Byla 2S-1004-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko „Šiltas miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl kreditoriaus UAB „Ryterna“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkui UAB “Šiltas miestas“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3kreditoriaus UAB „Ryterna“ 2009-05-04 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu (b.l. 1-2), kuriuo prašė išduoti teismo įsakymą, išieškant iš skolininko 4000 Lt skolos, 366 Lt delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 32,74 Lt žyminio mokesčio bei reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant skolininko kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Tvirtino, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, kad skolininkas gali paslėpti ar perleisti jam priklausantį turtą, dėl ko teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nurodė, jog nepaisant raginimų žodžiu ir raštu, skolininkas vengia nurodyti, kada galės įvykdyti savo įsipareigojimus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad skolininko turtinė padėtis yra sunki.

4Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-05-07 nutartimi kreditoriaus UAB „Ryterna“ prašymą patenkino ir areštavo skolininko UAB „Šiltas mietas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, 4 366 Lt sumai. Areštavęs skolininkui priklausančias pinigines lėšas, teismas leido skolininkui iš jų atsiskaityti su kreditoriumi pareikšto reikalavimo ribose. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolininkas savo įsipareigojimų nevykdo, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo įsakymo įvykdymas (b.l. 7).

5Skolininkas UAB „Šiltas mietas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b.l. 9-11). Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos bei iš esmės pažeidžia skolininko teisėtus interesus, todėl turi būti panaikinta. Nurodo, jog teisinis ginčas yra kilęs tarp juridinių asmenų, skolininkas yra statybos (pastatų renovacijos) sektoriuje pelningai veiklą vykdanti bendrovė, turinti pakankamai apyvartinių lėšų ir kito turto. Todėl kreditoriaus šioje byloje prašoma priteisti 4000 Lt skola nelaikytina pakankamai didele suma, sukuriančią prezumpciją, jog kreditoriaus reikalavimas yra pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, jog teismas, pažeidė CPK 144 str. 1 d. ir 185 str. 1 d. nuostatas, kadangi neturėjo įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus interesams kylančią grėsmę. Kreditorius neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.). Tvirtina, jog kreditoriaus pareiškime nurodyti motyvai, kad skolininko finansinė padėtis yra sunki arba jis siekia paslėpti ar perleisti savo turimą turtą, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Skolininko neatsiskaitymo su kreditoriumi priežastis – ginčas, kilęs dėl kreditoriaus pateiktų nekokybiškų prekių. Taip pat teigia, jog paskirtos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas apsunkina skolininko finansinę padėtį, riboja jo galimybę ir toliau plėtoti pelningą komercinę veiklą, kenkia skolininko prestižui bei patikimumui prieš verslo partnerius.

6Kreditorius UAB „Ryterna“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.17) nesutinka su skolininko prašymu panaikinti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutartį. Nurodo, jog skolininkas nuo 2008-06-16 neatsiskaito su kreditoriumi. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu skolininkas, kaip teigiama atskirajame skunde, yra statybos (pastatų renovacijos) bendrovė, turinti pakankamai apyvartinių lėšų, tai neturėjo ir neturėtų kilti sunkumų atsiskaityti su kreditoriumi, o juo labiau, kad ir pats skolininkas nelaiko prašomos priteisti skolos sumos didele. Pagal sutarties 4.2 p. pirkėjas (Skolininkas) apie nekokybiškas prekes turėjo raštu pranešti pardavėjui (kreditoriui) per 30 dienų nuo prekių priėmimo, tačiau raštiškos pretenzijos dėl prekių kokybės kreditorius nėra gavęs.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas (įsakymas), kuriuo patenkintas ieškinys (pareiškimas). Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Būsimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę gali lemti įvairios aplinkybės, ir tik viena iš jų yra didelė ieškinio (reikalavimo) suma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (reikalavimas), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet įvertinus konkretaus atsakovo ar skolininko finansines galimybes.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad vien apelianto skundo teiginys, nepagrįstais jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jog jis yra statybos (pastatų renovacijos) sektoriuje pelningai veiklą vykdanti bendrovė, turinti pakankamai apyvartinių lėšų ir kito turto, neleidžia spręsti apie skolininko mokumą ir finansinės padėties stabilumą. Kreditorius savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ta faktine aplinkybe, jog skolininkas vengia sumokėti visą sutartą kainą už įsigytas prekes (b.l. 1-2) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus - 2008-06-16 PVM sąskaitą – faktūrą, serija RYT Nr. 0024394 14 000 Lt sumai (b.l.4). 2008-06-12 šalių pasirašytos Sutarties Nr. 08.06/12 5 p. nustato, kad už pateiktas prekes Pirkėjas atsiskaito per 45 kalendorines dienas pavedimu į sutartyje nurodytą Pardavėjo atsikaitomąją sąskaitą. (b.l. 5). Todėl vien neatsiskaitymas už įsigytas prekes daugiau nei metus iš esmės patvirtina, jog kreditoriaus prašoma priteisti 4000 Lt skola apeliantui šiuo metu yra pakankamai didelė suma. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jo finansinę padėtį, riboja jo galimybę ir toliau plėtoti pelningą komercinę veiklą, nors sėkmingai veiklą vykdančiai statybos bendrovei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokiu mastu ir tokio dydžio sumai iš esmės neturėtų įtakoti įmonės kasdieninės ūkinės-komercinės veiklos.

11Kolegija laiko nepagrįstu ir tokį skolininko argumentą, kad kreditorius, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas skolininkui jas taikyti. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių lengviau įrodyti nustatytinas aplinkybes. Šiuo atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino kreditoriaus į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 str. 1 d.), pagrindžiančius jo turtinį reikalavimą skolininkui bei skolininko įsipareigojimų nevykdymo terminą. Tuo tarpu skolininkas teisę būti išklausytas, netaikant CPK 314 str. apribojimų, galėjo įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šis, kvestionuodamas apylinkės teismo nutartį, nepaneigė ir nepateikė įrodymų apie savo įmonės dabartinė finansinę padėtį ir perspektyvas (įmonės balansų, duomenų apie turimą turtą ir turtines teises, pinigines lėšas, įsipareigojimus ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorius kategoriškai netvirtino, kad skolininkas nebūtų finansiškai pajėgus sumokėti priteistą skolą (objektyvus momentas), o būtent išreiškė motyvuotą abejonę dėl skolininko finansinės padėties stabilumo (subjektyvus momentas).

12Dėl išvardintų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nebuvo. Priešingai, atskirojo skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kreditoriaus prašomai priteisti 4 366 Lt sumai galėtų sutrikdyti įprastinę apelianto bendrovės veiklą, tik patvirtina tokių preliminarių priemonių reikalingumą ir padidintą kreditoriui palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, skundžiama nutartimi, kaip matyti iš jos turinio, pirmosios instancijos teismas visų prima nurodė areštuoti skolininkui priklausantį 4 366 Lt vertės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, ir tik tada skolininkui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Tokiu atveju nesama prielaidų manyti, kad teismo pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas pats savaime galėtų sutrikdytų įmonės komercinę-ūkinę veiklą ar padarytų įmonei neproporcingos žalos.

13Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, rūšį, dydį, adekvačiai įvertino galimas pasekmes, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl nutartis paliktina nepakeista.

14Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

15Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai