Byla 2A-2050-260/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-65-571/2012 pagal ieškovo UAB „Intractus“ ieškinį dėl iškeldinimo atsakovei D. K., tretiesiems asmenims antstoliui A. A., AB DNB bankas, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui bei atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui AB DnB NORD bankui, tretiesiems asmenims antstoliui A. A., Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, UAB „Intractus“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Intractus“ ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę D. K. (buvusi pavardė – Š.) iš ieškovui priklausančio nuosavybės teise gyvenamojo namo, esančio ( - ), Marijampolėje.

5Atsakovė D. K. priešieškiniu prašė pripažinti 2002-10-16 Kreditavimo sutarties ir 2005-09-14 Papildomo susitarimo Nr.1 dėl 2002-10-16 Kreditavimo sutarties Nr.141 sąlygų pakeitimo nutraukimą neteisėtu, pripažinti negaliojančiu 2010-04-23 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.0023/09/01516, patvirtintą 2010-05-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, pagal kurį žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ), Marijampolėje, perduoti išieškotojui AB DNB bankui, taikyti restituciją grąžinant nekilnojamąjį turtą atsakovei. Nurodė, kad 2002-10-16 AB DNB bankas ir atsakovė D. Š. pasirašė Kreditavimo sutartį Nr.141, kurios pagrindu buvo suteiktas 284 400 Lt kreditas, Papildomu susitarimu Nr.1 padidinat šią sumą 220 000 Lt su kintama metine palūkanų norma terminui iki 2027-07-20. Prievolių įvykdomo užtikrinimui atsakovė AB DnB NORD bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą žemės sklypas, gyvenamą namą su priklausiniais, esančius ( - ), Marijampolėje. Atsakovė D. K. prisiimtų bankui įsipareigojimų nevykdė, todėl bankas 2008-08-05 raštu 30.58.17/2332 įspėjo atsakovę dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir susidariusios skolos, o 2008-08-18 nutraukė kreditavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti skolą. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nutartį ir nepardavus įkeisto turto iš varžytynių, 2010-04-23 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0023/09/01516, turtas buvo perduotas išieškotojui AB DnB NORD bankui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu (b.l. 130-136, t.III) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas 2011 m. birželio 15 d. protokoline nutartimi ieškovo AB DNB banko prašymu ieškovą pakeitė į UAB „Intractus“, o AB DNB banką laikė trečiuoju asmeniu, o pagal atsakovės D. K. priešieškinį UAB „Intractus“ laikė trečiuoju asmeniu. Teismas nustatė, kad 2002-10-16 tarp buvusio AB DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas DNB bankas) ir atsakovės D. Š. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr.141, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 284 400 Lt kreditas. Vėliau buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr.1 ir kredito suma padidinta 220 000 Lt. Kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo terminas nustatytas iki 2027-07-20. Atsakovės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys ( - ), Marijampolėje. Atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas 2008-08-05 raštu Nr. 30.58.17/2332 įspėjo atsakovę dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir susidariusios skolos, o 2008-08-18 nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo dėl įkeistų daiktų areštavimo. 2008-09-18 Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), Marijampolė, 2009-05-12 Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi nuspręsta turtą priverstinai parduoti iš varžytynių. 2010-04-23 Turto perdavimo išieškotojui aktu antstolis A. A. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ), Marijampolėje, perdavė išieškotojui AB DnB NORD bankui. Nors atsakovė teigė, kad ji nėra gavusi nei vieno jai banko siųsto rašto bei nėra gavusi ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarčių, teismas nustatė, kad atsakovės D. K. buvimo vietai tapus nežinomai, kreditoriaus prašymu ir lėšomis apie hipotekos veiksmų ir nutarčių priėmimą atsakovei D. K. buvo pranešta tinkamai, t.y. nutartis paskelbiant vietiniame ir respublikiniame laikraštyje. Teismo nuomone, atsakovei D. K. nevykdant pareigos informuoti banką apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, bankas pranešimus dėl skolos padengimo bei sutarties nutraukimo pagrįstai siuntė paskutiniu žinomu adresu. Teismas padarė išvadą, kad apie susidariusią skolą ir banko reikalavimus ją sumokėti atsakovė D. K. žinojo 2008 metų pradžioje, nes 2008-02-26 raštu pati kreipėsi į DnB NORD banką dėl nesumokėto kredito ir jau nurodė, kad veda derybas su Medicinos banku (b.l. 63, t.II). Atliekant vykdymo veiksmus, procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami tiek atsakovės deklaruotu adresu ( - ), Mažeikiai, tiek turto buvimo vietos adresu ( - ), Marijampolė, tačiau grįžo neįteikti, todėl 2009-09-03 bankas kreipėsi dėl kuratoriaus paskyrimo vykdymo procese. Po kuratoriaus paskyrimo, 2010-01-12; 2010-03-09 vyko varžytinės, tačiau, abejoms varžytinėms neįvykus ir bankui išreiškus sutikimą perimti neparduotą iš antrųjų varžytinių turtą natūra, 2010-04-23 Turtas perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0023/09/01516, buvo perduotas ieškovui. Šis turto perdavimo aktas 2010-05-17 patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Iš atsakovės D. K. atsiliepimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų teismas nustatė, kad atsakovė D. K. nuo 2009 metų gyvena Klaipėdoje, ( - ), kur nuomojasi su dukra butą. Nepilnametei sudarytos geros gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad atsakovė su nepilnamete dukra nebegyvena ( - ), Marijampolėje, nepilnametė jos dukra Marijampolės savivaldybėje nesimoko, hipotekiniam kreditoriui paskola nėra mokama 4 metai, kreditorius negali pilnai disponuoti jam įkeistu turtu, sprendė, jog ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Teismas atsakovės priešieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas padarė išvadą, jog AB DnB NORD bankas dėl skolos refinansavimo trikdžių nedarė. AB DnB NORD bankas 2007-11-21 gavęs prašymą iš AB banko “Snoras“ dėl reikalavimo perleidimo teikė visus reikiamus dokumentus bankui bei derino leidimą su UAB “Investicijų ir verslo garantijos“ bei gavęs sutikimą 2008-01-16 išsiuntė sutarčių projektus AB bankui „Snoras“. Atsakovės įmonė iki 2008-01-20 turėjo kredito dengimui pervesti ne mažiau kaip 200 000 Lt, tačiau ši sąlyga iš atsakovės pusės nebuvo įvykdyta. Iš 2011-12-27 banko „Snoras“ rašto teismas padarė išvadą, kad paskolos, suteiktos DnB NORD banke atsakovei D. K. (D. Š.) ir UAB “Autodraugas“, nebuvo refinansuotos, nes nepakako užstato šių paskolų grąžinimui užtikrinti bei šeimos gaunamų pajamų (b.l.138-143, t.II). Todėl AB DnB NORD bankas nevaržė atsakovės noro dėl skolos refinansavimo, tačiau bankas „Snoras“ pats nesutiko refinansuoti paskolą dėl jam svarių priežasčių. Atsakovė su prašymu dėl refinansavimo kreipėsi ir į Medicinos banką, apie ką žinojo ir AB DnB NORD bankas, tačiau ir tam jokių trikdžių nedarė. Vedant derybas su banku „Snoras“, Medicinos banku Kreditavimo sutartis su atsakove dar nebuvo nutraukta, todėl atsakovei jokių teisinių pasekmių kilti tuo metu negalėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė D. K. žinojo apie savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bankui, tačiau viską paliko tekėti savaimine eiga, nesidomėjo įkeistu turtu, pakeitė gyvenamąją vietą neinformavo apie tai banko.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu (b.l. 1-13, t.IV) atsakovė D. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, arba panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

  1. Teismo sprendime nenurodyti teisiniai motyvai, t.y. įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Nustačius faktines aplinkybes, teismas teisiškai privalėjo kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, nurodydamas jiems taikytinas teisės normas, t.y. privalėjo remtis konkrečiomis materialiosios teisės normomis. Kadangi nėra jokios teisinės sprendimo motyvacijos ir dėl to bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl 2012 m. birželio 11 d. teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
  2. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei, jos atstovei ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Šiuo atveju buvo įstatyme nurodytų sąlygų visuma, todėl atsižvelgdamas į šalies prašymą, į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad apeliantė silpnesnė ginčo teisinių santykių šalis, ekonomiškai silpnesnė šalis, teismas privalėjo tenkinti jos prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą.
  3. Teismas patenkino ieškovo AB DNB banko prašymą pakeisti jį tinkamu ieškovu UAB „Intractus“, nors šiam prašymui prieštaravo atsakovė. Ieškovas nepateikė motyvuoto prašymo keisti ieškovą, nepagrindė šio prašymo, nepateikė jokių įrodymų apie jam nuosavybės teisės perėjimą. Toks šalies pakeitimas buvo neteisėtas, nes neaišku kokiu pagrindu UAB „Intractus“ tapo ginčo turto savininku, byloje nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai.
  4. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią bylos nagrinėjime dalyvauti atsakovei ir jos atstovei, todėl pažeidė rungimosi principą, pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai. Šioje byloje nebuvo išreikalauti pagrindiniai rašytiniai įrodymai, tie įrodymai, kurių ne kartą prašė apeliantė, be to, nebuvo apklausta liudytoja O. K., kurią apeliantė nurodė parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovė neturėjo galimybės teikti žodinius paaiškinimus.
  5. Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teisėja V. G. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes teisėja dalyvauja paskolos santykiuose su kitais bankais, t.y. teisėja ir jos sutuoktinis yra gavę kreditus iš kelių komercinių bankų, todėl tai laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisėjo šališkumu. Todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių esminio sutarties pažeidimo buvimą, ir tai, kad dėl banko tyčinių veiksmų atsakovė prarado galimybę persikredituoti į kitą banką. Teismas neišreikalavo įrodymų iš AB DNB banko, kuriais remiantis atsakovė tikslintų savo reikalavimus, apskaičiuotų nuostolius. Įrodymus – D. Š. (K.) ir UAB „Autodraugas“ kredito bylas galėjo pateikti tik bankas, nes tik jis formuoja ir saugoja kreditų bylas. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios D. Š. (K.) žodine forma, o taip pat 2012 m. sausio 18 d. teikė prašymą, nurodydama, kad banko skyriai ir vadybininkai administruoja kreditus pagal griežtai banko nustatytą tvarką ir priimami tik rašytiniai sprendimai kredito gavėjo atžvilgiu, kurie yra kaupiami kredito byloje ir ypač tai aktualu, kai kredito valdymas perduodamas Specialiųjų aktyvų departamentui (SAD). Atsižvelgiant į tai, kad bankas slepia informaciją, nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, atsakovė pakartotinai teismo prašė išreikalauti iš ieškovo AB DNB banko D. Š. (K.) ir UAB „Autodraugas“ kredito bylas. Tik šie įrodymai galėjo paneigti arba patvirtinti banko nurodytas aplinkybes, t.y., kad bankas nutraukė sutartį teisėtai ar neteisėtai, kad bankas turėjo pagrindo nesutikti perleisti reikalavimo teises AB bankui „Snoras“, kokiu pagrindu nesutiko perleisti reikalavimo teises. Be to, tik kredito byloje esančių dokumentų pagrindu atsakovė galėjo įrodinėti banko neteisėtus veiksmus, padarytos jai žalos dydį. Tačiau teismas šių įrodymų neišreikalavo, tokiu būdu pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumo principą. Būtent dėl minėtų aplinkybių 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje pasisakė, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad informacija pateikta AB DNB banko 2012 m. sausio 15 d. rašte civilinėje byloje Nr. 2-65-571/2012, jog D. Š. (K.) prie nemokių klientų priskirta 2008 m. sausio mėn. prieštarauja AB bankas „Snoras“ nurodytiems duomenims, kadangi pastarasis buvo informuotas anksčiau, kad D. Š. (K.) perduota į SAD. Teismo nuomone, esant tokiems prieštaravimams yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnį (bylos Nr.165.8.30-89/2012). Atsižvelgiant tik į banko argumentus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad AB DNB bankas nevaržė atsakovės noro dėl skolos refinansavimo, tačiau AB bankas „Snoras“ pats nesutiko refinansuoti paskolą dėl jam svarbių priežasčių. Priešingai, šią išvadą paneigia byloje pateikti AB banko „Snoras“ raštai. Atsakovė nurodė, kad jau 2007 m. spalio mėnesį raštu kreipėsi į AB DNB banką, prašydama leisti AB bankui „Snoras“ refinansuoti (perleisti reikalavimo teises) pagal 2007 m. sausio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0800-2007-2 (pakeista 2007 m. rugpjūčio 7 d. susitarimu Nr. K-0800-2007-2/1), pagal 2002 m. spalio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 141 (pakeista 2005 m. rugsėjo 14 d. papildomu susitarimu Nr. 1), pagal 2006 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 329. AB DNB banko darbuotojai, priėmę pareiškimą, informavo apeliantę, jog šis klausimas bus išspręstas per kelias savaites, tiesiogiai suderinus su AB bankas „Snoras“. Tačiau ieškovas šio klausimo nesprendė, prašymas banke paprasčiausiai dingo. 2007 m. lapkričio mėnesį D. Š. ( K.) pakartotinai kreipėsi į AB DNB banką, taip pat ir AB bankas „Snoras“ 2007 m. lapkričio 21 d. pateikė AB DNB bankui prašymą dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo prašė banko sutikimo perleisti AB bankui „Snoras“ reikalavimo teises pagal nurodytas kreditavimo sutartis bei visas reikalavimo teises į papildomas užtikrinimo priemones. 2007 m. lapkričio 22 d. Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus vadovas V.P. T. AB bankui „Snoras“ pateikė atsakymą (Nr. 759) dėl paskolų padengimo, kuriame nemotyvuotai nurodė, kad nesutinka perleisti reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartis su UAB „Autodraugas“ ir D. Š. (K,). Iš šio ieškovo rašto akivaizdžiai matyti, kad bankas dirbtinai trukdė apeliantei tinkamai atsiskaityti su banku (kredito davėju), reikalavimo perleidimo kitam kreditoriui būdu. 2007 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. N00015-07 AB bankas „Snoras“ pakartotinai kreipėsi į AB DNB banko Marijampolės aptarnavimo skyrių su prašymu svarstyti galimybę perleisti anksčiau nurodytas reikalavimo teises. Ieškovas į šį prašymą atsakė žodžiu, nurodant, kad reikia kreiptis į AB DNB banko SAD, kuris ir spręs minėtą klausimą. Šie duomenys atsispindi 2008 m. vasario 20 d. AB bankas „Snoras“ rašte dėl reikalavimo teisės perėmimo. Pagal ieškovo pateiktus duomenis - 2007 m. spalio, lapkričio mėnesiais, derybų dėl paskolų refinansavimo metu, atsakovė nebuvo kredito gavėjui pradelsusi mokėti pagal visas kredito sutartis, laiku ir tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Todėl nebuvo jokio pagrindo kreditų valdymą perduoti SAD. Šiuo atveju yra labai svarbus pats faktas, kad kreditų valdymas buvo perduotas SAD, o taip pat kokiom aplinkybėm ir kada tai buvo padaryta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, tik pažymėjo, kad atsakovę perkėlus į SAD, tai yra įtraukus į nemokių klientų sąrašą „niekas nenori nemokių klientų“ nepagrįstas, nes bankas AB DNB dėl skolos refinansavimo trikdžių nedarė. Kreditų valdymo perdavimas SAD reiškia, kad kredito gavėjas – skolininkas yra nemokus klientas, o jo paskolos - rizikingos, vadinasi su tokiu klientu nenori bendradarbiauti jokia komercinė įstaiga ir juolab bankas, be to, nuo to momento kredito davėjas pradeda vykdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, atsisako bet kokio bendradarbiavimo su kredito gavėju. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditų valdymas SAD buvo perduotas jau 2007 m. lapkričio mėnesį, nors tuo metu nebuvo jokių pradelstų mokėjimų. 2007 m. lapkričio mėnesį, vykstant deryboms dėl paskolos refinansavimo su AB banku „Snoras“, AB DNB banko Marijampolės skyriaus kreditų vadovė B. G. pasiteiravo atsakovės ar ji sutinka mokėti 12 000 Lt dydžio baudą dėl anksčiau termino nutrauktų kreditavimo sutarčių, nes tuo metu AB DNB bankas jau buvo paskaičiavęs D. Š. (K.) likusios kredito sumos 2007 m. lapkričio mėn. dydį bei susidariusį įsiskolinimą, kurį sudarė bauda dėl anksčiau laiko nutrauktų kreditavimo sutarčių (t.y. perėjimo į kitą banką). D. Š. (K.) dėl grąžintinos sumos dydžio informavo vadybininkė O. K.. Visi šie nurodyti duomenys aiškiai atsispindi D. Š. (K.) kredito byloje, kurios pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš ieškovo AB DNB banko. Taip pat AB DNB bankas, reikalaujant atsakovei, 2008 m. vasario 1 d. pateikė raštą (Nr. 16(163)-125), aiškindamas kokius veiksmus atliko, kad nurodyti kreditai būtų perduoti AB bankui „Snoras“, tačiau iš AB banko „Snoras“ pateiktų raštų akivaizdu, kad AB DNB bankas šių veiksmų neatliko. Pavyzdžiui, AB DNB bankas nurodo, kad 2008 m. sausio 16 d. išsiuntė sutarčių projektus AB bankui „Snoras“, kad informavo tiek AB banką „Snoras“, tiek UAB „Autodraugas“ telefonu, kad iki 2008 m. sausio 20 d. turi būti kredito dengimui pervesta ne mažiau kaip 200 000 Lt priešingu atveju AB DNB bankas į reikalavimo perleidimo sutartį turės įrašyti punktą, kad UAB „Autodraugas“ ir AB bankas „Snoras“ yra žinoma, kad nėra įvykdyta viena iš pagrindinių UAB „Investicijų ir verslo garantijos" sąlygų; kad nuo 2008 m. sausio 24 d. skambinta ir rašyta AB bankui „Snoras“ su prašymais, kokia padėtis su reikalavimo perleidimo sutartimis. Tačiau iš 2008 m. vasario 20 d. AB bankas „Snoras“ rašto matyti, kad AB DNB bankas nei į vieną AB bankas „Snoras“ raštą negavo atsakymo, o AB DNB SAD pateikė tik du reikalavimo perleidimo sutarčių projektus, nors buvo prašoma perleisti reikalavimo teises pagal keturias sutartis. Taip pat ieškovas AB DNB informavo AB banką „Snoras“, kad UAB „Autodraugas“ privalo iki 2008 m. sausio 20 d. įvykdyti dalinį paskolos grąžinimą 200 000 Lt. Informacija dėl privalomo dalinio paskolos grąžinimo suklaidino AB banką „Snoras“, nes ir pats AB DNB bankas savo 2008 m. vasario 1 d. rašte nurodė, kad 2008 m. sausio 16 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ neprieštaravo dėl reikalavimo teisės perleidimo, gautas tam leidimas. Apie tai, kad toks leidimas gautas AB bankas „Snoras“ nebuvo informuotas. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą klaidingą informaciją AB bankas „Snoras“ nutarė atidėti reikalavimo perėmimo veiksmus.
  7. Ieškovas AB DNB bankas, neperleidęs reikalavimo teisės (nerefinansavęs paskolos) kitam bankui, nesant realiam atsakovės įsiskolinimui, paskolos valdymą perdavė į SAD, todėl nepagrįstai, nesant esminio sutarties pažeidimo, vienašališkai nutraukė sutartį, tyčia prisidėjo prie prievolės neįvykdymo. AB DNB bankas nepagrįstai atsisakė perleisti reikalavimo teises AB bankui „Snoras“, tokiu būdu dirbtinai sudaręs sąlygas atsirasti įsiskolinimui, ko pasėkoje neteisėtai nutraukė sutartis su D. Š. (K.), bei tokiu būdu sužlugdė jos verslą ir perėmė visą jos nekilnojamąjį turtą. D. K. prievolių pagal kreditavimo sutartį neįvykdymo kaltė tenka išimtinai kredito davėjui. Bankas, nepagrįstai nesutikdamas leisti persikredituoti, neveikė taip, jog būtų įvykdytos kreditavimo sutartyje nustatytos atsakovės pareigos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų. Pirmosios instancijos teismas nesprendė banko kaltės klausimo, nepasisakė dėl 2002 m. spalio 16 d. Kreditavimo sutarties Nr.141 nutraukimo neteisėtumo, netikrino esminio sutarties pažeidimo fakto tikrumo ir tai, ar jis galėjo būti laikomas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. Be to sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, todėl teismas sutarties sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus turėjo įvertinti ex officio. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl kreditavimo sutarčių nutraukimai turi būti pripažinti neteisėti, pažeidžiantys vartotojo teises, ir taikytina restitucija. Pripažinus kreditavimo sutartį nutraukta neteisėtai, kaip išvestinis sandoris, turi būti pripažintas negaliojančiu ir 2010 m. balandžio 23 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0023/09/01516, patvirtintas 2010 m. gegužės 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, pagal kurį žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Marijampolėje, ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais, esantis ( - ), Marijampolėje, perduoti išieškotojui AB DNB bankui.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 23-29, t.IV) ieškovas UAB „Intractus“ ir trečiasis asmuo ir atsakovas pagal priešieškinį AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės neatvykimu į teismo posėdį. Aplinkybės, t.y. atsakovės atstovės advokatės J. Usonytės užimtumas kitose bylose, o taip pat jos užimtumas dėl asmeninių priežasčių, kuriomis rėmėsi D. K., prašydama atidėti bylos nagrinėjimą, nesudarė teismui pagrindo atidėti 2012-05-22 posėdžio. Taip pat nebuvo jokių procesinių kliūčių ir procesinių pažeidimų nagrinėti bylą nedalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, kadangi byloje buvo pateikti šio trečiojo asmens atsiliepimai į ieškinį ir priešieškinį, taip pat prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovės teiginiai, susiję su neteisėtu šalies pakeitimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovas į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašo nuorašą apie nuosavybės teisių įregistravimą UAB „Intractus“ vardu. O atsakovės sutikimo dėl šio UAB „Intractus“ pareikšto prašymo nereikėjo. Atmestini ir atsakovės teiginiai dėl teisėjos Vilmos Gadiškienės šališkumo. Teisėja nėra susaistyta kokiais nors sutartiniais įsipareigojimais su AB DNB banku, o atsakovės prielaidos apie teisėjos galimybes „ateityje persikredituoti, gauti lengvatinį kreditą, gauti kitą kreditą ar pakeisti kredito sąlygas“ yra nepagrįstos.

11Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė konkrečių teisinių argumentų, iš byloje esančių šalių ir jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatytos teismo faktinės aplinkybės patvirtina, kad priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas. Teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais. Nesutikdami su atsakovės teiginiais, ieškovas UAB „Intractus“ ir trečiasis asmuo ir atsakovas pagal priešieškinį AB DNB bankas tvirtina, kad bankas į bylą pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius esminį sutarties pažeidimą, o taip pat rašytinius paaiškinimus bei su tuo susijusius rašytinius įrodymus, nurodančius atsakovės „neperkreditavimo“ priežastis kituose bankuose. Pirmosios instancijos teismas tenkino eilę atsakovės prašymų, įpareigojančių banką į bylą pateikti vienus ar kitus dokumentus. Remiantis CK 6.217 str. 5 d., bankas Kreditavimo sutartį su atsakove D. K. (Š.) nutraukė teisėtai, t.y. esant vienašaliams šioje sutartyje numatytiems Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindams. Pagal Kreditavimo sutartį atsakovė, kaip kredito gavėja, įsipareigojo Kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti kredito, palūkanų įmokas, delspinigius. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str.). CK 6.881 str. l d. nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. 2005-09-14 Papildomo susitarimo Nr. 1 (Papildomas susitarimas), kuriuo buvo iš dalies pakeistos Kreditavimo sutarties Nr. 141 sąlygos, 32 punkte numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį esant sutarties nutraukimo pagrindams, t.y. tuo atveju, jei kredito gavėjas, šiuo atveju atsakovė, Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Taip pat, Papildomo susitarimo 37 punktu šalys susitarė, kad tiek sutartyje, tiek LR teisės aktų nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad Kreditavimo sutarties sąlygos nebuvo tinkamai vykdomos, savo priešieškinyje pripažįsta ir pati atsakovė, nurodydama, kad pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas. 2008-08-05 įspėjamasis raštas Nr. 30.58.17/2332, esantis byloje, siųstas atsakovei, patvirtina, kad įsipareigojimai tinkamai nebuvo vykdomi nuo 2008 metų. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Sutarčių prievoliniuose santykiuose galioja taisyklės, kad asmuo, įsipareigojęs pateikti tam tikrą įvykdymą, yra atsakingas už to įvykdymo pateikimą kreditoriui sutartyse numatytomis sąlygomis, jei neįrodo aplinkybių, kurios šalina jo atsakomybę, t.y. skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.63 str., 6.248 str. 1 d.). Bankas Kreditavimo sutartį su atsakove D. Š. nutraukė teisėtai ir pagrįstai būtent dėl to, kad atsakovė ilgą laiką sistemingai iš esmės pažeidinėjo Kreditavimo sutartį - nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito, palūkanų įmokų. Nėra jokios banko kaltės dėl netinkamo D. Š. kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai, kad atsakovė kreipėsi į banką dėl galimybės „perkredituoti Kreditavimo sutartį“ nereiškia, kad bankas privalėjo sutikti su visais skolininkės reikalavimais. „Perkredituoti Kreditavimo sutartį“, darant skolininkui išlygas ir atitinkamai paneigiant kreditoriaus interesus, yra banko teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga. AB bankas „Snoras“ pageidavo perimti reikalavimo teises, kylančias pagal Kreditavimo sutartį su užtikrinimo priemonėmis (kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė bankui buvo įkeistas Nekilnojamasis turtas), todėl AB DNB bankas kreipėsi į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir Būsto paskolų draudimą dėl sutikimo perleisti reikalavimo teises, o taip pat pradėjo derinti reikalavimo teisių perleidimo sąlygas. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007-12-29 raštu Nr. (5.5)-01-403 informavo, kad yra neįvykdyta viena esminė sąlyga, t.y. nesumokėtas 200 000 Lt PVM paskolų dengimui. Tuo pagrindu AB bankas „Snoras“ atsisakė perimti reikalavimo teises, tačiau oficialaus atsisakymo rašto AB DNB bankas negavo. AB DNB bankas nesudarė jokių kliūčių refinansuoti atsakovės ir banko sudarytą Kredito sutartį.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14Teisėjų kolegija dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei ieškovo atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų sprendžia taip: Dėl teismo sprendimo motyvų nebuvimo

15Apeliantė teigia, kad teismo sprendime nenurodyti teisiniai motyvai, t.y. įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Kadangi nėra jokios teisinės sprendimo motyvacijos ir dėl to bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl 2012 m. birželio 11 d. teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

16Atvejai, kada apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra griežtai reglamentuoti įstatymo. CPK 327 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas tai gali padaryti tik tada, kai nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai bei kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dar byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai byla dėl padarytų procesinių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).

17Atsakovė nurodo, kad, jos nuomone dėl teisinio nemotyvavimo teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas ir byla perduota nagrinėti iš naujo CPK 329 str. 1 d. nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka, kad apskųstasis sprendimas nėra tinkamai teisiškai motyvuotas, jame nenurodytos teisės normos, kuriomis teismas rėmėsi išspręsdamas bylą, tačiau negali sutikti, kad dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Dėl bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei, jos atstovei bei trečiojo asmens atstovui ir rungimosi principo pažeidimo

18Atsakovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei, jos atstovei ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisingi. Kaip matyti iš 2012 05 22 teismo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė ir jos atstovė advokatė neatvyko į posėdį ne dėl svarbių priežasčių, bylą išnagrinėjo joms nedalyvaujant. Taip vertinti pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, nes pagal CPK 246 straipsnio nuostatas šalies atstovo užimtumas kitose bylose nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Pačios atsakovės neatvykimas į teismo posėdį dėl to, kad posėdyje negali dalyvauti jos atstovė, taip pat nelaikytinas nedalyvavimu posėdyje dėl svarbios priežasties.

19Nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti bylą ir nedalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Ši institucija yra pateikusi atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, taip pat buvo prašiusi bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ( b.l.89, t. I).

20Kadangi atsakovė ir jos atstovė be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, negalima sutikti ir su atsakovės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas užkirto kelią bylos nagrinėjime dalyvauti atsakovei ir jos atstovei, pažeidė rungimosi principą, o taip pat ir atsakovės teisę būti išklausytai. Teismas netrukdė dalyvauti teismo posėdyje atsakovei, o jos nedalyvavimas yra tik pačios laisvas pasirinkimas. Dėl ieškovo AB DNB bankas pakeitimo ieškovu UAB „Intractus“

21Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pasielgė patenkindamas ieškovo AB DNB banko prašymą pakeisti jį tinkamu ieškovu UAB „Intractus“, nes tokiam prašymui prieštaravo atsakovė, nebuvo pateikta įrodymų apie nuosavybės teisės perėjimą.

22Atsikirsdami į tokius apeliantės argumentus ieškovas UAB „Intractus“ ir trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodo, jog tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini, nes ieškovas į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašo nuorašą apie nuosavybės teisių įregistravimą UAB „Intractus“ vardu, o atsakovės sutikimo dėl šio UAB „Intractus“ pareikšto prašymo nereikėjo.

23Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo UAB „Intractus“ ir trečiojo asmens AB DNB banko atsiliepime pareikšta nuomone. Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašų nuorašai (b.l. 178-180) yra tinkami ir pakankami įrodymai apie tai, kad Marijampolėje, ( - ), esantis žemės sklypas ir šiame sklype esantys statiniai, yra nuo 2011 05 05 UAB „Intractus“ nuosavybė. Tad pagal ieškinyje pareikšto reikalavimo pobūdį teismas turėjo pagrindą pakeisti ieškovą. Turto priklausomybę patvirtinantys įrodymai pateikti buvo, o įrodymai apie tai, kaip turto savininku tapo UAB „Intractus“, byloje nagrinėjamu atveju nelaikytini reikšmingais. Atsakovės sutikimas tokiam ieškovo pakeitimui nereikalingas. Buvęs ieškovas AB DNB bankas liko byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu, o pagal atsakovės priešieškinį šio asmens procesinė padėtis nepasikeitė. Dėl teisėjos šališkumo

24Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tokį teiginį ji grindžia ta aplinkybe, jog bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teisėja Vilma Gadiškienė privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes ji dalyvauja paskolos santykiuose su kitais bankais, yra kartu su sutuoktiniu gavusi kreditus iš kelių komercinių bankų, kas laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisėjo šališkumu.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Intractus“ ir trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodo, jog atsakovės teiginiai dėl teisėjos Vilmos Gadiškienės šališkumo yra nepagrįsti. Jų nuomone, teisėja nėra susaistyta kokiais nors sutartiniais įsipareigojimais su AB DNB banku, o atsakovės prielaidos apie teisėjos galimybes „ateityje persikredituoti, gauti lengvatinį kreditą, gauti kitą kreditą ar pakeisti kredito sąlygas“ yra nepagrįstos.

26Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo pripažinti , jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kuris buvo šališkas. Iš byloje pateiktos teisėjos Vilmos Gadiškienės. Privačių interesų deklaracijos matyti, kad ji neturi jokių įsipareigojimų byloje dalyvaujančiam AB DNB bankui. Tai, kad ši teisėja kaip klientė susijusi su kitais bankais, neleidžia spręsti, kad nagrinėjant bylą , kurioje šalimi yra AB DNB bankas, nebuvo nešališka.

27Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. K., remdamasi tais pačiais argumentais, buvo pareiškusi nušalinimą teisėjai Vilmai Gadiškienei be to ir nušalinimą visiems bylą nagrinėjančio Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjams. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, sprendęs pareikšto nušalinimo klausimą, 2012 02 27 nutartimi tuos pačius argumentus dėl teisėjos šališkumo taip pat pripažino nepagrįstais (b.l.56-57, t. III). Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir ieškovės reikalavimų pagrįstumo

28Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė nepagrįstą sprendimą, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių esminio sutarties pažeidimo buvimą, ir tai, kad dėl banko tyčinių veiksmų ji prarado galimybę persikredituoti į kitą banką. Ieškovas AB DNB bankas, neperleidęs reikalavimo teisės (nerefinansavęs paskolos) kitam bankui, nesant realiam atsakovės įsiskolinimui, paskolos valdymą perdavė į SAD, todėl nepagrįstai, nesant esminio sutarties pažeidimo, vienašališkai nutraukė sutartį, tyčia prisidėjo prie prievolės neįvykdymo. AB DNB bankas nepagrįstai atsisakė perleisti reikalavimo teises AB bankui „Snoras“, tokiu būdu dirbtinai sudarė sąlygas atsirasti įsiskolinimui, dėl ko neteisėtai nutraukė sutartis su atsakove, sužlugdė jos verslą ir perėmė visą jos nekilnojamąjį turtą. D. K. prievolių pagal kreditavimo sutartį neįvykdymo kaltė tenka išimtinai kredito davėjui.

29Atsikirsdami į tokius atsakovės teiginius ieškovas UAB „Intractus“ ir trečiasis asmuo ir atsakovas pagal priešieškinį AB DNB bankas nurodė, kad teismas išreikalavo pakankamai įrodymų bylai išnagrinėti, AB DNB bankas vienašališkai nutraukė su atsakove kreditavimo sutartis pagrįstai ir nedarė jokių kliūčių refinansuoti atsakovės ir banko sudarytą kredito sutartį.

30Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo iškeldinti atsakovę D. K. iš ieškovui UAB „Intractus“ priklausančio nuosavybės teise gyvenamojo namo, su priklausiniais, esančiais adresu ( - ), Marijampolė, ir atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų pripažinti 2002-10-16 Kreditavimo sutarties ir 2005-09-14 Papildomo susitarimo Nr.1 dėl 2002-10-16 Kreditavimo sutarties Nr.141 sąlygų pakeitimo nutraukimą neteisėtu, pripažinti negaliojančiu 2010-04-23 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.0023/09/01516, pagal kurį žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ), Marijampolėje, perduoti išieškotojui AB DNB bankui, taikyti restituciją grąžinant nekilnojamąjį turtą atsakovei, pagrįstumo, remdamasi byloje surinktais įrodymais pripažįsta nustatytomis tokias reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes.

312002 m. spalio 16 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 141 AB Lietuvos žemės ūkio bankas (dabar – AB DNB bankas) suteikė atsakovei D. K. lengvatinį 284 000 Lt kreditą, kurį sudarė 108 000 Lt lengvatinis kreditas ir 176 400 Lt komercinis kreditas, gyvenamajam namui su žemės sklypu, esantiems ( - ), Marijampolė, pirkti, šalys susitarė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas: 2027 m. liepos 20 d. (b.l.17-24, t. I).

322005 m. rugsėjo 14 d. papildomu susitarimu Nr. 1 „Dėl 2002-10-16 Kreditavimo sutarties Nr. 141 sąlygų pakeitimo“ šalys susitarė, kad sutartyje nustatyta komercinio kredito dalis padidinama nuo 160 530,12 Lt iki 380 530,12 Lt, papildomai suteikiamo kredito paskirtis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Marijampolė, remontui, kartu nustatydamos, kad galutinis komercinio kredito grąžinimo terminas: 2030 m. rugpjūčio 31 d. (b.l.-16 t. I). Šio susitarimo 32 punkte numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Kreditavimo sutartį, esant sutarties nutraukimo pagrindams, t.y. tuo atveju, jei kredito gavėjas, šiuo atveju atsakovė, Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Taip pat, šio susitarimo 37 punktu šalys susitarė, kad tiek sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.

332005 m. rugsėjo 14 d. papildomu susitarimu Nr. 1 „Dėl 2002-10-16 Kreditavimo sutarties Nr. 141 sąlygų pakeitimo“ šalys patikslino Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones, t.y. susitarė, kad lieka galioti 2002 10 16 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas ( - )) įkeistas nekilnojamas turtas : žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu ( - ), Marijampolė.

34Kaip aiškino atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo AB DNB bankas, atsakovė nevykdė įsipareigojimų bankui grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas pagal 2002 m. spalio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. 141 nuo 2008 metų pradžios. Tai patvirtina ir banko 2008 01 28 bei 2008 07 04 atsakovei ir laiduotojai siųsti raštai, kuriuose nurodoma apie susidariusius pradelstus įsipareigojimus 2008 m. sausio 24 dienai ir 2008 m. 2008 m. liepos 4 dienai ir atsakovė buvo įspėjama, kad bankas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį (b.l. 62 ir 64, t. II). Atsakovei ir toliau nevykdant įsipareigojimų trečiasis asmuo AB DNB bankas 2008 08 05 pranešė atsakovei, kad nutraukia be kitų ir 2002 10 16 Kreditavimo sutartį Nr. 141.

35Teisėjų kolegija vertina, kad trečiasis asmuo AB DNB bankas pagrįstai nutraukė 2002 10 16 Kreditavimo sutartį Nr. 141, nes atsakovė pagal sutartyje numatytus terminus negrąžino dalies paskolos ir nemokėjo palūkanų. Šalys susitarė, kad kai kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžinama bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nesumokamos palūkanos, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu. CK 6.217 str. 1 d. nuostatos leidžia šaliai nutraukti sutartį, jei kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės argumentus, kad trečiasis asmuo AB DNB bankas, neperleidęs reikalavimo teisės (nerefinansavęs paskolos) kitam bankui, nepagrįstai, nesant esminio sutarties pažeidimo, vienašališkai nutraukė sutartį ir tyčia prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Paskolos refinansavimas savo esme yra susitarimas tarp suinteresuotų asmenų. Toks susitarimas, kaip matyti iš pateiktos susirašinėjimo tarp atsakovės, trečiojo asmens AB DNB banko, AB bankas „Snoras“ ir kitų suinteresuotų asmenų medžiagos, pasiektas nebuvo (b.l. 58, 59, 61, 138, 139, 140.141, 142,143, t. II). Jei ieškovė laikė, kad AB DNB bankas neteisėtais veiksmais pažeidžia jos teises, ji turėjo galimybę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatytais būdais. To nepadariusi , atsakovė privalėjo vykdyti 2002 10 16 Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nepasiektas susitarimas dėl refinansavimo neatleidžia nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti dalimis paskolą, mokėti palūkanas savalaikio ir tinkamo vykdymo. Todėl konkrečiu atveju negalima laikyti, kad bankas yra kaltas dėl netinkamo atsakovės kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

36Teisėjų kolegija vertina, kad įrodymų apie 2002 10 16 Kreditavimo sutarties Nr. 141 vykdymą ir nutraukimą byloje pateikta pakankamai. Byloje reikalauti iš trečiojo asmens AB DNB banko daugiau įrodymų, kuriais remiantis atsakovė galėtų tikslinti savo reikalavimus, apskaičiuoti nuostolius, pagrindo nebuvo.

37Pagrįstai ir teisėtai nutraukęs 2002 10 16 Kreditavimo sutartį Nr. 141 su jos pakeitimais, trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam atsakovė liko skolinga, skolos išieškojimą nukreipė į hipoteka įkeistą turtą. Turto perdavimo išieškotojui procedūros pažeistos nebuvo. Taip teisėjų kolegija vertina sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis šiuo klausimu, taip pat su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

38Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinyje pareikštus reikalavimus, ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), Marijampolė, pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai. Šio namo savininkas nuo 2011 05 05 yra ieškovas UAB „Intractus“, jis turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

39Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas nekeistinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

40Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas trečiojo asmens ir atsakovo pagal priešieškinį AB DNB banko prašymas priteisti iš atsakovės advokato pagalbai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turėtas išlaidas (CPK 98 str.).

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

42apeliacinį skundą atmesti.

43Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti trečiajam asmeniui ir atsakovui pagal priešieškinį akcinei bendrovei DNB bankui (j.a.k. 112029270) iš atsakovės D. K. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Klaipėda) 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

45Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Intractus“ ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę D. K.... 5. Atsakovė D. K. priešieškiniu prašė pripažinti 2002-10-16 Kreditavimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu (b.l.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (b.l. 1-13, t.IV) atsakovė D. K. prašo panaikinti... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 23-29, t.IV) ieškovas UAB... 11. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. Teisėjų kolegija dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų... 15. Apeliantė teigia, kad teismo sprendime nenurodyti teisiniai motyvai, t.y.... 16. Atvejai, kada apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir gali panaikinti... 17. Atsakovė nurodo, kad, jos nuomone dėl teisinio nemotyvavimo teismo sprendimas... 18. Atsakovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą... 19. Nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti bylą ir nedalyvaujant Klaipėdos... 20. Kadangi atsakovė ir jos atstovė be svarbios priežasties neatvyko į teismo... 21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Atsikirsdami į tokius apeliantės argumentus ieškovas UAB „Intractus“ ir... 23. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo UAB „Intractus“ ir trečiojo asmens... 24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Intractus“ ir trečiasis... 26. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo pripažinti , jog bylą... 27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. K., remdamasi tais pačiais argumentais,... 28. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė nepagrįstą... 29. Atsikirsdami į tokius atsakovės teiginius ieškovas UAB „Intractus“ ir... 30. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo... 31. 2002 m. spalio 16 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 141 AB Lietuvos žemės ūkio... 32. 2005 m. rugsėjo 14 d. papildomu susitarimu Nr. 1 „Dėl 2002-10-16... 33. 2005 m. rugsėjo 14 d. papildomu susitarimu Nr. 1 „Dėl 2002-10-16... 34. Kaip aiškino atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo AB DNB bankas,... 35. Teisėjų kolegija vertina, kad trečiasis asmuo AB DNB bankas pagrįstai... 36. Teisėjų kolegija vertina, kad įrodymų apie 2002 10 16 Kreditavimo sutarties... 37. Pagrįstai ir teisėtai nutraukęs 2002 10 16 Kreditavimo sutartį Nr. 141 su... 38. Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinyje pareikštus... 39. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 40. Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas trečiojo asmens ir atsakovo pagal... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. apeliacinį skundą atmesti.... 43. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą... 44. Priteisti trečiajam asmeniui ir atsakovui pagal priešieškinį akcinei... 45. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....