Byla 2-18/2014
Dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir įmokų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti bei sustabdyta civilinė byla, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-815-267/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remivilas“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir įmokų priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Remivilas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis ieškovo UAB „Remivilas“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ 2006 m. gruodžio 18 d. sudarytos žemės išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2006-120214 16.6.2 punkto ir šios sutarties mokėjimų grafiko - sąskaitos dalies, nustatančios palūkanas, nuostatas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo pagal šią sutartį sumokėtas įmokas ir palūkanas. Ieškovas nurodė, jog sutarties 16.6.2 punktas, numatantis, kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui (ieškovui) negrąžinami, nustato neproporcingai didelę pirkėjo atsakomybę už sutarties neįvykdymą ir taip pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, sudaro prielaidas pardavėjui pasipelnyti iš sutarties nutraukimo, o tai reiškia tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Prašydamas panaikinti mokėjimų grafiko – sąskaitos dalį, nustatančią palūkanų mokėjimą nuo nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies, ieškovas teigė, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi palūkanos pagal pirkimo – pardavimo sutartį gali būti nustatomos tik už uždelstus periodinius mokėjimus.

5Ieškovas prašė skirti byloje ekspertizę turto – ginčo žemės sklypo vertei, buvusiai 2009 m. liepos 21 d. (sutarties nutraukimo dieną), nustatyti. Ieškovas nurodė, jog jo prie ieškinio pateikti duomenys patvirtina tik vidutines (statistines) tokios paskirties žemės sklypų kainas, tačiau minėti duomenys neatskleidžia ginčo sklypo vertės pokyčių atsižvelgiant į sutarties nutraukimo metu prasidėjusią visuotinę ekonominę ir finansinę krizę aplinkybes, jog sutarties galiojimo metu ieškovas įvykdė detaliojo planavimo procedūras, pakeitė sklypo naudojimo paskirtį, kas savaime žymiai padidino sklypo vertę. Nurodė, jog ginčo žemės sklypo vertei nustatyti yra būtinos specialiosios žinios.

6Atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu skirti ekspertizę, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo skirti žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nes į bylą yra pateikta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo BUAB „Remivilas“ prašymą tenkino – paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto – 34,8907 ha žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti, pavedė atlikti ekspertizę UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertei A. K., kuriai nurodė nustatyti žemės sklypo vertę 2009 m. liepos 21 d. bei ekspertizės atlikimo metu, taip pat nustatyti šio sklypo likvidacinę vertę šiuo metu. Teismas įpareigojo ieškovą ir atsakovą į teismo sąskaitą sumokėti po 2 500 Lt už ekspertizės atlikimą bei sustabdė bylą iki bus atlikta ekspertizė.

8Pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties nutraukimo pasekmėmis, šalių tarpusavio atsiskaitymu nutraukus sutartį ir galimu vienos šalies pasipelnymu iš sutarties nutraukimo, todėl būtina nustatyti atsakovui atitekusio žemės sklypo vertę, o turto vertei nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Įvertinęs aplinkybę, jog klausimus ekspertei pateikė abi šalys, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog užstatą bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, privalo sumokėti abi šalys lygiomis dalimis.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovas AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB „Remivilas“ prašymą dėl ekspertizės 34,8907 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti skyrimo atmesti ir nagrinėjamos bylos nestabdyti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė neatsižvelgęs į tai, kad jokie ginčo išsprendimui reikšmingi duomenys ekspertizės atlikimo metu nebus nustatyti. Teismas nevertino aplinkybės, jog byloje yra duomenys, patvirtinantys žemės sklypo vertę.

122. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti pusę užstato sumos, reikalingos su ekspertizės atlikimu susijusios bylinėjimosi išlaidoms padengti.

133. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamosios nutarties dalies dėl bylos sustabdymo.

144. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, kadangi paskyrus ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, byla galėjo būti nagrinėjama toliau. Ieškiniu ginčijamos sutarties nuostatos (ne) galiojimui neturi įtakos žemės sklypo vertė. Žemės sklypo vertės klausimas būtų aktualus tik pripažinus ieškovo ginčijamą nuostatą negaliojančia ir tuo pagrindu sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą.

155. Teismas nevertino aplinkybės, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas yra parduotas, todėl nuostoliai gali būti skaičiuojami atsižvelgiant į kainą, kurią gavo atsakovas šį turtą realizavęs.

16Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, o byla sustabdyta iki ekspertizės atlikimo ir šalys įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti avansą bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, yra pagrįsta bei teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

19Skundžiamąja nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje paskyrė ekspertizę ginčo žemės sklypo vertei nustatyti ir bylą sustabdė iki ekspertizė bus atlikta. Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį) paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, išskyrus nutartį, įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys). Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010 ; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012). Apeliacinis teismas pastebi, jog atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, t. y., be kita ko, ir šios nutarties dalį dėl ekspertizės paskyrimo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas prašo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl ekspertizės paskyrimo atmesti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog aptariamu atveju apeliantas siekia ir nutarties dalies, dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Todėl nustačius, jog aptariamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kurį pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus procesą, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo reikšmės, įrodomosios galios, ryšio su nagrinėjama byla ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, kadangi nutraukus apeliacinį procesą dėl nutarties dalies paskirti byloje ekspertizę, jie netenka prasmės.

20Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi įpareigojo ieškovą ir atsakovą (apeliantą) lygiomis dalimis (po 2 500 Lt) teismui sumokėti užstatą (avansą) bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, padengti. Apeliantas su šia nutarties dalimi nesutinka tvirtindamas neturįs pareigos mokėti lėšų, būtinų ekspertizės atlikimui. Apeliacinis teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Ankstesnėje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog proceso įstatymas suteikia šaliai teisę skųsti nutartį (ar jos dalį), įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pažymėtina, jog CPK 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pateikia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis. Nustatyta, jog prašymą byloje paskirti ekspertizę pareiškė ieškovas (b. l. 134-135). Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) ieškovo prašymo skirti ekspertizę nepalaikė (b. l. 150). Taigi aptariamu atveju akivaizdu, jog skundžiamąja nutartimi ekspertizė paskirta vienos šalies – ieškovo prašymu. Apeliacinio teismo įsitikinimu, nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog avansą bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, privalo mokėti tik viena šalis – ieškovas. Gi aplinkybė, jog atsakovas, nors ir nepalaikydamas ieškovo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, visgi pasinaudojo procesine teise pateikti klausimą, kuriuo pageidauja gauti eksperto išvadą (CPK 213 straipsnis), apeliacinio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tokį jo procesinį veiksmą pripažinti bendru prašymu dėl ekspertizės CPK 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos normos prasme. Nurodytų aplinkybių kontekste sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti pusę avanso sumos bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su paskirtos ekspertizės atlikimu. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pakeistina, įpareigojant ieškovą BUAB „Remivilas“ sumokėti 5 000 Lt avansą bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu (CPK 337 straipsnio 4 dalis).

21Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, nepagrįstai sustabdė bylą. Apeliantas svarbia laikė aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu neprivalėjo sustabdyti bylos, kadangi byloje ginčijamų sutarties nuostatų teisėtumui neturi įtakos žemės sklypo vertės nustatymas. Pasak apelianto, žemės sklypo vertės duomenys galėtų turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo reikalavimas ginčijamas sutarties nuostatas pripažinti negaliojančiomis. Apeliacinis teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

22Apeliacinis teismas pažymi, jog civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnio). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Tačiau taikant civilinės bylos sustabdymo institutą turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

23Apeliacinis teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, sutinka su atsakovo atskirajame skunde pateiktu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo būtinybės šiuo konkrečiu atveju stabdyti bylą, neišdėstė teisinių motyvų, pagrindžiančių ekspertizės išvadų (kaip įrodymo) išskirtinės svarbos nagrinėjamai bylai, t. y. neatskleidė, kodėl tokio įrodymo nebuvimas užkerta kelią tolesniam bylos nagrinėjimui. Aukščiau paminėtas kasacinio teismo akcentuotas šio (fakultatyviojo) bylos sustabdymo pagrindo taikymo išimtinumas įpareigoja teismą tokią aplinkybę įvertinti, teikiant prioritetą būtinumui užtikrinti greitesnį (operatyvesnį) bylos išnagrinėjimą. Tokį prioritetą sustiprina ir ta aplinkybė, kad ieškinys šioje byloje pareikštas bankrutavusios įmonės. Apeliacinis teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog eksperto pateikti duomenys gali būti reikšmingi ir reikalingi teisingam ginčo išnagrinėjimui. Kita vertus, apeliantas pagrįstai akcentuoja šalių ginčo esmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys grindžiamas šalių sudarytos (šiuo metu nutrauktos) sutarties sąlygų galimu neteisėtumu. Pasak ieškovo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, šalių sudarytą sutartį kvalifikavus pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi, turi būti įvertinta, ar šalių sudarytos sutarties sąlyga, kuria šalys susitarė, jog visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami, atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus tokios rūšies sutarčiai. Kaip teisingai pastebi apeliantas, sumokėtų įmokų ir palūkanų grąžinimo ieškovui klausimas (CK 6.414 - 6.415 straipsniai) gali būti sprendžiamas tik pripažinus negaliojančiomis ieškovo ginčijamas atitinkamas sutarties sąlygas. Todėl akivaizdu, jog ekspertizės metu nustatytini turto vertės duomenys neturi įtakos šio esminio ieškinio reikalavimo (pripažinti tam tikras sutarties nuostatas negaliojančiomis) išnagrinėjimui ir įvertinimui. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ginčijamų sutarties sąlygų teisėtumas, ekspertizės metu nustatyti turto vertės duomenys neturėtų reikšmės sprendžiamam ginčui, kadangi apskritai nebeliktų pagrindo spręsti įmokų, palūkanų grąžinimo ar nuostolių atlyginimo klausimų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, realizuodamas pareigą užtikrinti bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį terminą, esant būtinybei bei įstatyme nurodytam pagrindui turi teisę priimti ir dalinį sprendimą (CPK 261 straipsnis). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju ekspertizės paskyrimas objektyviai netrukdo nagrinėti bylą, todėl pirmosios instancijos teismas šį fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą taikė nepagrįstai.

24Esant paminėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo rėmėsi procesinės teisės normomis, reguliuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, nesivadovavo proceso koncentruotumo bei operatyvumo principais, todėl skundžiamosios nutarties dalis, kuria civilinė byla sustabdyta iki ekspertizės atlikimo, naikintina.

25Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl bylos sustabdymo išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

27Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies ekspertizės paskyrimo klausimu nutraukti.

28Pakeisti kitas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalis.

29Pakeisti nutarties dalį dėl avansinės įmokos už ekspertizės atlikimą mokėjimo, išdėstant ją taip: „Įpareigoti ieškovą BUAB „Remivilas“ iki 2014 m. sausio 31 d. įmokėti 5 000 Lt į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB už ekspertizės atlikimą“.

30Panaikinti nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus atlikta ekspertizė.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Remivilas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos... 5. Ieškovas prašė skirti byloje ekspertizę turto – ginčo žemės sklypo... 6. Atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu skirti ekspertizę, nurodė, kad... 7. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo BUAB... 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovas AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė neatsižvelgęs į tai,... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamosios nutarties dalies... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą,... 15. 5. Teismas nevertino aplinkybės, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas yra... 16. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
    17. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 18. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo... 19. Skundžiamąja nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje... 20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi... 21. Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos... 22. Apeliacinis teismas pažymi, jog civilinės bylos sustabdymo instituto... 23. Apeliacinis teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, sutinka su... 24. Esant paminėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog... 25. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi įtakos nagrinėjamam... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d.... 28. Pakeisti kitas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalis.... 29. Pakeisti nutarties dalį dėl avansinės įmokos už ekspertizės atlikimą... 30. Panaikinti nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus atlikta...