Byla Ik-3052-121/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ernesto Spruogio, Egidijos Puzinskaitės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. G. bei R. J., atsakovo atstovui Igoriui Tkačenkai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - K. J. J., R. V., E. S. (E. S.), A. K., M. K., J. M.-V., N. R., K. K. B., D. S., V. U., E. Š., D. B., V. Ž., D. Ž., D. D., J. G. (J. G.), I. I., K. I., R. G., J. G., T. T., M. R., A. J. (A. J.), V. D., D. Č., G. Č., V. S., I. S., R. O., A. Š. (A. Š.), G. K., S. I., V. D., P. B. Gliebienė, E. I., V. K., T. N., I. N., E. P., V. S., N. L., G. G., D. G., L. M., Ž. Š., R. L., A. K., I. P., M. J., R. P., Ž. G., I. B., E. B., R. B., V. B. (V. B.), D. O. Š., J. G., L. S. (L. S.), Č. I., J. M., A. K. M., S. R., L. K., T. K. (T. K.), S. T. (S. T.), I. B., M. B. (M. B.), J. A., E. G., T. M., O. M., V. Š. (V. Š.), M. D., P. G., V. V. (V. V.), V. A. (V. A.), Z. Š., J. K., V. M., I. M., J. T., S. R., I. J. (Ivan Jankoit), I. K., V. F., J. B., V. B., O. K., V. B., D. K., D. V. (D. V.), A. D., S. K., J. S., E. U., B. M., A. R., S. R., G. S., R. V., A. A., D. S., V. B., M. E., A. E., M. K. (M. K.), M. L., V. M., Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ (toliau - ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau - Skyrius) Teisinės metrologijos reikalavimų 2011-05-06 laikymosi aktą Nr. PA-1310(V11) (toliau - Aktas).

4Paaiškina, kad Skyrius, 2011-05-06 atlikęs Metrologijos įstatymo (toliau - MĮ) laikymosi, Bendrovei tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui ( - ), Vilniuje (toliau - Namas), kontrolę, surašė Aktą. Minėtame name vartotojai, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 15 str. 1 dalimi, 27 str. 6 dalimi bei Civilinio kodekso (CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nepasirinko kito apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, todėl UAB „Vilniaus energija" nuo 2010-05-01 yra namo karšto vandens tiekėja (ŠŪĮ 15 str. 2 d.).

5Su Aktu ir priimtais nurodymais nesutinka, nurodymai naikintini, kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos, ir kaip objektyviai negalintys būti įgyvendinti dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių. Paaiškina, kad mokesčius už karštą vandenį ( - ) daugiabučiame name ji skaičiuoja teisės aktų nustatyta tvarka (ŠŪĮ 12 str., Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 (toliau - Metodų taisyklės), 8 p., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 98 p., Taisyklių (LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymo Nr. 1-297 redakcija), 29, 46 p.).

6Pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 47.3, 51 punktais, paaiškina, kad už patiektą šilumos energiją daugiabučiame name ( - ) butų savininkai atsiskaito pagal įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytus į pastatą patiektos šilumos energijos kiekius, kurie paskirstyti naudojant įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas ir skaičiavimo būdu (pvz. už cirkuliaciją). Gyvenamajame name ( - ) patiekta šilumos energija skirstoma vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19, atitinkančiu pastato šilumos ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus (kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį). Mokėtinos sumos už karštą vandenį yra apskaičiuojamos pagal deklaruotus butų savininkams priklausančius apskaitos prietaisų parodymus (jų nesant - pagal vandens suvartojimo normatyvus) taikant Komisijos patvirtintas karšto vandens kainas. Svarbu skirti atsiskaitymo už šilumos energiją ir apskaitos sąvokas. Atsiskaitomasis šilumos energijos kiekio matavimo prietaisas (atsiskaitomasis apskaitos prietaisas) yra įvadinis skaitiklis, kuris parodo pastato sunaudotą šilumos kiekį. Tuo tarpu šiluma name paskirstoma bei sąskaitos kiekvienam vartotojui name išrašomos pagal patiems vartotojams priklausančius ir jų pačių deklaruotus karšto vandens skaitiklių parodymus, kurių suma turi atitikti tiekimo vartojimo riboje (ŠŪĮ 11 str.) įrengto atsiskaitomojo apskaitos prietaiso parodymus (pagal ŠŪĮ 12 str. 2 dalį, CK 4.76 ir 4.82 straipsnius yra paskirstomas ir parduodamas visas į pastatą patiektos šilumos energijos kiekis). Pareiškėjos teigimu, šilumos tiekėjas negali kitaip skirstyti patiekto šilumos energijos kiekio, nei numatyta ŠŪĮ 12 str. 2 dalyje ir šilumos paskirstymo metoduose.

7ŠŪĮ 16 str. 4 dalyje yra nustatyta karšto vandens tiekėjo arba ŠŪĮ 15 str. 2 dalyje nustatytu atveju esamo tiekėjo pareiga įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo riboje. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

82. UAB „Vilniaus energija" nesutinka su reikalavimų adresavimu jai esamajame laike (kol vartotojų butuose dar nėra įrengti karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai) bei jų pagrįstumu. Gyvenamajame name ( - ) butų savininkų įrengti karšto vandens skaitiklių tipai yra įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija" plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė. Už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir priežiūrą yra atsakingi patys vartotojai. Pagal 2002-02-01 nuomos sutarties sąlygas UAB „Vilniaus energija" nuomos teisėmis perėmė tik SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" priklausantį gamybinės paskirties turtą, o butuose sustatytų skaitiklių, kurie yra butų savininkų nuosavybė, nuomos teisėmis neperėmė. Vartotojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos nėra ir negali būti įtrauktos nei į šilumos, nei į karšto vandens kainą, taip pat negali būti ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dalimi (Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, pavirtintos Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-105, (toliau - Mokesčio skaičiavimo metodika) 17 p.). Pagal ŠŪĮ 16 str. 4 dalį tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Mokesčio skaičiavimo metodikos 17, 23.1 punktuose aiškiai nurodyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis (patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimu Nr. 1-1514), į kurį įskaičiuojamos metrologinės patikros sąnaudos, gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Taigi, karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, priežiūra ir patikra per tam objektyviai reikalingą (įmanomą) laikotarpį nuo karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios yra siejama su dviem objektyviomis būtinosiomis sąlygomis: 1) būti karšto vandens tiekėju (arba šilumos tiekėju ŠŪĮ 15 str. 2 dalyje numatytu atveju); 2) šiam tikslui (pareigai) įgyvendinti būtinų aplinkybių (nepriklausančių nuo pareiškėjos valios teisinių, ekonominių ir faktinių sąlygų) buvimu. Tai, kad įmonėms, kurios iki šiol nebuvo karšto vandens tiekėjomis (tarp jų - ir UAB „Vilniaus energija"), yra nustatytinas pereinamasis laikotarpis karšto vandens apskaitai sutvarkyti, yra nurodžiusi Komisija 2009-12-28 raštu Nr. R2-2178.

9Nesuderintų ir prieštaringų teisės aktų sąlygoti karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimo vartotojų butuose (pakeičiant šimtus tūkstančių šiuo metu vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių) problematikos klausimai atsispindi ir įvairių valstybės institucijų (ir Komisijos) ne kartą išsakytose pozicijose. Pagal ŠŪĮ nuostatas, pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekėją ir jam įrengus apskaitą, vartotojas turi teisę CK ir ŠŪĮ nustatyta tvarka pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Tvarka, kokia turėtų būti vykdomas procesas, susijęs su karšto vandens apskaitos prietaisų išmontavimu, perėmimu ir išpirkimu, kai vartotojai atsisako apsirūpinimo karštu vandeniu būdo su karšto vandens tiekėju ir nustatyta tvarka pasirenka kitą, ŠŪĮ 2 str. 2 dalyje nustatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, arba, pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekėją ir šiam įrengus apskaitos prietaisus, vartotojai pasirenka kitą karšto vandens tiekėją, nėra nustatyta. Karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (Taisyklių 9 priedas) taip pat nesprendžia ir kitų aktualių klausimų, susijusių su karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimu, pavyzdžiui, kaip spręsti situacijas, kai gyventojai trukdo įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius apskaitos prietaisus, norėdami išvengti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, kaip bus atsiskaitoma už karštą vandenį ir kaip bus paskirstoma šiluma tuo atveju, jei ne dėl karšto vandens tiekėjo kaltės nebus įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai. Dėl objektyvaus būtinumo koreguoti šiuo metu galiojantį karšto vandens tiekimo veiklos, tame tarpe ir naujųjų karšto vandens tiekėjams priklausančią apskaitos prietaisų įrengimo, klausimų teisinį reglamentavimą ne kartą pasisakė ir Komisija (2010-06-02 Komisijos raštas Nr. R2-908), Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičius (2011-03-09 pažyma).

10Vilniaus apygardos teismas 2011-02-11 nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) su prašymu ištirti, ar Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5, 145, 164, 185, 233 punktai neprieštarauja ŠŪĮ 2 str. 2 daliai ir 15 straipsniui; ar 185.2.1 ir 185.2.2 punktai neprieštarauja Energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 12 str. 1 daliai, Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 daliai ir ŠŪĮ 15 str. 1 daliai; ar 233, 234 ir 235 punktai neprieštarauja įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įgaliojimo tvarkos 11 str. 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos 7 str. 2 daliai.

11Galiojančio Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Metrologijos tarnyba) direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai" 24 punktas nustato, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Tokia reglamentacija buvo numatyta ir iki 2009-01-07 galiojusių Taisyklių 204, 212 punktuose („<...> karšto vandens skaitiklius (šių taisyklių 201.1, 209.1 p.) savo lėšomis įsirengia ir prižiūri šilumos/karšto vandens vartotojai<...>“). Būtina skirti periodinę ir neeilinę metrologinę patikrą. Iki faktinė situacija objektyviai bus aiškiai sureglamentuota teisės aktais ir pareiškėja įgis objektyvią galimybę įrengti jai priklausančius karšto vandens skaitiklius, gyvenamojo namo ( - ) butų skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Pareiškėja, esant buitinio karšto vandens vartotojo prašymui, užtikrina neeilinę karšto vandens kiekio skaitiklio metrologinę patikrą (Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 39.11 p.). Buitinis karšto vandens vartotojas gali pareikalauti, kad būtų atlikta neeilinė karšto vandens skaitiklio patikra. Buitinis karšto vandens vartotojas sumoka už neeilinei patikrai karšto vandens tiekėjo patirtas sąnaudas, jeigu jis tokios patikros reikalavo ir buvo nustatyta, kad karšto vandens skaitiklis atitinka jam nustatytus metrologinius reikalavimus. Anksčiau sumontuotų, gyventojams priklausančių karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kadangi tokios veiklos sąnaudos negalėtų būti dengiamos jokiomis valstybės reguliuojamomis kainomis, kas prieštarautų imperatyvioms EĮ 15 str. 2 dalies, ŠŪĮ 32 str. 2 dalies nuostatoms.

12Dėl nurodymo parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamą butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, paaiškina, kad tuose namuose, kuriuose pareiškėja atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją (UAB „Vilniaus energija" karšto vandens tiekimo veiklą pradėjo nuo 2010-05-01, kaip tai numatė LR energetikos ministro 2009-12-22 įsakymu Nr. 1-255 pakeistų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 punktas), taip pat daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių gyventojai nustatyta tvarka nepasirinko kito karšto vandens tiekėjo arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo (ŠŪĮ 2 str. 2 d., 15 str. 2 d.), nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai yra pradėti įrenginėti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei Komisijos patvirtintus tokių prietaisų įrengimo planus. Yra akivaizdu, kad net ir esant tinkamam teisiniam reguliavimui bei pakankamam finansavimui, daugiau kaip 200 tūkstančių vartotojų butuose esančių, jų pačių per pastaruosius 10-15 metų įsirengtų skaitiklių pakeisti naujais akimirksniu neįmanoma. Kadangi nurodyti terminai naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais ir jie dar nėra pasibaigę, Inspekcija neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo. Visuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose UAB „Vilniaus energija" atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, skaitiklius planuojama pakeisti per 3-5 metus (Komisijos 2010-12-15 nutarimas Nr. 03-317, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimas Nr. 1-1514). Skaičiuodama karšto vandens kainos pastoviąją dedamąją, Komisija nurodė, kad per penkis metus daugiabučių namų vartotojams UAB „Vilniaus energija" planuoja nuotolinę įrengiamų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, todėl numato kasmet investuoti po 11.444 tūkst. Lt. Kryžminis subsidijavimas tarp valstybės reguliuojamų veiklų yra draudžiamas įstatymu, todėl UAB „Vilniaus energija" metrologiškai patikrintus skaitiklius priversta statyti išimtinai iš karšto vandens tiekimo surinktų lėšų, jokių kitų veiklos lėšų tam naudoti negalima. 2010 metais vartotojų butuose įrengta virš 1500 vnt. karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių, kurių visų metrologinė patikra yra galiojanti. Apskaičiuota, kad visų penkerių metų laikotarpiu numatytų pastatyti karšto vandens skaitiklių įrengimo darbai pareikalaus 76 mln. Lt, kadangi gyventojams būtų reikalinga įrengti apie 223 000 naujų, vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimas Nr. 1-SI4). Finansavimai ir darbai šiam planui įgyvendinti yra organizuojami pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, apie šių procesų eigą UAB „Vilniaus energija" nuolat informuoja valstybės institucijas. Kadangi karšto vandens tiekimo veikla yra nauja (Komisijos 2010-06-02 raštas Nr. R2-908, 2010-11-25 raštas Nr. K-1949), reguliuojama atskirai nuo šilumos tiekimo veiklos, šiai investicijai UAB „Vilniaus energija" nuosavų lėšų neturi ir vykdys ją skolintomis lėšomis, o neturėdama ir negalėdama turėti jokių kitų išorinių finansavimo šaltinių, negali visuotinai „staiga" įrengti karšto vandens skaitiklių 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančiuose namuose. Jokie teisės aktai nenumato pareigos neatlygintinai vykdyti esamų, gyventojams priklausančių apskaitos skaitiklių metrologinės patikros (kurios sąnaudos negali būti įtrauktos į jokias valstybės reguliuojamas kainas). Anksčiau (per paskutinius 10-15 metų, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu) pačių gyventojų sumontuotų, jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais negali būti nustatyta, kadangi tokios veiklos sąnaudų nepadengimas prieštarautų imperatyvioms EĮ 15 str. 2 dalies, ŠŪĮ 32 str. 2 dalies nuostatoms. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį, CK 2.80 str. 1 dalį, EĮ 15 str. 2 dalį ir kitus galiojančius teisės aktus bei bendruosius teisėtumo ir protingumo principus teisės aktais negalima numatyti verslo subjektams pareigos vykdyti veiklą, kuri yra akivaizdžiai nuostolinga, prieštarauja juridinio asmens interesams, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius (teisės principai, draudžiantys iš asmenų reikalauti to, ko neįmanoma įgyvendinti). Kaip ne kartą yra raštu išaiškinusi Komisija, valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (į juos įtraukiamos būtinos sąnaudos) turi užtikrinti tinkamą konkrečios reguliuojamos veiklos vykdymą. Ši nuostata įtvirtinta ir Mokesčio skaičiavimo metodikos 3 punkte, kuriame numatyta, kad minėtas mokestis yra grindžiamas inter alia būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu (1t., b.l.50-60).

13Pareiškėja papildomai paaiškino, kad pagal atsakingų valstybės institucijų išaiškinimus gyventojų naudojami ir jiems patiems nuosavybės teise priklausantys buitiniai karšto vandens skaitikliai (lygiai kaip buitiniai šilumos skaitikliai bei šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai, išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 47.3-47.3.3, 51 p.), laikytini neatsiskaitomaisiais (paskirstomaisiais) apskaitos prietaisais. Inspekcijos 2011-08-17 rašte Nr. 13SR-244 nurodyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas neatsiskaitomiesiems prietaisams netaikomas. Taigi, atsiskaitomasis šilumos energijos kiekio matavimo prietaisas (atsiskaitomasis apskaitos prietaisas) yra daugiabučio namo įvadinis skaitiklis, kuris priklauso šilumos tiekėjui, yra jo įrengiamas, keičiamas bei prižiūrimas (tame tarpe metrologiškai tikrinamas) bei kuris ir parodo į vartotojams priklausantį pastatą pateiktą (jame sunaudotą) šilumos kiekį. Tuo tarpu šiluma name paskirstoma bei sąskaitos kiekvienam atskiram vartotojui name yra išrašomos kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromo šilumos balanso pagrindu pagal pastatui patiektos šilumos energijos įvadinio atsiskaitomojo prietaiso apskaitytus ir patiems vartotojams priklausančių neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų (t.y. daliklių, šilumos skaitiklių, vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių (išskyrus karšto vandens tiekėjo įrengtus ir jam priklausančius skaitiklius)) parodymus, nuskaitomus/deklaruojamus pačių vartotojų (šių skaitiklių naudotojų).

14Tuo tarpu ŠŪĮ 16 str. 4 dalyje yra nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo riboje. Šių (t.y. karšto vandens tiekėjo ir jam priklausančių) apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštą vandenį (jam paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat jo pašildymui reikalingą šilumos kiekį). Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais karšto vandens skaitikliai yra laikomi tik tuomet, kai jie įrengti karšto vandens tiekėjo ir priklauso jam nuosavybės teise. Priešingu atveju (kai karšto vandens skaitikliai, per paskutinius 10-15 metų pagal tuometinį teisinį reglamentavimą buvo įrengti pačių vartotojų), šie skaitikliai yra laikomi neatsiskaitomaisiais šilumos kiekio išdalinimo prietaisais (Taisyklių 47.3-47.3.3 ir 51 punktai).

15Vykdydama ŠŪĮ ir tuo metu galiojusios (LR ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 4-617, LR energetikos ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. 1-95) Taisyklių redakcijų atitinkamai 364/366 punktų reikalavimus UAB „Vilniaus energija" kelis kartus (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn. ir kt.) siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo (be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo) arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kadangi Vilniaus karšto vandens vartotojai (įskaitant ir ( - )) iki 2010 m. gegužės 1 d. prašymų dėl jiems priklausančių karšto vandens skaitiklio pardavimo pareiškėjai nepateikė, vykdydama imperatyvias ŠŪĮ 15 str. 2 d., 16 str. 4 d. normas, 2010 m. gegužės 1 d. pareiškėja Vilniaus vartotojų butuose pradėjo įrenginėti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, kurie pagal Taisyklių 51 punktą, jau yra laikomi atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais). Tai patvirtina ir dabar galiojančių Taisyklių 177, 177.4 punktai. Atsižvelgiant į tai, ne karšto vandens tiekėjo (o pačių vartotojų per paskutinius 10-15 metų) įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenimis naudotis Taisyklės nedraudžia, jei ir šie skaitikliai naudojami be metrologinės patikros.

16Dėl 2010-10-25 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-l 178/2010 paaiškina, kad ši nutartis yra priimta vadovaujantis Skyriaus 2007-12-27 Teisinės metrologijos reikalavimo laikymosi patikrinimo akto Nr. 95V-1042 priėmimo metu (2007 metais) galiojusiais teisės aktais bei jų redakcijomis. Šilumos bei karšto vandens tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai nuo 2007-12-27 iš esmės pasikeitę, be to, yra pasikeitusios ir faktinės aplinkybės (tame tarpe karšto vandens tiekėjo atsiradimu ir pan.). KT 2006-03-28 nutarime yra konstatuota, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto tiek žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, tiek ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus; teismas sprendžia konkrečių šalių konkretų ginčą; tai reiškia, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma; taigi aukštesnės instancijos teismo konkrečioje byloje suformuluoti ratio decidendi turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas aukštesnės instancijos teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (LAT nutartis civ. b. byloje Nr. 3K-3-68/2006). Dar daugiau, net ir minėtoje LVAT nutartyje, prieinant atitinkamų išvadų, 2007 metais kaip atspirties tašką LVAT vertino būtent ŠŪĮ 15 str. 1 dalies nuostatas. Todėl, sistemiškai vertinant visą šios teisės normos turinį, pareiškėjos manymu, matyti, jog kaip „atsiskaitomieji" šiame įstatymo punkte yra įvardijami - tik karšto vandens tiekėjo įrengiami ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai (dėl pareigos atlikti šių skaitiklių metrologinę patikrą ginčo nėra).

17Pareiškėja, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens K. J. J. atsiliepimo dalį dėl nuotolinio duomenų perdavimo įrenginio „Rubisafe", prašo teismo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 1, 2, 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę ne tik matavimo priemonei, tačiau ir nuotoliniam (telemetriniam) duomenų (perdavimo kanalui bei kitiems įrenginiams (nesantiems matavimo priemonėmis ir negalintiems būti pripažintais matavimo sistemos dalimi), neprieštarauja MĮ 15, 16 straipsniams, 2 str. 7, l5 dalims. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011-10-12 nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-223-552/2011 bei nusprendė kreiptis į LVAT su prašymu ištirti ar Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetrinio) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo" atitikimo MĮ. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 98 str. 1 d. 5 punktu, prašo Vilniaus apygardos administracinį teismą sustabdyti ir šią administracinę bylą, iki bus išspręstas Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-17 teisėtumo klausimas (3t., b.l. 122-127).

18Atsakovas Skyrius atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, Skyriaus pareiškėjai duoti nurodymai yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėja turi juos vykdyti bei patikrinimo akte nustatytais terminais turėjo informuoti Inspekcija apie jų vykdymą.

19Paaiškina, kad Skyrius, vadovaudamasis MĮ, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (toliau - Nuostatai) ir Vartotojų tarnybos 2011 m. kovo 23 d. persiųstu K. J. J., gyvenančio ( - ), Vilniuje, 2011 m. kovo 4 d. prašymu, pagal savo kompetenciją, pagrįstai ir teisėtai priėmė nurodymus pareiškėjos, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos, atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Name, K. J. J. bute Nr. 42 karšto vandens skaitiklis nesumontuotas. Sunaudoto karšto vandens kiekis minėtam butui apskaičiuojamas pagal patvirtintą normatyvą. Taip pat buvo nustatyta, kad visuose kituose Namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Pasirinktinai patikrinus Namo gyventojų butus Nr. 27, 30 ir 55, nustatyta, kad tiekiamo karšto vandens kiekio apskaitai naudojami Rossweiner ir Almess tipo vandens skaitikliai. Skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Skaitikliai užplombuoti pareiškėjos plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė.

20Atsakovo teigimu, Akto nurodymai priimti vadovaujantis MĮ ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei LVAT nutartimi. (pvz. 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas adm. byloje Nr. A14-1166/2005). Skyrius veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nepažeisdamas teisinės valstybės principo.

21Patikrinimo akto reikalavimų vykdymas yra susijęs su MĮ 15 str. 1 d. 1 punktu, 17 str. 2 dalimi. Vadovaujantis Taisyklių 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. LVAT 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje Skyrius nurodė pareiškėjai vykdyti analogiškus patikrinimo akto reikalavimus: „atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų nustatytas metrologinis patikrinimas-metrologinė patikra" ir „parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti patikros grafikus". LVAT kolegija, įvertinusi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nusprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėja (pareiškėja) atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, padarė išvadą, kad šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus pareiškėjos atžvilgiu ir konstatavo Skyrius. Be to, LVAT, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors pareiškėja šia aplinkybe ir argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą (3t., b.l.18-20).

22Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, kad skundas atmestinas, paliekant galioti Aktą UAB „Vilniaus energija" atžvilgiu nurodymų dalyje pilna apimtimi.

23Paaiškina, kad Konstitucijos 46 str. 5 dalis aiškiai nustato valstybės pareigą ginti vartotojų teises ir interesus. Tai bendroji vartotojų teises ginanti nuostata, kurią plėtoja visi kiti valstybės norminiai aktai, tarp jų ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 4 str. 1 dalis, kuria nustatomi pagrindiniai viešojo administravimo principai (įstatymo viršenybės, objektyvumo, principingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo).

24Jis pasisako tik dėl tų Akto reikalavimų, kuriems pritaria, nes nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Analogiški reikalavimai buvo jau svarstomi VAAT tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (VAAT 2009-09-17 sprendimas bei LVAT 2010-10-25 nutartis adm. byloje Nr. A444-l178/2011), todėl šios teismo nutarties K. J. J. nekomentuoja ir nurodo, kad UAB „Vilniaus energijai" taikytinos piktnaudžiavimo teise pasekmės pagal ABTĮ.

25UAB „Vilniaus energija" (savo gaminamos prekės pardavėja ir šios prekės paslaugos teikėja), masiškai rašydama teismams ieškinio pareiškimus savo prekės (šilumos ir karšto vandens) buitiniam vartotojui, juos grindžia SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" 2002-02-01 pasirašyta nuomos sutartimi su Vilniaus miesto savivaldybe, bendrove „Dalkia" ir nuomininku UAB „Vilniaus energija", pagal kurią visi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" priklausantys šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai buvo perduoti ieškovo bendrovei nuomos pagrindais. Tačiau UAB „Vilniaus energija" skunde neužsimena, kad šio nuomos sandorio pagrindais nuo 2002-04-01 būtent pareiškėja perėmė visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklų", kaip centralizuotas šilumos ir karšto vandens tiekėjo Vilniaus mieste, funkcijas, teises ir pareigas tame tarpe ir buto, adresu ( - ), Vilniuje, bei viso Namo butų savininkams savo prekės (šilumos ir karšto vandens) pardavimui bei šios paslaugos pateikimui buitiniam vartotojui pagal 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“ ir Vyriausybės 1997-12-31 nutarimą Nr. 1507. Tokiu būdu, karšto vandens ir šilumos tiekėjas (savo prekės pardavėjas) turi organizuoti karšto vandens ir šilumos apskaitos prietaisų įrengimą vartotojo bute bei patikrą (CK 6.387 str. 2 d., ŠŪĮ 15 str. 1 d., Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 2.1 p. ir 2.2 p.), priešingu atveju, būtent paslaugos teikėjui tenka prisiimti galimą neigiamų padarinių atsiradimo riziką (pvz., kompensuoti iš savo lėšų karšto vandens ir šilumos tiekimo nuostolius) (žr. Seimo kontrolieriaus 2011-03-09 pažymą).

26Tokiu būdu, pareiškėjos teiginys, kad tik nuo 2010-05-01 ji yra Namo karšto vandens tiekėja, yra melagingas. Gi nuo 2002-04-01 iki šiol pareiškėjos, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos, funkcijos nepasikeitė. Būtent nuo 2002-04-01 UAB „Vilniaus energija" turėjo pakankamai laiko, kaip teisių ir pareigų perėmėja, įgyvendinti Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 2.1 ir 2.2 punktus, tačiau neįgyvendino tyčia, nors K. J. J. raštu prašė tai padaryti. Iki teisių ir pareigų perėmimo iš UAB „Žirmūnų valda" (buvusio šilumos ir karšto vandens tiekėjo), pastaroji nebuvo gavusi iš Vilniaus miesto savivaldybės leidimo paskolai, skirtai šilumos ir karšto vandens prietaisų įsigijimui, gauti, todėl ši Bendrovė, kaip šalto, karšto vandens ir šilumos energijos (prekinės produkcijos) tiekėja, neturėjo teisės pardavinėti šios produkcijos vartotojams, t.y. šalto, karšto vandens ir šiluminės energijos, apskritai, neįrengus atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų vartotojų butuose, kaip tą reglamentavo Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 2.1, 2.2 punktai bei pasikeitęs teisinis statusas prekei pardavinėti rinkoje, o UAB „Žirmūnų valda", SP AB „Vilniaus šilumos tinklai", SP UAB „Vilniaus vandenys" užsiiminėti tokia veikla apskritai (iš Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo akto pagal 2000-09-06 pranešimą Nr. l/4-8279/J-22).

27Dėl apskaitos prietaisų už suvartotą energiją paaiškina, kad kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams (CK 6.385 str. 3 d.). Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą turi būti apskaitoma apskaitos prietaisais. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų - butų savininkų buities poreikiams tenkinti pagal juose įrengtus karšto, šalto vandens ir šilumos apskaitos prietaisus, kuriuos įrengia energijos (prekės) pardavėjas-tiekėjas savo lėšomis bei metrologiškai patikrina taip pat savo lėšomis (Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507, 2.1, 2.2 p., ŠŪĮ 15 str. 1 d., CK 6.387 str. 2 d.). Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, apmokama tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis tarp buto savininkų paskirstoma pagal bendrasavininkų nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), todėl bendrojo naudojimo turto dalis, kuri priskirta buto savininkui, privalo atsispindėti mokėjimo pranešimuose ir išskirta atskiroje eilutėje kvadratiniais metrais ir jiems priskirtu šilumos kiekiu, už kurį konkretus buto savininkas turi sumokėti. Nesant apskaičiuotam tokiam mokesčiui mokėjimo pranešime, buto savininkas mokėti neprivalo. Namo gyventojai - butų savininkai, gavę šilumą kaip vartotojai (pagal individualius vartojimo apskaitos prietaisų rodmenis butuose) - už ją sumoka pagal šių tiekėjų įrengtų butuose ir metrologiškai patikrintų prietaisų parodymus. To nesant, UAB „Vilniaus energija", kaip prekės pardavėjas, atranda terpę sukčiavimui. Tokiu būdu, pareiškėjos UAB „Vilniaus energija" įstatymų aiškinimai ir taikymai tik savo - monopolisto naudai, neturi teisinio pagrindo ir yra niekiniai, o nuo 2000 m. sausio 1 d. neįrengimas atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų gyventojų (vartotojų) butuose pagal 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 2.1 ir 2.2. punktus - yra sąmoningas tyčinis veiksmas pareiškėjo (tiekėjo) ir prekės pardavėjo, tam kad turėti motyvaciją skaičiuoti energijos sunaudojimą pagal normas bei tuo pagrindu nesąžiningai praturtėti vartotojų sąskaita pagal su vartotojais individualiai neaptartas vartojimo sutartis. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ir pasibaigus įstatymo galiojimui galima realizuoti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įvardytą įstatymą ir kuri buvo pažeista (LAT 2000-10-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1025/2000, Biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 14). Todėl šilumos ir karšto vandens tiekėjas UAB „Vilniaus energija" privalėjo įrengti K. J. J. bute, ( - ), šilumos ir karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, tačiau savo pareigos nevykdė sąmoningai ir tyčia. Teisiniams santykiams taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo tų teisinių santykių atsiradimo metu, t.y. kad teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu yra netekę galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo momentu, todėl ginčo teisiniai santykiai tarp K. J. J. ir UAB „Vilniaus energija“ atsirado dar tuo metu, kai įsigaliojo Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507, todėl UAB „Vilniaus energija" įpareigotina savo lėšomis įrengti K. J. J. bute šilumos ir karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus bei juos metrologiškai patikrinti pagal Inspekcijos nurodymus. Pareiškėjo teigimu, teisinis ginčas tarp jo ir šilumos bei karšto vandens tiekėjo atsirado 2000-01-01, pareiškėjai, kaip teisių ir pareigų perėmėjai, neįvykdžius Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507. Todėl pareiškėja įpareigotina tai atlikti per kuo trumpesnį laiką (3t., b.l.38-45).

28Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu prašo dėl ginčo priimti sprendimą teismo nuožiūra (3t., b.l.30).

29Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, pakartojo atsiliepimo ir paaiškinimo argumentus, nepaneigė, jog ji ir iki 2002-05-01 dienos gyvenamajam namui ( - ) tiekė šilumą, inter alia reikalingą karštam vandeniui paruošti, o už šaltą vandenį pati atsiskaitė su „Vilniaus vandenimis“.

30Atsakovo atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. skundą prašė atmesti, rėmėsi atsiliepimuose išdėstytais argumentais. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, jog nurodymai skundžiamu aktu pareiškėjai yra duoti ne apskritai, o tik dėl gyvenamojo namo ( - ) ir tik senųjų karšto vandens skaitiklių atžvilgiu.

31Skundas tenkintinas iš dalies. Faktinės bylos aplinkybės.

32Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis pareiškėja (uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) yra įregistruota 2002-01-25, veikla – inter alia šilumos ir karšto vandens tiekimas (t. 3, b.l. 159-167).

33Vartotojų tarnyboje 2011-03-07 buvo gautas K. J. J. 2011-03-04 vartotojo prašymas, kuriame jis nurodė, kad 1992 metais privatizuojant butą, buvo pateikta pasirašyti tuometinio šilumos ir karšto vandens tiekėjo sutartis Nr. ( - ) (toliau - Sutartis), kurios punktai, susiję su atsiskaitymo tvarka, yra nesąžiningi vartotojų atžvilgiu, t.y.: 1) Sutartyje nėra nustatyti tiekėjo įsipareigojimai tiekti šilumą ir karštą vandenį, yra nustatytos tik tiekėjo teisės (Sutarties 3, 7, ir 8 p.), ši sutartis vartotojui nustato tik pareigas (Sutarties 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 p.), o toks teisių ir pareigų išdėstymas Sutartyje sudaro sąlygas tiekėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai; 2) Sutartyje nėra aptartos Taisyklių 20.3.1, 20.3.6, 20.3.8 ir 20.3.9 punktuose nurodytos esminės šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo Sutarties sąlygos (tuo metu galiojusios); 3) Sutartyje nėra nustatyta, kas užtikrina energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę. Vartotojas reikalavo: 1) sumažinti prekės (paslaugos) kainą; 2) keisti jo nurodymus dėl paslaugos tiekimo būdo ar kitų sutarties sąlygų vykdymo, jeigu techniškai ir technologiškai įmanoma; 3) pakeisti panaikinti ar nebetaikyti nesąžiningų sutarties sąlygų; 4) nutraukti vartojimo kredito sutartį; 5) pripažinti, kad Sutartis turi nenumatytų sąlygų ir atitinka CK 6.188 str. 2 d. 10 ir 12 punktuose, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 str. 1 d. 10 ir 12 punktuose nurodytus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus ir ją nutraukti nuo jos priėmimo dienos (3t., b.l.29).

34Prie 2011-03-04 vartotojo prašymo buvo pridėtas K. J. J. paaiškinimas, kuriuo jis prašė Vartotojų tarnybos: 1) įvertinti Sutarties atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį atitikimą vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų nuostatoms, įskaitant jo pateiktas pastabas; 2) ar yra pagrindo manyti, kad šilumos tiekėjų jam pateiktos mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį sąskaitos, panaudojant šiluminės energijos nuotolinį nuskaitymo įrenginį „Rubisafe III“, dirbantį kartu su matavimo prietaisu Namo rūsio šiluminiame punkte, atitinka galiojančių įstatymų nustatytus reikalavimus, ar jos yra teisėtos (3t., b.l.23-25).

35Vartotojų tarnyba 2011-03-23 raštu Nr. 4-2318, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 str. 5 d. 1 punktu, ŠŪĮ 16 str. 5 dalimi, MĮ 22 straipsnio nuostatomis, persiuntė Inspekcijai (Inspekcijoje gauta 2011-03-24) K. J. J. prašymą (reg. Nr. 7-560) dėl šilumos ir karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių pagal kompetenciją (3t., b.l.21, 22-25).

36Skyriaus viršininkas, 2011-04-18 atlikęs patikrinimą pagal K. J. J. 2011-03-04 prašymą, 2011-05-06 surašė patikrinimo aktą Nr. PA-1310(V11), kuriuo inter alia nustatė, kad UAB „Vilniaus energija" yra Namo šilumos ir karšto vandens tiekėja. Namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis Rubikon Z2 Total (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. ( - )), kurio tikslumas atitinka 2 klasei pagal LST EN 1434-1: skaičiuotuvas Nr. ( - ), matavimo ruožas Nr. ( - ), temperatūros jutikliai Pt-500 Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Skaitiklio patikrą 2010 m. liepos mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros žymuo ( - ). Šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija" plombomis. Plombavimas atliktas pagal BPM 8871101-45:2001 „Šilumos energijos skaitikliai. Bendroji patikros metodika. Papildymas A. Plombavimo schemos" (BPM 8871101-45:2001) reikalavimus. Temperatūros jutikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija" plombomis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) Namo šilumos padavimo į butus sistema ir jos konstrukcija galimybės naudoti šilumos skaitiklius kiekvienam Namo butui nenumato. Apskaita ir atsiskaitymas už Namo sunaudotą šilumą vykdomi pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis, kurie užrašomi į Šildymo ir kašto vandens sistemos priežiūros žurnalą, saugomą Namo šilumos punkte. Rodmenų tikrumą patvirtina UAB „Vilniaus energija" atstovo parašas. Namo gyventojų atstovas turi teisę kontroliuoti užrašų atitikimą skaitiklio rodmenims. Gyventojams pageidaujant, šilumos tiekėjas privalo pateikti visą informaciją, susijusią su name įrengtu ir atsiskaitymams naudojamu įvadiniu šilumos skaitikliu. Patikrinęs tiekiamo karšto vandens butams apskaitai įrengtus karšto vandens skaitiklius, Skyrius nustatė, kad K. J. J. bute Nr. 42 karšto vandens skaitiklis nesumontuotas, sunaudotas karšto vandens kiekis butui Nr. 42 apskaičiuojamas pagal patvirtintą normatyvą. Visuose kituose Namo butuose įrengti vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Pasirinktinai patikrinus, Namo gyventojų 27, 30, 55 butuose nustatyta, kad tiekiamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami Rossweiner ir Almess tipo vandens skaitikliai. Skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija" plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė. Skyrius konstatavo, kad, vadovaujantis MĮ 15 str. 1 dalimi, buitiniams karšto vandens skaitikliams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, nes pagal jų rodmenis nustatomas kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekis bei mokestis ir jie yra atsiskaitomieji. LVAT 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444 -1178/2010 tenkino atsakovo – Inspekcijos apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje Skyrius nurodė UAB „Vilniaus energija" vykdyti patikrinimo akto Nr. 95V-1042 reikalavimus: „atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų nustatytas metrologinis patikrinimas - metrologinė patikra ir parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti patikros grafikus. Skyrius Akte padarė išvadą, kad buvo pažeisti MĮ 17 str. 2 dalies reikalavimai. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Skyrius, vadovaudamasis MĮ 22 str. 2 d. 1 punktu, Nuostatų 9.5 punktu, Akte pareiškėjai suformulavo šiuos nurodymus: 1) vadovaujantis MĮ 15 str. 1 dalies ir 17 str. 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. gegužės 17 d. informuoti Skyrių (3t., b.l.26-27).

37Dėl prašymo sustabdyti bylą.

38Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011-10-12 nutartimi Nr. I-223-552/2011 kreipėsi į LVAT prašydamas ištirti, ar: 1) Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 1, 2, 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja MĮ 15 straipsniui, 16 straipsniui, 2 straipsnio 7 daliai ir 2 straipsnio 15 daliai; 2) ar Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 3 punktas ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėja galimą savo teisių pažeidimą siejo su galimai Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“, nustatančiu teisinį metrologinį reglamentavimą nuotolinio duomenų perdavimo kanalui kaip matavimo sistemos daliai (3t., b.l.133-135).

39Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl nuotolinio duomenų perdavimo kanalo, bet dėl karšto vandens skaitiklių priskyrimo teisiniam metrologiniam reglamentavimui. Tad bylos nėra susiję, prašymas netenkintinas.

40Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, remdamasis VAT 2011 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2484-823/2011, kuria šis kreipėsi į LVAT patikrinti, ar Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5, 145, 164, 185 ir 233 punktai neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 daliai ir 15 straipsniui (straipsnio redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos 2009 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. XI-250 (nuo 2009 m. liepos 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 61-2402); ar 185.2.1 ir 185.2.2 punktai neprieštarauja Energetikos įstatymo 12 str. 1 daliai, Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 daliai ir Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 daliai; ar 233, 234 ir 235 punktai neprieštarauja įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 str. 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos 7 str. 2 daliai. Nutartyje nurodyta, kad teismui kyla abejonių, ar Taisyklių 5, 145, 164, 185 ir 233 punktai ta apimtimi, kuria jie 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo faktinį įgyvendinimą privalomai susieja su papildomomis, ŠŪĮ tiesiogiai nenumatytomis, sąlygomis, tokiomis kaip privalomas įgalioto asmens (tarpininko) tarp vartotojo ir geriamojo vandens bei šilumos jam pašildyti tiekėjų paskyrimas, atitinkamų sutarčių su tiekėjais sudarymas per įgaliotą asmenį, privalomas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio išpirkimas tuo atveju, jei šis įrenginys priklauso šilumos tiekėjui, neprieštarauja ŠŪĮ 2 str. 2 dalies ir šio įstatymo 15 straipsnio nuostatoms; ar Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktai ta apimtimi, kuria jie numato reikalavimą, kad vartotojai, pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, šilumą ir geriamąjį vandenį (per įgaliotą asmenį) pirktų ne pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisus, o pagal namo įvadinius apskaitos prietaisus, neprieštarauja paminėtoms EĮ 12 str. 1 dalies, Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 dalies ir ŠŪĮ 15 str. 1 dalies nuostatoms.

41Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-2484-823/2011 VAT kreipėsi į LVAT dėl ŠŪĮ numatyto 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo įgyvendinimą reglamentuojančių nuostatų teisėtumo ištyrimo, o tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

42Prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą netenkinamas.

43Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

44Atsakovės kontrolės veiklą, jos ribas, valdingų įgalinimų ribas reglamentuoja 2006-06-22 Metrologijos įstatymas Nr. X-717 (MĮ), kurio 22 str. 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę inter alia įpareigoti per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

45LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (neteko galios 2011-06-02 įsakymu Nr. 1R-138 nuo 2011-06-08) 7 punkte nustatyta, kad svarbiausieji Inspekcijos uždaviniai: 7.1. vykdyti matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai (toliau – matavimo priemonės) <...> pardavėjų bei naudotojų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi kontrolę; <...> 7.3. vykdyti matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę <...>. Nuostatų 9.5 punkte nustatyta, kad Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti.

46Minėta, jog skundžiamo akto reikalavimai grindžiami MĮ 15 str. 1 dalies ir 17 str. 2 dalies nuostatomis.

472006-06-22 Metrologijos įstatymo Nr. X-717 (MĮ) 15 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos inter alia nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (1 p.), o MĮ 17 str. 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.

48Tad šios bylos dalykas, pirmiausia, yra nustatyti, ar Namo gyventojų butuose jų pačių lėšomis prieš 10-15 metų įrengti ir jų nuosavybėje tebesantys (ginčo dėl to nėra) karšto vandens skaitikliai yra metrologinės patikros objektas, t.y., ar šie skaitikliai yra atsiskaitomieji. Pareiškėja mano, kad šie karšto vandens skaitikliai nėra atsiskaitomieji, todėl juos galima naudoti neatlikus jų patikros. Anot pareiškėjos, požymis, pagal kurį karšto vandens skaitiklis priskiriamas atsiskaitomajam ir atvirkščiai, yra jo priklausomybė (nuosavybės teisės priklausymas) vandens tiekėjui arba buto savininkui. Kolegija su tokia pozicija nesutinka ir priešingą nuomonę grindžia tokiais argumentais. Pirma, minėta, jog pagal MĮ 15 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. MĮ 16 str. 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektai inter alia yra matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai.

49Pareiškėja neneigia, jog buto savininkai už karštą vandenį (t.y. sunaudotą šaltą vandenį ir jam iki karšto vandens paruošti sunaudotą šilumos kiekį) atsiskaito pagal jų pačių deklaruotus karšto vandens skaitiklių parodymus, t.y. šie karšto vandens skaitikliai de facto yra atsiskaitomieji.

502007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 (ŠŪĮ), įsigaliojusio 2008-01-01, 2 str. 4 dalyje nustatyta, jog atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai yra vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį. ŠŪĮ 16 str. 5 dalimi taip pat nustatyta, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija. Pareiškėja savo poziciją grindžia išimtinai ŠŪĮ 16 str. 4 dalimi (Karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. <...> Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams). Tačiau ši teisės norma (a) nustato (tiksliau – paantrina) pareiškėjos (kaip karšto vandens bei šilumos tiekėjos) prievolę įrengti vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje, (b) nustato, kad šie karšto vandens apskaitos prietaisai (t.y. kuriuos įrengė ar įrengs tiekėjas) yra atsiskaitomieji ir yra metrologinės patikros objektas, (c) nenuneigia, kad ir senieji karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, nes iki šiol tebėra vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį.

51Antra, ką reikia nustatyti šioje byloje, yra pareiškėjos atsakomybės už nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojimą namo gyventojų atsiskaitymuose, susijęs su nurodymo pirmąja dalimi („Vadovaujantis MĮ 15 str. 1 dalies ir 17 str. 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra“) klausimas.

52Vertinant šią nurodymo dalį, yra reikšmingas reglamentavimas, susijęs su šilumos (karšto vandens) tiekėjo pareiga įrengti gyventojų butuose karšto vandens apskaitos prietaisus.

531997 m. balandžio 8 d. Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymu Nr. VIII-182 buvo numatytas šilumos ūkio valdymo decentralizavimas reorganizuojant šią bendrovę skaidymo būdu, atskiriant šilumos ūkį bei įsteigiant naujas specialios paskirties akcines bendroves ir perduodant jose esantį turtą ir valstybei priklausančias akcijas savivaldybių nuosavybėn.

54Taip pertvarkius šilumos ūkį, Vyriausybė dar 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ nutarė, jog <...> šiluminės energijos <...> karšto vandens tiekėjai, kurie su vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (<...>) dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis (nutarimo 1.3 p.). Nutarimo 1.1 punktu buvo nustatyta, kad <...> šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitai naudojami tik Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įrašyti prietaisai ir kad apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma, turi būti metrologiškai patikrinti (1.2 p.). Nustatyti tokie šių apskaitos prietaisų įrengimo terminai ir eksploatavimo tvarka: 2.1. šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai butuose įrengiami iki 1999 m. gruodžio 31 d. (2.2 p.); šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus savo lėšomis eksploatuoja (atlieka techninę priežiūrą, keičia, remontuoja, organizuoja metrologinę patikrą) tiekėjai (2.2 p.).

55Senos redakcijos 2003 m. gegužės 20 d. ŠŪĮ Nr. IX-1565 (Ž., 2003 Nr. 51-2254) 15 str. 1 dalimi buvo nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą; atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos (2 d.).

56Minėta, kad UAB „Vilniaus energija“ inter alia kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja veikia nuo 2002-01-25, todėl būtent nuo šios datos, įvertinus, jog iki šiol galioja (nes nėra įvykdyti) Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 šilumos tiekėjams duoti nurodymai savo lėšomis pakeisti netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui šiluminės energijos (<...>) bei karšto vandens apskaitos prietaisus, pareiškėjai atsirado pareiga gyventojų butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus; ši pareiga, jau pareiškėjai vykdant karšto vandens tiekėjo veiklą, pakartota senos redakcijos 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymu Nr. IX-1565, todėl skundžiamų nurodymų bendro pobūdžio reikalavimas, vadovaujantis MĮ 15 str. 1 dalies ir 17 str. 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, yra pateisinamas tiek retrospektyviai vertinant teisės aktus, tiek taikant šiuo metu galiojančias aukštesnės galios teisės aktų – įstatymų – normas. Priešinga situacija (įvertinus, jog nei įstatymu, nei Vyriausybės lygiu nėra nustatyti ŠŪĮ 16 str. 4 dalies reikalavimų įvykdymo terminai) reikštų, kad galima neterminuotai atsiskaitymams naudoti nepatikrintus matavimo prietaisus. Dėl šiame sprendime išdėstytų priežasčių (t.y. skundžamą nurodymą vertinant kaip bendro pobūdžio – nenustatantį kokių nors konkrečių karšto vandens skaitiklių įrengimo terminų, nenumatantį pareiškėjos atsakomybės už iki šiol metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojimą atsiskaitymams) teismas plačiau neanalizuoja Taisyklių ir nevertina jų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

57Teismas nesiremia LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartimi nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-444-1178/2010, nes joje buvo nagrinėjamas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. 95V-1042 teisėtumas. Šioje byloje skundžiamas aktas priimtas iš dalies pasikeitus reglamentavimui.

58Dėl nurodymo parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus teisėtumo.

59Minėta, kad MĮ 17 str. 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Atsakovas pareiškėjos pareigą vykdyti tokio turinio nurodymą grindžia Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintų Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų (neteko galios 2011-08-31 įsakymu Nr. V-116 nuo 2011-09-04) (2007-10-12 įsakymo Nr. V-86, 2008-06-11 įsakymo Nr. V-51, 2009-06-26 įsakymo Nr. V-62, 2010-03-29 įsakymo Nr. V-30 redakcija), kurių 6.6 punkte nustatyta, kad vandens skaitikliai pastatų įvaduose tikrinami ne rečiau kas 2 metus, butuose ir individualiuose namuose (diametras 15 mm ir 20 mm) – ne rečiau kas 4 metus, kurių diametras 150 mm ir daugiau – ne rečiau kas 4 metus, gręžiniuose ir kitur – ne rečiau kas 2 metus.

60Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja patiekė rinkai karšto vandens skaitiklius, kurie kažkada buvo įrengti gyvenamojo namo ( - ) butuose, nėra įrodymų, jog būtent pareiškėja šiuos karšto vandens skaitiklius šio namo butuose įrengė, tačiau pareiškėja juos pripažįsta kaip atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamą matavimo priemonę, tad disponuoja (privalo disponuoti) informacija, kokiuose Namo butuose tebėra naudojami seno pavyzdžio, metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai. Bet, kolegijos nuomone, pareiškėja, nebūdama šių matavimo prietaisų savininkė, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nurodymo dalis sudaryti skaitiklių patikros grafikus vertintina kaip prieštaraujanti tesės aktams. Skundžiamo nurodymo dalis, kuria pareiškėja įpareigojama sudaryti skaitiklių patikros grafikus, naikintina.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., 127 str., kolegija

Nutarė

62skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-05-06 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-1310(V11) dalį, kuria UAB „Vilniaus energija" įpareigota sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Kitą akto dalį palikti nepakeistą.

63Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ (toliau - ir Bendrovė) kreipėsi į... 4. Paaiškina, kad Skyrius, 2011-05-06 atlikęs Metrologijos įstatymo (toliau -... 5. Su Aktu ir priimtais nurodymais nesutinka, nurodymai naikintini, kaip... 6. Pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 47.3, 51 punktais, paaiškina, kad už... 7. ŠŪĮ 16 str. 4 dalyje yra nustatyta karšto vandens tiekėjo arba ŠŪĮ 15... 8. 2. UAB „Vilniaus energija" nesutinka su reikalavimų adresavimu jai esamajame... 9. Nesuderintų ir prieštaringų teisės aktų sąlygoti karšto vandens... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011-02-11 nutartimi kreipėsi į Lietuvos... 11. Galiojančio Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės... 12. Dėl nurodymo parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto... 13. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad pagal atsakingų valstybės... 14. Tuo tarpu ŠŪĮ 16 str. 4 dalyje yra nustatyta karšto vandens tiekėjo... 15. Vykdydama ŠŪĮ ir tuo metu galiojusios (LR ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4... 16. Dėl 2010-10-25 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-l 178/2010... 17. Pareiškėja, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens K. J. J. atsiliepimo... 18. Atsakovas Skyrius atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka,... 19. Paaiškina, kad Skyrius, vadovaudamasis MĮ, Inspekcijos nuostatais,... 20. Atsakovo teigimu, Akto nurodymai priimti vadovaujantis MĮ ir kitų teisinę... 21. Patikrinimo akto reikalavimų vykdymas yra susijęs su MĮ 15 str. 1 d. 1... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. atsiliepime su pareiškėjos skundu... 23. Paaiškina, kad Konstitucijos 46 str. 5 dalis aiškiai nustato valstybės... 24. Jis pasisako tik dėl tų Akto reikalavimų, kuriems pritaria, nes nereikia... 25. UAB „Vilniaus energija" (savo gaminamos prekės pardavėja ir šios prekės... 26. Tokiu būdu, pareiškėjos teiginys, kad tik nuo 2010-05-01 ji yra Namo karšto... 27. Dėl apskaitos prietaisų už suvartotą energiją paaiškina, kad kaip... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu prašo dėl ginčo priimti... 29. Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, pakartojo... 30. Atsakovo atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. skundą prašė... 31. Skundas tenkintinas iš dalies. Faktinės bylos aplinkybės.... 32. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pagal Juridinių asmenų registro... 33. Vartotojų tarnyboje 2011-03-07 buvo gautas K. J. J. 2011-03-04 vartotojo... 34. Prie 2011-03-04 vartotojo prašymo buvo pridėtas K. J. J. paaiškinimas,... 35. Vartotojų tarnyba 2011-03-23 raštu Nr. 4-2318, vadovaudamasi Vartotojų... 36. Skyriaus viršininkas, 2011-04-18 atlikęs patikrinimą pagal K. J. J.... 37. Dėl prašymo sustabdyti bylą.... 38. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011-10-12 nutartimi Nr.... 39. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl nuotolinio duomenų... 40. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, remdamasis VAT... 41. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-2484-823/2011 VAT kreipėsi į LVAT dėl ŠŪĮ... 42. Prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą netenkinamas.... 43. Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei... 44. Atsakovės kontrolės veiklą, jos ribas, valdingų įgalinimų ribas... 45. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtintų... 46. Minėta, jog skundžiamo akto reikalavimai grindžiami MĮ 15 str. 1 dalies ir... 47. 2006-06-22 Metrologijos įstatymo Nr. X-717 (MĮ) 15 str. 1 dalyje nustatyta,... 48. Tad šios bylos dalykas, pirmiausia, yra nustatyti, ar Namo gyventojų butuose... 49. Pareiškėja neneigia, jog buto savininkai už karštą vandenį (t.y.... 50. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 (ŠŪĮ),... 51. Antra, ką reikia nustatyti šioje byloje, yra pareiškėjos atsakomybės už... 52. Vertinant šią nurodymo dalį, yra reikšmingas reglamentavimas, susijęs su... 53. 1997 m. balandžio 8 d. Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos... 54. Taip pertvarkius šilumos ūkį, Vyriausybė dar 1997 m. gruodžio 31 d.... 55. Senos redakcijos 2003 m. gegužės 20 d. ŠŪĮ Nr. IX-1565 (Ž., 2003 Nr.... 56. Minėta, kad UAB „Vilniaus energija“ inter alia kaip šilumos ir karšto... 57. Teismas nesiremia LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartimi nagrinėtoje... 58. Dėl nurodymo parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto... 59. Minėta, kad MĮ 17 str. 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai... 60. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja patiekė rinkai karšto vandens... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos... 63. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...