Byla 2-265-772/2014
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir su darbo, santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant E. Andrulienei,

3dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovui adv. Z. Burbai,

4neatvykus atsakovo atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui UAB ,,Adlex statyba“ (buvęs pavadinimas ,,Psyops media“) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir su darbo, santykiais susijusių išmokų priteisimo.

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 8 d. UAB „Psyops media“ (toliau tekste bendrovė) jį priėmė dirbti apdailininku. Darbai vyko Šiaulių mieste. Buvo renovuojama VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Onkologijos kliniką, Darželio g. Nr. 10, Šiauliai. Darbdavys jam pažadėjo mokėti po 140 Lt į dieną už 8 darbo valandas, kas sudarytų 3 080 Lt per mėnesį. Šį darbdavio pasiūlymą lydėjo ir kitas pasiūlymas, kuriame darbdavys aiškino, kad jis sutartyje nurodys tik minimalų darbo užmokestį, o likusi jo dalis bus mokama vokelyje. Ieškovas nesutiko su tokiu darbdavio pasiūlymu, todėl darbo sutartis ir liko be jo parašo, nors jis ir dirbo. Ieškovo žiniomis, darbdavys nė vienam kartu su juo dirbusiam darbuotojui nebuvo įteikęs darbo pažymėjimų.

82013 m. balandžio 25 dieną bedirbdamas ieškovas pasitempė nugaros raumenis. Nebegalėdamas dirbti, kitą dieną, t.y. balandžio 26 dieną, jis kreipėsi į šeimos gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymą.

92013 m. balandžio 27 d. iš darbdavio paštu į namus gavo laišką, kuriame buvo pranešimas ir įsakymas. Pranešime rašoma, kad jau 2013 m. balandžio 25 d. darbo sutartis Nr. 271 (savo darbo sutarties, kuri liko nepasirašyta, numerį sužinojo tik gavęs pranešimą, apie šios sutarties nutraukimą) su juo nutraukta atsakingų asmenų objekte tarnybinių pranešimų pagrindu. Darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 107 str. 1 d.

10LR DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Atsižvelgiant į LR DK 107 str. 1 d. nuostatas darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nesilaikant tam nustatytų procedūrų , t.y. jis nebuvo įspėtas, kaip numato įstatymas, nebuvo nurodyta kodėl jis netinka darbui, į kurį buvau priimtas, kas leidžia manyti, kad jis buvo atleistas neteisėtai.

11Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To pačio straipsnio 3 dalis nurodo, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Tokia sankcija Atsakovui taikytina nuo 2013 m. balandžio 26 d, nes nutraukus darbo sutartį bendrovė ieškovui neišmokėjo uždirbto darbo užmokesčio ir neturėjo teisės jo atleisti iš darbo, esant sveikatos sutrikimui susijusiam su darbu ir turint nedarbingumo pažymėjimą.

12Nurodyti tikslių skaičių apie savo vidutinį darbo užmokestį jis negali, nes tiksliai nežino darbo valandų, o buvo sutarta, kad bus mokami priedai pagal išdirbtas valandas, todėl prašo, kad tai nurodančius dokumentus pateiktų Atsakovas.

13Ieškovo žiniomis, buvo atleisti dar septyni darbuotojai (be jo), kuriems darbdavys iki šiol vengia sumokėti jiems priklausantį darbo užmokestį:

142013 m. rugpjūčio mėn. 2 d. ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, kuris 2013 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartimi atsisakė priimti jo ieškinį ir nurodė kreiptis pagal teismingumą į Šiaulių apylinkės teismą arba Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovas nusprendė kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą ir dėl to Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties neskundė.

15Ieškovas teismo prašė:

161. Priteisti iš UAB „Psyops media“ jam priklausantį darbo užmokestį.

172. Priteisti iš UAB „Psyops media“ jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.

183. Priteisti iš UAB „Psyops media“ jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

194. Įpareigoti UAB „Psyops media“ pateikti visus dokumentus, reikalingus bylos nagrinėjimui: darbo sutartį, darbo laiko žiniaraščius ir kt.

205. Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą, apmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir skaityti atleistu iš darbo paties prašymu.

21Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais ir šiais įrodymais.

22Liudytojas A. J. parodė teismui, kad nuo 2013-02-03 iki 2013-07-28 dirbo pas atsakovą brigadininku ir buvo atsakingas už darbuotojų dirbančių Šiaulių ligoninės onkologijos klinikos statyboje priežiūrą (saugą darbe) ir jų aprūpinimą darbu, bei darbo drabužiais. Teigė, jog ieškovą pažįsta nuo jo priėmimo į darbą ir iki jo atleidimo, bei po to jiems irgi teko bendrauti VDI Telšių skyriuje. Minėtoje įstaigoje jis perdavė ieškovui ir jam priklausantį atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas buvo darbe ir dirbo statybos objekte iki 2013-04-25 12.00 val., o po to jis ir kiti darbininkai atsisakė dirbti ir reikalavo, kad darbdavys vykdytų susitarimus su darbuotojais. Teigė, kad jiems atsisakius dirbti jis tuoj pat apie tai informavo darbdavio atstovus esančius Vilniuje. Personalo vadovė A. A. pasakė, kad darbuotojai turi parašyti pasiaiškinimus kodėl atsisako toliau dirbti. Tuomet darbuotojai pareikalavo, jog darbdavys pateiktų jiems tarnybinius pranešimus dėl tokio reikalavimo. Sekančią dieną jam iš Vilniaus buvo perduota informacija, kad visi atsisakę dirbti darbuotojai yra atleisti iš darbo nuo 2013-04-25 dienos už pravaikštą, kas ji labai nustebino, kadangi jie nedirbo tik pusę dienos. Apie byloje esantį darbų vadovo L. S. tarnybinį pranešimą jis sužinojo tik tada, kai buvo pakviestas liudytoju į teismus. Tai jį labai nustebino, kadangi tokius tarnybinius pranešimus rašydavo jis, o ne L. S. Be to ieškovas nedirbo tik puse dienos (2013-04-25), o kitomis dienomis (2013-04-22,23,24) dirbo nes nėra jo tarnybinio pranešimo, kuris tokiu atveju būtų buvęs.

23Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad prašo teismo ginču atveju netaikyti atsakovo prašomos ieškinio senaties ir esant pagrindui ją atnaujinti. Be to nurodė, kad atsakovo teismui pateiktas 2013-04-22 pranešimas ne tik, kad nebuvo įteiktas ieškovui minėtą dieną, bet ir pagal kompaktinės plokštelės duomenis matyti, jog jis nebuvo ir tuo pat metu parengtas, todėl prašė teismo juo nesiremti. Tuo pačiu teigė, kad atsakovas turėjo ieškovui sumokėti darbo užmokestį atleidimo dieną, o ne vėliau, dėl to nėra pagrindo remtis ir atsakovo kitų darbuotojų pateiktais paaiškinimais.

24Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

25UAB „Psyops media“ 2013-04-03 su ieškovu sudarė darbo sutartį, o ieškovas pradėjo dirbti 2013-04-08, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti apdailininku, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Pasak Ieškovo, Atsakovas pažadėjo mokėti po 140,00 Lt už dieną (8 darbo valandas), kas sudarytų 3 080,00 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovas taip pat nurodė, jog Atsakovas Ieškovui pateikė pasiūlymą dalį atlyginimo, kuris viršys minimalų, sumokėti „vokelyje“, tačiau Ieškovas nesutikęs su tokiu pasiūlymu, todėl darbo sutartis Ieškovo nėra pasirašyta. Atsakovo nuomone, Ieškovo teiginys apie žodinį didesnio atlyginimo negu nurodytas darbo sutartyje mokėjimo susitarimą yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės, be to, Ieškovas nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl šis Ieškovo teiginys turėtų būti laikomas nepagrįstu ir neįrodytu. Aplinkybė, jog darbo sutartis Ieškovo nėra pasirašyta neįrodo, kad Ieškovas nesutiko su darbo sutartyje numatytomis sąlygomis ar, kad buvo susitarta dėl didesnio negu darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis. Be to, Ieškovas prieš teikdamas prašymą priimti į darbą buvo informuotas apie darbo užmokestį bei darbo sąlygas, kurios buvo nurodytos darbo sutartyje, todėl teikdamas jį Atsakovui patvirtino, kad sutinka su jomis.

26Ieškovo teiginys, kad jis 2013-04-25 darbo metu pasitempė nugaros raumenis, todėl jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2013-05-02, yra melagingas ir neatitinka tikrovės, kadangi Ieškovas tą dieną nedirbo. Šią aplinkybę patvirtina statybos darbų vadovo L. S. 2013-04-26 tarnybinis pranešimas dėl savavališko darbo nutraukimo, kuriame nurodyta, kad Ieškovas laikotarpiu nuo 2013-04-22 iki 2013-04-25 (imtinai) atsisakė dirbti. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, jog Ieškovas intensyviai treniruojasi ir dalyvauja štangos spaudimo varžybose (šį faktą ne vieną kartą Ieškovas yra minėjęs Atsakovo direktoriui), todėl tikėtina, kad nugaros raumenis Ieškovas pasitempė ruošdamasis varžyboms. Atsakovas teismui pateikė išrašus, pagrindžiančius šią aplinkybę, t.y. išrašą iš socialinio tinklalapio www.facebook.com, iš kurio matyti, jog Ieškovas dalyvavo 2013-05-18 įvykusiame Mažeikių rajono štangos spaudimo be spec. aprangos čempionate ir 103 kg svorio kategorijoje užėmė 4 vietą, taip pat išrašą iš Lietuvos jėgos trikovės federacijos internetinio tinklalapio http://www.trikove.lt, kuriame nurodyta, kad Ieškovas dalyvavo 2013-06-26 įvykusiame Lietuvos štangos spaudimo be spec. aprangos čempionate ir 105 kg svorio kategorijoje užėmė 5 vietą.

27Pažymėtina, kad Atsakovo direktorius L. J. 2013-04-22 telefonu buvo informuotas, kad Ieškovas atsisako dirbti. Tos pačios dienos pavakare (direktorius atvyko, kadangi 2013-04-23 turėjo įvykti gamybinis pasitarimas) direktorius nuvykęs į objektą (Šiaulius), t. y. ten kur turėjo dirbti Ieškovas, pateikė pranešimą apie bandomojo laikotarpio nepraėjimą Nr. S-0421, kuriame pranešė, kad Ieškovas bus atleistas vadovaujantis DK 107 str. 1 d. pagrindu, kadangi įvertinus Ieškovo asmenines savybes (atsikalbinėjimą, užduočių pasirinktinį vykdymą arba atsisakymą dirbti, neigiamą požiūrį į bendrovę, pasyvumą, darbo laiko ir poilsio laiko dienotvarkės nesilaikymą, paliekamą netvarką darbo vietoje, atsisakymą vykdyti statybos darbų vadovo pavestas užduotis) bei į Ieškovo atsisakymą atlikti pavestas užduotis, tačiau Ieškovas atsisakė jį pasirašyti. Aplinkybę, jog Atsakovo direktorius 2013-04-23 buvo Šiauliuose patvirtina išrašas iš gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 42. Atsakovas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad Ieškovas laikotarpiu nuo 2013-04-22 iki 2013-04-25 (imtinai) nedirbo užfiksuota Atsakovo teismui pateikiamuose dokumentuose, t.y. išraše iš 2013 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kuriame nurodyta, jog minėtu laikotarpiu Ieškovui buvo nustatyta pravaikšta, taip pat Atsakovo buhalterės pateiktoje pažymoje apie darbo užmokesčio apskaičiavimą, kurioje nurodyta, kad Ieškovas iš viso dirbo 80 val., 10 dienų, apskaičiuotas 459,61 Lt dydžio darbo užmokestis bei 47,62 Lt dydžio vienos dienos vidutinis darbo užmokestis. Taigi apibendrinus tai, kas pasakyta, akivaizdu, jog Ieškovo teiginys, kad nugaros raumenis pasitempė dirbdamas, yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės, nes jis nuo 2013-04-22 iki 2013-04-25 (imtinai) nedirbo.

28Ieškovas teisingai pažymėjo, jog Atsakovas darbo sutartį su Ieškovu nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 107 str. 1 d. pagrindu, kuriame nurodyta, jeigu darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad DK 107 str. 1 d. numato, kad darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkami atliko darbą, dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau teismas, nagrinėdamas tokias bylas, negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Kaip jau buvo minėta, Ieškovas laikotarpiu nuo 2013- 04-22 iki 2013-04-25 (imtinai) atsisakė dirbti, t.y. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Paprašytas net kelis kartus raštu pateikti atsisakymo dirbti priežastis, Ieškovas tą daryti atsisakė, vietoje to žodžiu išsakė bendro pobūdžio pastabas. Svarbu dar kartą paminėti, kad Ieškovas nuolat atsikalbinėjo, užduotis vykdė pasirinktinai arba atsisakydavo dirbti, taip pat turėjo neigiamą požiūrį į bendrovę, nesilaikė darbo laiko ir poilsio laiko dienotvarkės, palikdavo netvarką darbo vietoje. Atsakovo manymu, tai yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad Ieškovo elgesys prieštarauja darbdavio interesams ir pažeidžia darbo drausmę, t.y. išbandymo rezultatai yra nepatenkinami.

29Atsižvelgiant į aplinkybes, kad Ieškovas atsisakė pasirašyti Atsakovo 2013-04-22 pateiktą pranešimą bei atsisakė dirbti net 4 dienas, Atsakovas 2013-04-25 priėmė Įsakymą Nr. B-176 dėl atleidimo iš darbo ir nuo 2013-04-25 nutraukė darbo sutartį su Ieškovu. Atsakovo direktoriaus įsakymas Nr. B-176 dėl atleidimo iš darbo Ieškovui buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta. Ieškovas apie atleidimą sužinojo 2013-04-27. Svarbu pabrėžti, kad Ieškovo vengimas atsiimti įspėjimą yra prilyginamas jo gavimui, atsižvelgiant į tai, laikoma, kad DK 107 str. 1 d. nustatytas reikalavimas įspėti darbuotoją, atleidžiamą nepasibaigus išbandymo terminui, prieš tris dienas iki atleidimo, yra tinkamai įvykdytas. Jeigu Teismo manytų, kad vis dėl to Atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, kaip išaiškinta teismų praktikoje, tokio pobūdžio atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas Ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

30Ieškovas vadovaujantis DK 140 str. 3 d., reikalauja iš Atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovas nesutinka su tokiu Ieškovo reikalavimu, kadangi vadovaujantis DK 140 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi darbuotojui sumokama tik tuo atveju, kai uždelsiama ne dėl darbuotojo kaltės. Šiuo atveju, Ieškovas ne vieną kartą buvo kviečiamas į Atsakovo buveinę atsiimti jam priklausančio atlyginimo, todėl išmokėti atlyginimą buvo uždelsta ne dėl Atsakovo, o būtent dėl Ieškovo kaltės. Atsakovas ne kartą skambino telefonu ir informavo Ieškovą, kad šis atvyktų atsiimti darbo užmokesčio ir pasirašyti ant kasos išlaidų orderio. Minėtą aplinkybę patvirtina 2013-06-04, 2013-06-07 ir 2013-06-27 tarnybiniai pranešimai. Pažymėtina, jog 2013-04-03 Ieškovas prašyme dėl atsiskaitymo nurodė, kad darbo užmokestį mokėti grynais per Atsakovo kasą, todėl Atsakovas neturėjo galimybės Ieškovui darbo užmokestį pervesti bankiniu pavedimu. Taip pat pabrėžtina, jog ieškinio pateikimo dieną, t.y. 2013-08-10, Atsakovas jau buvo išmokėjęs (darbo užmokestis, kurį sudarė 459,61 Lt dydžio suma, sumokėtas 2013-07-02) Ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, jog Ieškovas pateikdamas ieškinį su nepagrįstais su darbo santykiais susijusiais piniginiais reikalavimais siekia praturtėti Atsakovo sąskaita, nes Ieškovui priklausantis darbo užmokestis jau yra sumokėtas.

31Galiausiai, Ieškovo teiginys, kad Atsakovas nėra sumokėjęs ieškinyje išvardintiems buvusiems darbuotojams darbo užmokesčio neatitinka tikrovės. Teismui teikiame dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad visiems minėtiems asmenims priklausantis darbo užmokestis yra sumokėtas.

32Atsakovas pažymi, jog pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

33Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesąžiningai. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, kadangi netinkamai atliko savo, kaip darbuotojo, pareigas, t.y. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kurio pagrindu buvo konstatuoja, jog Ieškovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, todėl buvo teisėtai atleistas. Kita aplinkybė, kuri patvirtina Ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis yra ta, kad Ieškovas vengė atvykti į Atsakovo buveinę atsiimti jam priklausantį darbo užmokestį ir galiausiai, pagaliau atsiėmęs jam priklausantį atlyginimą pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti jam jau išmokėtą atlyginimą bei vidutinį atlyginimą už uždelstą laiką. Atsakovas neatmeta galimybės iki šios bylos išnagrinėjimo pateikti prašymą iš Ieškovo priteisti Atsakovo patirtus nuostolius dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo.

34Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį, kad Ieškovas ieškinį pateikė praleidęs vieno mėnesio senaties ieškinio terminą, todėl prašome ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo taikyti ieškinio senatį. DK 300 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Kaip jau buvo minėta, Ieškovas atsisakė priimti įspėjimą, o atsisakymas prilyginamas jo gavimui, todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo įsakymo atleisti iš darbo priėmimo, t.y. nuo 2013-04-25. Taigi, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2013-04-25, o laikomas pasibaigusiu 2013-05-25. Pažymėtina, jog Ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs vieno mėnesio ieškinio senatį, t.y. 2013-08-10, teismui nepateikė paaiškinimo dėl kokių priežasčių praleistas terminas.

35Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 d.). CK nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1, 2 d.). Kaip teismų praktikoje išaiškinta, sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas įstatyme yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas bei racionalizuotos pralaimėjusios šalies išlaidos. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų - užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą - pusiausvyros. Atsakovas dar kartą pabrėžia, kad Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, pateiktas piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties atnaujinimo turėtų atsižvelgti ne tik į senaties termino praleidimo priežastis, bet ir į Ieškovo elgesį, t.y. ar jis sąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis siekdamas apginti savo neva pažeistas teises, ar turi kitų tikslų, kaip antai praturtėti Atsakovo sąskaita ar suteršti Atsakovo reputaciją.

36Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaujantis DK 107 str. 1 d., 300 str., CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., CPK 95 str., 142 str., atsakovas teismo prašė:

37- Atmesti ieškovo M. B. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-7652-772/2013, kaip nepagrįstą;

38- Taikyti ieškinio senaties terminą;

39- Priteisti bylinėjimosi išlaidas (bus patikslintos bylos nagrinėjimo metu).

40Atsakovas savo atsikirtimus ieškovui dėl pareikšto reikalavimo grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

41Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir remtis jo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, bei prie jo pridėtais įrodymais. Teismas nusprendė bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

42Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

43Teismas sprendime pasisako ne tik dėl ieškovo ieškinyje nurodytų reikalavimų, bet ir dėl kitų byloje nustatytų faktų, kurie susiję su ieškovo ieškiniu atsakovui. Tuo pačiu teismas vertina ne tik šalių nurodytas aplinkybes ir faktus, bet ir nagrinėdamas ieškovo ieškinį remdamasis CPK 414 str. 3d. ir 417 str. nuostatomis sprendime pasisako plačiau ir dėl kitų įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie susiję su šalių ginču.

44Dėl darbo sutarties sudarymo ir jos sąlygų.

45Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti jam sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

46DK 93 straipsnyje apibrėžti pagrindiniai darbo sutarties požymiai, kitaip tariant, pateikiamas darbo sutarties apibrėžimas. Darbo sutarties požymiai formuluojami kaip pagrindinės sutarties šalių - darbuotojo ir darbdavio – pareigos. Pirmoji darbdavio pareiga pagal šį straipsnį - suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą. Šios darbdavio pareigos įvardijimas įstatyme reiškia, kad ji tampa ne tik įstatymine (kad ją pažeidus tam tikrų padarinių kyla tik įstatyme numatytais atvejais), bet ir sutartine, - savo teises darbuotojas gali ginti remdamasis tuo, kad buvo pažeista sutartis. Kita svarbi darbdavio pareiga ir darbo sutarties požymis - darbo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumas. Vadinasi, darbo sutarties sąlyga apie darbo atlygintinumą nustato ne formalius darbo sutarties formos reikalavimus, o susitarimo esmę. Darbdavys įsipareigoja užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Įsipareigojama atlikti ne tam tikrus konkrečius darbus, o tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Kita vertus, darbuotojas įsipareigoja ne tik paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai - laiku ateiti į darbą ir pan., bet ir laikytis nustatytų technologinių taisyklių, taigi atlikdamas savo sutartines funkcijas jis nėra savarankiškas.

47Įvertinus DK 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbdavio pareigą suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą ir už jį apmokėti, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir darbuotojo pareigą paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, galima daryti išvadą, kad už darbų organizavimą atsako darbdavys ir jo atstovai (organai). Taigi didesnė atsakomybė už gamybinę ar ūkinę riziką tenka darbdaviui.

48Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santykiams taikytina 2013-04-03 darbo sutartis Nr. 271 (27-28 b.l.). Pagal šią sutartį ieškovas buvo priimtas pas atsakovą apdailininku (27-28 b.l.). Nors ieškovas nėra pasirašęs minėtos sutarties, tačiau tai nedaro jos negaliojančia, kadangi dėl to tarp šalių ginčo nėra. Be to nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 2013-04-08 (30 b.l.).

49Pažymėtina, kad darbo sutarties sąlygų nustatymo tvarka ir reikšmė nėra vienoda. Pagal nustatymo tvarką skiriamos darbo sutarties sąlygos, nustatytos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinių sutarčių, ir sąlygos, sulygstamos darbo sutarties šalių susitarimu. Pavyzdžiui, prireikus ginčo atveju darbo sutarties šalių santykiams gali būti taikomi ir norminiai teisės aktai, kurie nustato darbuotojo darbo statyboje ypatumus. Pastebėtina, kad bylos atveju dėl minėtų teisės aktų taikymo šalių santykiams dėl to nėra ginčo.

50Darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos šalių susitarimu, teisės teorijoje paprastai skirstomos į būtinąsias ir papildomas.

51DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Šalims dėl jų nesusitarus laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta. Šios bendros sąlygos, būtinos bet kokiai darbo sutarčiai, yra dvi - tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų.

52DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Kalbine prasme abu jie yra lygiaverčiai, nes pagal žodžių darybos taisykles sudurtinis žodis reiškia tą patį, ką reiškia žodžiai, iš kurių jis yra sudarytas. Pagal DK 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, DK vartojami žodžiai ir žodžių junginiai turi būti suprantami jų bendrine reikšme, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialia - teisine - prasme. Čia kaip tik ir yra toks atvejis: DK terminas darbovietė nusako įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą, kitaip tariant, darbdavį. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. Dažniausiai juo įvardijama darbo funkcijų atlikimo vieta - cechas, baras, skyrius, agregatas ir t. t. Kartais sąvoka darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos, jo dirbamas darbas.

53Remiantis paminėtu darytina išvada, darbo sutarties šalys susitarė, jog ieškovo darbo vieta bus Šiaulių mieste, kur darbdavys yra sudaręs statybos rangos sutartį statybos darbams atlikti (20-24 b.l.). Ieškovo darbo vietoje darbdavio įgaliotu asmeniu buvo paskirtas brigadininkas A. J.. Pažymėtina, kad darbovietė darbo sutartyje apibrėžiama nurodant, į kokią įmonę, įstaigą, organizaciją darbuotojas priimamas dirbti arba su kokiu fiziniu asmeniu jis sudarė darbo sutartį. Kitaip tariant, apibrėžiant darbovietę, apibrėžiama ir kita sutarties šalis - darbdavys. Iš teismui į bylą pateiktos darbo sutarties matyti, kad sutartį pasirašė tik atsakovas. Tai, kad ginčo šalių sudaromą darbo sutartį pasirašė tik darbdavys, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje kilo ginčas tik dėl atleidimo iš darbo teisėtumo esant išbandymo sąlygai.

54Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją, pagal kurią dirbs darbuotojas, arba jo pareigas. Profesija - tai darbinės veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį (pavyzdžiui, statybininkas ir pan.). Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal tam tikrą profesiją sritis, reikalaujanti specialių žinių ir įgūdžių (pavyzdžiui, gydytojas apdailininkas, ir t. t.). Kvalifikacija - darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis, paprastai apibrėžiamas kvalifikacine kategorija, specialiu išsimokslinimu, pareiginiais laipsniais, vardais ir t.t. (pavyzdžiui, IV kategorijos statybininkas ir t.t.).

55Todėl pripažintina, kad pagal darbo sutartį ieškovas įsipareigojo dirbti apdailininku būtent Šiauliuose, kur yra darbdavio kaip statybos rangovo statybos objektas.

56DK 95 straipsnio 4 dalis leidžia šalims sulygti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Tokios sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutartis galiotų, todėl jos vadinamos papildomomis. Vis dėlto, jeigu jau dėl jų susitarta, tai ir būtinosios, ir papildomos sąlygos darbo sutarties šalims yra vienodai privalomos. Šalys gali sulygti tik dėl tokių darbo sutarties sąlygų, kurias nustatyti nedraudžia įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis. Šios normos negalima siaurinti ir draudžiamosiomis laikyti tik tokias normas, kurios norminiuose teisės aktuose suformuluotos neigiamaisiais sakiniais (neleidžiama, draudžiama ir pan.). Laikytina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti jokių darbo sąlygų, nustatytų įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje sutartyje, išskyrus atvejus, kai tie norminiai teisės aktai leidžia tai daryti (žr., pavyzdžiui, DK 128 straipsnio 3 dalį; 141 straipsnio 1 dalį). Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja įstatymui, kitiems norminiams teisės aktams arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. DK 95 straipsnio 4 dalies nuostata sudarant darbo sutartį nepažeisti teisės normų taikoma ne tik papildomoms, bet ir visoms darbo sutarties sąlygoms.

57Ieškovas teisme nekėlė reikalavimo dėl to, kad šalys nesusitarė dėl išbandymo laikotarpio darbo sutartyje, dėl to pripažintina, kad šalys sudarant darbo sutartį susitarė iš esmės dėl visų darbo sutarties sąlygų tinkamai, o taip pat ir dėl išbandymo, bei darbo užmokesčio, ir šios sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms DK, įstatymų, kitų norminių teisės aktų nuostatoms. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismui nėra teisinio pagrindo išvadai, jog ginčo šalys darbo sutartyje susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio, nei jis nurodytas sutartyje, kaip teigia ieškovas, kadangi šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas nepateikti tinkamų įrodymų.

58Dėl išbandymo šalims sudarant darbo sutartį.

59Išbandymas priimant į darbą gali būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas dirbti tiek į pagrindinę įmonę, įstaigą, organizaciją (toliau - įmonė), tiek į nepagrindinę darbovietę, neatsižvelgiant į tai, ar yra sudaromos terminuotos, ar neterminuotos darbo sutartys. Atskirai pažymėtina, kad išbandymo termino nustatymas darbo sutartyje nedaro jos nei terminuota, nei neterminuota. Kitaip tariant, išbandymas gali būti nustatomas visais atvejais, kai darbuotojas pradeda darbą įmonėje, išskyrus jei jis į darbą priimamas sudarant laikinąją darbo sutartį. Darbo kodekse (toliau - DK) išliko pagrindinės išbandymą sudarant darbo sutartį reglamentuojančios nuostatos, kurios buvo įteisintos iki 2003 metų sausio 1 dienos galiojusiame Darbo sutarties įstatyme, o tai suteikia pagrindą kai kuriuos teiginius pagrįsti ankstesnės teisminės praktikos pavyzdžiais.

60Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, išbandymas nėra priskiriamas prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurias numato DK 95 str. 1 ir 2 dalys, tačiau šalys, sudarydamos darbo sutartį, turi teisę tokią sąlygą numatyti sutartyje (DK 95 str. 4 d.). Laikomasi formalios nuostatos, kad išbandymas, kaip ir bet kuri kita darbo sutarties sąlyga, gali būti numatytas tik darbuotojo ir darbdavio tarpusavio susitarimu, nustatant tokią sąlygą ir darbo sutartyje, kuomet darbuotojas yra priimamas į darbą. Pagal DK 105 straipsnį išbandymas, atsižvelgiant į tai, kurios šalies iniciatyva dėl jo susitariama, gali būti dviejų rūšių:

61a) kai darbdavys nori patikrinti stojančio dirbti asmens sugebėjimus atlikti sutartą darbą ir,

62b) kai būsimasis darbuotojas nori įsitikinti, ar siūlomas darbas jam tinka. Įstatymai nedraudžia vienu metu darbo sutartyje nustatyti abi išbandymo rūšis.

63Ieškovas neneigė, kad sudarant darbo sutartį jam nebuvo žinoma dėl išbandymo termino, tačiau nesutiko, su tuo, jog yra atleistas kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio, o atsakovas teigė priešingai. Kaip jau teismas yra nurodęs, išbandymas gali būti nustatytas abiejų šalių pageidavimu, tačiau tokiu atveju darbo sutartyje turi būti aiškiai nurodyta kieno iniciatyva išbandymas yra taikomas. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl išbandymo, tačiau nėra nurodyta kurios šalies ar kartu abiejų pageidavimu tai daroma. Darbo sutartyje vien tik įrašas apie išbandymo terminą nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra nustatytas darbdavio iniciatyva. Tokiu atveju darbo sutarties ketvirtame punkte turėjo būti nurodyta tik DK 105 straipsnio viena ar kita dalis, nors pati darbo sutarties forma to ir nereikalauja. Taip pat šalys galėjo ir kituose dokumentuose (pvz. ieškovo prašyme dėl priėmimo į darbą arba darbdavio įsakyme dėl darbuotojo priėmimo į darbą, su juo supažindinant darbuotoją ir pan.) nurodyti kieno iniciatyva yra nustatomas išbandymo terminas. Be to jau yra pastebėta, ieškovas neginčijo išbandymo termino, kaip papildomos darbo sutarties sąlygos, o aukščiau jau yra konstatuota, kad šalių sudaromą darbo sutartį užpildė tik atsakovo atstovas, todėl laikytina, kad DK 105 str. nuostatos abejoms darbo sutarties šalims buvo žinomos. Todėl remiantis LAT 2010-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010 darytina išvada, kad išbandymas nustatytas abiejų šalių naudai.

64Priimamo į darbą asmens raštu 2013-04-03 pateiktas prašymas priimti į darbą irgi nereiškia, kad norima sudaryti darbo sutartį be išbandymo (30 b.l.). Todėl nedetalizavus, kurios šalies iniciatyva yra nustatomas išbandymas, kaip jau minėta atsiranda iš to išplaukiančios pasekmės. Darbo sutartis įsigalioja ir teisės bei pareigos šalims atsiranda nuo jos sudarymo dienos. Veikiantys įstatymai ir kiti teisės aktai nustato, kad darbo sutartis turi būti sudaryta raštu, todėl šalys sąlygą dėl išbandymo turi nurodyti darbo sutartyje ir ja gali remtis tik esant apie tai įrašams darbo sutartyje (Aukščiausiojo Teismo 1999-05-31 nutartis ieškovės L. R. civilinėje byloje Nr. 3K-3-217).

65Pastebėtina, kad priimdamas darbuotoją į konkrečią darbo vietą ir pareigas, darbdavys tikisi, kad darbuotojo žinių (kvalifikacijos) ir darbo įgūdžių lygis bus reikiamas ir jam pavestą darbą jis atliks kokybiškai. Kaip tik šios darbuotojo savybės ir yra patikrinamos per išbandymo laikotarpį. Darbdaviui nustačius, kad nurodytos darbuotojo savybės, kuriomis jis pagrindė, kad yra tinkamas tam tikroms pareigoms, neatitinka darbdavio reikalaujamo lygio, atsiranda pagrindas pripažinti išbandymo rezultatus nepatenkinamais ir atleisti tokį darbuotoją iš darbo darbdaviui palankesnėmis sąlygomis, nei atleidžiant darbuotoją po išbandymo (DK 107 str. 1 d.). Todėl atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ne darbuotojo asmeninės savybės, o tik aukščiau paminėti faktoriai lemia jo išbandymo rezultatus. Asmeninės darbuotojo savybės gali būti darbuotojo atleidimo pagrindu tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį.

66Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog priimto į darbą darbuotojo išbandymas negali būti nei pratęstas, nei kartojamas (Aukščiausiojo Teismo 1999 05 26 nutartis ieškovės L. T. grąžinimo į darbą byloje Nr. 3K-3-200). Kitaip tariant, tokie įmonės veiksmai būtų laikytini prieštaraujančiais įstatymams ir pažeidžiančiais darbuotojo teises.

67Kaip minėta, išbandymas iniciatyvos požiūriu gali būti dviejų rūšių ir nuo sutartos išbandymo rūšies priklauso darbo sutarties nutraukimo tvarka, tačiau kitos darbuotojų teisės ir pareigos niekuo nesiskiria nuo kitų darbuotojų teisių ir pareigų.

68Darbo kodeksas nereglamentuoja konkrečios tvarkos, pagal kurią būtų galima patikrinti, ar darbuotojas išlaikė išbandymą. Jeigu šalys papildomai nesusitarė dėl kitų įstatymams neprieštaraujančių išbandymo kriterijų, darbdavys savo nuožiūra sprendžia, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, - tai darbdavio prerogatyva. Lygiai tokią pat sąlygą taiko ir darbuotojas, kai jam tenka apsispręsti, ar darbas jam tinka, jei toks priimamo dirbti asmens pageidavimas buvo pareikštas ir įteisintas darbo sutartyje.

69Kadangi atsakovas jau įgyvendino savo teisę dėl išbandymo rezultatų, o darbuotojas nesutinka su jo atleidimu iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų ir dėl to kreipėsi į teismą, būtina analizuoti darbdavio veiksmus, remiantis DK 105 str. 1 d. nuostata, kaip ieškovo atleidimo pagrindu (45 b.l.). Atsakovas atsikirtimuose į pareikštą ieškinį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur teismas nagrinėdamas ieškovo E. K. grąžinimo į darbą bylą, nurodė, kad darbuotojo išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, tačiau šiuo teisiniu santykiu ginčo atveju nėra teisinio pagrindo formaliai remtis, kadangi skiriasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-04 nutartyje byloje Nr. 3K-3-225 nurodytos aplinkybės nuo šios bylos aplinkybių, tai yra nesutampa šių bylų ratio decidendi.

70Atskirai pažymėtina, kad darbo įstatymai draudžia darbdaviui savavaliauti, nutraukti darbo sutartį be motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu ir dėl to jis netinka pavestam darbui.

71Atsakovas kaip viena iš ieškovo netinkamumo pavestoms pareigoms atlikti aplinkybių nurodė pastarojo atsisakymą dirbti pavestą darbą nuo 2013-04-22 iki 2013-04-25 įskaitytinai (31 b.l.). Tačiau šią darbdavio aplinkybę paneigė buvęs jo darbuotojas ir atstovas statybos objekte, teisme davęs parodymus liudytojas brigadininkas A. J. Pirmiausia, jis paneigė tą aplinkybę, jog 2013-04-26 tarnybiniame pranešime nurodyti darbuotojai nedirbo nuo 2013-04-22 iki 2013-04-25 13.00 val. Antra, ne statybos darbų vadovas L. S., o pats brigadininkas A. J. tiesiogiai būdamas statybos objekte bendravo su minėtame pranešime nurodytais darbuotojais ir tik jis privalėjo informuoti bendrovės vadovus apie darbuotojų atsisakymą dirbti. Kodėl tokios iniciatyvos prieš tai su juo nepasitaręs ėmėsi pats L. S., jam nėra žinoma. Trečia, liudytojas brigadininkas A. J. patvirtino, kad pranešime nurodyti darbuotojai atsisakė dirbti tik nuo 2013-04-25 13.00 val., tačiau ir tada jie liko darbo vietoje. Darbuotojai esą jam nurodė, kad tęs darbą tik tada, kai darbdavys įvykdys jiems duotus savo įsipareigojimus, įskaitant ir dėl darbo užmokesčio. Apie tokią padėtį darbo vietoje jis ir informavo bendrovės vadovus, o pastarieji pareikalavo iš darbuotojų pasiaiškinimo dėl atsisakymo toliau dirbti. Tačiau pastarieji jį informavo, kad darbdavys tokį nurodymą jiems turi pateiktų raštu, o pastarasis į tai nieko neatsakė. Be to dalis su šalių ginču susijusių aplinkybių yra nustatytos ir kitoje analogiškoje byloje Nr. 2-6978-394/2013, kuri išnagrinėta tame pačiame teisme.

72DK 240 str. 1 d. nuostata skelbia, kad darbdavys prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbuotojui turi raštu pareikalauti, jog pastarasis irgi raštu pasiaiškintu dėl darbo drausmės pažeidimo. Remiantis byloje esančiais įrodymais darytina išvada, kad darbdavys tokio raštiško paklausimo darbuotojams dirbusiems ir atsisakiusiems dirbti statybos objekte nuo 2013-04-25 13.00 val. nepateikė, o pastarieji nebūdami tinkamai informuoti apie darbdavio reikalavimą irgi nepateikė savo raštiško pasiaiškinimo. Be to L. S. tarnybinis pranešimas pateiktas darbdaviui 2013-04-26, o ieškovas atleistas iš darbo 2013-04-25, tai jau po kai šalių darbo santykiai buvo pasibaigę (31, 45 b.l.). Ieškovui jau 2013-04-26 iki 2013-05-02 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (4, 118 b.l.). DK 131 str. 1d. 1p. nuostata numato, kad draudžiama įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atliesti jį iš darbo, pastarojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Ši nuostata taikoma ir kuomet darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 107 str. 1d., todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė vieną iš darbo teisėje numatytų draudimų (imperatyvų). Be to teismas sutinka ir su ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad atsakovas norėdamas nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 107 str. 1d. pirmiausia, privalėjo apie tai jį įspėti prieš tris darbo dienas, o nesilaikydamas šio įstatymo reikalavimo jį pažeidė.

73Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus darytina išvada, kad darbdavys nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 107 str. 1d., todėl naikintinas darbdavio 2013-04-25 įsakymas Nr. B-176 Dėl atleidimo iš darbo (45 b.l.) (CPK 417 str.).

74CPK 185 str. 1 dalyje nustatyta, jog teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-20/2009).

75Atskirai pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas tokias bylas, negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, todėl jis nekompetentingas pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Tačiau nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas laiko savo pareiga patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Aukščiausiojo Teismo 2001 05 23 nutartis ieškovės L. V. grąžinimo į darbą byloje Nr. 3K-3-617).

76Nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi užtikrinti, kad bus atsižvelgta į abiejų darbo sutarties šalių interesus, nes jos yra lygiateisės. Todėl teismas gina darbuotoją, jeigu nustatoma, kad per išbandymo laikotarpį darbdavys nebuvo pareiškęs darbuotojui jokių pretenzijų dėl jo netinkamo darbo. Tačiau pripažinimas, kad išbandymas neišlaikytas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia teismui konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per bandomąjį laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. Šias aplinkybes galima įrodinėti visomis Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į konstatuotus faktus, darbo sutartis dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų gali būti nutraukta tiek dėl darbuotojo kaltų veiksmų, tiek ir nesant juose jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis ieškovės D. L. grąžinimo į darbą byloje Nr. 3K-3-1012).

77Pastebėtina, kad atsakovo teismui pateiktas bendrovės 2013-04-22 pranešimas Nr. S- 0421 atsižvelgiant į jo el. versiją yra parengtas ne nurodytą datą, o 2013-04-26. Todėl teismui nėra teisinio pagrindo remtis šiuo rašytiniu įrodymu, kurio patikimumas kelia abejonių, nes jis nebuvo pateiktas tokiame formate kokio prašė teismas dar 2013-10-25 nutartimi (39, 92, b.l.). Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, ginčo atveju spręstinas klausimas ar buvo teisinis pagrindas atleisti ieškovą iš darbo ir ar nebuvo pažeistos įstatymo nuostatos atsakovui nutraukiant darbo sutartį su ieškovu. Visuma aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų sudaro teismui teisinį pagrindą pripažinti, kad atsakovas ieškovą iš darbo atleido neteisėtai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaip jau aukščiau yra nurodyta, teismui pripažįstant neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo, ginčo atveju nėra vertinamos jo asmeninės savybės ar dalyvavimas sportinėse varžybose, kadangi šios aplinkybės šiuo atveju neturi tiesioginės įtakos vertinant šalių veiksmus teisiniu aspektu (32-38 b.l.).

78Įstatymas numato, kad jeigu teismas konstatuoja, kad darbdavys neturi objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išbandymas neišlaikytas, arba nustatys, kad buvo pažeista darbuotojo atleidimo iš darbo tvarka (pavyzdžiui, darbuotojas atleistas jau pasibaigus išbandymo terminui ir pan.), toks darbuotojas teismo sprendimu grąžinamas į pirmesnį darbą ir jam išieškomas atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 str. 1 d.). Todėl teismui pripažįstant, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo remiantis DK 107 str. 1d. pagrindu, toliau spręstinas klausimas dėl kitų ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimo.

79Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš darbdavio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

80Šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai bei atsakovo neigiamas ieškovo vertinimas, leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai yra konfliktiniai. Kadangi ieškovas, būdamas neteisėtai atleistas, jau nesutinka ir neprašo grąžinti jo į ankstesnį darbą, dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos, teismas, vadovaudamasis DK 297 str. 4 d. taiko pažeistų teisių gynimo būdą – darbuotojo negrąžinimą į darbą ir jam priteistina DK 140 str. numatyta išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat laikytina, kad darbo sutartis tokiu atveju yra nutraukiama DK 297 str. 4 d. pagrindu – teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo datos.

81Atsakovas pateikė teismui pažymą apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (43-44 b.l.). Vidutinis ieškovo darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojų ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (Žin., 2003, Nr. 52-2326). Vadovaujantis minėtu nutarimu ir atsakovo pateiktu 2013-04-25 kasos išlaidų orderiu, bei teismui atlikus perskaičiavimą nustatytina, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 47,62 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti). Atskirai pažymėtina, kad priverstinės pravaikštos laikotarpis nustatytinas pagal DK 141 str. nuostatą, kadangi atleidimo iš darbo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-04-26 iki 2014-01-02 įskaitytinai nustatytinas dauginant vidutinį dienos darbo užmokestį iš vidutinio metinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kas sudaro 8 190,64 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti). Tuo pačiu ieškovui apskaičiuotos vieno mėnesio išeitinės išmokos dydis yra 995,26 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti), kuri jam irgi priteistina iš atsakovo pagal DK 140 str. 1d., 297 str. 4d. nuostatas. Atskirai pastebėtina, kad atsakovas yra išmokėjęs ieškovui 459,61 Lt darbo užmokestį, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (50 b.l.), tačiau teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į ieškovo darbo dienų skaičių, atsakovas dar privalo papildomai ieškovui sumokėti 145,17 Lt (privalomi mokėjimai išskaičiuoti).

82Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinas vidutinis dienos darbo užmokestis (47,62 Lt privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str., 300 str.), taikant penkių dienų darbo savaitės grafiką, o darbo laiko trukmė 40 val. per savaitę.

83Pagal DK 299 str., CPK 282 str. 2 d. 2 p. sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos - 995,26 Lt, (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) priteisimo ieškovui vykdytina skubiai.

84Šios ieškovui priteistinos išmokos apskaičiuotos be privalomų mokėjimų, išskyrus atlyginimo skirtumą, kadangi darbdavys išmokėdamas darbuotojui minėtas sumas privalo pats apskaičiuoti ir sumokėti viešosios teisės aktais nurodytus privalomus mokėjimus.

85Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies ir dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo (DK 141 str. 3d.).

86Konstitucijos 48 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Kai vienas asmuo pagal susitarimą atlieka kitam asmeniui tam tikrą darbą, už tai paprastai atlyginama pinigais. Tokiu būdu atlyginama ir už darbą, kai dirbama pagal rangos, pavedimo, autorinę ir kitas civilinio pobūdžio sutartis. Darbo užmokestis apibūdinamas kaip darbdavio pinigais mokamas atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Vadinasi, ši prievolė darbdaviui atsiranda iš egzistuojančių tarp darbo sutarties šalių (darbdavio ir darbuotojo) darbo teisinių santykių ir ją reglamentuoja DK bei kiti teisės aktai.

87DK 186 straipsnis nustato, kad darbo užmokestis apima ne tik pagrindinį, bet ir visus kitus papildomus uždarbius, kurie bet kuriuo būdu darbdavio išmokami darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis nepriklausomai nuo darbuotojų lyties, tautinės priklausomybės, religinių įsitikinimų ir kitų veiksnių, tiesiogiai nesusijusių su darbu, atliekamų pagal darbo sutartį.

88Šalių 2013-04-03 sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad jos susitarė ir dėl darbo užmokesčio, tai yra nustatyta, jog ieškovo mėnesinė alga bus 1 000 Lt ir priedai vieną kartą per mėnesį (27-28 b.l.). Ten pat nurodyta, kad darbo užmokestis ieškovui mokomas vieną kartą per mėnesį iki 10 d. Ieškovas atsakovui pateiktame prašyme dėl atsiskaitymo irgi nurodė, kad jam priklausantis darbo užmokestis turi būti mokomas per bendrovės kasą grynais (49 b.l.). Tačiau ieškovui už 2013 m. balandžio mėnesį priklausantis darbo užmokestis pagal liudytojo A. J. parodymus buvo išmokėtas (perduotas) 2013-07-02 VDI Telšių skyriuje (50 b.l.). 2013-06-04, 2013-06-07 ir 2013-06-27 atsakingų atsakovo darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose darbdaviui nurodyta, kad pastarajam nusprendus nutraukti su ieškovu darbo sutartį ir išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovas dėl jo iki nurodytų datų į darbdavį nesikreipė, nors apie tai ne kartą buvo informuotas (46-48 b.l.). Todėl teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodytais atsikirtimais, kad ne dėl darbdavio kaltės ieškovui nebuvo išmokėtas apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos išmokos (20-24 b.l.). Todėl teismas daro išvadą, kad nesant atsakovo kaltės dėl darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio dalies ir kitų išmokų, ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką atmestinas.

89Atskirai pastebėtina, kad Darbo kodekso (DK) 141 str. 1 dalis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymai ar darbdavio ir darbuotojo susitarimai nenustato kitokios atsiskaitymo tvarkos. Praktikoje dažni atvejai, kai nutraukiant darbo sutartį darbuotojo nėra darbe, nes jis, pavyzdžiui, yra teismo nuteistas ir atlieka bausmę arba ilgą laiką serga, daro pravaikštas ir pan. Tokiam darbuotojui turėtų būti raštu pranešta apie darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir teisinį pagrindą bei apskaičiuotą darbo užmokestį ir kartu pasiūlyta nedelsiant atsiskaityti su darboviete, o jam neišmokėti pinigai laikomi įmonės depozitinėje sąskaitoje. Ieškovas pripažino, kad atsakovo pranešimą ir įsakymą dėl darbo santykių nutraukimo jis gavo jau 2013-04-27 ( 1 b.l.). Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes teismas daro išvada, kad pats ieškovas atsisakė priimti jam priklausančias pinigų sumas iki 2013-07-02 (50 b.l.). Šių faktinių aplinkybių ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 197 str. 2d.).

90Todėl teismas remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šio ieškovo ieškinio reikalavimo ir priteisti jam iš atsakovo už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

91Dėl ieškinio senaties taikymo šalių ginčui.

92Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

93Ieškinio senaties terminas yra tik įstatymo nustatytas terminas. Bendrasis maksimalus ieškinio senaties terminas nustatytas DK 27 straipsnyje, trumpesni ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti tiek DK, tiek kituose darbo įstatymuose.

94Ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisės subjektų teisių gynyba. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas. Šio termino pasibaigimas neatima galimybės pareikšti ieškinį ir apginti pažeistas teises teisme. Tai lemia faktas, kad teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos viena nuo kitos nepriklausančios teisės. Teismas privalo priimti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ši teismo pareiga yra įtvirtinta atsižvelgiant į tai, kad nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, galima tik ištyrus bylos aplinkybes, nustačius šio termino pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas, sustabdytas ir kt. Be to, ieškinio senatis taikoma tik tais atvejais, kai kita šalis to reikalauja, ir negali būti taikoma vien teismo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi teisę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

95DK 27 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai. Kaip minėta, bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas yra maksimalus. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai tam tikroms teisėms apginti gali nustatyti tik sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pavyzdžiui, pagal DK toks sutrumpintas ieškinio senaties terminas - vieno mėnesio yra nustatytas ginčyti atleidimą iš darbo (DK 297 str.).

96Teismuose darbo ginčai yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Todėl valstybė yra suinteresuota užtikrinti proceso vientisumo principo įgyvendinimą ir vienodai taikyti atitinkamas darbo teisės ir civilinės teisės normas. Dėl šios priežasties ieškinio senaties taikymo, terminų skaičiavimo, nutraukimo, pasibaigimo, atnaujinimo ir panašūs klausimai yra sprendžiami pagal CK ir CPK nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai DK ar darbo įstatymai dėl reguliuojamų santykių specifikos nustato specialias taisykles.

97Ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisę pareikšti ieškinį - nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos. Tam tikrais atvejais įstatymai nustato konkretų momentą, su kuriuo yra siejama ieškinio senaties termino pradžia. Dažniausiai tai yra ta diena, kai asmuo gauna atitinkamą dokumentą, kuriuo ir yra ginčijamos pažeistos teisės (pvz., darbo ginčų komisijos sprendimą, dokumentą, patvirtinantį atleidimą iš darbo, ir kt.).

98Ieškovas pripažino, kad apie jo atleidimą iš darbo sužinojo iš atsakovo gavęs 2013-04-27 pranešimą (1b.l.) ( CPK 187 str. 1d.). Iš pradžių ieškovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo 2013-06-10 kreipėsi į VDI Telšių skyriaus Darbo ginčų komisiją, kuri tik 2013-07-02 priėmė sprendimą jo byloje (8, 10-11 b.l.). Po to ieškovas iš pradžių 2013-08-05 kreipėsi ir į Mažeikių raj. apylinkės teismą, tačiau pastarasis atsisakė jo ieškinį priimti (12 b.l.). O į Šiaulių apylinkės teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas kreipėsi jau 2013-09-11 pateikdamas ieškinį (1-2 b.l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas kėlė klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo ieškinio reikalavimams (20-24 b.l.).

99Ieškinio senaties termino eigoje gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kliudo asmeniui, siekiančiam apginti savo teises, pareikšti ieškinį teisme (pvz., pareikšti ieškinį kliudo nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga), arba yra sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas). Tokiais atvejais, siekiant apginti asmens teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, ieškinio senaties terminas yra sustabdomas. Sustabdžius ieškinio senaties terminą, laikas, kurį šis terminas buvo sustabdytas, nėra įskaitomas į ieškinio senaties terminą. Darbo teisėje nėra nustatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis ieškinio senaties eiga sustabdoma. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis CK normomis, kurios pateikia aplinkybių esančių pagrindu sustabdyti ieškinio senaties terminą, sąrašą. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas, nepakanka, kad egzistuotų viena ar kita įstatyme numatyta aplinkybė. Pagal įstatymą reikalaujama, kad tokia aplinkybė egzistuotų pakankamai ilgą laiką. Ieškinio senaties terminas yra stabdomas tik jei tam tikra aplinkybė atsirado ar buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, o jeigu terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, - visą ieškinio senaties laiką. Atitinkamai išnykus aplinkybei, kuri buvo pagrindu sustabdyti ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas nuo aplinkybės išnykimo dienos tęsiasi toliau. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju yra pratęsiamas iki šešių mėnesių, o jeigu jis buvo trumpesnis negu šeši mėnesiai, - iki viso ieškinio senaties termino. Teismas sutinka su atsakovo motyvais, kad ieškovui pakartotinai kreipiantis į teismą jau buvo praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Tačiau teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad ieškovas ne tik kurį laiką buvo nedarbingas, bet ir po kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, siekė teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises ir interesus. Ieškovui jau pirmą kartą kreipiantis į teismą liko neįvertinta teisinė nuostata, kad teismas galėjo ieškovo ieškinį perduoti vienam iš teismui pagal CPK 34, 35 str. nuostatas, o ne atsisakyti jį priimti (12 b.l.).

100Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių leidžia teismui konstatuoti, kad egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti ieškovui pasibaigusį ieškinio senaties terminą, kadangi pats ginčo teisinis santykis leidžia pareikšti reikalavimą, kylantį iš darbo santykių (CK 1. 131 str. 2d.). Tai yra bendros taisyklės išimtis, kuria įstatymas leidžia kuomet ieškovo ieškinį teismas atsisako priimti. Pastebėtina, kad ginčo atveju pirmiausia, buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, nors kaip jau minėta teismas galėjo jį ir perduoti kitam tos pačios instancijos teismui (CPK 34, 35 str.). Visos aukščiau paminėtos aplinkybės yra labai svarbios, kadangi taikant ieškinio senatį pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į ieškovo veiksmus ir jo kaltę. Todėl teismui ankstesnį ieškovo ieškinį atsisakius priimti ne dėl ieškovo kaltės, o vėliau teismui priėmus jo ieškinį atsakovui, yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Tuo pačiu nagrinėjamoje byloje išnagrinėjus faktines aplinkybes irgi nustatyta, kad neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį pagal atsakovo prašymą ieškovo ieškinio reikalavimams. Todėl šis atsakovo atsikirtimas į ieškovo pareikštą ieškinį atmestinas, kadangi kaip jau nurodyta ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dėl svarbių aplinkybių, kurios ir sudaro teismui pagrindą jį atnaujinti pareiškus ieškinį.

101Dėl ieškovo M. B. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

102Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

103Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

104Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

105Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

106LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai (įskaitant ir prokurorą), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors ieškovas ir pavėluotai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynybos, tačiau šis ginčas kilo iš darbo santykių kur darbuotojas laikytinas silpnesne šalimi. Be to teismui atnaujinus ieškovui ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir pripažinus, kad ieškovas išsaugojo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, laikytina, kad jo veiksmai nėra susiję su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Aukščiau nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė pagrindą ieškovui kreiptis į teismą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. Tuo pačiu pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo ieškovo ir atsakovo teisinių santykių, laikyti ieškovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis civiliniame procese.

107Todėl teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovo prašymas skirti M. B. piniginę baudą (CPK 95 str. 2d.).

108Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

109Ieškovas kreipdamasis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau tokiu atveju teismui patenkinus jo ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str. 1d.). Dėl to iš atsakovo priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 280,00 Lt už patenkintą ieškovo ieškinio turtinių reikalavimų dalį. Taip pat iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str. 1d.). Tokiu būdu valstybei iš atsakovo priteistina 30,00 Lt pašto išlaidų atlyginimui. Be to iš atsakovo priteistinos ir valstybės tarnybos įstaigai išlaidos dėl ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos, tai yra 560,00 Lt.

110Sprendžiant ieškovo kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis analizuotinas atsižvelgiant į visas su šalių ginču susijusias aplinkybes (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

111Ieškovas taip pat pateikė teismui atvykimo iš Mažeikių į Šiaulius, išlaidas, patvirtinančius dokumentus, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 100,00 Lt būtinų išlaidų. Ieškovo atvykimas į teismo posėdį iš Mažeikių į Šiaulius laikytinas iš dalies būtinu, todėl ir jo patirtos išlaidos tik iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog ieškovo vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose lengvuoju automobiliu nebuvo būtinas, nes teismo posėdžiuose dalyvavo ir jo atstovas, o be to ieškovas galėjo į Šiaulius vykti ir autobusu, o jo vienkartinio atvykimo, bei grįžimo išlaidos tokiu atveju būtų siekusios tik 80,00 Lt. Dėl to šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovui dėl būtinų išlaidų atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, priteisiant ieškovui tik 80,00 Lt transporto išlaidų, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

112Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260-270 str.,

Nutarė

113Ieškovo M. B. (a/k ( - ) ieškinį atsakovui UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880) tenkinti iš dalies.

1141. Pripažinti ieškovo M. B. (a/k ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880) 2013-04-25 įsakymą Nr. B-176 „Dėl atleidimo iš darbo“.

1152. Negrąžinti ieškovo M. B. (a/k ( - ) į darbą UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880 ir laikyti, kad darbo sutartis Nr. 271, sudaryta 2013-04-03 tarp M. B. ir UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d. nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

1163. Priteisti ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880, buv. adresas Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius), 145,17 Lt (privalomi mokėjimai išskaičiuoti) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, 995,26 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) (devynių šimtų devyniasdešimt penkių litų 26 ct) išeitinę išmoką, 8 190,64 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) (aštuonių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties litų 64 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013-04-26) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-01-02 įskaitytinai).

1174. Priteisti ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880, Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius), vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (pradedant skaičiuoti nuo 2014-01-03) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nustatant, kad vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis yra 47,62 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) (keturiasdešimt septyni litai 62 ct), taikant penkių dienų darbo savaitės režimą ir 40 darbo valandų laiko trukmę.

1185. Priteisti ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880, Perkūnkiemio g. 43-54, Šiauliai), 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) būtinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

1196. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880, Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius), į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 144,00 Lt žyminio mokesčio neturtinio pobūdžio reikalavimą patenkinimą, 280 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimo patenkinimą ir 30,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 454,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus).

1207. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880, Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius), į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 560,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų už ieškovui valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą procesinių dokumentų įteikimą.

1218. Sprendimo dalį dėl 995,26 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) (devynių šimtų devyniasdešimt penkių litų 26 ct), tai yra vieno vidutinio darbo užmokesčio ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas ,,Psyops Media) (į/k 302337880, Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius), priteisimo vykdyti skubiai.

1229. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

123Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant E. Andrulienei,... 3. dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovui adv. Z. Burbai,... 4. neatvykus atsakovo atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 6. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 7. ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 8 d. UAB „Psyops... 8. 2013 m. balandžio 25 dieną bedirbdamas ieškovas pasitempė nugaros raumenis.... 9. 2013 m. balandžio 27 d. iš darbdavio paštu į namus gavo laišką, kuriame... 10. LR DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad... 11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 12. Nurodyti tikslių skaičių apie savo vidutinį darbo užmokestį jis negali,... 13. Ieškovo žiniomis, buvo atleisti dar septyni darbuotojai (be jo), kuriems... 14. 2013 m. rugpjūčio mėn. 2 d. ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono... 15. Ieškovas teismo prašė:... 16. 1. Priteisti iš UAB „Psyops media“ jam priklausantį darbo užmokestį.... 17. 2. Priteisti iš UAB „Psyops media“ jo vidutinį darbo užmokestį už... 18. 3. Priteisti iš UAB „Psyops media“ jam kompensaciją už nepanaudotas... 19. 4. Įpareigoti UAB „Psyops media“ pateikti visus dokumentus, reikalingus... 20. 5. Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į... 21. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais ir šiais... 22. Liudytojas A. J. parodė teismui, kad nuo 2013-02-03 iki 2013-07-28 dirbo pas... 23. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir... 24. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų,... 25. UAB „Psyops media“ 2013-04-03 su ieškovu sudarė darbo sutartį, o... 26. Ieškovo teiginys, kad jis 2013-04-25 darbo metu pasitempė nugaros raumenis,... 27. Pažymėtina, kad Atsakovo direktorius L. J. 2013-04-22 telefonu buvo... 28. Ieškovas teisingai pažymėjo, jog Atsakovas darbo sutartį su Ieškovu... 29. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad Ieškovas atsisakė pasirašyti Atsakovo... 30. Ieškovas vadovaujantis DK 140 str. 3 d., reikalauja iš Atsakovo priteisti... 31. Galiausiai, Ieškovo teiginys, kad Atsakovas nėra sumokėjęs ieškinyje... 32. Atsakovas pažymi, jog pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia... 33. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 34. Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį, kad Ieškovas ieškinį pateikė... 35. Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo... 36. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaujantis DK 107 str. 1 d., 300... 37. - Atmesti ieškovo M. B. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir... 38. - Taikyti ieškinio senaties terminą;... 39. - Priteisti bylinėjimosi išlaidas (bus patikslintos bylos nagrinėjimo metu).... 40. Atsakovas savo atsikirtimus ieškovui dėl pareikšto reikalavimo grindė į... 41. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui... 42. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 43. Teismas sprendime pasisako ne tik dėl ieškovo ieškinyje nurodytų... 44. Dėl darbo sutarties sudarymo ir jos sąlygų.... 45. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas... 46. DK 93 straipsnyje apibrėžti pagrindiniai darbo sutarties požymiai, kitaip... 47. Įvertinus DK 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbdavio pareigą... 48. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santykiams taikytina... 49. Pažymėtina, kad darbo sutarties sąlygų nustatymo tvarka ir reikšmė nėra... 50. Darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos šalių susitarimu, teisės... 51. DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos.... 52. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Kalbine prasme abu jie... 53. Remiantis paminėtu darytina išvada, darbo sutarties šalys susitarė, jog... 54. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją, specialybę,... 55. Todėl pripažintina, kad pagal darbo sutartį ieškovas įsipareigojo dirbti... 56. DK 95 straipsnio 4 dalis leidžia šalims sulygti ir dėl kitų darbo sutarties... 57. Ieškovas teisme nekėlė reikalavimo dėl to, kad šalys nesusitarė dėl... 58. Dėl išbandymo šalims sudarant darbo sutartį.... 59. Išbandymas priimant į darbą gali būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas... 60. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, išbandymas nėra priskiriamas prie... 61. a) kai darbdavys nori patikrinti stojančio dirbti asmens sugebėjimus atlikti... 62. b) kai būsimasis darbuotojas nori įsitikinti, ar siūlomas darbas jam tinka.... 63. Ieškovas neneigė, kad sudarant darbo sutartį jam nebuvo žinoma dėl... 64. Priimamo į darbą asmens raštu 2013-04-03 pateiktas prašymas priimti į... 65. Pastebėtina, kad priimdamas darbuotoją į konkrečią darbo vietą ir... 66. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog priimto... 67. Kaip minėta, išbandymas iniciatyvos požiūriu gali būti dviejų rūšių ir... 68. Darbo kodeksas nereglamentuoja konkrečios tvarkos, pagal kurią būtų galima... 69. Kadangi atsakovas jau įgyvendino savo teisę dėl išbandymo rezultatų, o... 70. Atskirai pažymėtina, kad darbo įstatymai draudžia darbdaviui savavaliauti,... 71. Atsakovas kaip viena iš ieškovo netinkamumo pavestoms pareigoms atlikti... 72. DK 240 str. 1 d. nuostata skelbia, kad darbdavys prieš skirdamas drausminę... 73. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus darytina išvada,... 74. CPK 185 str. 1 dalyje nustatyta, jog teismas vertina byloje esančius įrodymus... 75. Atskirai pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas tokias bylas, negali spręsti... 76. Nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi užtikrinti, kad bus atsižvelgta į... 77. Pastebėtina, kad atsakovo teismui pateiktas bendrovės 2013-04-22 pranešimas... 78. Įstatymas numato, kad jeigu teismas konstatuoja, kad darbdavys neturi... 79. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš darbdavio vieno vidutinio mėnesinio... 80. Šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai bei atsakovo neigiamas ieškovo... 81. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie ieškovui priskaičiuotą ir... 82. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinas vidutinis dienos darbo užmokestis... 83. Pagal DK 299 str., CPK 282 str. 2 d. 2 p. sprendimo dalis dėl vieno vidutinio... 84. Šios ieškovui priteistinos išmokos apskaičiuotos be privalomų mokėjimų,... 85. Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies ir dėl vidutinio darbo... 86. Konstitucijos 48 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai... 87. DK 186 straipsnis nustato, kad darbo užmokestis apima ne tik pagrindinį, bet... 88. Šalių 2013-04-03 sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad jos susitarė ir... 89. Atskirai pastebėtina, kad Darbo kodekso (DK) 141 str. 1 dalis įpareigoja... 90. Todėl teismas remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais daro... 91. Dėl ieškinio senaties taikymo šalių ginčui.... 92. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį... 93. Ieškinio senaties terminas yra tik įstatymo nustatytas terminas. Bendrasis... 94. Ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo... 95. DK 27 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties... 96. Teismuose darbo ginčai yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Todėl... 97. Ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo... 98. Ieškovas pripažino, kad apie jo atleidimą iš darbo sužinojo iš atsakovo... 99. Ieškinio senaties termino eigoje gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios... 100. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių leidžia teismui konstatuoti, kad... 101. Dėl ieškovo M. B. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).... 102. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2... 103. Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl... 104. Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti... 105. Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95... 106. LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai... 107. Todėl teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant... 108. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 109. Ieškovas kreipdamasis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio... 110. Sprendžiant ieškovo kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis analizuotinas... 111. Ieškovas taip pat pateikė teismui atvykimo iš Mažeikių į Šiaulius,... 112. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260-270 str.,... 113. Ieškovo M. B. (a/k ( - ) ieškinį atsakovui UAB ,,Adlex statyba“... 114. 1. Pripažinti ieškovo M. B. (a/k ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu ir... 115. 2. Negrąžinti ieškovo M. B. (a/k ( - ) į darbą UAB ,,Adlex statyba“... 116. 3. Priteisti ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“... 117. 4. Priteisti ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“... 118. 5. Priteisti ieškovui M. B. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“... 119. 6. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas... 120. 7. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Adlex statyba“ (ankstesnis pavadinimas... 121. 8. Sprendimo dalį dėl 995,26 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti)... 122. 9. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.... 123. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...