta netvarkingai, dalis suskaldyta, dalis sudėta kartu su nekondicinėmis malkomis – šakomis, karklais, medžių viršūnėmis. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad mediena rasta pas gyventojus nebuvo tvarkingai sukrauta, dalis jų buvo suskaldyta, supjaustyta. Ir apeliantas, ir liudytojai F. K. bei G. B. nurodė, jog nėra metodikos kaip apskaičiuoti tokios medienos kiekį. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matuotojas G. B. patvirtino, jog tokia suversta į krūvą mediena turėtų būti skaičiuojama trimačiu 3D matavimo būdu, nes kitokio metodo tiksliai suskaičiuoti krūvose suverstos medienos kiekį nėra. Pas gyventojus atlikęs matavimus A. R. taip pat patvirtino, kad medienos matavimo lentelėse, kurios naudojamos medienos matavimams atlikti, yra tik rietuvių koeficientai, koeficiento į krūva suverstos medienos skaičiavimo nėra. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pas gyventojus esanti mediena buvo apskaičiuojama tinkamai ir kad ši mediena buvo išskirtinai iš Gustonių girininkijos.
  14. Įvertinus aukščiau paminėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktai kelia pagrįstų abejonių dėl juose surašytų duomenų atitikimo tikrovei. Jokiais įrodymais nepatvirtinta, kad tariamai iškirstas didelis kiekis medienos, iškirstas būtent 2015 m. rudenį, kuomet vyko miško retinimas. Atsakovė nesiekė pagal medžių kelmus nustatyti jų iškirtimo laiką, priešingai urėdas 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. SV-47 nurodė komisijai pamatuoti visų iškirstų medžių kelmus. Duomenų, kad Gustonių girininkijoje iki 2015 m. rudens nebuvo vykdomi miško kirtimo, retinimo ar panašūs darbai, byloje nepateikta, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad visi pamatuoti kelmai atsirado tik po 2015 m. rudens kirtimo ir ne anksčiau. Atsakovės atstovų teiginiai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog sumažėjo Gustonių miško aukštingumas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes duomenų apie tai kokio aukščio medžiai augo Gustonių miške iki 2015 m. rudens ir kokio aukščio medžiai yra šiuo metu, nėra pateikta ir nei viena iš atsakovės paskirtų komisijų tokio fakto nenustatė.
  15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė, taikydama ieškovui drausminę atsakomybę, nepagrįstai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, tvirtindama, jog J. M. neišsaugojo ir iššvaistė 197,01 m3 medienos. Atsakovė sutiko su teismo išvada ir sprendimo neskundė. Taigi, bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad J. M., būdamas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miškų pareigūnu, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neišsaugojo ir iššvaistė 197,01 m3 medienos iš jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas - 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016 m. vasario 4 d.
  1. VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 antroje dalyje nurodė: „kaip nustatyta 2016-03-03 Dokumentacijos patikrinimo aktu, Nepriklausomų matuotojų asociacijos raštais, J. M. laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-08 (nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 įskaitytinai darbuotojas buvo laikinai nedarbingas) neišsaugojo ir iššvaistė iš Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos (vadovaujantis pardavimo dokumentais, buvo parduota 79,69 m3 medienos, o nepriklausomiems medienos matuotojams apmatavus kelmus ir apskaičiavus tūrį, nustatyta, kad nėra (iškirsta) 203,683 m3 medienos; skirtumas sudaro 123,993 m3); šį 123,993 m3 kiekį urėdija galėjo parduoti kaip malkinę medieną ir gauti 988,03 Eur pajamų; tuo J. M. padarė 988,03 Eur materialinę žalą valstybei ir valstybės įmonei urėdijai; J. M. tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miško apsaugos, kad 123,993 m3 medienos kiekis nebūtų neteisėtai (be leidimo) iškirstas ir nebūtų iššvaistytas, nedingtų; nenustatė ir nepranešė urėdijai, kompetentingiems asmenims, kad jo vadovaujamoje girininkijoje neteisėtai iškirsta ir nebėra 123,993 m3 medienos.
  2. Tiek Dokumentacijos patikrinimo 2016-03-03 akte, tiek Nepriklausomų matuotojų asociacijos 2016-03-04 ir 2016-04-04 raštuose nėra jokių duomenų apie atsakovės įsakyme paminėtus skaičius - 123,993 m3 medienos ir 988,03 Eur žalos (1 t., b. l. 19-20, 30-36, 48-51). Duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi Nepriklausomų matuotojų asociacijos pateikti išvadas apie tai, koks kiekis medienos iškirstas Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha bei 101 kv. 3 skl. plotuose, kokiu metų, nustatant laiką pagal kelmus, byloje nepateikta. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2016 m. kovo 4 d. rašte nurodė, kad: „<...Panevėžio miškų urėdijoje, Gustonių girininkijoje miško sklypuose kv. 21 skl. 12, kv. 95 skl. 3, kv. 101 skl. 3 retinimo kirtimuose atliktas kelmų matavimas ir įvertintas iškirstų medžių tūris pagal kelmus. Viso buvo pamatuoti 2025 kelmai. Į tūrius buvo įtraukti ne visi iškirsti medžiai, nes dalis medžių kelmų buvo užkrauti kirtimo atliekomis (valksmai), todėl nebuvo pamatuoti“.
  3. Lietuvos nepriklausomų medienos asociacija 2016 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, kad: „Panevėžio miškų urėdijoje, Gustonių girininkijoje 101 kv. 3 skl. retinimo kirtimuose atliktas pakartotinai kelmų matavimas. Buvo apmatuoti 143 kelmai, tačiau vykdant matavimus valksmuose esančios šakos nebuvo ištrauktos, todėl negalėjo teigti, jog visi kelmai buvo pamatuoti“. Iš Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštų dėl iškirstų medžio tūrio įvertinimo pagal kelmus nėra aišku kokius kelmus jie matavo, kada jie buvo nukirsti, ar jie buvo nukirsti 2015 m. rudenį, t. y. vykdant miško retinimą, ar anksčiau. Minėtuose raštuose nėra jokių išvadų, pagrindžiančių atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 antroje dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. jog J. M. laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-08 neišsaugojo ir iššvaistė iš Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 14 d., Lietuvos nepriklausomų medienos asociacijos matuotojas R. M. nurodė, jog kelmų buvo visokių – dalis buvo nupjauti lygiai su žemės paviršiumi, kiti aukščiau. Taip pat nurodė, jog tai, kokiame aukštyje nupjauti medžiai, turi įtakos skaičiuojant tūrį, nes kuo žemiau nupjautas medis, tuo didesnis tūris gaunamas matuojant kelmų skersmenį. Iš pateiktų Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų raštų matyti, jog kelmų aukštis nebuvo matuojamas, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu pats R. M.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė tikslių ir pagrįstų duomenų apie galimai neteisėtai iškirstą mišką nenustatė.
  4. Gustonių girininkijos 2015 metų nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentacijos patikrinimo 2016-03-03 akte (1 t., b. l. 48-51) taip pat nėra jokių duomenų ir išvadų, patvirtinančių, kad J. M. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016 m. vasario 8 d. neišsaugojo ir iššvaistė iš Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos, kaip teigiama atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. SV-130.
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į virš paminėtus argumentus daro išvadą, kad VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 antroje dalyje nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kolegijos nuomone, atsakovė, atleisdama iš darbo ieškovą J. M. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, privalėjo remtis tik neabejotinai nustatytais faktais, bet ne prielaidomis ar tariamais pažeidimais.
  6. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoka, kaip ir nurodyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apibrėžta DK 235 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2013). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-172/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, kt.). Faktą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
  1. Apeliantas teigia, kad neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nes iš atsakovės 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. reikalavimų pasiaiškinti nebuvo aišku kokiais galimai šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais jis kaltinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės VĮ Panevėžio miškų urėdijos pateiktus J. M. 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. reikalavimus pasiaiškinti (1 t., b. l. 21-25), pripažįsta apelianto argumentus pagrįstais.
  2. Įstatymas reglamentuoja, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams, nes tokio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.
  3. Nagrinėjamu atveju, minėtuose atsakovės reikalavimuose J. M. pasiaiškinti nenurodoma kokiu darbo drausmės pažeidimu įtariamas J. M., kada darbo drausmės pažeidimas padarytas ir kokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę. Atsakovės reikalavimai pasiaiškinti labiau primena anketą, į kurios klausimus J. M. siūloma atsakyti, tačiau konkretus darbo drausmės pažeidimas nėra suformuluotas. Duomenų apie tai, kad darbdavys svarstė pateiktus J. M. atsakymus į jam užduotus klausimus (1 t., b. l. 26-29), vertino neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į J. M. kaltę, jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką darbo drausmės pažeidimui, apklausė, ar pareikalavo raštu pasiaiškinti J. M. atsakymuose minimus asmenis bei kitas svarbias aplinkybes atsakymus, byloje nepateikta.
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
  5. Nagrinėjamu atveju, kolegija konstatuoja, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija griežčiausią drausminę nuobauda J. M. paskyrė pažeisdama DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaip minėta, atsakovė tinkamai nesuformulavo darbo drausmės pažeidimų, kuriais įtarė J. M., neįvertino objektyviai ir neginčijamai nustatytų faktinių bei kitų svarbių aplinkybių, reikšmingų paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė tikslingai ir sąmoningai siekė ieškovą J. M. atleisti iš darbo, jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Tokią išvadą patvirtina J. M. 2016 m. balandžio 27 d. prašymas atleisti jį iš darbo savo noru, VĮ Panevėžio miškų urėdijos 2016 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. K-76, vėliau atšauktas (2016-04-27 įsakymas Nr. K-77), J. M. 2016 m. balandžio 27 d. prašymo atšaukimas ir skundžiamas 2016 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. SV-130, kurį buvo skubama J. M. įteikti (įteiktas J. M. būnant poliklinikoje, 16:30 val.) (1 t., b. l. 103, 118, 130, 132). Vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovė, jos teigimu nustačiusi šiurkščius J. M. darbo drausmės pažeidimus ir tariamai įmonei padarytą žalą, pasiūlė ieškovui išeiti iš darbo pačiam prašant. Tuo iš esmės atsakovė pripažino nesant ieškovo pažeidimo ar tik tokio, dėl kurio drausminės nuobaudos netaikytinos. Ieškovui atšaukus prašymą atleisti iš darbo savo noru, atsakovė nedelsiant sprendžia priešingai ir atleidžia ieškovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
  7. Esant paminėtoms aplinkybėms neatmetamas ir kitas apelianto argumentas, kad atleidimas yra taip pat susijęs su juo veikla profesinėje sąjungoje, kuri buvo įsteigta dėl naujojo miškų urėdo V. K. elgesio. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. vasario 21 d., patvirtino trečiojo asmens VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas G. R., išreiškęs nuomonę, jog miškų urėdas V. K. darbuotojams reikšdavo nepagrįstus kaltinimus, šie jautėsi persekiojami, darbovietėje tvyrojo emocinė įtampa, kad J. M. miškų urėdo nepasitenkinimą sukėlė pasirašydamas 2015-07-02 peticiją „Dėl gėdingo VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo V. K. reikalavimo vyriausiajam miškininkui G. R. išeiti iš darbo“, kuri buvo adresuota Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, Seimo kaimo reikalų komiteto nariui, Generaliniam miškų urėdui ir kt. G. R. patvirtino, kad tarp J. M. ir urėdo V. K. tvyrojo įtampa, o J. M. veiklos patikrinimai buvo vykdomi pagal miškų urėdo V. K. konkrečius nurodymus ir jo parinktą metodiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.
  8. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-257-701/2015, kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
  9. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Vertinant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Iš pateiktų atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad į atstovavimo išlaidų sumą įtrauktos būtinos išlaidos už advokatų pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį bei kitus procesinius dokumentus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės 2‘480 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
  10. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, kolegija pripažįsta apelianto J. M. apeliacinį skundą pagrįstu ir konstatuoja, kad jo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Ieškiniu ieškovas reikalavo grąžinti jį į darbą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsitęsusį bylos nagrinėjimą bei tarp šalių esančią konfliktinę situaciją ir paties ieškovo poziciją, išdėstytą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taiko alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą, įtvirtintą DK 300 straipsnio 4 dalyje. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
  11. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodyta, kad ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose; priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (pvz.:. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-37-469/2016).
  12. Ieškovo J. M. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1‘022,91 Eur (neatskaičius mokesčių), vienos dienos darbo užmokestis – 48,71 Eur (2 t., b. l. 52). Ieškovas nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 27 d., nedirbo. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 21 d. sudaro 15‘182,91 Eur (neatskaičius mokesčių; 3 t., b. l. 78-79). Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį, nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovą J. M. su VĮ Panevėžio miškų urėdija siejo ilgalaikiai darbo santykiai (virš 40 metų), į atleidimo aplinkybes bei ieškovo sveikatą (1 t., b. l. 162-166, 179), daro išvadą, kad ieškovui priteistina 6 mėnesių išeitinė išmoka. Priteistų išmokų mažinti nėra pagrindo.
  13. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą pagrįstas. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma nepateikia išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti: prieš ieškovą naudotą psichologinį spaudimą, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo; atsakovės tikslingą siekį atleisti ieškovą iš darbo bet kokiu būdu; galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimą; ieškovo netekimą nuolatinių darbo pajamų. Kolegijos vertinimu, minėti darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pakenkė jo sveikatai. Priteisdama neturinę žalą, teisėjų kolegija atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo analogiškose pagal faktines aplinkybes bylose, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pagal nurodytas faktines bylos aplinkybes ir aktualią teismų praktiką ieškovui priteistinas 1‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis).
  15. Panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą, keičiamos priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 4‘670 Eur (3‘290 Eur - I instancija; 1‘380 Eur – II instancija) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 9-13, 2 t., b. l. 111-112, 114, 116-117, 180, 3 t., b. l. 35-36, 65-66). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos visos jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), kadangi jų dydis neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (3 t., b. l. 76-77). Iš ieškovės VĮ Panevėžio miškų urėdijos taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios sudaro 8,10 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 1, 3 t., b. l. 1).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

13J. M. ieškinį patenkinti.

14Panaikinti VĮ Panevėžio miškų urėdijos 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir pripažinti J. M. atleidimą iš darbo neteisėtu.

15Negrąžinti ieškovo J. M., a. k. ( - ) į darbą VĮ Panevėžio miškų urėdijoje. Laikyti, kad Gustonių girininkijos girininko J. M. darbo sutartis yra nutraukta Panevėžio apygardos teismo sprendimu nuo 2017 m. liepos 21 d.

16Priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos, JAK 168689193:

176‘137,46 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų 46 euro centų) išeitinę išmoką, 15‘182,91 Eur (penkiolikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 91 euro cento) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (abi sumos neatskaičius mokesčių), 1‘000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 4‘670 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose J. M., a. k. ( - )

188,10 Eur (aštuonis eurus 10 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai