Byla AS-558-858/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, UAB „Vilniaus energija“, B. C., J. I. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi (t. VII, b. l. 77-78) pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) buvo įpareigotas iki 2015 m. vasario 3 d. įmokėti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 26 045,27 Eur sumą už ekspertizės atlikimą.

5Pareiškėjas per Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį, be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo tuo atveju, jeigu atskirasis skundas nebūtų priimtas, pratęsti 2015 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytą terminą iki bus išspręsti atskirajame skunde nurodyti klausimai.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi (t. VII, b. l. 93-94) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo. Teismas taip pat pratęsė UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartyje nustatytą įmokos už teisminės ekspertizės sumokėjimo terminą iki procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręsti pareiškėjo pateikto atskirojo skundo reikalavimai, įsiteisėjimo.

8Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ 43 straipsnyje nenumatyta, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiamas įmokų už paskirtos teisminės ekspertizės atlikimą įmokėjimo klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesniam administracinės bylos nagrinėjimui. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį galutinai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turės būti išspręstas atsižvelgus atmestų ir tenkintų reikalavimų proporciją.

9Teismas, atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, sprendė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą priimti atsisakė.

10Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl teismo nutarties, kuria jis yra įpareigotas įmokėti įmoką už teismo paskirtą ekspertizę, nurodė, jog yra tikslinga pratęsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytą šios įmokos sumokėjimo terminą. Atitinkamai, pareiškėjo prašymas buvo tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartyje nustatytas įmokos už teismo paskirtą ekspertizę sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręsti pareiškėjo pateikto atskirojo skundo reikalavimai, įsiteisėjimo.

11III.

12Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu (t. VII, b. l. 98-105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti jo 2015 m. sausio 29 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį.

13Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino teismų praktikos, kurioje yra nustatyta, jog nors nutartys skirti ekspertizę nėra skundžiamos, tačiau nutartys, įpareigojančios šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą, arba nutartys dėl ekspertizės išlaidų, kaip bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo, gali būti apeliacijos dalyku. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-18/2014 pažymėjo, jog nutarties dalis, įpareigojanti šalį sumokėti užstatą (avansą) už ekspertizės skyrimą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu kaip nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, nes visos nutartys dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti apeliacijos dalyku.

14Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti jį post factum sumokėti už ekspertizės atlikimą, savo esme yra daugiau nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, o ne nutartis dėl užstato (avanso) ekspertizės atlikimui įmokėjimo (avanso už ekspertizės atlikimą sumokėjimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė dar 2011 m. liepos 15 d. nutartimi, kuriuos ginčo šalys neskundė), todėl šios 2015 m. sausio 21 d. nutarties apskundimui turėtų būti taikomos ne ABTĮ 43 straipsnio, bet ABTĮ 44 straipsnyje ir 45 straipsnyje numatytos sąlygos ir tvarka.

15Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti atskirąjį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis galėjo būti iš anksto įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tik kainą už eksperto išvadas dėl savo suformuluotų 4 klausimų pareiškėjo skundo dalyje, tačiau negali būti įpareigojamas ex post facto mokėti už eksperto išvadas dėl klausimų, kuriuos pateikė kitas pareiškėjas dėl šio pareiškėjo skundo ir savavališkai sugalvojo pats ekspertas. Ekspertizė byloje buvo atliekama ne tik abiejų šalių iniciatyva, bet kiekviena šalis suformulavo klausimus ekspertui tik savo pačios skundo dalyje, t. y. pareiškėjas suformulavo 4 klausimus dėl karšto vandens kainodaros, tuo tarpu kitas pareiškėjas suformulavo 7 klausimus dėl šilumos kainodaros. Iš principo ekspertas atliko dvi savarankiškas ekspertizes, t. y. (i) dėl karšto vandens kainodaros, kurią inicijavo pareiškėjas ir tam neprieštaravo kitas byloje esantis pareiškėjas ir (ii) dėl šilumos kainodaros, kurią inicijavo kitas pareiškėjas ir tam prieštaravo UAB „Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus energija“ gali būti įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tik kainą už eksperto išvadas dėl jo suformuluotų 4 klausimų. Be to, ABTĮ 43 straipsnyje apskritai nenumatyta galimybė teismui nutartimi įpareigoti, kad viena proceso šalis apmokėtų ar primokėtų kokias nors paties eksperto padidintas ekspertizės išlaidas ex post facto po to, kai ekspertizė jau atlikta ir pateikta teismui. UAB „Vilniaus energija“ negali būti įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą kainą už eksperto savavališkai sugalvotus papildomus klausimus kito pareiškėjo skundo dalyje. ABTĮ nenumatyta galimybė ekspertui pačiam sugalvoti sau klausimus be atitinkamos teismo nutarties ir teismui prieš tai nesudarius galimybių dėl to pasisakyti šalims. Sugalvodamas sau naujus klausimus, neteikdamas jų iš anksto tvirtinti teismui, negaudamas teismo patvirtinimo dėl papildomo apmokėjimo, teismo ekspertas šioje byloje peržengė jam ABTĮ suteiktos kompetencijos ribas. Už tokius neteisėtus veiksmus ekspertas neturi teisės gauti papildomo apmokėjimo, kuriems nebuvo gautas išankstinis teismo leidimas ir proceso šalių pritarimas.

16Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad eksperto išvada paruošta neprofesionaliai, šališkai, ja negalima remtis kaip įrodymu, todėl depozito įmokėjimas negali būti privalomas. UAB „Vilniaus energija“, susipažinęs su eksperto išvada, turi pagrindą tvirtinti, kad ekspertas peržengė specialių žinių ribas, grindė savo išvadą prielaidomis ir spėliojimais, duomenimis, kurių jis neturi, panaudoti metodai moksliškai nepagrįsti, visuotinai nepripažinti ir nepatikimi, o jo išvada atlikta nekompetentingai, neprofesionaliai ir nekokybiškai.

17UAB „Vilniaus energija“ nuomone, kai yra tokia situacija ir rimtos abejonės dėl eksperto atlikto darbo ir pateiktos išvados kokybės, būtų neproporcinga, neprotinga ir nesąžininga iš vienos proceso šalies reikalauti apmokėti sveiku protu nesuvokiamo dydžio atlyginimą (tuo labiau – nesusijusį su pareiškėjo skunde dėl nutarimo dėl karšto vandens siūlytais ekspertizei ir šalių / teismo šioje apimtyje nebepildytais klausimais) ir išmokėti jį ekspertui, dėl kurio darbo ir išvadų kokybės kyla rimtų abejonių.

18Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes, jo nuomone, pagrindžiančias, kad ekspertas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, veikė šališkai, ultra vires ir už tokią eksperto išvadą negali būti reikalaujama apmokėjimo (t. VIII, b. l. 174-178).

19Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C., J. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. VII, b. l. 110-114) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį skundžiamoje dalyje, atsižvelgiant į atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį.

20Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai sutinka su UAB „Vilniaus energija“ argumentais, kad priimta nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

21Pažymi, kad ekspertizę inicijavo UAB „Vilniaus energija“, o kiti pareiškėjai pasinaudojo tik teise pateikti klausimus. Įstatymas numato, kad už ekspertizę apmoka ta šalis (šalys), kuri inicijavo ekspertizę, tačiau nėra numatyta, kad proceso dalyvis pasinaudojęs teise pateikti klausimus, kurie buvo teismo patvirtinti ir pateikti ekspertams, turėtų už savus klausimus, kaip kad teigia UAB „Vilniaus energija“, atitinkamai ir sumokėti.

22Pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-818/2007 buvo sprendžiamas ginčas tarp dviejų privačių juridinių asmenų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas yra valstybės įgaliota institucija ir atskirajame skunde keliamas dėl to, ar ginčo šalis pasiūliusi klausimus turi avansu apmokėti už ekspertizę. Cituojamoje byloje formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika šiuo atveju negali būti remiamasi, nes šių bylų ratio decidendi nėra analogiškos nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje 2011 m. liepos 15 d. priimtoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę ir kiti pareiškėjai tik pasiūlė eksperto kandidatūrą ir savus klausimus. Tai patvirtina, kad ekspertizės iniciatorius yra UAB „Vilniaus energija“, kuris pastarosios nutarties neskundė ir su joje nurodytais argumentais ir teiginiais sutiko.

23Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. VII, b. l. 115-117) prašo atskirąjį skundą nagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti teismo nuožiūra.

24Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuosekliai laikėsi pozicijos, jog skirti ekspertus šioje byloje nėra tikslinga, nes teismui pakanka kompetencijos bei pateiktų duomenų, ekonominių rodiklių teisinei kontrolei atlikti, atsižvelgiant į tai, jog bylos šalys teismui pateikė detalius kainų skaičiavimus, jų pagrindimą bei argumentus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija laikėsi nuomonės, jog teismas nagrinėjamoje byloje yra kompetentingas, vadovaudamasis šalių pateiktais duomenimis, atlikti ekonominių rodiklių teisinę kontrolę, o ekspertizės paskyrimas neužtikrins proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

25Nurodo, jog 2011 m. liepos 15 d. teismo nutartyje teismas nustatė, kad prašymą skirti teismo ekspertizę pateikė UAB „Vilniaus energija“, pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C. ir J. I. dėl ekspertizės skyrimo neprieštaravo, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su prašymu skirti ekspertizę nesutiko.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. VIII, b. l. 173) prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, nes jis nėra įgaliotas pasisakyti ginčijamais klausimais.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo, motyvuojant tuo, kad priimta teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, teisėtumas ir pagrįstumas.

30Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

32Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinės teisenos principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.).

33Kita vertus, pažymėtina, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis eksplicitiškai numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai yra teikiami.

34Manytina, jog toks reguliavimas siejamas su tuo, kad atskirųjų skundų instituto tikslas – suteikti asmenims teisę kvestionuoti tas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis gali būti užkertama tolimesnė teismo proceso eiga. Atitinkamai, atskirųjų skundų teikimas dėl teismo procesinių sprendimų, kurie neturi pagrįstos įtakos tolimesniam bylos plėtojimuisi bei kurių motyvai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, įtraukti į apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą bei pažeistų kitų proceso dalyvių teises į greitą bei koncentruotą teismo procesą.

35Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2015 m. vasario 3 d. įmokėti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 26 045,27 Eur sumą už ekspertizės atlikimą (t. VII, b. l. 77-78).

36Nurodytu klausimu pažymėtina, jog ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą, 4 dalis numato, kad, jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis. ABTĮ 43 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

37Pažymėtina, jog ABTĮ eksplicitiškai nenumato, kad teismo nutartis įpareigoti atitinkamą proceso šalį sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą sumą už ekspertizės atlikimą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d. 1 p.), nors tai yra vienas iš spręstinų klausimų skiriant ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 99 str. 3 p., 100 str.) (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir jos teisėtumas atskirai tikrinamas apeliacinės instancijos teisme šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiam tvirtinimui šiuo atveju nėra ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytų prielaidų. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (ABTĮ 43 str. 7 d.).

38Priešingai vertinti nurodytos situacijos dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties skundimo neleidžia ir pareiškėjo nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti pareiškėją post factum sumokėti už ekspertizės atlikimą, savo esme yra daugiau nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, o ne nutartis dėl užstato (avanso) ekspertizės atlikimui įmokėjimo, teiginiai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties apskundimui turėtų būti taikomos ne ABTĮ 43 straipsnio, bet ABTĮ 44 straipsnyje ir 45 straipsnyje numatytos sąlygos ir tvarka.

39Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 3 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo atveju sprendžiant dėl teismo nutarties ginčijant teismo įpareigojimą pareiškėjui sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą sumą už ekspertizės atlikimą skundimo galimybės negalima tiesiogiai remtis ABTĮ 45 straipsnio 3 dalimi, nes ši norma yra taikytina tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą, paskirstymo išnagrinėjus tokią bylą (patenkinus reikalavimus geruoju ar pan.), kai yra žinomos prielaidos suponuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodyta norma iš esmės kalba apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir galimybę pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo jų paskelbimo skųsti atskiruoju skundu. Šiuo atveju nėra skirstomos pačios bylinėjimosi išlaidos, nėra žinoma, kurios šalies naudai bus priimtas teismo sprendimas, o yra sprendžiamas teismo patvarkymo sumokėti už ekspertizės atlikimą tam tikrą sumą klausimas.

40Grįsdamas savo poziciją pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-18/2014 pažymėjo, jog nutarties dalis, įpareigojanti šalį sumokėti užstatą (avansą) už ekspertizės skyrimą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu kaip nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, nes visos nutartys dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti apeliacijos dalyku.

41Vertindama nurodytą aspektą teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš tiesų Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) suteikia šaliai teisę skųsti nutartį (ar jos dalį), įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 str. 3 d., 102 str. 3, 4 d.), tačiau pažymėtina, jog CPK numatytas reguliavimas šiuo aspektu yra kitoks nei ABTĮ. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pateikia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis. Taigi šiuo atveju nurodytos sumos yra vertintinos kaip avansas (užstatas), kai teismas šio kodekso numatytais atvejais, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą (CPK 101 str. 1 d.). Šiuo atveju CPK 102 straipsnio 4 dalis eksplicitiškai numato, kad nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi tokios teismo nutarties apskundimo galimybė yra aiškiai numatyta civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, tuo tarpu ABTĮ tokia galimybė eksplicitiškai nėra numatyta ir tokio reguliavimo tiesiogiai negalima sieti su ABTĮ 45 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia patį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesą ir jos metu priimtų pirmosios instancijos teismo nutarčių skundimo galimybę.

42Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo, nurodęs, jog ji negali būti apeliacijos objektu.

43Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pareiškėjas argumentus dėl ekspertizės skyrimo, jos išlaidų atlyginimo, proporcijų jas priteisiant paskirstymo galės pateikti pirmosios instancijos teismui ar apeliacinės instancijos teismui apeliaciniame skunde ar kitame procesiniame dokumente, jeigu tokie bus teikiami. Nurodytu būdu pareiškėjas galės įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ginčyti ekspertizės išlaidas, jų pagrįstumą. Be to, pastebėtina, jog priteisdamas sumas ekspertams ir ekspertų organizacijoms teismas taip pat vertina pateiktus dokumentus, siekdamas nustatyti konkrečių sumų išmokėjimo pagrįstumą, todėl jei pateikti dokumentai neišsamūs, priteistinos sumos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti koreguojamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1605/2010). Taigi pareiškėjas ir šiuo aspektu galės išdėstyti savo poziciją ir tada kilęs ginčas dėl atlygintinos ekspertui sumos, ekspertinio tyrimo eigos, jo rezultatų ir galės būti sprendžiamas.

44Atsižvelgusi į priimtą teismo procesinį sprendimą ir jame išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl proceso šalių teiginių, susijusių su Vilniaus apygardos administracinio teismo paskirsto eksperto kompetencija, jo galimu įgaliojimų viršijimu, ekspertizės sumos mokėjimo proporcingumu. Nurodytų klausimų sprendimas šiuo atveju nepatenka į nagrinėjamo klausimo ribas, kurias lemia ir riboja būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

45Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo, nurodęs, jog ji negali būti apeliacijos objektu pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi (t.... 5. Pareiškėjas per Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi į... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi (t.... 8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių... 9. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, sprendė, jog Vilniaus apygardos... 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl teismo... 11. III.... 12. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu (t. VII, b. l.... 13. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino teismų praktikos, kurioje... 14. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti jį... 15. Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas... 16. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad eksperto išvada paruošta... 17. UAB „Vilniaus energija“ nuomone, kai yra tokia situacija ir rimtos... 18. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes, jo... 19. Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C., J. I.... 20. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai sutinka su UAB „Vilniaus... 21. Pažymi, kad ekspertizę inicijavo UAB „Vilniaus energija“, o kiti... 22. Pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-818/2007 buvo sprendžiamas... 23. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į... 24. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Valstybinė kainų ir... 25. Nurodo, jog 2011 m. liepos 15 d. teismo nutartyje teismas nustatė, kad... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 30. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskirajame skunde nesutinka su... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiam... 32. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį,... 33. Kita vertus, pažymėtina, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos... 34. Manytina, jog toks reguliavimas siejamas su tuo, kad atskirųjų skundų... 35. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas... 36. Nurodytu klausimu pažymėtina, jog ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kad... 37. Pažymėtina, jog ABTĮ eksplicitiškai nenumato, kad teismo nutartis... 38. Priešingai vertinti nurodytos situacijos dėl Vilniaus apygardos... 39. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 3 dalis numato, kad... 40. Grįsdamas savo poziciją pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad... 41. Vertindama nurodytą aspektą teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš tiesų... 42. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 43. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pareiškėjas argumentus dėl... 44. Atsižvelgusi į priimtą teismo procesinį sprendimą ir jame išdėstytą... 45. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti... 49. Nutartis neskundžiama....