Byla e2-1605-947/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys E. S., AB „Kauno energija“, UAB „Lomenita“, J. J., Juozas A. T., Laimutis J. R. V., A. K., S. K., J. S., B. G. B., L. R., E. Š., A. K. P

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė, sekretoriaujant Kamilei Trainei, dalyvaujant atsakovės DNSB „Instituto 14“ atstovui ir trečiajam asmeniui Juozui A. T., trečiajam asmeniui E. S.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei DNSB „Instituto 14“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys E. S., AB „Kauno energija“, UAB „Lomenita“, J. J., Juozas A. T., Laimutis J. R. V., A. K., S. K., J. S., B. G. B., L. R., E. Š., A. K. P..

3Teismas

Nustatė

4I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

5

    1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 1228,15 Eur turtinės žalos atlyginimą, 23,05 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 1-5). Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovė yra gyvenamojo namo, kuriame 2016 m. birželio 14 d. įvyko vandentiekio avarija, bendrija, netinkamai atlikusi pareigas prižiūrėti namo šildymo sistemos vamzdžius, todėl privalo atlyginti draudimo bendrovei, išmokėjusiai nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turtinę žalą.
  1. Atsakovės, trečiojo asmens E. S. ir kitų trečiųjų asmenų argumentai
    1. Atsakovė ir trečiasis asmuo E. S., esantis atsakovės pusėje, su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį ir teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti (e. b. 1 t., b. l. 76-78, 82-85). Teikdami žodinius paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose), atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo rėmėsi vienoda pozicija, kad daugiabučio namo savininkų bendrija atliko visas pareigas tinkamai, šilumos sistemos inžinerinius tinklus (vamzdyną) prižiūrėjo, be to, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad vamzdynas trūko būtent toje vietoje, už kurios priežiūrą yra atsakinga bendrija.
    2. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ 2017 m. rugsėjo 8 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. 3 t., b. l. 3-7).
    3. Kiti tretieji asmenys UAB „Lomenita“, J. J., J. A. T., L. J. R. V., A. K., S. K., J. S., B. G. B., L. R., E. Š., A. K. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžius informuoti tinkamai. Byla išnagrinėta be neatvykusių trečiųjų asmenų (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys netenkintinas.

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, remdamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui E. S. (trečiajam asmeniui), ieškiniu reikalauja išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovės manymu, už žalą atsakingas asmuo yra daugiabučio namo savininkų bendrija „Instituto 14“. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad 2016 m. birželio 14 d. įvykusi vandentiekio avarija rūsyje, esančiame ( - ), yra laikytina draudžiamuoju įvykiu (CK 6.987 straipsnis). Taip pat šalys nesiginčijo ir dėl draudimo išmokos dydžio

      8(1228,15 Eur). Atsakovė taip pat neginčijo, kad ieškovė subrogacijos pagrindu vietoj draudėjo (E. S.) perėmė draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tačiau šalys byloje iš esmės ginčijosi dėl subjekto, atsakingo už trečiajam asmeniui padarytą žalą. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad atsakingas už žalą asmuo yra atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Instituto 14“, nes neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo šiluminės trasos ir iki avarijos neorganizavo jos remonto (e. b. 1 t., b. l. 2-4). Atsakovė, atsikirsdama į šiuos ieškovės argumentus, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kad tinkamai atliktų savo pareigas dėl gyvenamojo namo bendro naudojimo inžinerinių tinklų priežiūros, be to, ieškovė neįrodė, kad vamzdyno avarija įvyko būtent toje dalyje, už kurią yra atsakinga bendrija.

    2. LR Draudimo įstatymo 98 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ėmėsi veiksmų konstatuoti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Tačiau ieškovė nebuvo aktyvi, aiškindamasi aplinkybes dėl žalos atsiradimo priežasčių ir už žalą atsakingo asmens, pasikliovė kitų asmenų paaiškinimais ir vertinimais (trečiojo asmens AB „Kauno energija“ raštais (e. b. 1 t., b. l. 11-12) (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 21 min. – 24 min.). Atitinkamai ieškovė prisiėmė riziką dėl sunkumų, įrodinėjant ir išieškant žalą iš kalto asmens. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė pirminiuose dokumentuose (2016 m. liepos 8 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašte „Dėl išmokos išieškojimo“) už žalą atsakingu asmeniu nurodė AB „Kauno energija“ (e. b. 1 t., b. l. 11, 17). Gavusi AB „Kauno energija“ 2016 m. spalio 3 d. raštą Nr. 20-3964, ieškovė savo poziciją pakeitė ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo nukreipė į daugiabučio namo, kuriame įvyko vandentiekio avarija, savininkų bendriją.
    3. Kaip jau minėta, ieškovė savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo šiluminės trasos ir iki avarijos neorganizavo jos remonto. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad vandentiekio avarija įvyko būtent toje vandentiekio trasoje, kuri nebepriklauso UAB „Kauno energija“ dispozicijai. Su nurodytais ieškovės argumentais teismas nesutinka ir konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai paneigia tiek ieškovės argumentus, kad atsakovė netinkamai atliko savo, kaip daugiabučio namo savininko bendrijos pareigas, tiek argumentus, kad draudžiamasis įvykis įvyko būtent dėl namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio vamzdyno dalies trūkimo.

9Dėl atsakovės DNSB „Instituto 14“ pareigų apimties

    1. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Šilumos punkto, centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros sutartimi Nr. 20130829/01 atsakovė DNSB „Instituto 14“ ir trečiasis asmuo UAB „Lomenita“ susitarė, kad sutarties vykdytoja UAB „Lomenita“ teiks užsakovei (atsakovei) gyvenamojo namo, esančio ( - ), šilumos punkto, centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros paslaugas, o užsakovė už šias teikiamas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka (e. b. 1 t., b. l. 96-99). Sutartimi trečiasis asmuo (be kitų pareigų) įsipareigojo: kartą per savaitę atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto įrenginių priežiūrą (3.1 punktas); atlikti centrinio šildymo sistemos praplovimo darbus, hidraulinį išbandymą, paruošti sistemą šildymo sezonui (3.7 punktas); atlikti profilaktinę apžiūrą (3.9 punktas). Pažymėtina, kad sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad jeigu atliekant aptarnavimą išryškėtų neatidėliotina būtinybė atlikti kapitalinius remonto darbus, siekiant užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą pastatui, šie darbai turėtų būti apmokėti už atskirą užmokestį. Pabrėžtina, kad atsakovė DNSB „Instituto 14“ nuo sutarties įsigaliojimo 2013 m. rugpjūčio mėn. nebuvo informuota, kad namo šildymo sistema (vamzdynas) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šilumos punkto priežiūros sutartis nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki pat draudžiamojo įvykio buvo vykdoma sklandžiai (e. b. 1 t., b. l. 100-102). Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“, kurios viena iš veiklos sričių yra šilumos energijos gamyba bei tiekimas, neteikė informacijos nei bendrijai, nei šilumos punktą aptarnavusiais UAB „Lomenita“ apie netinkamą inžinerinių įrenginių priežiūrą gyvenamajame name, hidrauliniai bandymai 2013 m., 2014 m., 2015 m. vyko sklandžiai, faktų apie patalpų užliejimą anksčiau nebuvo užfiksuota (e. b. 1 t., b. l. 100-102, e. b. 3 t., b. l. 6, 8-18, e. b. 4 t., 2-18). Darytina išvada, kad atsakovė neturėjo duomenų, kad namo šildymo sistema turi trūkumų, dėl ko kiltų pareiga atitinkamai informuoti butų savininkus priimti reikiamus sprendimus namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos remonto klausimu. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus apie namo bendrijos neteisėta neveikimą.
    2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.) numatė, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Remiantis šia teisės norma, konstatuotina, kad atsakovė, ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad namo šildymo sistemos (tame tarpe ir vamzdynų) priežiūra būtų vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus. Pabrėžtina, kad tiek namo gyventojai, tiek gyvenamojo namo bendrija nėra kompetentingi atlikti šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse nurodytus darbus, jiems tokia pareiga nėra nustatyta nei teisės aktais, nei sutartimi. Šiuos darbus atlieka atestuoti ir tam tikslui paskirti darbuotojai. Dėl šios priežasties atsakovė pagal šilumos ūkį reglamentuojančius teisės aktus 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Šilumos punkto, centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros sutartį su šias specifines paslaugas teikiančia bendrove „Lomenita“, turinčia tam specialiai atestuotus darbuotojus (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 13 punktas, 31-32 punktai, 282 punktas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. balandžio 16 d.). Bylos nagrinėjimo metu aplinkybes apie tai, kad šilumos sistemos priežiūrą sklandžiai vykdė DNSB „Instituto 14“ samdyta UAB „Lomenita“ patvirtino trečiasis asmuo E. S., liudytoja J. S., liudytojas A. U. (UAB „Lomenita“ darbų vykdytojas) (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 11 min., 1 val. 19 min. – 21 min., 1 val. 37 min.). Remiantis išdėstytais motyvais, nurodytais teisės aktais, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai).

10Dėl vamzdyno įtrūkimo vietos

    1. Ieškovei, teigiančiai, kad trūkęs vamzdis buvo atsakovės dispozicijoje, kyla pareiga įrodyti šias aplinkybes (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šioje byloje šalims buvo apsunkintas įrodymų rinkimo ir pateikimo procesas, kadangi iš karto po draudiminio įvykio buvo imtasi vandentiekio avarijos padarinių šalinimo, atliekant žemės kasimo ir dalies vamzdyno keitimo darbus. Neišvengiamai šioje byloje šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus įrodinėjo netiesioginiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad tokiais atvejais prielaidų darymas yra neišvengiamas. Tokiu atveju yra svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y., kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010, 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
    2. Įrodymų vertinimas šioje dalyje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).
    3. Teismas daro išvadą, kad iš trečiojo asmens AB „Kauno energija“ fotonuotraukos (e. b. 3 t., b. l. 174) nėra galimybės spręsti vamzdžio trūkimo vietos ir kurio asmens dispozicijoje ši vieta yra. Be to, trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovas teismo posėdyje teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad tiksli vamzdžio trūkimo vieta iki šiol nėra nustatyta, atliekant hidraulinius bandymus, trūkimai įvyko dvejose vietose (e. b. 3 t., b. l. 157) (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. – 7 min., 11 min.). Abejones dėl aplinkybės, kad vamzdis trūko būtent bendraturčių nuosavybės teise priklausančio vamzdyno dalyje sustiprina faktas, kad visus remonto darbus, atstatant vamzdyną į gyvenamąją namą, esantį ( - ), savo lėšomis atliko AB „Kauno energija“ (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min.) (e. b. 3 t., b. l. 157). Trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovo išsakytas argumentas, kad patalpos, kuriose įvyko draudiminis įvykis, neatitiko visų šilumos punktui keliamų techninių reikalavimų nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl žalos kilimo priežasčių, nes tokia aplinkybė yra svarbi tik nustatinėjant žalos dydį. Kaip jau minėta, tarp šalių ginčo dėl žalos dydžio šioje byloje nebuvo. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ieškovė taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad būtent atsakovės dispozicijoje esančiame vamzdyne dėl vamzdyno prastos būklės įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo sugadintas trečiojo asmens E. S. turtas.

11Dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) bendraturčių pareigų

    1. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat padarius išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vamzdyno avarija įvyko būtent toje šildymo sistemos dalyje, dėl kurios yra atsakingi namo gyventojai (bendraturčiai) ar namo bendrija, papildomai pasisakytina dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) bendraturčių pareigų apimties. Pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis būtų įrodžiusi, kad vamzdyno avarija įvyko būtent sprogus vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams, atsakovė DNSB „Instituto 14“ nebūtų atsakinga už kilusią žalą. Byloje atsakovei įrodžius, kad ji ėmėsi visų būtinų priemonių, siekiant tinkamai organizuoti gyvenamojo namo šildymo sistemos priežiūrą, jai nebūtų galima taikyti civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl daikto (vamzdyno), kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (butų savininkams). Pabrėžtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip pirmiau nurodyta, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų (toliau – DNSB) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, įskaitant pastato šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus. Daugiabučio namo savininkų bendrija, kaip ir šiuo atveju, yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji DNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Ieškovė byloje rėmėsi aplinkybe, kad vamzdynas buvo senas, susidėvėjęs, todėl hidraulinių bandymų metu sprogo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas (namo bendrijos primininkas) patvirtino, kad vamzdynai nebuvo nauji. Su trečiuoju asmeniu UAB „Lomenita“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytoje sutartyje (9.5 punktas) taip pat buvo užfiksuota, kad „garantinis centrinio šildymo tiekimo sistemos vamzdyno terminas yra negaliojantis“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo butų savininkams yra žinomos (turi būti žinomos) aplinkybės apie namo vamzdyno būklę, todėl sprendimus bendru sutarimu dėl šio bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) remonto, keitimo ir pan. priima būtent bendraturčiai, o ne namo bendrija. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tik butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šių bendraturčių pareigų, kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei šilumos punkto techninę priežiūrą pagal sutartį vykdanti UAB „Lomenita“.
    2. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovai teikė paaiškinimus, kad atsiradusi žala yra galimai sąlygota vamzdyno, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, defekto. Ieškovė laikėsi tokios pačios pozicijos. Jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad žala yra sąlygota daikto defekto (inžinerine įranga yra bendra dalinė visų bendrasavininkių nuosavybė), tai atsiradusią žalą pagal įstatymą turėtų atlyginti turto savininkas. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakomybės subjektu tokiu atveju būtų tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. VšĮ Utenos apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1272/2001). Šioje byloje teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, įvykdė jam tenkančią pareigą išaiškinti šalims teisę pakeisti šalį tinkamu atsakovu, siūlė ieškovei svartyti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tikslinti ieškinį tuo pagrindu. Tačiau ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjos, nesutiko dėl šalies pakeitimo (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 31 min. – 37 min.) (CPK 45 straipsnis). Ieškovė šiuo klausimu pasisakė, kad pasirinko, jos manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipė savo reikalavimą. Taigi ieškovei išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo, teismas toliau nagrinėjo bylą iš esmės pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą.
    3. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės. Atsakovė šioje byloje nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl nesvarstomas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
    1. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (31,66 Eur) iš ieškovės priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

14atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ieškinį atsakovei DNSB „Instituto 14“ (j. a. k. 160435346) dėl turtinės žalos priteisimo.

15Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 31,66 Eur (trisdešimt vieną eurą 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai