Byla 2A-557-372/2015
Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo arba pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-66-446/2015 pagal E. K. ieškinį atsakovei R. K., išvadą teikianti institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas E. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė sumažinti 2014-06-06 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą E. K. išlaikymo sūnums M. K. ir E. K. dydį ir priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės po 250 Lt periodinių išmokų. Ieškovas nurodė, kad minėtu sprendimu iš jo vaikų išlaikymui buvo priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaikų poreikiai ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Lyginant su 2014-06-06, kuomet buvo priteistas išlaikymas vaikams, dabar ieškovo turtinė padėtis žymiai pakito. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo 6 mėnesiai. Per tą laikotarpį pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, žymiai sumažėjo jo gaunamos pajamos. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jo nuolatinis darbas buvo vežti prekes į Rusiją. Prasidėjus Ukrainos-Rusijos krizei, sumažėjo kelionių skaičius, dažnai darbo nebūna, dėl to sumažėjo gaunamos pajamos. Jis turi pareigą iki 2016-01-01 sumokėti buvusiai sutuoktinei 10000 Lt už santuokos metu įgyto turto dalį. Jis yra sumokėjęs 4000 Lt iš savo santaupų. Šiuo metu santaupų nebeturi ir jam per sunku kas mėnesį mokėti vaikų išlaikymui po 400 Lt. Pajamos yra tik gaunamas atlyginimas, sudarantis vidutiniškai apie 1200 Lt per mėnesį. Sumokėjus išlaikymą, jam pačiam lieka tik 400 Lt. Šių pinigų jam neužtenka net minimalių poreikių patenkinimui. Ieškovas nurodo, kad jis vaikų išlaikymui gali skirti tik po 250 Lt kiekvienam. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pablogėjimas. Tai patvirtina teismui pateikti faktiniai duomenys.

5A. R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Išvadą teikianti institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo pateiktoje išvadoje siūlo netenkinti E. K. reikalavimo ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą. Ieškovo siūlomas 250 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai per mažas. Vaikai gyvena motinai R. K. priklausančiame 2 -jų kambarių bute, jiems sudarytos geros sąlygos ugdytis, vystytis ir pailsėti. M. K. mokosi Kelmės rajono V. V. Š. vidurinės mokyklos penktoje klasėje. Mokslas sekasi gerai, vaikas papildomai lanko sporto būrelį. E. K. mokosi toje pačioje mokykloje 10 klasėje. Papildomai lanko sporto būrelį. Baigęs mokyklą, tikisi mokytis ir įsigyti specialybę VšĮ Kelmės profesinio rengimo centre. Vaikai nurodo, kad su tėvu bendrauja dažnai telefonu. Grįžęs iš komandiruotės, tėvas duoda vaikams pinigų, M. nupirko mobilųjį telefoną, E. – akinius, kurie jam būtini. Vaikai dažnai lankosi pas močiutę (tėvo motiną), kuri nuperka dovanų, saldumynų. Atsakovė nurodė, kad gyvena kartu su veda bendrą ūkį su R. J.. Ji negauna jokių socialinių pašalpų, pragyvenimui užsidirba dirbdama įvairius darbus. Ji nurodo, kad ieškovo siūlomos 250 Lt kiekvienam iš vaikų jų išlaikymui neužteks. Išvadą teikianti institucija mano, kad vaikų išlaikymui reikalinga minimalios mėnesinės algos suma kiekvienam iš jų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo valstybei priteisė 5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad šalys santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jie sulauks pilnametystės mokėti periodines išmokas – po 400 Lt kiekviena vaikui. Teismas darė išvadą, kad šalys gera valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, ieškovas turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindo sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą, arba vaikų poreikių sumažinimą. Ieškinys byloje yra pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi. Šį ieškinį ieškovas grindė savo pajamų sumažėjimu ir sveikatos pablogėjimu. Teismas sprendė, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo darbingumo sumažėjimą, teisme jis nurodė, kad iki šiol jis yra darbingas, dirbantis, nėra socialiai remtinas. Jis dirba ir iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 1100-1300 Lt kas mėnesį. Įrodymų, kad ieškovas siekia susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali to padaryti, nepateikta. Laikinas nedarbingumas, kuris ieškovo teigimu nustatytas dėl nugaros skausmų, negali būti pripažintas esmine turtinės padėties pablogėjimo aplinkybe, suteikiančia teisę vaikų tėvui nusišalinti nuo vaikų išlaikymo. Šalių sutarta suma, kuri buvo priteista, nesudaro pusės minimalios sumos kaip orientacinio dydžio. Nėra duomenų, kad atsakovė blogai rūpinasi vaikais. Jos turtinė padėtis taip pat sunki, tačiau vaikai gyvena kartu su ja, būtent jai tenka kasdienio rūpinimosi našta, kad vaikai būtų pamaitinti, aprengti, vaikams susirgus, jai tenka jais rūpintis. Atsakovė atsakinga už tinkamos namų aplinkos sukūrimą ir sąlygų augti ir mokytis vaikams sudarymą, kas reikalauja ne tik didesnių, nei vaikų tėvui, dvasinių sąnaudų, bet ir finansinių išlaidų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo padėties pablogėjimą per 6 mėnesius, kai buvo nutraukta santuoka.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10Ieškovas E. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo : 1. Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 72,41 EUR iki kiekvieno vaiko pilnametystės, atsakovei naudojant priteistą išlaikymą uzufrukto teise; 2. Pripažinus, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės, perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; 3.Nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

11Apelianto argumentai yra tokie:

121. Teismas, nesumažindamas periodinių išmokų, mokėtinų nepilnamečiams vaikams dydžio, nesivadovavo išlaikymo dydžio proporcingumo ieškovo turtinei padėčiai principu, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų visų įrodymų kontekste, neatsižvelgė į ieškovo patiriamas išlaidas ir jo paties galimybę save išsilaikyti. Jis nurodo, kad turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, kuriame gyvena, todėl negali pardavinėti ir gauti pajamų. Nuo 2015 m. sausio ieškovo darbo užmokestis žymiai sumažėjo. Ieškovas turi įsipareigojimų kreditoriams, todėl neturi finansinės galimybės teikti vaikams teismo priteistą išlaikymą. Ieškovas nurodo, kad jis vaikams teikia pagalbą ir pinigais, ir natūra – perka batus, drabužius ir kitus vaikams reikalingus daiktus. Atsakovė nesirūpina vaikais, naudoja jų pinigus ne pagal paskirtį, pažeisdama uzufruktą. Teismas turėjo išsireikalauti ar įpareigoti šalis pateikti duomenis apie šalių piniginių lėšų balansą. Be tokių reikšmingų duomenų galima išvada, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, teismas darė išvadas, grindžiamas nepakankamais ir vienpusiškais duomenimis.

132. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl vaikų poreikių sumažėjimo ar dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas neturi elementarių teisinių žinių, jo išsilavinimas specialusis, nežino, kokius įrodymus reikia teikti ir kokie iš jų gali būti svarbūs ir bylai reikšmingi, teismas turėjo ieškovui pasiūlyti bylą vesti per advokatą bei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kad būtų pateikti įrodymai. To nepadaręs, teismas pažeidė CPK 161 straipsnio reikalavimus.

143. Teismui teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis po Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė. Teismui nebuvo pateiktas prašymas apklausti nepilnamečius vaikus, tinkamai užtikrinant jų apklausą.

15Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Teismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

19Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

20Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. prieš VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, prašydamas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nenurodo jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprašo nauja apimtimi pakartotinai ištirti įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21Dėl apeliacinio skundo reikalavimų apimties

22Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo vieno iš reikalavimų, apeliantas prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 72,41 EUR iki kiekvieno vaiko pilnametystės, atsakovei naudojant priteistą išlaikymą uzufrukto teise. Tokio reikalavimo nebuvo nurodyta ieškinyje, jo nevertino pirmosios instancijos teismas savo sprendime kaip tinkamai suformuluotą atskirą reikalavimą. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantui neužkertamas kelias pateikti naują ieškinį, ginčijant minėtą teismo sprendimą.

23Dėl vaikų išlaikymui skirtos sumos dydžio

24Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos, arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

25Byloje nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (15-17 b.l .). Šiuo sprendimu E. K. įsipareigojo vaikams M. K. ( a. k. ( - ) ir E. K. (a k. ( - ) skirti išlaikymą iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam. Pateikdamas ieškinį, apeliantas nurodo, kad po sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis žymiai pablogėjo – jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o dėl Ukrainos - Rusijos krizės dažnai nebūna darbo. Tačiau iš teismui pateiktos Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog apelianto darbo užmokestis nepasikeitė (nesumažėjo) nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. iki ieškinio pateikimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (11 b. l.). Tai, kad apeliantas turi finansinių įsipareigojimų buvusiai sutuoktinei, negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį vaikams. Įvertintina ir tai, kad vaikai auga, išlaidos jų išlaikymui ne mažėja, o didėja. Tuo tarpu teismui nepateikta jokių įrodymų, kad apelianto turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo. Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad iki teismui pateikiant ieškinį 2014-11-14, apelianto darbo užmokestis nesumažėjo (50 b. l.). Šeimos bylose teismas yra aktyvus, ypač vaikų interesų gynybos pozicijoje. Teismas išreikalavo iš Sodros Pažymą apie asmens įmokas už 2014-01-01 – 2015-05-31 laikotarpį, iš kurių matyti, kad apelianto gautas darbo užmokestis iki 2015-01-01 iš esmės nesumažėjo (74-75 b. l.). Tik 2015-01-01 atlyginimas buvo mažesnis, tačiau tuo metu apeliantas sirgo. Prie apeliacinio skundo pateikti apelianto įsipareigojimus Ūkio banko lizingui, „Swedbank“, AB patvirtinantys įrodymai (51-52 b. l.) savaime neįrodo, kad tuo pablogėjo apelianto turtinė padėtis. Įmokų sumos yra nedidelės, o už paimtus kreditus apeliantas savo poreikiams įsigijo prekes ar paslaugas.

26Dėl teismo pareigos užtikrinti apelianto atstovavimą

27Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis ar trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 161 straipsnis). Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, apeliantas pakankamai aiškiai sugebėjo paaiškinti esmines savo reikalavimų aplinkybes. Teismas jam neuždavinėjo jokių klausimų, kurie būtų jam nesuprantami ar provokuojantys, o baigiant parengiamąjį posėdį, teismas paklausė šalių, ar jos pateikė visus įrodymus, ar galima bylą nagrinėti iš esmės, ar reikia posėdį atidėti. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad nagrinėjant bylą, šalys nesuprato ginčo esmės, kadangi posėdis vyko labai ramiai ir korektiškai. Ieškinį ruošė teisininkas, todėl teisiniai klausimai išdėstyti tinkamai. Abi šalys teismo posėdyje aiškino faktines ginčo aplinkybes, o ne teisinius santykius. Teismas buvo pakankamai aktyvus ir abiejų šalių atžvilgiu klausimai buvo teikiami aiškūs ir suprantami. Apelianto motyvas, kad teismas nepasiūlė apeliantui bylą vesti per advokatą, kuris būtų užtikrinęs įrodymų pateikimą, yra nepagrįstas. Kaip matyti, prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo įrodymus, kuriuos teismas priėmė. Apeliacinį skundą ruošė advokatas, kuris pateikė įrodymus dėl apelianto įsipareigojimų kredito įstaigoms. Jokių kitų įrodymų pateikta nebuvo. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad apeliantas pateikė absoliučiai visus įrodymus, kuriuos norėjo pateikti teismui ir kuriuos teismas įvertino.

28Kaip matyti iš pateikto ieškinio, apeliantas savo prašymą sumažinti išlaikymo sumą grindė tuo, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir dėl tos priežasties jis nebegali mokėti vaikams po 400 Lt. Teismo posėdyje apeliantas papildomai pasakė, kad pablogėjo jo sveikata, jis 2 savaites gydosi ir gauna nedarbingumo pažymėjimą. Teismas šį argumentą įvertino, tačiau neturėjo jokio pagrindo analizuoti tai, ar teisingai atsakovė uzufrukto teise naudojo lėšas, ar tinkamai perka daiktus vaikams. Tai yra visiškai atskiro reikalavimo pagrindas, nes ieškiniu apeliantas siekė sumažinti išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 250 Lt dėl pablogėjusios jo turtinės padėties. Tuo tarpu baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, jis nurodė, kad įsipareigoja mokėti po 250 Lt atsakovei, o už likusius pinigus pats pirks vaikams drabužius ar kitus jiems būtinus daiktus. Darytina išvada, kad apeliantas siekia mokėti išlaikymą ne tik pinigais, bet ir vaikams skirtais drabužiais, daiktais. Tokiu atveju tampa nebeaišku, kam apeliantas iš viso reiškė ieškinį, jei jis ketina teikti išlaikymą vaikams pinigais ir jų poreikių tenkinančiais daiktais.

29Dėl įrodymų vertinimo

30Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

31Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

32Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas darė išvadas, grindžiamas nepakankamais ir vienpusiškais duomenimis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai rėmėsi paties apelianto pateiktais įrodymais. Atsakovė iš viso nepateikė jokių įrodymų, išskyrus jos paaiškinimą teismo posėdyje. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Išvadą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kurioje siūlė teismui atmesti apelianto ieškinį (26-27 b. l.). Teikdamas ieškinį, apeliantas konsultavosi su specializuota teisinių paslaugų bendrove (šeimos teisiniai santykiai) UAB „Tikroji turto kaina“ skyrybų centras. Būtent ši bendrovė paruošė ieškinį, padėjo apeliantui surinkti įrodymus. Tokiu atveju darytina išvada, kad apeliantas pateikė visus įrodymus, kurių pagrindu teismas ir padarė išvadas.

33Apelianto teiginys, kad teismui nebuvo pateiktas prašymas apklausti nepilnamečius vaikus, atmestinas. Pagal pateiktą ieškinį, apeliantas remiasi ta aplinkybe, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Vaikai negali tinkamai įvertinti tėvo turtinės padėties, todėl jų apklausa teismo posėdyje būtų neinformatyvi, perteklinė ir vaikus traumuojanti. Su vaikais bendravo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl teismas turėjo galimybę vertinti skyriaus pateiktą išvadą.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

35Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas E. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė sumažinti 2014-06-06... 5. A. R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. Išvadą teikianti institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 10. Ieškovas E. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo : 1. Panaikinti... 11. Apelianto argumentai yra tokie:... 12. 1. Teismas, nesumažindamas periodinių išmokų, mokėtinų nepilnamečiams... 13. 2. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų... 14. 3. Teismui teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo turtinė... 15. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Teismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 19. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 21. Dėl apeliacinio skundo reikalavimų apimties... 22. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo vieno iš reikalavimų, apeliantas... 23. Dėl vaikų išlaikymui skirtos sumos dydžio... 24. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti... 25. Byloje nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d.... 26. Dėl teismo pareigos užtikrinti apelianto atstovavimą... 27. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis... 28. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, apeliantas savo prašymą sumažinti... 29. Dėl įrodymų vertinimo... 30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 31. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 32. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas darė išvadas, grindžiamas... 33. Apelianto teiginys, kad teismui nebuvo pateiktas prašymas apklausti... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti...