Byla 2A-1399/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1941-230/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovei B. M. M., trečiajam asmeniui D. Š. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52006 m. liepos 3 d. ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo D. Š. (buvusi pavardė K.) pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. 329 (toliau ir Kreditavimo sutartis), pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 425 000 Lt dydžio kreditas. Trečiojo asmens įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovės B. M. M. laidavimu pagal jos su ieškovu 2006 m. liepos 3 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. 3 (toliau ir Laidavimo sutartis). Ieškovas Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2008 m. rugpjūčio 18 d.

6Ieškovas, remdamasis tuo, jog atsakovė įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens prievoles pagal Kreditavimo sutartį, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 408 823,51 Lt negrąžinto kredito ir 6,32 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog Kreditavimo sutartyje yra numatytas palūkanų dydis už pradelstas prievoles, todėl iš atsakovės priteistinos sutartyje numatytos 6,32 procentų dydžio procesinės palūkanos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 408 823,51 Lt negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 088 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o valstybei – 35,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pagal Laidavimo sutartį su trečiuoju asmeniu už įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį atsako vienoda apimtimi kaip solidarios skolininkės. Remdamasis atsakovės ir trečiojo asmens prievolės solidarumu, teismas konstatavo, jog ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Nurodęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jis taip pat nevykdė prievolės geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011), teismas ieškovo reikalavimo priteisti Kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio procesines palūkanas netenkino.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė Marija B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, santykio.

13Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas prieštarauja imperatyviai nuostatai (CK 4.193 straipsnio 1 dalis), kad kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą iš neįkeisto turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, gautų lėšų nepakanka jo reikalavimui patenkinti. Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-573/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Apeliantė pažymi, jog ieškovas įgis teisę reikšti reikalavimus jos, kaip trečiojo asmens D. K. laiduotojos, atžvilgiu tik tuo atveju, jeigu jo reikalavimas nebus patenkintas iš jo naudai trečiojo asmens įkeisto turto.

14Dėl laiduotojo atsakomybės.

15Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar apeliantės laidavimo prievolė yra galiojanti, ar ne. Šiuo atveju trečiasis asmuo D. Š. savo prievolių ieškovui neįvykdė dėl savo pačios kaltės, todėl prieš sprendžiant apeliantės atsakomybės klausimą, turi būti išspręsta tarp ieškovo ir trečiojo asmens nagrinėjama byla dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir kt. Anot apeliantės, teismas taipogi nevertino aplinkybių, jog jos laidavimas pasibaigė ieškovui nepareiškus reikalavimų per tris mėnesius nuo kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo.

16Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus įrodinėjimas keliais aspektais: teismas klaidingai nurodė, kad hipotekos kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, nors įkeistas turtas nėra realizuotas (1), bei nesiaiškino, ar apeliantės laidavimo prievolė nėra pasibaigusi (2). Šie klausimai ir sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

19Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, santykio

20Nustatyta, kad ieškovas 2006 m. liepos 3 d. su trečiuoju asmeniu sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 329, kuria jai suteikė 425 000 Lt dydžio kreditą (b. l. 8). Trečiojo asmens Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu bei apeliantės laidavimu. Ieškovo ir apeliantės 2006 m. liepos 3 d. sudarytos Laidavimo sutarties Nr. 3 sąlygose numatyta, kad apeliantės ir trečiojo asmens įsipareigojimų apimtis yra vienoda, jų atsakomybė solidari, o Laidavimo sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento iki visiško trečiojo asmens prievolių įvykdymo (b. l. 17-18; Laidavimo sutarties 1.1., 2.1.1. ir 4.2. punktai).

21Kreditavimo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė 2008 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 21) bei kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš trečiojo asmens įkeisto turto (b. l. 27-28). Ieškinį dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį priteisimo apeliantei kaip laiduotojai ieškovas teismui pareiškė 2012 m. gegužės 30 d. (b. l. 4). Šios aplinkybės patvirtina, kad laidavimu užtikrinta prievolė buvo neįvykdyta. Vis dėlto apeliantė teigia, jog ieškovas neturėjo teisės inicijuoti jos atžvilgiu teisminį procesą, kol nepatenkino savo reikalavimo iš trečiojo asmens įkeisto turto.

22Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Laidavimo prievolės solidarumas suteikia kreditoriui pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

23Kaip minėta, trečiojo asmens prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik atsakovės laidavimu, bet ir trečiajam asmeniui (skolininkei) priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi šalių sutarimu buvo taikytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių daugetas. Kasacinis teismas klausimu, kokiu eiliškumu kreditorius turi teisę realizuoti savo teises į pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus – laidavimą ir hipoteką, yra išaiškinęs, jog CK neįtvirtina hipotekos ir laidavimo tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pirmiau minėtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011, papildomai išaiškino, jog tais atvejais, kai kreditorius reikalavimą patenkina ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, tuomet taikytinos actio de in rem verso institutą (nepagrįstą praturtėjimą) reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 – 6.242 straipsniai).

24Nei Kreditavimo, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo ieškovo teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (CK 6.193 straipsnis). Taigi esant solidariai apeliantės pareigai, ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad ji įvykdytų prievoles, atsiradusias pagal Kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl kreditoriaus pareigos išieškojimą pirmiausia nukreipti į skolininko įkeistą turtą, kadangi nagrinėjamos bylos atveju yra sprendžiama kreditoriaus pasirinkimo teisės pasinaudoti savarankiškais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais klausimas, bet ne išieškojimo nukreipimo į konkretų skolininko turtą tvarkos problemos.

25Dėl laidavimo prievolės pabaigos

26Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia tuo, kad, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyta terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

27Minėta, jog Laidavimo sutarties 4.2. punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja iki visiško trečiojo asmens prievolių įvykdymo.

28Sutarčių aiškinimas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir suformuluotas kasacinio teismo praktikoje taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010) grindžiamas konsensualizmo principu, t. y. pagrindinė reikšmė teikiama sutarties šalių valiai. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau tuo atveju, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Nagrinėjamu atveju šalių ketinimų dėl laidavimo termino nustatyti iš šalių paaiškinimų, sutarties vykdymo praktikos objektyviai negalima, todėl prioritetas teiktinas Laidavimo sutarties 4.2. punkte suformuluotos nuostatos lingvistinei analizei.

29Iš šios nuostatos kalbinės formuluotės aišku, jog šalys susitarė, kad laiduojama iki visiško prievolių pagal Lizingo sutartis įvykdymo. Tokį aiškinimą sąlygoja laidavimo prievolės pabaigos susiejimas išimtinai su juo užtikrintos prievolės pabaiga. Dėl to bylos šalių tarpusavio santykiams CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, priešingai nei teigiama apeliacinio skundo motyvuose, netaikytini. Kadangi ieškinio pareiškimo metu pagrindinės prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs - Kreditavimo sutarties vienašalis nutraukimas teismo buvo pripažinas teisėtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2050-260/2012), nėra pagrindo konstatuoti esą apeliantės laidavimo prievolė yra pasibaigusi (CK 6.87 straipsnis) ar kad ieškovas neturi teisės pasinaudoti vienu iš prievolės užtikrinimo būdų – apeliantės laidavimu.

30Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisės pasinaudoti prievolės užtikrinimo būdais tvarką, nustatančių laidavimo prievolės pabaigos atvejus, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, nenukrypo nuo kasacinio teismo ginčo klausimais formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2006 m. liepos 3 d. ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo D. Š. (buvusi... 6. Ieškovas, remdamasis tuo, jog atsakovė įsipareigojo atsakyti už trečiojo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pagal Laidavimo sutartį... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė Marija B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos... 12. Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, santykio. ... 13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas prieštarauja imperatyviai... 14. Dėl laiduotojo atsakomybės. ... 15. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar apeliantės laidavimo prievolė... 16. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 19. Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, santykio... 20. Nustatyta, kad ieškovas 2006 m. liepos 3 d. su trečiuoju asmeniu sudarė... 21. Kreditavimo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė 2008 m. rugpjūčio 18... 22. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės... 23. Kaip minėta, trečiojo asmens prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas... 24. Nei Kreditavimo, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo ieškovo teisės... 25. Dėl laidavimo prievolės pabaigos... 26. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad iš laidavimo... 27. Minėta, jog Laidavimo sutarties 4.2. punktu šalys susitarė, kad sutartis... 28. Sutarčių aiškinimas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir suformuluotas... 29. Iš šios nuostatos kalbinės formuluotės aišku, jog šalys susitarė, kad... 30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....