Byla 2A-352-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams M. D. K., advokatui Laurynui Biekšai, atsakovei E. D. T., atsakovės atstovui advokatui Dainiui Urbonavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei E. D. T.,

Nustatė

2Ieškovė R. K. 2008-11-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę E. D. T. pašalinti sienelės ir laiptų dalį, esančią jai priklausančiame žemės sklype, pašalinti per arti žemės sklypų ribos esančius gyvatvorę, krūmą, slyvą ir obelį. Nurodė, kad 2006-07-25 buvo atlikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 24, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir besiribojančio su atsakovei priklausančiu žemės sklypu Nr. 23, kadastriniai matavimai. Atsakovė sutiko su kadastrinių matavimų nustatytomis jai priklausančio žemės sklypo ribomis, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Kadangi jai priklausančiame žemės sklype yra atsakovei priklausančios sienelės ir laiptų dalis, šie objektai trukdo pastatyti sienelę žemės sklypui išlyginti ir aptverti tvorą, atsakovė turi pašalinti šiuos objektus. Be to, atsakovė jos (ieškovės) žemės sklypo pietų – pietvakarių pusėje yra pasodinusi medžių ir krūmų pažeisdama Sodininkų bendrijos įstatymo nustatytus reikalaujamus atstumus, t. y. slyva pasodinta 0-20 cm, obelis - 80 cm, apie 2 m gyvatvorė – 0-60 cm atstumu iki žemės sklypų ribos, krūmai – ant žemės sklypų ribos.

3Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. įpareigojo atsakovę pašalinti sienelės ir laiptų dalį, esančią ieškovei priklausančiame žemės sklype Nr. 24, atsakovei priklausančiame žemės sklype Nr. 23 pašalinti 2 m gyvatvorę, kuri pasodinta 60 cm, slyvą, kuri pasodinta 20 cm, obelį, kuri pasodinta 80 cm atstumu iki ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), krūmus, pasodintus ant atsakovei ir ieškovei priklausančių žemės sklypų ribos per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovės 127 Lt žyminio mokesčio, 1400 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 238 Lt už antstolės darbą, 200 Lt riboms nustatyti, valstybei – 8,15 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 24 ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 23, esantys sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), ribojasi. Ieškovės atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais sutiko sodininkų bendrijos pirmininkas, kaimynai J. Š. ir atsakovė E. D. T., yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas, įvertinęs antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2009-07-09 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, padarė išvadą, jog ieškovės nurodyti žemės sklypo riboženkliai 1 ir 4 atitinka faktinę padėtį ir 2006-07-25 žemės sklypo plane pažymėtus riboženklius. Teismas, vadovaudamasis ginčo teisinių santykių metu galiojusiu Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str., atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė neneigė, kad ieškinyje nurodytus augalus ji sodino, kad atsakovei priklauso betonuotos sienelės ir laiptų dalis, įvertinęs aplinkybę, jog byloje nebuvo pateiktas ieškovės (ankstesnio ieškovei priklausančio žemės sklypo savininko) rašytinis sutikimas, leidžiantis atsakovei sodinti augalus arčiau nustatytos ribos bei ant sklypų ribos, padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises, todėl tenkino ieškinį. Teismas manė, jog net tuo atveju, jei, kaip nurodė atsakovė, buvo gautas žodinis sutikimas, tai nepanaikino atsakovės pareigos gauti dabartinio žemės sklypo savininko (ieškovės) raštišką sutikimą, kurį numato įstatymai.

4Atsakovė E. D. T. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti jai iš ieškovės R. K. žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pradinį ieškinį už ieškovę pasirašė jos motina M. D. K. pagal 2008-09-15 įgaliojimą, tačiau nepateikė teismui duomenų, jog M. D. K. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Dėl to ieškovės R. K. atstovė M. D. K. neturėjo teisės pareikšti ieškinį už ieškovę, tačiau teismas, pažeisdamas imperatyvų CPK 137 str. 2 d. 8 p. reikalavimą, 2008-12-02 rezoliucija ieškinį priėmė. Siekdamas ištaisyti savo klaidą teismas 2009-02-11 parengiamajame teismo posėdyje priėmė nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau terminą trūkumams pašalinti pratęsė, nors pagal CPK 293 str. 3 d. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. Nors 2009-03-02 buvo pateiktas patikslintas ieškinys, pasirašytas advokato padėjėjos E. Samuchovaitės, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo, tačiau neišsprendus pradinio ieškinio teisėtumo klausimo nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko pakeitimo ar „tikslinimo“ klausimas negalėjo būti svarstomas. Advokato padėjėja E. Samuchovaitė neturėjo teisės pareikšti ir pasirašyti ieškinio, nes pateiktoje 2009-02-17 atstovavimo sutartyje nebuvo atskirai aptartos CPK 59 str. 2 d. numatytos teisės. Be to, patikslintame ieškinyje nurodyta data yra 2008-11-25, kai atstovavimo sutartis su advokato padėjėja sudaryta 2009-02-17. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neįvertino to, kad buvo nusižengta žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintoms Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėms, nes riboženkliai nebuvo pastatyti, todėl ji negalėjo laiku pastebėti ir įvertinti kadastrinių matavimų teisingumo. Tai, kad riboženkliai nebuvo įrengti iki 2009-07-09, patvirtina žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuris parengtas pagal tas pačias 2006-07-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotas koordinates. 2006-07-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra neteisėtas, kadangi jis surašytas neįrengus riboženklių, dėl padarytos šiame akte klaidos ieškovės sklypo riba pagal grafines koordinates pasislinko į jos sklypą. Ji paaiškino teismui, kad sienelė ir laiptų dalis įrengta 1993-1994 metais, jokių ginčų dėl to su ankstesniu savininku nėra buvę, o teismas nepagrįstai atsisakė priimti sodininkų bendrijos pirmininko 2009-08-22 pažymą, patvirtinančią šias aplinkybes. Teismas turėjo įvertinti, jog ji be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, pasiūlyti pasirūpinti jai atstovavimu ir atidėti bylos nagrinėjimą.

5Ieškovė R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinį pagal įgaliojimą pasirašiusi jos motina M. D. K. nežinojo nei apie 2008-12-02 teismo rezoliuciją, nei apie 2009-02-11 parengiamąjį teismo posėdį, o gavusi nutartį, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nurodytus trūkumus pašalino, pateikė patikslintą ieškinį, kurį pasirašė advokato padėjėja E. Samuchovaitė, pradinio ieškinio surašymo data liko nurodyta ir tikslinant ieškinį. Dėl to teismo procesiniai sprendimai atitiko CPK 115, 137, 138 str. reikalavimus, šalinant trūkumus buvo pateikta atstovavimo sutartis, patvirtinanti, kad ieškovė bus atstovaujama ir advokato padėjėjos, visi kiti įgaliojimai buvo suteikti ieškovės motinai, todėl atsakovės argumentai dėl teisės pareikšti ieškinį, dėl ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo, trūkumų šalinimo yra nepagrįsti. Atstovavimo sutartyje buvo numatyti advokato padėjėjos įgaliojimai, todėl patikslintą ieškinį ieškovės atstovė pasirašė turėdama ieškovės įgaliojimą. Šios bylos esmė yra ne riba tarp sklypų Nr. 23 ir Nr. 24, o kliūtys, priklausančios atsakovei ir patenkančios į jai priklausantį žemės sklypą, arba esančios per arti žemės sklypų ribos. Atliekant jai priklausančio žemės sklypo Nr. 24 kadastrinius matavimus ir formuojant žemės sklypą, suformuoto žemės sklypo plotas atitiko generaliniame plane numatytus žemės sklypo ploto duomenis, žemės sklypo ribos buvo paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitiko teisės aktų reikalavimus. Tai, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, patvirtino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, kadastrinių matavimų metu žemės sklypų ribos negalėjo būti keičiamos, joks teisės aktas nesuteikia teisės kadastrinius matavimus atliekančiam asmeniui keisti žemės sklypo ribų atliekant kadastrinius matavimus. Nepagrįstas yra atsakovės teiginys, kad ji negalėjo laiku pastebėti ir įvertinti kadastrinių matavimų teisingumo, nes nebuvo pastatyti riboženkliai, kadangi atsakovė dalyvavo atliekant jai priklausančio žemės sklypo Nr. 24 kadastrinius matavimus ir pastabų neturėjo, o pasirašydama atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 23 plane, jog sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2008-08-18 atsakovei priklausančio žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, tuo pačiu dar kartą patvirtino sutinkanti su ribos tarp sklypų Nr. 23 ir Nr. 24 nustatymo teisingumu. Taip pat nepagrįstas atsakovės teiginys, kad dėl įvykusios klaidos surašant 2006-07-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą neįrengus riboženklių ieškovės sklypo riba pagal grafines koordinates pasislinko į atsakovės žemės sklypą, nes klaidų tvarkant kadastrinius dokumentus padaryta nebuvo, iš žemės sklypų koordinačių matyti, jog žemės sklypai yra greta. Kadangi byla buvo nagrinėjama trijuose teismo posėdžiuose, suvokdama, jog negali savęs tinkamai atstovauti, atsakovė galėjo atsivesti advokatą. Teismas buvo nurodęs atsakovei apie galimybę pasirūpinti atstovu.

6Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; ir kt.). Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovės teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus, nagrinėti bylą naujais aspektais.

8Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad žemės sklypas Nr. 24, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei R. K. 2004-09-23 dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinius matavimus atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai” 2006-07-25, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad kadastriniai matavimai įregistruoti 2008-06-06 (b. l. 8-12). Iš bylos duomenų matyti, jog anksčiau ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 24 nuosavybės teise priklausė P. R. K.. Ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 24 ribojasi su atsakovei E. D. T. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 23 (b. l. 29). Atsakovė E. D. T. nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 24 įgijo 1995-04-03 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir pagal 2007-11-28 paveldėjimo teisės liudijimą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus 1994-10-10. UAB „Geovista“ 2008-08-18 surašė atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 23 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Nustatant atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, dalyvavo atsakovė, P. P. Š., sodininkų bendrijos pirmininkas A. D., nurodyta, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype atlikti kadastriniai matavimai, sklypo ribos nekeistos (b. l. 30-31). Šis aktas Nekilnojamjo turto registre nėra įregistruotas. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2006-07-25 atliko ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 24 ribų paženklinimą, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Nustatant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, dalyvavo ieškovė, sodininkų bendrijos pirmininkas A. D., P. J. Š., 2006-08-17 šį aktą pasirašė atsakovė E. D. T.. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 10-11). Ieškovė registruotais laiškais 2008-09-06 kreipėsi į atsakovę ir sodininkų bendrijos pirmininką A. D. su prašymais pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo sienelę ir laiptus, priklausančius atsakovei, taip pat atsakovės padarytus pažeidimus pietvakarinėje ieškovės sklypo pusėje: atsakovės namas pastatytas mažesniu nei 2 m atstumu nuo sklypų ribos, kai kurie vaismedžiai pasodinti 25-80 cm iki ribos, gyvatvorė ir kiti augalai susodinti prie sklypo ribos, nesilaikant numatytų atstumų, yra apie 2 m aukščio, kiti krūmai/augalai pasodinti ant sklypų ribos ir/arba ieškovės sklypo teritorijoje (b. l. 19-22). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas 2008-09-20 pažymoje nurodė, kad sienelė ir laiptai yra atsakovei E. D. T. nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype Nr. 23, atsakovės namas pastatytas pagal patvirtintą projektą sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nurodytoje vietoje, vietoje ieškovės prašyme nurodytų vaismedžių buvo rasta nugenėta obelis, kuri nesudaro žymaus pavėsio R. K. žemė sklype, pavėsį sudaro R. K. žemės sklype esantis avarinės būklės ir keliantis grėsmę statinys, vakarinę sklypo Nr. 24 pusę nuo sklypo Nr. 23 teritorijos skiria tvarkingai nugenėta gyvatvorė, pasodinta 2003 m., sutikus 24 sklypo savininkui – bendrijos nariui P. R. K., tai neprieštarauja sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, o R. K. nurodyti krūmai/augalai yra gėlės, kurios nėra kliūtis susitvarkyti prie ribos su sklypu Nr. 23 (b. l. 42).

9Ieškovė R. K. 2008-11-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę E. D. T. pašalinti sienelės ir laiptų dalį, esančią jai (ieškovei) priklausančiame žemės sklype, pašalinti per arti žemės sklypų ribos esančius gyvatvorę, krūmą, slyvą ir obelį, kadangi dalis laiptų ir sienelė yra jai priklausančiame žemės sklype Nr. 24, slyva pasodinta 0-20 cm, obelis - 80 cm, apie 2 m gyvatvorė – 0-60 cm atstumu iki žemės sklypų ribos, krūmai – ant žemės sklypų ribos. Reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis ieškovė grindė CK 4.37 str. numatančiu nuosavybės teisės sąvoką, CK 4.98 str., numatančiu, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taip pat ieškinio reikalavimai grindžiami Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p., 5 d. Sodininkų bendrijų įstatymas (priimtas 2003-12-18, įsigaliojo nuo 2004-01-07). Ieškovės nurodomos įstatymo 6 str. 4, 5 d. nebuvo keičiamos. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui. To paties straipsnio 5 d. numato, kad medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Sodo sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodinami laikantis šių reikalavimų: aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (1 p); žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos (2 p.); krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (3 p.); sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams. Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui (4 p.). Ieškovė savo reikalavimus grindė antstolės I. Beliačic 2009-04-15 faktinių aplinkybių protokolu, kuriuo konstatuota, kad 23 sklypo medeliai pasodinti 35 cm, slyva - 7 cm, dekoratyvinis medis – 24 cm, medeliai – 11 cm obelis – 75 cm, statybinės medžiagos sukrautos – 107 cm nuo sklypo Nr. 24 ribos, laiptų dalis ir sienelė 42 cm įsikiša į 24 sklypo savininkų žemės valdą, sklypo Nr. 23 namas stovi 190 cm atstumu nuo sklypo Nr. 24 ribos, sklypui Nr. 24 priklausančios statybinės medžiagos sukrautos 306 cm nuo sklypo Nr. 23 ribos, taip pat nustatyta, kad nupjautas sklypo Nr. 24 riboženklis (b. l. 63-68).

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad laiptai buvo pastatyti 1993-1994 metais, jie jau buvo, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai, taip pat ir sienelė yra sumūryta jos sklype, dėl gyvatvorės ir gudobelės sodinimo ji buvo žodžiu sutarusi su buvusiu žemės sklypo savininku R. P. K.. Obelis nuo sklypų ribos yra apie 2 m, jokia šaka ieškovės sklypo nesiekia ir pavėsio nesudaro, slyvą nupjovė, o jos kamieną naudoja vietoje kuolo gyvatvorei (b. l. 75). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad gyvatvorę ji pasodino 2003 m. pavasarį, suderinus ir sutikus sklypo Nr. 24 savininkui R. P. K., ieškovės nurodyti krūmai yra gėlės, kurioms nužydėjus stiebai yra pašalinami, slyva yra nupjauta, o likusi kamieno dalis negali trukdyti ieškovei susitvarkyti sklypo, obels šakos, kurios augo į sklypų Nr. 23 ir Nr. 24 pusę (ribą), yra nugenėtos (b. l. 27). Atsakovė paaiškino, kad ribos tarp jos ir ieškovės sklypų nėra tokios, kokios yra plane, sklypo matavimai yra pakeisti, kodėl pakeisti – nežinoma, net sklypo forma pakeista (b. l. 94). Atsakovė sutiko su žemės sklypo tašku prie kūdros, bet nurodė, kad jos eina truputį žemiau nei ieškovės, o kitas taškas yra prie mūrinės sienelės, sumūrytos prie sodo kelio (b. l. 75).

11Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktu antstolės I. Beliačic 2009-04-15 faktinių aplinkybių protokolu, atsakovės pasirašytu ieškovės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuris surašytas 2006-07-25, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtino, jog medžiai, krūmai, gyvatvorė yra sodinti ir laiptų bei sienelės dalis, esanti ieškovei priklausančiame žemės sklype, yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir tuo yra pažeistos ieškovės teisės, todėl ieškovės teisės yra gintinos teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta, neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms išaiškinti yra reikalingi papildomi įrodymai.

12Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendrosiomis normomis (CK 4.37, 4.98 str.), nurodė, kad nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų ir kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, ar atsakovė atlikdama veiksmus, t. y. statydama laiptus ir sienelę, sodindama medžius, krūmus, gyvatvorę, pažeidė ieškovės R. K. nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino atsakovės teiktų atsikirtimų, kuriuose atsakovė nurodė, kad laiptus ir sienelę ji pastatė 1993-1994 metais jai priklausančiame sklype. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės teiktų įrodymų, kad jos pasodinti medžiai, krūmai, gyvatvorė nepažeidžia ieškovės teisių. Vien konstatavimas, kad augalai pasodinti nesilaikant atstumo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie pažeidžia ieškovės teises. Kaip ir gretimame žemės sklype statomi statiniai, taip pat ir sodinami augalai, nesilaikant atstumo, nėra pagrindas konstatuoti, jog pažeidžiamos gretimo savininko teisės, nes turi būti įrodyta, kad tai daro neleistiną neigiamą poveikį žemės sklypui ar žemės sklype esantiems statiniams, nurodoma, kaip yra pažeidžiamos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad medžiai, krūmai, gyvatvorė sudaro žymų pavėsį ieškovės žemės sklype, tačiau tokie įrodymai nepateikti, pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės nenagrinėjo (CPK 178, 265 str.).

13Nustatant ir vertinant, ar atsakovė, statydama laiptus ir sienelę 1993-1994 metais, pažeidė ieškovės nuosavybės teisę, būtina nagrinėti aplinkybes, susijusias su 1993-1994 metais žemės sklypų Nr. 24 ir Nr. 23 buvusiomis ribomis, t. y. ar tuo metu atsakovė pastatė šiuos statinius ne jai priklausančiame žemės sklype, dėl kokių priežasčių sudarant 2006-07-25 ieškovės žemės sklypo planą dalis laiptų ir sienelė pateko į ieškovei priklausantį sklypą, nes atsakovė ieškovės nurodomus veiksmus atliko iki 2006-07-25. Tam, kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės, būtina nustatyti, ar atsakovė minėtus statinius pastatė tuo metu, kai žemės sklypai dar nebuvo privatizuoti ar po privatizavimo, kaip privatizavimo metu buvo išspręstas klausimas dėl atsakovės pastatytų laiptų ir sienelės, dėl kokių priežasčių P. R. K. privatizavo sklypą su atsakovei priklausančiais statiniais, jei privatizavimo metu jo žemės sklypo ribos buvo tokios pat, kaip ir nurodomos 2006-07-25 plane. Byloje nėra pradinių duomenų, kurių pagrindu R. P. K., buvęs sklypo Nr. 24 savininkas, atsakovė privatizavo žemės sklypus, kaip buvo nustatyta riba tarp šių sklypų, pagal kokį žemės sklypo planą žemės sklypą įsigijo ieškovė 2004-09-23. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario P. R. K. sodo sklypo Nr. 23 1994-10-10 schemą, pasirašytą sodo sklypo savininko P. R. K., 1994-11-18 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)“ generalinio plano schemą, bendrijos pirmininko 2009-08-22 patvirtinimo pažymą (b. l. 109, 110, 111). Pažymoje patvirtinama, kad sklypo Nr. 23 dalį (iki sodo namelio ribos) nuo sklypo Nr. 24 skiria 16 cm akmens sienelė, sumūryta seniai, t. y. anksčiau žemės sklypo Nr. 24 ribų nustatymo ir 2006-07-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, parengto UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ surašymo. Privatizavus valstybinę žemę (1994 m.) sodininkų bendrijos nariams pasirašytinai buvo išduoti sodo sklypo planai, patvirtinti sodo sklypo savininko ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko parašais. Sodo sklypo Nr. 24 savininko P. R. K. 1994-10-10 plane nurodyti atstumai: 20 – ilgis viršutinės linijos, skiriančios sodo keliuką ir nurodančios atstumą nuo sklypo Nr. 25 iki sklypo Nr. 23 ribos, 43 – ilgis linijos, skiriančios sklypus Nr. 23 ir 24, 20,10 – ilgis linijos prie kūdros, kuri nurodo atstumą nuo sklypo Nr. 25 iki sklypo Nr. 23 ribos. Šie plano parametrai yra nurodyti ir 1994-11-18 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane. 2006-07-25 ieškovės žemės sklypo plane nurodyti parametrai yra skirtingi, t. y. nei viena kraštinė neatitinka minėtame sklypo plane nurodytos kraštinės. Šioje byloje yra svarbi aplinkybė, ar sudarant 2006-07-25 ieškovės žemės sklypo planą ir nurodant sklypo kraštinių ilgį, sklypo konfigūraciją nebuvo pakeista sklypo riba, skirianti ginčo sklypus, ar planuose nurodyti neatitikimai yra atsiradę dėl to, kad 2006-07-25 planas sudarytas naudojant patobulėjusius žemės matavimo prietaisus. Tam, kad būtų nustatytos šios aplinkybės, byloje turi būti surinkti įrodymai, susiję su žemės sklypų privatizavimu. Taip pat tam, kad būtų išaiškintos ir nustatytos šios aplinkybės, yra reikalingos specialiosios žinios geodezijos srityje. Pažymėtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad ji yra padavusi pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2006-07-25 ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2006-07-25 jos žemės sklypo planą, atstatyti jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal 1994-11-18 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinį planą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl augalų pašalinimo yra svarbios aplinkybės, kokios buvo sklypų ribos, kai ieškovė šiuos augalus sodino.

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi ieškinį pasirašė ne pati ieškovė R. K., bet jos motina M. D. K. pagal 2008-09-15 įgaliojimą, kuri neturėjo teisės pareikšti ieškinį už ieškovę, tačiau teismas, pažeisdamas imperatyvų CPK 137 str. 2 d. 8 p. reikalavimą 2008-12-02 rezoliucija ieškinį priėmė, 2009-02-11 parengiamajame teismo posėdyje priėmė nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, terminą trūkumams pašalinti pratęsė, nors pagal CPK 293 str. 3 d. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. Be to, teismas neišsprendė pradinio ieškinio teisėtumo klausimo, todėl nepagrįstai išnagrinėjo 2009-03-02 patikslintą ieškinį, pasirašytą advokato padėjėjos E. Samuchovaitės. Advokato padėjėja E. Samuchovaitė taip pat neturėjo teisės pareikšti ir pasirašyti ieškinio, nes pateiktoje 2009-02-17 atstovavimo sutartyje nebuvo atskirai aptartos CPK 59 str. 2 d. numatytos teisės, patikslintame ieškinyje nurodyta data yra 2008-11-25, kai atstovavimo sutartis su advokato padėjėja sudaryta 2009-02-17. Dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių byla nenutrauktina ar nepaliktinas nenagrinėtas ieškinys, nes tam nėra teisinio pagrindo.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad pradinį ieškinį pasirašė ieškovės R. K. atstovė - motina M. D. K. pagal 2008-09-15 įgaliojimą. Šiuo įgaliojimu ieškovė įgaliojo M. D. K. būti jos atstove visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, valstybinėse ir/ar privačiose įmonėse įstaigose ir organizacijose, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus, rašyti ieškovės vardu pareiškimus, prašymus, sumokėti reikiamus mokesčius ir/ar rinkliavas (b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas 2008-12-02 ieškinį priėmė, iškėlė civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismo 2009-02-11 nutartimi ieškovei R. K. buvo nustatytas terminas iki 2009-02-26 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. kad ieškovė pateiktų M. D. K. aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinantį diplomą arba kitus tinkamą atstovavimą patvirtinančius dokumentus, kadangi su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys M. D. K. teisę atstovauti teisme pagal CPK 56 str. (b. l. 47). Ieškovei terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas pirmosios instancijos teismo 2009-02-27 nutartimi (b. l. 51). Ieškovė per pirmosios instancijos teismo pratęstą terminą pateikė patikslintą ieškinį, kurį pasirašė advokato padėjėja E. Samuchovaitė pagal 2009-02-17 atstovavimo sutartį (b. l. 56). Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokato padėjėjai E. Samuchovaitei pavedama atstovauti R. K. interesams Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-396-636/2009 pagal ieškinį „Dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis“. Iš pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad tai yra išrašas iš ieškovės ir advokato padėjėjos sudarytos atstovavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė. Tai padarė pagrįstai, nes ieškinio trūkumas buvo pašalintas, t. y. ieškinį pasirašė advokato padėjėja, kuri teisę ieškovei atstovauti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė 2009-02-17 ieškovės ir advokato padėjėjos sudarytą atstovavimo sutartį, kuria advokato padėjėjai buvo suteikta teisė pasirašyti ieškinį. Ieškinio trūkumai buvo pašalinti 2009-03-02, paduodant tinkamai pasirašytą ieškinį (b. l. 51-55). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. 2 d.).

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai