Byla 2S-2367-254/2012
Dėl civilinio proceso kodekse numatytų sankcijų skyrimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1997-737/2012 pagal pareiškėjo antstolio N. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž. ir Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl civilinio proceso kodekse numatytų sankcijų skyrimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I . Ginčo esmė

4pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1) ir prašė taikyti skolininkui S. Ž. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad priėmęs vykdymui vykdomąjį dokumentą, išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkui skirtina bauda, nes jam įteiktame raginime įvykdyti sprendimą buvo nurodyta, kad privalo nedelsdamas informuoti antstolį tuo atveju, jei sprendimą yra įvykdęs, tačiau šios pareigos neatliko. Šie dokumentai skolininkui buvo įteikti asmeniškai. Kadangi skolininkas skolos nepadengė, antstolis 2012-03-14 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kurį 2012-03-16 įteikė skolininko darbdavei. Pranešimu, 2012-03-29 gautu antstolio kontoroje, darbdavė atsisakė daryti pateiktas išskaitas ir pateikė įmokos mokėjimo kvitą, sąskaitos išrašą ir nepatvirtintą Kauno apskrities VMI Kėdainių poskyriui adresuotą skolininko prašymo kopiją. Kadangi įmokos suma neatitiko vykdomajame dokumente nurodytai iš skolininko išieškotinai sumai, antstolis 2012-05-08 patvarkymu pareikalavo išieškotojos pateikti duomenis, ar minėta įmoka yra įskaityta pagal vykdomą vykdomąjį dokumentą. Išieškotoja 2012-05-18 raštu nurodė, kad skolininko sumokėti 9 Lt buvo įskaityti į biudžeto surenkamąją sąskaitą 2011-05-11, tačiau duomenų kokiu pagrindu buvo pervestos lėšos, neturi. Kadangi neaiškumai dėl įmokėtos ir vykdomajame dokumente išliko, antstolis 2012-05-29 patvarkymu pareikalavo, kad skolininkas 2012-06-13 8 val. atvyktų į antstolio kontorą. Patvarkymas skolininkui buvo įteiktas 2012-05-31, tačiau skolininkas neatvyko, jokių antstolio veiksmų neskundė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 25-27) antstolio pareiškimo dėl baudos S. Ž. paskyrimo netenkino. Priteisė iš pareiškėjo valstybei 12,16 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad antstolio reikalavimas skirti baudą laikytinas nepagrįstu, nes skolininkas įsiskolinimą sumokėjo 2011-05-11, t. y. dar prieš pateikiant išieškotojui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nors antstolis daro prielaidas, kad įmokėta suma galėjo būti sumokėta ir pagal kitą vykdomąjį dokumentą, teismas šiuos argumentus atmeta. Nagrinėjant bylą turi būti laikomasi asmens sąžiningumo prezumpcijos, todėl S. Ž. nurodžius, kad jo pervesti 9 Lt buvo sumokėti būtent pagal nurodytą Kėdainių r. apylinkės teismo sprendimą, teismas neturi pagrindo šiais paaiškinimais netikėti. Juolab, kad pinigų pervedimo faktą patvirtina ir S. Ž. pateiktas banko išrašas bei mokesčių inspekcijos raštas. Rašte nurodytos aplinkybės, kad išieškotojui nėra aišku pagal kokį vykdomąjį raštą yra sumokėtas mokestis, negali būti pagrindu pripažinti teismo sprendimą neįvykdytu. Vykdymo procese pareigą būti aktyvus turi tiek skolininkas tiek ir išieškotojas, todėl pervedus įmokas, pati išieškotoja privalėjo pasitikrinti ar šio skolininko atžvilgiu nėra vykdomi kiti išieškojimai valstybės naudai ir sumokėtą įmoką priskirti įsiskolinimo padengimui. Skolininkas negali būti atsakingas už tai, jog išieškotoja nedėjo pastangų siekiant identifikuoti pagal kurį vykdomąjį dokumentą į jo sąskaitą S. Ž. atliko mokėjimą. Mokėjimas buvo atliktas paties skolininko vardu, nurodant įmokos kodą, atitinkantį įmokos paskirtį, todėl teismas sprendžia, kad mokėjimas atliktas tinkamai. Antstolio argumentai, kad jam nėra aišku ar skolininkas įvykdė būtent tą sprendimą, dėl kurio pradėtas išieškojimas vykdomojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. Ž. buvo išaiškinta, kad mokėdamas bylinėjimosi išlaidas jis turi pareigą nurodyti vykdomojo dokumento numerį, baudų mokėjimo tvarkos nenurodo ir Mokesčių administravimo įstatymas. Skolininkas pagrįstai tikėjosi, kad savo prievolę įvykdė tinkamai, juo labiau, kad įmoka iš Mokesčių inspekcijos nebuvo grąžinta, neprašyta detaliau paaiškinti įmokos paskirties, nurodyti vykdomojo dokumento numerio. Kadangi išieškoma suma pateko į išieškotojo nurodytą sąskaitą banke dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, išieškotojas turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti ir vykdymo proceso nepradėti. Nagrinėjamu atveju antstolis, skolininkui pranešus, kad jis yra įsiskolinimą sumokėjęs ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, kilusias abejones privalėjo aiškintis su išieškotoja. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog raginimas yra pranešimas skolininkui, kad yra pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas. Taigi, šis dokumentas nėra antstolio reikalavimu, už kurio nevykdymą gali būti skiriamos baudos CPK 585 straipsnio pagrindu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu (b. l. 32-33) antstolis prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. įstatymai nenustato, kad raginimo įvykdyti sprendimą dokumente antstolis atskirai negali reikalauti susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą nekviesti skolininko. Priešingai, įstatymai antstoliui tokią teisę suteikia;
  2. sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims, todėl Instrukcijos 2 punktu patvirtintoje raginime įvykdyti sprendimą formoje nustatytas antstolio reikalavimas skolininkui nedelsiant informuoti antstolį ir pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus, jeigu sprendimą skolininkas yra įvykdęs, skolininkui buvo privalomas. Toks antstolio reikalavimas yra teisingas, sąžiningas ir protingas, nes sudaro galimybę kuo ekonomiškiau ir greičiau išspręsti visus su vykdomojo dokumento įvykdymu susijusius klausimus. Antstolio reikalavimo nevykdymas pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus išieškotojo ir antstolio atžvilgiu, nes didėja vykdymo išlaidos;
  3. skolininkas buvo informuotas apie antstoliui pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl privalėjo domėtis išieškojimo eiga ir su antstoliu bendradarbiauti, juo labiau, kad įmokos kvite nurodyta suma neatitiko vykdomajame dokumente nurodytos skolos dydžio. Be to, įmokos kvitą pateikė ne pats skolininkas, o jo darbdavė;
  4. išieškotoja aiškiai nenurodė, ar vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, nors to buvo užklausta, o atsiliepime nurodė, kad vykdomasis dokumentas yra vykdytinas ir kad neprieštarauja dėl sankcijų skolininkui taikymo. Taigi antstolis, siekdamas išsiaiškinti situaciją, aktyviai veikė savo įgalinimų ribose, todėl bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos jam vienam. Juo labiau, kad teismas pripažino, jog VMI, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, buvo nerūpestinga ir neapdairi.

9Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Teismo sprendimų bei kitų CPK 584 straipsnyje išvardytų vykdytinų dokumentų įvykdymo užtikrinimui CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nustato išieškojimo iš skolininko turto mechanizmą, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str.). Pagal įstatymą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-136/2011).

13Iš civilinės ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu priteisė iš S. Ž. 8,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Sprendimas įsiteisėjo 2011 m. balandžio 19 d., o S. Ž. 9 Lt sumą VMI sumokėjo 2011 m. gegužės 11 d. Kad šią sumą gavo, Kauno apskrities VMI patvirtino 2012 m. balandžio 4 d. atsakyme į S. Ž. prašymą (b. l. 9). Tuo tarpu vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas vykdyti 2012 m. sausio 6 d., t. y. praėjus beveik 1 metams po minėtos įmokos atlikimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skolininkas pagrįstai tikėjosi, kad savo prievolę įvykdė tinkamai, juo labiau, kad įmoka iš VMI jam grąžinta nebuvo, nebuvo prašyta detaliau paaiškinti įmokos paskirties ar nurodyti vykdomojo dokumento numerio, todėl šiuo konkrečiu atveju pervedus įmokas, pats išieškotojas privalėjo pasitikrinti ar skolininko atžvilgiu nėra vykdomi kiti išieškojimai valstybės naudai ir sumokėtą įmoką priskirti įsiskolinimo padengimui (CPK 640 str. 1 p.). Taigi situacija, kai prievolė sumokėti skolą buvo įvykdyta iki vykdomąjį dokumentą perduodant vykdyti antstoliui, neturėtų sąlygoti tokio sprendimo, kad tinkamai savo prievolę įvykdęs asmuo būtų laikomas atsakingu už be teisėto pagrindo antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu pradėtus išieškojimo veiksmus. Aplinkybė, kad antstoliui pateiktas įmokos mokėjimo kvitas dėl 9 Lt sumokėjimo į VMI sąskaitą, kai turėjo būti įmokėti 8,23 Lt, taip pat neturėtų sukelti neigiamų pasekmių tinkamai savo prievolę įvykdžiusiam asmeniui. Tokiu būdu antstolio reikalavimas šiam asmeniui paskirti baudą už sprendimui vykdyti būtinų dokumentų nepateikimą, t. y. įmokos sumokėjimo kvito, kuris antstoliui buvo pateiktas skolininko darbovietės, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą, todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad skolininkas teismo sprendimą įvykdė geruoju dar iki vykdomojo rašto pateikimo vykdymui, antstolis dėl esamos situacijos aiškintis su išieškotoja, tačiau neužkrauti įrodinėjimo pareigos skolininkui. Antstoliui manant, jog VMI veiksmai sąlygojo žalos jam atsiradimą, išaiškintina galimybė savo pažeistas teises ginti įstatyme nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

14Vadovaujantis išdėstytas argumentais, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai