Byla 2-298-210/2017
Dėl pacientui padarytos neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, gydytojas traumatologas A. Š. ir draudimo bendrovė „Baltikums Vienna Insurance Group“, veikianti per AAS Lietuvos filialą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovui R. M., atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovei advokatei D. Z., trečiajam asmeniui gydytojui traumatologui A. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių Ligoninei dėl pacientui padarytos neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, gydytojas traumatologas A. Š. ir draudimo bendrovė „Baltikums Vienna Insurance Group“, veikianti per AAS Lietuvos filialą.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 1852.16 Eur turtinei ir 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių Ligoninės gydytojas A. Š. tinkamai neatliko savo pareigų: netinkamai pasirinko operacijos apimtį, dėl ko buvo atliktas tik negyvybingų audinių pašalinimas, o užpakalinės labrum plyšimas nesusiūtas, dėl ko jis buvo priverstas kęsti skausmą, atsirado rankos tirpimas, buvo priverstas kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kad būtų atlikta pakartotinė operacija ir pašalinti pirmosios operacijos neigiami padariniai, susiūtas labrum plyšimas, t. y. ieškovo teigimu atsakovo darbuotojas, gydytojas A. Š. netinkamai atliko savo pareigas – nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek paprastai tikimasi iš sąžiningo, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio profesionalaus asmens. Taigi, ieškovas teikiamuose į bylą procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis Pacientų teisių apsaugos įstatymu, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Respublikinei Šiaulių ligoninei, jos atsiradimą sieja su jo sveikatos būkle po, jo teigimu, neatsakingo ir aplaidaus gydymo, netinkamai pasirinkta gydymo taktika ir strategija, gydytojo A. Š. padarytomis klaidomis ir aplaidumu jį gydant minėtoje gydymo įstaigoje.
  2. Ieškovo reikalavimas grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: ieškinyje nurodoma, jog 2015 m. sausio 29 d. jis buvo sužalotas eismo įvykio metu - patyrė kairio peties traumą. Gydymo procese paaiškėjo, jog reikalinga kairio peties operacija. 2015 m. birželio 2 d. buvo operuotas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytojo A. Š., tačiau po atliktos operacijos ieškovo savijauta pradėjo blogėti, peties skausmai paaštrėjo, pradėjo plisti po visą ranką alkūnę, pradėjo tirpti ranka. Dėl šios priežasties 2015 m. lapkričio 12 d. UAB „Northway chirurgijos centras“ pareiškėjui buvo atlikta kairio peties artroskopija, atlikta užpakalinės labrum dalies operacija, susiūtas užpakalinės labrum dalies plyšimas, kas anot ieškovo turėjo būti padaryta pirmosios operacijos metu. Todėl ieškinyje konstatuojama, jog 2015 m. birželio 2 d. jį operuojant Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo padaryta klaidų, t. y. sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos netinkamai. Dėl šio netinkamo jo gydymo ieškovas teigia patyręs turtinės ir neturtinės žalos, kurią įvertina atitinkamai 1852,16 Eur ir 10000,00 Eur, todėl, atsakovui atsisakius patenkinti jo pretenziją gera valia, kreipėsi į teismą. Ieškovas savo teikiamame ieškinio pareiškime pareiškė ir procesinio pobūdžio prašymą: tikslu išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, skirti byloje teismo medicinos ekspertizę. Ekspertizė buvo paskirta ir atlikta 2017 m. gegužės 17 d.
  1. Posėdžio metu ieškovas R. M. ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2015-01- 26 buvo sužeistas autoįvykio metu - patyrė kairiojo peties traumą. Nesiliaujant skausmams, po kurio laiko kreipėsi į Šiaulių chirurgijos centrą, ten jį apžiūrėjo gydytojas A. Š. ir paskyrė medikamentinį gydymą. Medikamentiniam gydymui nepadėjus, po 2015 m. balandžio 16 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vėl pakartotinai kreipėsi į gydytoją A. Š. (tik jau į Respublikinę Šiaulių ligoninę). Šiaulių ligoninėje 2015-06-02 gydytojo A. Š. buvo atlikta planinė peties sąnario artroskopinė operacija, kurios metu nustatytas išreikštas bursitas, atlikta bursektomija; sąaugų pašalinimas, rastas kairiojo peties sąnario kapsulės ties 5 val. įplyšimas apie vieno cm. plote, neduodantis sąnario laisvumo; atlikta debridementas; fiksacija neindikuotina (medicininių dokumentų kopijos pridėtos). Ieškovo teigimu, po šios operacijos jo savijauta pradėjo blogėti, peties skausmai paaštrėjo, pradėjo plisti per visą alkūnę, pradėjo tirpti ranka. Buvo priverstas pakartotinai kreiptis į medikus. Ieškovas teigė, jog 2015-10-12 jam kreipusis į UAB „Ortogida“ po apžiūros buvo pasiūlyta atlikti kairiojo peties BMR tyrimą, nes neaiški labrum būklė. 2015 m. spalio 19 d. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje jam buvo atlikta kairiojo peties sąnario MRT artrografija, 3T ir padaryta radiologinė išvada, kad yra siauro plyšio formos užpakalinės lūpos defektas dorsaliai. Išreikšta m. supraspinatus et.m. infraspinatus tendinozė su daliniu pastarojo plyšimu sąnariniame paviršiuje (A2). AK saikinga artrozė. Po minėto tyrimo UAB „Ortogida“ parašė siuntimą Medicinos centrui „Northway“, kad jam būtų atlikta pakartotinė kairio peties operacija. 2015 m. lapkričio 12 d. UAB „Northway“ chirurgijos centre jam buvo atlikta kairio peties artroskopija, užpakalinės labrum plyšimas, atlikta labrum inercija 2Juggeknot siūlėmis. Biceps tenotomija, liko vagoje. Rezekuotas rotatorių intervalas, išlaisvinant iš sąaugų. Subacromaliai - be ankštumo, gausu sąaugų, AC artrozė. Atlikta bursectomija, AC rezekcija. Ieškovo nuomone, atlikti medicininiai tyrimai parodė, jog 2015 m. birželio 2 d. Šiaulių ligoninėje jis buvo operuotas netinkamai, kadangi padaryti tyrimai ir rentgenogramos parodė, jog minėtos operacijos metu jam nebuvo pašalintas užpakalinės labrum plyšimas ir buvo operuota, ne ta peties dalis.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gydytojas A. Š. savo darbą atliko tinkamai, teisingai diagnozavo ligą, taikė pasyvų gydymą, vėliau – operacinį gydymą. Nesutikdami su ieškovo teiginiu jog gydytojas ortopedas- traumatologas A. Š. 2015 m. birželio 2 d. operaciją atliko netinkamai, nes anot ieškovo, nepašalino užpakalinės labrum plyšimo (jo neužsiuvo) ir operavo ne tą peties dalį. Atsiliepime, be kita ko, teigiama, kad atsakovo ortopedijos traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas A. Š. 2015 m. birželio 2 d. atlikdamas ieškovui kairio peties artroskopiją, įvertino esamą peties sąnario būklę ir, radęs lėtinius uždegimus bei nustatęs, kad užpakalinės sąnarinės lūpos (labrum glenoidale) plyšimas vieno centimetro plote nekelia peties sąnario nestabilumo, priėmė sprendimą plyšimo nesiūti, o tik pašalinti bursą ir sąaugas, kurios, kaip buvo manoma ir buvo skausmo priežastis. Gydytojas A. Š., atsakovo teigimu, priimdamas pacientą, jam skirdamas gydymą ir atlikdamas operaciją atliko visus būtinus veiksmus: nustatė teisingą diagnozę, tinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę, nes ieškovo petys prieš operaciją buvo ištirtas magnetinio rezonanso tyrimu, kuris šiuo metu laikomas pažangiausiu. Taip pat atsakovo teigimu ir chirurginio gydymo apimtis buvo pakankama, kadangi plyšimas buvo nedidelis. Gydytojas nustatė išreikštą bursitą, kuris ir galėjo būti skausmo priežastis. Tokių rekomendacijų, kad esant nedideliems plyšimas juos privaloma ar būtina susiūti šiuo metu medicinos praktikoje nėra. Tinkamą gydymo eigą pagrindžia ir ta aplinkybė, jog po 2015 m. birželio 2 d. operacijos plyšimo dydis sumažėjo iki 1-2 mm. Tai įrodyta spalio 19 d. 3T MRT tyrimu su kontrastu, kuris šiuo metu yra tiksliausias, buvo skirtas reabilitacinis gydymas. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija šiuos faktus ir aplinkybes konstatavo, taip pat nurodė, kad diagnostinių ir (ar) operacinio gydymo klaidų VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė nebuvo padaryta, o pasekmės – rankos tirpimas ir skausmas rankoje atsirado ne dėl gydytojo ir gydymo netinkamų veiksmų, nes užpakalinės sąnarinės lūpos nedidelio plyšimo nesusiuvimas tokių reiškinių negali sukelti.
  1. Posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad ir atliktos ekspertizės išvados patvirtina atsakovo teiginius apie tai, kad atsakovo darbuotojo – gydytojo A. Š. atliktos chirurginės operacijos (intervencijos) būdas, eiga ir naudotos priemonės buvo tinkamos kaip ir tinkama pooperacinė priežiūra ir gydymas, o peties sąnario sąnarinės lūpos nesusiuvimas negalėjo būti rankos tirpimo priežastimi, nes tokia simptomai nėra būdingi tokiai ligai. Atlikdamas kairio peties sąnario operaciją (artroskopiją) gydytojas pagrįstai atliko dalinę bursektomiją ir sąaugų iš sąnario (debridementą), nes operacijos metu buvo nustatytas išreikštas potrauminis bursitas. Ši priemonė buvo taikyta, siekiant sumažinti skausmingumą, kuri ir buvo pagrindinė paciento problema. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog antroji operacija buvo pirmosios netinkamo gydymo pasekmė, nes, kaip ir nurodoma ekspertų išvadoje, šiai antrajai operacijai įtakos turėjo ne gydymo eiga po pirmosios, bet atsiradę kitų ligų simptomai.
  1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, gydytojas A. Š. ir draudimo kompanija „Baltikums Viena Group“ AAS Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad gydytojo ir gydymo įstaigos veiksmai paciento R. M. atžvilgiu ir diagnozuojant ligą, ir pasirenkant gydymo taktiką ir strategiją, ir ją gydant buvo tinkami, rūpestingi, atidūs ir pakankami. Ieškovas, trečiųjų asmenų vertinimu, neįrodė atsakovo kaltų veiksmų, nesąžiningumo, neatidumo, nerūpestingumo, kvalifikacijos nebuvimo, ar nesivadovavimo naujausiomis mokslo žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos reikalavimais ir pasiekimais, pateikdamas tik savo subjektyvią nuomonę. Priešingai, teigiama, kad gydant ieškovą, atsakovo darbuotojai laiku ir teisingai nustatė diagnozę, skyrė teisingą gydymą, gydymo eigoje taikė medicinos praktikos ir mokslo pasiekimus, elgėsi pakankamai šiai situacijai rūpestingai ir apdairiai. Šias aplinkybes, anot trečiųjų asmenų, įrodo gydymo eiga, kuri fiksuota medicininiuose dokumentuose, gydytojo A. Š. ilgametė darbo patirtis ir specialistų bei ekspertų išvados.

4Ieškinys netenkinamas.

5Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovas 2015-01-26 buvo sužeistas autoįvykio metu - patyrė kairiojo peties traumą. Po kurio laiko kreipėsi į Šiaulių chirurgijos centrą, kur buvo apžiūrėtas gydytojo A. Š., kuris po apžiūros paskyrė ieškovui medikamentinį gydymą. Medikamentiniam gydymui nepadėjus, po 2015 m. balandžio 16 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vėl pakartotinai kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę, į gydytoją-traumatologą A. Š.. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2015-06-02 gydytojo A. Š. buvo atlikta planinė peties sąnario artroskopinė operacija, kurios metu nustatytas išreikštas bursitas, atlikta bursektomija; sąaugų pašalinimas, rastas kairiojo peties sąnario kapsulės ties 5 val. įplyšimas apie vieno centimetro plote, neduodantis sąnario laisvumo; atliktas debridementas; fiksacija neindikuotina (medicininių dokumentų kopijos pridėtos prie bylos). Iš priešoperacinės apžiūros lapo, ( - ).
  1. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

6Dėl informacijos suteikimo ir sutikimo, kad būtų atliekama konkreti chirurginė operacija

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtino Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašą, nustatantį bendruosius reikalavimus sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą. Sutikimo aprašo 9.1-9.12 punktuose numatyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tačiau pačią sutikimo formą tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (Sutikimo aprašo 2 p.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją. Šiuo nagrinėjamu atveju minėtos procedūros buvo atliktos tinkamai, paciento raštiškas sutikimas operacijai buvo gautas. Apie tai liudija byloje esantys medicininiai dokumentai.
  1. Gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdingai tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).
  1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
  1. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-06-16 sprendimas Dėl R. M. pareiškimo, kuriuo komisija pareiškėjo R. M. prašymo atlyginti sveikatai padarytą žalą netenkino. Savo sprendime komisija nurodė, kad gydytojui A. Š. ir jo kolegoms nekilus įtarimų dėl kaklo ar kitos (ne peties) patologijos, galima teigti, kad buvo nustatyta teisinga diagnozė, tinkamai įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė, nes ligonio petys prieš operaciją ištirtas magnetinio rezonanso tyrimu, o tai yra tiksliausias šiuo metu pasaulyje žinomas neinvazinis tyrimas. Komisijos nuomone gydytojas A. Š. pasirinko tinkamą gydymo taktiką, paskirdamas medikamentinį gydymą, o vėliau, nepadėjus konservatyviam gydymui skirtas operacinis gydymas. Tokia praktika, anot Komisijos, yra normali ir pripažinta pasaulinėje praktikoje esant panašiai patologijai. Komisijos nuomone operacijos apimtis VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo pakankama, nes yra daugybė pacientų, kuriems yra užpakalinės lūpos ar rotatorių manžetės degenarciniai plyšimai, bet jie nejaučia jokių skausmų. galima teigti, kad pacientui buvo nustatyta teisinga diagnozė, tinkamai įvertinta. Panašios gydymo taktikos laikėsi ir gydytojas V. J. (pradžioje konservatyvus gydymas ir tik vėliau pasiūlyta operacija). Laukimo taktika nesiuvant nedidelių užpakalinės lūpos plyšimų yra taikoma ortopedų traumatologų praktikoje. Nustačius užpakalinės sąnarinės lūpos plyšimą dažnai skiriamas konservatyvus gydymas, nes daugybė šių plyšimų gali būti degeneraciniai, atsirandantys su amžiumi, be jokių traumų. Operacija VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atlikta metodiškai ir tinkamai. Nusprendus operuotis, pareiškėjas buvo supažindintas su galimomis komplikacijomis operacijos metu ir tai patvirtino 2015-06-02 savo parašu formoje „Paciento sutikimas chirurgijos/ abdominalinės chirurgijos operacijai“. Medicininė reabilitacija po artroskopinės operacijos nesusiuvus nedidelio sąnarinės lūpos plyšimo yra galima. Objektyviai nustatyta, kad po pirmosios operacijos (debridemento plyšimo vietoje), plyšimo dydis sumažėjo (iki 1-2 mm). Tai yra įrodyta 3T MRT tyrimu su kontrastu (artrografija) 2015-10-19, kuris yra tiksliausias šiuo metu galimas tyrimas Lietuvoje. Remiantis gydytojo specialisto, konsultavusio Komisiją, atsakymu, neturima jokios informacijos, kad užpakalinės sąnarinės lūpos plyšimo nesusiuvimas, kaip nurodo Pareiškėjas, gali būti rankos tirpimo bei skausmo plitimo į alkūnės sąnarį priežastimi. Diagnostinių ir (ar) operacinio gydymo klaidų VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nenustatyta. Northway Chirurgijos centre 2015-11-12 atliktos operacijos negalima vertinti kaip VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, neteisėta veika, kuri galėjo turėti neigiamų pasekmių Pareiškėjo sveikatos būklei, Šiaulių ligoninėje nebuvo padaryta, todėl pagrindo tenkinti Pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą, nesant visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, nėra.
  1. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorės 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-812 sudaryta komisija 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė išvadą, kad: Ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas A. S., atlikdamas R. M. kairio peties artroskopiją, įvertino esamą peties sąnario būklę ir, radęs lėtinius uždegimus ir nustatęs, kad labrum glenoidale plyšimas vieno cm plote nekelia peties sąnario nestabilumo, priėmė sprendimą plyšimo nesiūti, o tik pašalinti bursą ir sąaugas, kurios, kaip manoma, buvo skausmų priežastis. Užpakalinės sąnarinės lūpos nedidelis plyšimas paprastai nesukelia sąnario nestabilumo, todėl artroskopijos metu buvo atliktas negyvybingų audinių pašalinimas, kurio metu patikrintas užpakalinės sąnarinės lūpos stabilumas. Komisijos narių nuomone, užpakalinės labrum plyšimo nesusiuvimas patogeneziškai negali būti rankos tirpimo bei skausmo iradiacijos į alkūnės sąnarį priežastimi.
  1. Ekspertizės akto Nr. EDG 33/2017(01) išvadoje nurodyta, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas A. Š. 2015 m. kovo 16 d. ieškovui R. M. nustatė pradinę diagnozę - kairio raktikaulio išnirimas, kuri, atsižvelgiant į tolesnius atliktus tyrimus (kairio peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimo Nr. S102782), nepasitvirtino. Po 2015 m. balandžio 16 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo buvo nustatyta diagnozė - kairio peties sąnario sąnarinės lūpos plyšimas. Gydytojas A. Š. iš esmės savo diagnozę parėmė tik magnetinio branduolinio rezonanso tyrimo (MRT) išvadomis, be objektyvaus klinikinio pagrindimo, kurio metu išsamiai įvertinama peties sąnario būklė (pvz., judesių amplitudė, specifiniai testai, raumenų jėgos matavimai), todėl diagnozė laikytina dalinai teisinga. Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose ieškovo R. M. kairio peties sąnario būklės aprašyme trūksta objektyvių klinikinių duomenų, pasakyti, ar buvo būtinas operacinis gydymas negalima. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose ieškovo R. M. kairio peties sąnario būklės aprašyme trūksta objektyvių klinikinių duomenų, todėl negalima pasakyti, ar sąnarinės lūpos plyšimas buvo simptominis (sukėlęs peties sąnario ribotus ir skausmingus judesius), reikalaujantis užsiuvimo. Sprendžiant iš MRT duomenų, sąnarinės lūpos plyšimas buvo senas (buvo susiformavusios paralabrinės cistos), todėl jo gydymo taktika - susiūti, ar nesiūti - tiesiogiai priklauso nuo simptomatikos ir objektyvių klinikinių duomenų. Tokio tipo seni sąnarinės lūpos plyšimai gali ir nesukelti jokių klinikinių simptomų. Radiologiškai nustatyti sąnario pokyčiai nebūtinai atitinka klinikinę peties sąnario būklę. Todėl operacinis gydymo taktikos pasirinkimas pagrinde sprendžiamas pagal klinikinių tyrimų duomenis, kurie turi atitikti instrumentinių tyrimų (konkrečiu atveju MRT tyrimų) duomenis. Remiantis vien tik MRT tyrimais, atsakyti, ar gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai, negalima. Atliekant R. M. kairio peties sąnario operaciją (artroskopiją), reikėjo atlikti dalinę bursektomiją ir saugų pašalinimą iš sąnario (debridementą), nes operacijos metu buvo nustatytas išreikštas potrauminis bursitas. Všį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (gydytojas A. Š.) atliktos chirurginės intervencijos atlikimo būdas, eiga ir naudotos priemonės buvo tinkamos ir buvo tinkamai taikyta pooperacinė priežiūra bei gydymas. Peties sąnario sąnarinės lūpos nesusiuvimas negalėjo būti rankos tirpimo bei skausmo radiacijos į alkūnės sąnarį (tokius pooperacinius požymius nurodo pacientas) priežastimi, nes šie simptomai nėra būdingi tiek peties sąnario sąnarinės lūpos plyšimui, tiek jo nesusiuvimui. Antram operaciniam gydymui turėjo įtakos ne gydymo eiga (pvz., operacija, pooperacinė reabilitacija, tolesnis ambulatorinis gydymas), nes po operacijos R. M. jautėsi geriau, bet atsiradę nauji kitų ligų simptomai (kario petinio raktikaulio sąnario artrozė). Šiuo metu nėra vieningų, visuotinai pripažintų pasaulinių gydymo standartų (algoritmų ir rekomendacijų) gydant peties sąnario ortopedinę patologiją, todėl kiekvienoje šalyje jie gali šiek tiek skirtis. Šie gydymo standartai šiek tiek gali skirtis ir skirtingose gydymo įstaigose Lietuvoje. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės peties sąnario patologijos gydymo standartai komisijai nebuvo pateikti. Šių gydymo standartų laikymosi vertinimas bei likusios klausimo dalies sprendimas nėra teismo medicinos ekspertų kompetencija. Tai sprendžia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Konkrečiu atveju komisijai pritrūko objektyvios klinikinės priešoperacinės peties sąnario būklės aprašymo, kas neleido nustatyti operacinio gydymo būtinumo. Bet atlikta operacija ir tolesnis pooperacinis gydymas iki antros operacijos ieškovui R. M. neigiamų pasekmių nesukėlė (žr. išvados 6-a punktą).
  1. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą atlyginti jam gydymo įstaigos darbuotojų padarytą žalą, byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad ieškovui žala dėl gydytojo A. Š. ar kito VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės personalo veiksmų nei nustatant diagnozę, nei pasirenkant gydymo taktiką ir strategiją, nei operuojant bei pasirenkant chirurginio gydymo apimtį, nei skiriant reabilitacinį gydymą po atliktos operacijos nebuvo padaryta. Tokią išvadą teismas daro ištyręs visumą bylos įrodymų ir įvertinęs juos teisės aktų, reglamentuojančių Pacientų teisių ir žalos jų sveikatai nustatymo ir atlyginimo kontekste. Šio procesinio sprendimo 8 punkte jau buvo pažymėta, jog sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).
  1. Ieškovas R. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė konstatuodamas, kad gydytojas A. Š. savo profesines pareigas atliko neatidžiai, nerūpestingai ir jį gydė netinkamai. Teismas jau yra nurodęs, jog gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Teismas šios bylos kontekste primena, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų (šiuo atveju gydytojo A. Š.) veiksmus vertina ne pasiekto rezultato, bet gydymo eigos proceso aspektu, t. y. tiria ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai Pasikartojant dar kartą teismas primena, kad nagrinėjamu atveju teismas nevertina situacijos jos rezultato požiūriu, analizuodamas ieškovo gydymą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šio gydymo ir gydytojo atliktų veiksmų proceso kontekste.
  1. Vertinant atsakovo darbuotojų veiksmus gydant ieškovą, teismas jau nustatė, ir konstatavo (7 šio procesinio sprendimo punktas) kokius veiksmus gydant ieškovą atliko gydytojas A. Š.. Jų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad gydytojas klaidų nepadarė, teikė pacientui kvalifikuotą medicininę pagalbą, buvo atidus ir rūpestingas, dėjo maksimalias pastangas padėti ligoniui, t. y. užtikrino maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį: ieškovui nustatė iš esmės teisingą diagnozę (pažymėtina, kad ši diagnozė visiškai pasitvirtino viso gydymo proceso eigoje ir Šiauliuose ir Klaipėdoje); tinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę, atliko ieškovui magnetiniu rezonanso tyrimą; pasirinko nuoseklią gydymo taktiką, kuri pripažinta visame pasaulyje, t. y. iš pradžių konservatyvų gydymą, Jam nedavus norimo rezultato, - chirurginį gydymą. Teismas pažymi, jog byloje pateiktos specialistų nuomonės teismui leidžia teigti, kad chirurginio gydymo apimtis VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo pakankama, pagrįsta pasauline tokio pobūdžio susirgimų gydymo praktika. T. y. gydytojui A. Š. operacijos metu nustačius nedidelį sąnarinės lūpos plyšimą, išreikštą bursitą, kuris ir galėjo būti skausmo priežastis, plyšimo nesiuvo, kuris medicinos praktikoje yra visiškai priimtinas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši praktika iš esmės teisinga, ką vėlėsnis , po 2015-06-02 atliktas tyrimas patvirtino. Tai įrodo 2015 m. spalio 19 d. 3T MRT tyrimas su kontrastu, kuris nustatė plyšimo sumažėjimą iki 1-2 mm. Gydytojo ir gydymo įstaigos rūpestingumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog po 2015-06-02 atliktos chirurginės operacijos ieškovui buvo paskirtas (pagrįstai) reabilitacinis gydymas. Kartu teismas atkreipia dėmesį į vieną esminių aplinkybių šioje byloje, paneigiančių ieškovo teiginius apie gydytojo A. Š. nerūpestingumą ir jo padarytų klaidų taisymą kitoje gydymo įstaigoje – tai, kad byloje visų specialistų išreikšta neabejojanti nuomonė, kad antrasis operacinis ieškovo gydymas nebuvo pirmojo – priežastis ar pasekmė, bet jį sąlygojo kitos priežastys, t. y. atsiradę nauji kitų ligų simptomai (kairio petinio raktikaulio sąnario artrozė) (ekspertizės akto išvadų 6 punktas).
  1. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti ir nebuvo įrodyti atsakovo darbuotojo gydytojo A. Š. neteisėti veiksmais, kaltė ir priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, nes skausmą ieškovui ir rankos tirpimą negalėjo kelti ir nekėlė atliktos operacijos apimtis ir sąnario lūpos nedidelis plyšimas, nes simptomai nėra būdingi tiek peties sąnario sąnarinės lūpos plyšimui, tiek jo nesusiuvimui. (ekspertizės akto išvadų 5 punktas). Jis buvo sąlygotas kitų ligų – kairio petinio raktikaulio sąnario artrozės.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje priėmus sprendimą atsakovės naudai, šiai nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas be neprašant tokių atlyginti, teismas atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.
  1. Proceso metu iš viso patirta 27,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš bylos šalių proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai, ieškovo ieškinį atmetant, iš ieškovo R. M. priteisiama 27,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  1. Ieškovas R. M. buvo įmokėjęs į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą 932,00 Eur ekspertizės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi, atlikimui. Pagal byloje esančių dokumentų bei Šiaulių apygardos teismo finansų skyriaus duomenis buvo panaudota 898,60 Eur šių lėšų. Lėšų likutis 33,40 Eur grąžintinas jas įnešusiam ieškovui.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

9Ieškovo R. M. ieškinį atmesti.

10Priteisti iš ieškovo R. M. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 27,66 Eur (dvidešimt septynis eurus 66 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

11Gražinti ieškovui R. M. (asmens kodas ( - ) teismo depozitinėje sąskaitoje esantį 33,40 Eur (trisdešimt trijų eurų 40 euro centų) likutį lėšų, panaudotų ekspertizei atlikti.

12Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.

13Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai