Byla 2-2906-800/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovui E. Č., ieškovo atstovui advokatui L.S. Bagdonui, atsakovui R. L., jo atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, vertėjoms G. L., S.P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas E. Č. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. R. 12000 Lt skolos, 864 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

3Ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu ieškovas teismui paaiškino, kad 2010 m. vasario mėn. 28 d. atsakovo L. R. skola ieškovui E. Č. sudarė 12000 Lt. Atsakovas L. R. pagrįsdamas savo skolą savo ranka surašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad sutinka, kad yra skolingas 12000 Lt, bei nurodė, kad 3500 Lt įsipareigoja grąžinti iki 2010 03 05, o likusią sumą įsipareigoja grąžinti iki 2010 06 01. Iki šiol skola nėra sugrąžinta ir sudaro 12000 Lt. Be to L. R. numatė mokėti delspinigius po 0,04 procentus nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai sudaro : 12000 x 0,04 proc. x 180 dienų = 864 Lt.

4Atsakovas L. R. prieštaravimuose nurodė, kad paskolos raštelio niekada nerašė ir niekada nepasirašė. Ieškovo pateiktame teismui raštelyje nėra nurodyta paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Paskolos raštelyje nenurodyta data kada atsakovas pasiskolino 12000,00 Lt ir nepatvirtintas pinigų perdavimo-priėmimo faktas. Teismo posėdžio metu atsakovas L. R. paaiškino, kad nesupranta kaip skola susidarė. Butą nuomojosi už 1000 Lt. Skolos raštelyje nėra nurodyta kam ir už ką jis yra skolingas. Buvo pasirašyta nuomos sutartis. Pirma nuomos sutartis buvo pasirašyta 2004 m. ir pagal ją butas buvo nuomojamas Danų kompanijos. Nustojus dirbti kompanijoje, perėmė nuomos sutartį ir tai buvo 2006 m. Turėjo mokėti 1000 Lt už nuomą ir už komunalinius patarnavimus. Pinigus turėjo mokėti E. Č., kuris atsiskaitydavo su įmonėmis teikiančiomis komunalines paslaugas. Gaudavo sąskaitų kopijas už komunalines paslaugas. Dažniausiai mokėdavo grynais pinigais. Žinojo, kad šiek tiek skolingas, todėl pasirašė 4000 Lt skolos raštelį, o kai gavo raštą iš advokato sužinojo, kad skolingas 12000 Lt. 4000 Lt sumai skolos raštelis buvo pasirašytas kai gyveno tame bute, bet datos nepamena. Ši suma pilnai sumokėta. Raštelis 4000 Lt sumai parašytas jo ranka. Kitas raštelis rašytas ne jo ranka. Iš buto išsikraustė 2008 m. paskutinę kovo savaitę. Mokėdavo už butą iš savo santaupų, o jei trūkdavo, tai iš sąskaitos Danijoje. Neturi dokumentų patvirtinančių kad nuo 2007 m. iki išsikraustymo dienos yra atsiskaitęs.

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Byloje nustatyta, kad ieškovas turi skolos raštelį, kuriame yra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 12000 Lt (dvylika tūkstančių litų) (b.l. 4-5). Tarp šalių kilo ginčas, ar šio raštelio pagrindu ieškovas turi teisę reikalauti priteisti minėtą skolą su delspinigiais. Be to atsakovas ginčydamas skolos faktą nurodė, kad šio skolos raštelio niekada nesurašė ir jo nepasirašė.

7Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

8Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, kad tarp jo ir ieškovo buvo pasirašyta buto nuomos sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo reguliariai mokėti po 1000,00 Lt nuomos mokesčio (nuomos sutartis 2.1 p.), bei reguliariai mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus pagal faktinį suvartojimą, penkių dienų laikotarpyje po sąskaitos pateikimo (nuomos sutarties 2.3 p.) (b.l. 78). Ieškovas, grįsdamas ieškinį, teismui pateikė taip pat atsakovo pasirašytą 2007 m. balandžio 30 d. raštelį, pagal kurį jis pasiskolino iš ieškovo 4000,00 Lt. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovą pažįsta nuo 2006 m., kai Danų kompanija buvo išsinuomojusi apartamentus ( duomenys neskelbtini), Kaune, kurie jam priklauso. Atstovybės vadovas buvo R. L., kuris ir gyveno tose patalpose. 2006-12-01 su R. L. pasirašė nuomos sutartį, tačiau atsakovui patapus nuomotoju asmeniškai, nuomos mokėjimai bei komunalinių patarnavimų išlaidos buvo dengiamos nepastoviai, vėluojant. 2007-03-31 nutraukė sutartį ir pasirašėme naują sutartį. Atsakovas 2007-03-30 pasirašė skolos raštelį 4000 Lt. už susidariusias skolas už nuomą ir komunalinius mokesčius. Pagal naują sutartį nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai nebuvo mokami reguliariai, todėl 2008-04-01 sutartis buvo nutraukta. Iki 2010-02-28 tam tikros mažos sumos buvo sumokėtos ir tada buvo pasirašytas skolos raštelis, kuriame nurodyta 12000 Lt skola. Atsakovas neginčijo, kad su ieškovu kalbėjo ir buvo pasirašęs raštelį 4000 tūkstančių litų sumai. Atsakovas teismo posėdžio metu bei pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jokio kito raštelio nerašė bei nepasirašė. Šiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2013-07-19 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės išvadą Nr. 11-1727 (13), kurioje buvo nustatyta, kad 2010-02-28 paskolos raštelį surašė R. L.. Ar 2010-02-28 paskolos raštelyje pasirašė R. L., nustatyti negalima, kadangi parašas trumpos ir paprastos sandaros, netinka pasirašiusio asmens identifikacijai (b.l. 118). Atsakovas R. L., apklausiamas po teismo ekspertizės atlikimo, teismui aiškino naujas aplinkybes ir patvirtino, kad rašė šį raštelį, tačiau jo nepasirašinėjo. Nurodė, kad įvykiai vyko seniai, todėl daug ką pamiršo. Nurodė, jog jis manė, kad buvo kalbama apie buto nuomą, bet šiuo metu jam paaiškėjo, kad problema dažuose, kuriais buvo prekiaujama. Mano, kad raštelis buvo surašytas turint tikslą gabenti dažus iš Baltarusijos į Daniją (b.l. 127).

9Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, bei įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, o taip pat atsižvelgdamas ir į ekspertizės akto išvadas daro išvadą, kad atsakovas yra skolingas ieškovui jo prašomą pinigų sumą. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jį ir ieškovą siejusių verslo santykių nėra pagrįsti jokiais rašiniais įrodymais, kurie leistų daryti prielaidą tokius santykius buvus. Atsakovas, pradžioje neigęs raštelio surašymą, po teismo rašysenos ekspertizės atlikimo, prisipažino dėl skolos raštelio rašymo aplinkybių, tačiau, teismo nuomone, vengdamas prisiimtų įsipareigojimų, bei prisiderindamas prie teismo ekspertizės išvadų, kuriose nurodyta, kad dėl parašo konstrukcijos paprastumo, nustatyti kas pasirašė negalima, savo versiją pakeitė, aiškindamas, jog raštelį surašė, bet jo nepasirašė. Teismas mano, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, šios atsakovo aplinkybės vertintinos kaip priemonės siekiant išvengti prievolės vykdymo. Ieškovas nurodė, kad reikalavo grąžinti skolą, nutraukė sutartį, sumažino įsiskolinimą bei pasirašė skolos raštelį, tačiau atsakovas savo įsipareigojimo geranoriškai neįvykdė.

10Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatyme, ar sutartyje numatytus atvejus (LR CK 6.59 str.).

11Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui skolos pagal šalių pasirašytą skolos raštelį, iš atsakovo priteistina 12000,00 Lt skola ieškovo naudai.

12Prievolės neįvykdęs arba netinkamai ją įvykdęs skolininkas privalo kreditoriui sumokėti netesybas (CK 6.71 str. l d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas susitarimu dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (LAT c. b. Nr. 3K-7-304/2007; c. b. Nr.3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-492/2011 ir kt).

13Iš skolos raštelio (b.l. 4) nustatyta, jog atsakovas R. L. 2010-02-28 skolos rašteliu įsipareigojo skolos grąžinimo vėlavimo atveju mokėti delspinigius po 0,04 % per dieną nuo negrąžintos sumos. Delspinigiai sudaro : 12000 x 0,04 proc. x 180 dienų = 864 Lt.

14Šalims skolos rašteliu susitarus dėl delspinigių dydžio, ir atsakovui šalių sutartu laiku neįvykdžius prievolės grąžinti skolą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini delspinigiai – 864,00 Lt.

15Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 386,00 Lt žyminio mokesčio, 2800,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1002,40 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą (LR CPK 93 str. 1 d.).

17Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovas E. Č. už rašysenos ekspertizės atlikimą yra sumokėjęs 1200,00 Lt dydžio avansinę įmoką į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, išlaidos už ekspertizės atlikimą siekė 1002,40 Lt, ieškovui grąžintina 197,60 Lt, šią sumą grąžinti įpareigojant Kauno apylinkės teismo finansų skyrių.

18Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistina 375,00 Lt vertėjo paslaugų išlaidos bei 80,35 Lt teismo patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. (LR CPK 92 str., 96 str.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

20ieškinį tenkinti visiškai.

21Priteisti iš R. L., a.k. ( - ) 12000,00 Lt (dvylika tūkstančių litų) skolos, 864,00 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis litus 00 ct) delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12864,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 386,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, 2800,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1002,40 Lt (vieną tūkstantį du litus 40 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą, E. Č., a.k. ( - ) naudai.

22Priteisti iš R. L., a.k. ( - ) 375,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) vertėjo paslaugų išlaidų bei 80,35 Lt (aštuoniasdešimt litų 35 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. (Šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

23Grąžinti E. Č., a.k. ( - ) 197,60 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus 60 ct) dydžio avansinės įmokos (mokėjimo data 2013-09-09, suma 1200,00 Lt) už ekspertizės atlikimą likutį, šią sumą grąžinti įpareigojant Kauno apylinkės teismo finansų skyrių.

24Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas E. Č. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. R. 12000 Lt skolos,... 3. Ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu ieškovas teismui paaiškino, kad... 4. Atsakovas L. R. prieštaravimuose nurodė, kad paskolos raštelio niekada... 5. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 6. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi skolos raštelį, kuriame yra nurodyta,... 7. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 8. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, kad tarp jo ir ieškovo buvo... 9. Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, bei įvertinęs šalių pateiktus... 10. Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos... 11. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui skolos... 12. Prievolės neįvykdęs arba netinkamai ją įvykdęs skolininkas privalo... 13. Iš skolos raštelio (b.l. 4) nustatyta, jog atsakovas R. L. 2010-02-28 skolos... 14. Šalims skolos rašteliu susitarus dėl delspinigių dydžio, ir atsakovui... 15. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę... 16. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos... 17. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovas E. Č. už rašysenos... 18. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistina 375,00 Lt vertėjo... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 20. ieškinį tenkinti visiškai.... 21. Priteisti iš R. L., a.k. ( - ) 12000,00 Lt (dvylika tūkstančių litų)... 22. Priteisti iš R. L., a.k. ( - ) 375,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis... 23. Grąžinti E. Č., a.k. ( - ) 197,60 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt... 24. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...