Byla 2-6978-394/2013
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,

2dalyvaujant ieškovui K. B., ieškovo atstovui adv. Zigmui Burbai,

3atsakovo UAB „Psyops Media“ direktoriui L. J.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui UAB „Psyops Media“ (2013-10-14 pakeitė pavadinimą į UAB „ADLEX statyba“) dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti jį atleistu iš darbo paties prašymu, taip pat priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais. Nurodo, kad 2013-02-18 su atsakovu sudarė darbo sutartį ir buvo priimtas dirbti apdailininku. Darbai vyko Šiaulių mieste, buvo renovuojamas Šiaulių apskrities ligoninės onkologijos klinikos pastatas, esantis Darželio g. 10, Šiaulių m. 2013-04-27 paštu į namus gavo pranešimą ir įsakymą dėl atleidimo iš darbo, kur rašoma, kad darbo sutartis su juo nutraukiama atsakingų asmenų objekte tarnybinių pranešimų pagrindu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. balandžio 25 d. Tą dieną jis buvo darbe ir nežinojo, kad jau yra atleistas iš darbo, nebuvo supažindintas su jokia jam skirta drausmine nuobauda, todėl mano, kad yra atleistas neteisėtai, taip pat atsakovas nesumokėjo jam viso uždirbto darbo užmokesčio.

7Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, be to, prašo taikyti senatį, nes ieškovas nesikreipė į teismą per įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą po atleidimo. Su ieškovu darbo sutartis buvo sudaryta 2013-02-15 pagalbinio darbininko pareigoms eiti, mokant 1000,00 Lt darbo užmokestį, taip pat ieškovui buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Darbo pradžioje atsakovas ieškovui pretenzijų neturėjo, bet vėliau ieškovo elgesys pasikeitė, 2013-03-29 ieškovas atėjo į darbą lengvai įkaušęs, bet darbų vykdytojas leido ieškovui dirbti, nes darbo užduotis buvo nesudėtinga ir rizikos gauti traumą nebuvo. Atsakovo vadovybė nusprendė netaikyti drausminio poveikio priemonių ieškovo atžvilgiu, tikėdamasi, kad jaunas darbuotojas padarys išvadas ir ateityje darbo drausmės nepažeidinės, bet klydo, nes ieškovas vėluodavo į darbą. 2013-04-22 tiesioginio ieškovo viršininko A. J. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad ieškovas neatvyko į darbą balandžio 11, 12 ir 18 dienomis, rašyti pasiaiškinimą ieškovas atsisakė. Neatvykimą į darbą tris darbo dienas galima traktuoti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. Pažeidimas buvo padarytas pakartotinai, bandomuoju laikotarpiu, taip pat buvo atsižvelgta į ieškovo elgesį praeityje, todėl švelnesnė nuobauda nebuvo skiriama. Ieškovas klaidina teismą, kad su juo nebuvo atsiskaityta už darbą, tačiau su juo buvo atsiskaityta.

8Atsakovo atstovas į teismo posėdį, atidėtą 2013-11-22 dėl dviejų papildomų liudytojų iškvietimo ir apklausos, neatvyko, atsakovas pateikė prašymą teismo posėdį atidėti po 2014 m. sausio 6 d. dėl jo direktoriaus patirto nelaimingo atsitikimo buityje ir galimo ilgalaikio gydymo, tačiau byla buvo nagrinėjama iš esmės 2013-10-16 teismo posėdyje, kuriame atsakovo direktorius dalyvavo ir davė paaiškinimus, taip pat buvo apklausti liudytojai, todėl laikytina, kad atsakovo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės (89-93 b. l.).

9Ieškinys tenkintinas dalinai. Pagal LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 str. 1 d.). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma ir tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat jo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (LR DK 235 str. 2 d. 8 ir 9 p. p.). Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad ieškovas K. B. atleistas iš darbo 2013-04-25 UAB „Psyops Media“ direktoriaus įsakymu, vadovaujantis LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. ir atsakingų asmenų objekte tarnybiniais pranešimais (4 b. l.). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog ieškovas atleistas iš darbo dėl to, kad neatvyko į darbą balandžio 11, 12, 18 dienomis ir kad tai buvo traktuojama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (19 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme atsakovo direktorius paaiškino, kad šiurkščiu darbinių pareigų pažeidimu, už ką ieškovas atleistas iš darbo, atsakovas laiko ieškovo buvimą išgėrusiu darbo vietoje 2013-03-29, nors atsiliepime atsakovas buvo nurodęs, kad už šį darbo drausmės pažeidimo atvejį atsakovo vadovybė nusprendė drausminio poveikio priemonių ieškovui netaikyti (19, 37 b. l.). Ieškovo buvimo neblaiviu darbo metu atvejį atsakovas įrodinėja pateikdamas tik paties ieškovo ranka rašytą pasiaiškinimą, kitokių jo neblaivumą įrodančių dokumentų (nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo akto, techninių priemonių neblaivumui nustatyti parodymų ir pan.) atsakovas teismui nepateikė, nors LR DK 123 str. 1 d. numato, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti ir nemoka darbo užmokesčio. Ieškovas paaiškino, kad tokį pasiaiškinimą tiek jam, tiek kitiems darbuotojams liepė rašyti brigadininkas, priešingu atveju grasino iškviesti policiją, visi darbuotojai rašė, todėl rašė ir jis, nenorėdamas išsiskirti iš kitų, nors tuo metu išgėręs nebuvo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2013-03-29 pažymėta, kad K. B. tą dieną dirbo 8 val. (27 b. l.). Liudytoju teismo posėdyje apklaustas L. S. parodė, kad darbo vietoje ieškovo neblaivaus nėra matęs, nors pastoviai būdavo remontuojamame objekte. Į bylą pateikti du tarnybiniai pranešimai, kuriais atleisdamas iš darbo ieškovą vadovavosi atsakovas: 2013-04-22 tarnybinis pranešimas, kurį surašė brigadininkas A. J. ir kuriame nurodyta, kad 2013 m. balandžio mėn. be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko penki UAB „Psyops Media“ darbuotojai, tame tarpe ir K. B. balandžio 11, 12 ir 18 dienomis (36 b. l.), bei 2013-04-26 tarnybinis pranešimas dėl savavališko darbo nutraukimo, kurį surašė UAB „Psyops media“ statybos darbų vadovas L. S., ir kuriame nurodyta, kad 2013 m. balandžio 22-25 dienomis septyni darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas K. B., atsisakė dirbti, tačiau buvo objekte (82 b. l.). Liudytojas L. S. paaiškino, kad darbuotojai atsisakė dirbti, nes jiems nebuvo mokamas atlyginimas. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2013 m. balandžio mėn. 11, 12 ir 18 dienomis pažymėta „PB“, t.y. pravaikšta, o 2013-04-22 – 25 dienomis – „PK“, t.y. prastova dėl darbuotojo kaltės (27, 29 b. l.). Jokio tarnybinio pranešimo, kuriame būtų užfiksuotas neblaivaus ieškovo buvimas darbe 2013-03-29 dieną, atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą už neatvykimą į darbą be svarbios priežasties 2013 m. balandžio 11, 12 ir 18 dienomis, kaip už šiurkštų vienkartinį darbo pareigų pažeidimą, tačiau vertinant atsakovo poziciją teismo posėdyje, kuriame jis aiškino, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl buvimo neblaiviu 2013-03-29, matosi, kad atsakovas pats nėra apsisprendęs, už ką atleido ieškovą iš darbo, ir dėl to atleidimas pripažintinas neteisėtu.

10Be to, atsakovas nesilaikė darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos, numatytos LR Darbo kodekse. LR DK 136 str. 4 d.. nurodyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Tokios taisyklės numatytos LR DK 240 str., kur sakoma, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbuotojui, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu ir tik jeigu darbuotojas per nustatytą terminą pasiaiškinimo nepateikia, nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2013-04-25 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo vadovaujantis atsakingų asmenų tarnybiniais pranešimais, nors antrasis pranešimas surašytas tik 2013-04-26, t.y. jau po įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo (4, 82 b. l.). Tarnybinio pranešimo, kuriame būtų užfiksuotas ieškovo neblaivumo faktas 2013-03-29, nėra. 2013-04-25 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo ieškovui atsiųstas paštu su pranešimu namų adresu, nors ieškovas nurodo, kad 2013-04-25 buvo darbo vietoje, tą patvirtina ir žyma „PK“ (prastova dėl darbuotojo kaltės) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (29 b. l.). Prieš skiriant šią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų vienkartinį darbo pareigų pažeidimą atsakovas raštu nepareikalavo, kad ieškovas raštu pasiaiškintų ir nedavė jokio termino tokiam pasiaiškinimui surašyti, nors atsiliepime nurodo, kad ieškovas atleistas už pravaikštas 2013 m. balandžio 11, 12 ir 18 dienomis. Atsakovas nurodo, kad ieškovui žodžiu buvo pasiūlyta pasiaiškinti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, be to, pasiaiškinti turi būti siūloma raštu, atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas parašė pasiaiškinimą, tačiau ieškovo pasiaiškinimas yra tik už 2013-03-29, o ne už pravaikštas 2013 m. balandžio 11, 12 ir 18 dienomis. Pagal LR DK 240 str. 3 d., drausminė nuobauda skiriama darbdavio įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Tuo tarpu įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo priimtas 2013-04-25, tačiau ieškovas su juo pasirašytinai nesupažindintas, nors tą dieną buvo darbe (4, 29 b. l.).

11Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymo nustatytą atleidimo tvarką, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu.

12LR Darbo kodekso 300 str. 2 d., 4 d. (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija, įsigaliojo nuo 2013-01-01) numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, o jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas prašo pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, nes darbo tame objekte, kuriame jis dirbo, nebėra, todėl ieškovui priteistina jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pasisakęs, kad priteisiant darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką darbuotojui kompensuojami turtiniai nuostoliai, padaryti dėl jo darbo teisių pažeidimo; kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis yra visų pirma atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį, o antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų. Taikant turtinę sankciją darbdaviui, reikia atsižvelgti į tai, ar darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindai netrukdė jam turėti kitų pajamų, ar per atleidimo laiką, kol vyko ginčas, darbuotojas tokių pajamų turėjo, ar ginčas dėl atleidimo iš darbo buvo nagrinėjamas operatyviai (LAT 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011, LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011 ir kt.). Ieškovas nurodo ir iš teismo turimų „Sodros“ duomenų matosi, kad ieškovas po atleidimo iš darbo 2013-04-25 niekur nedirbo ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, nes atleidus jį iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, galimybės įsidarbinti labai sumažėjo (96-97 b. l.). Ieškovas iš darbo atleistas 2013-04-25, į teismą kreipėsi 2013-08-14, byla išnagrinėta 2013-11-22, sprendimas priimtas 2013-11-29. Taigi kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui turėtų būti išmokėta net už septynis mėnesius iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir dar už laikotarpį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl yra pagrindas mažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, nes tokios kompensacijos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir darbuotojo patirtiems netekimams, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui priteistina 3000,00 Lt dydžio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.

13LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisija 2013-07-02 sprendime konstatavo, kad ieškovui K. B. priklausantis darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas pagal atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus yra išmokėti, o dokumentų, įrodančių jo darbą savaitgalį, ieškovas nepateikė, šio darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovas neskundė, todėl teismas dėl kitų piniginių išmokų priteisimo iš atsakovo nebepasisako (7-8 b. l.).

14LR DK 300 str. 1 d. (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija, įsigaliojo nuo 2013-01-01) numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido šį įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad ieškovas įsakymą dėl atleidimo iš darbo gavo paštu 2013-04-27, 2013-06-10 jis kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti atsakovą išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nagrinėjant ieškovo darbo bylą darbo ginčų komisijoje, buvo konstatuota, kad ieškovas iš esmės ginčija atleidimo iš darbo pagrindą, todėl 2013-07-02 sprendimu jo prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, nurodant, kad jis gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme (7-8 b. l.). Į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškovas kreipėsi 2013-08-06, tačiau tos pačios dienos nutartimi jo ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Mažeikių rajono apylinkė teismui (9 b. l.). Šiaulių apylinkės teisme ieškinys gautas 2013-08-14 (1 b. l.). Taigi ieškovas iš tiesų yra praleidęs vieno mėnesio terminą kreiptis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nes netgi į darbo ginčų komisiją jis kreipėsi jau praėjus mėnesiui po atleidimo iš darbo dienos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu, o bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą; konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, į ginčo esmę (darbo byla, kurioje pripažinta, kad atsakovas grubiai pažeidė atleidimo iš darbo tvarką), ieškovo elgesį (pirmiausiai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o nagrinėjant bylą komisijoje paaiškėjus, kad ginčas kilo dėl jo neteisėto atleidimo ir darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti jo prašymą, kreipėsi į teismą), protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, daro išvadą, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, taikant ieškinio senaties institutą, o ieškovo teisių ir teisinių interesų gynybai, todėl ieškinio senaties termino netaiko.

15Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų daliai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos) priteistinos valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas patyrė kelionės išlaidas į teismo posėdžius iš Mažeikių į Šiaulius, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.) pagal teismo buhalterijos atliktą kelionės išlaidų paskaičiavimą (130-147 b.l.).

16Sprendimui įsiteisėjus ieškovui į jo sąskaitą banke iš teismo sąskaitos grąžintinas 2013-09-19 sumokėtas 200,00 Lt dydžio avansas liudytojų kelionės išlaidoms padengti, nes liudytojai prašymų atlyginti kelionės išlaidas nepateikė (59, 62-63 b. l.).

17Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR Civilio proceso kodekso 259, 260, 263-270 str., 410 – 418 str.,

Nutarė

18Ieškinį tenkinti dalinai.

19Pripažinti ieškovo K. B., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

20Priteisti ieškovui K. B., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADLEX statyba“, įmonės kodas 302337880, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius, 1000,00 Lt dydžio išeitinę išmoką ir 3000,00 Lt dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, viso 4000,00 Lt (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) bei 128,85 Lt kelionės išlaidų.

21Priteisti iš atsakovo UAB „ADLEX statyba“, įmonės kodas 302337880, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 43-54, Vilnius, 264,00 Lt žyminio mokesčio, 440,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 30,00 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei.

22Sprendimui įsiteisėjus, ieškovui K. B. į jo sąskaitą Nr. ( - ) banke „Swedbank“ AB iš teismo sąskaitos grąžinti 2013-09-19 sumokėtą 200,00 Lt dydžio avansą liudytojų kelionės išlaidoms padengti.

23Įsiteisėjusio sprendimo kopiją perduoti teismo buhalterijai.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant ieškovui K. B., ieškovo atstovui adv. Zigmui Burbai,... 3. atsakovo UAB „Psyops Media“ direktoriui L. J.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti jį... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, be to, prašo taikyti... 8. Atsakovo atstovas į teismo posėdį, atidėtą 2013-11-22 dėl dviejų... 9. Ieškinys tenkintinas dalinai. Pagal LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.,... 10. Be to, atsakovas nesilaikė darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos, numatytos... 11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovas... 12. LR Darbo kodekso 300 str. 2 d., 4 d. (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127... 13. LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisija... 14. LR DK 300 str. 1 d. (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija, įsigaliojo... 15. Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų... 16. Sprendimui įsiteisėjus ieškovui į jo sąskaitą banke iš teismo sąskaitos... 17. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR Civilio proceso kodekso 259, 260,... 18. Ieškinį tenkinti dalinai.... 19. Pripažinti ieškovo K. B., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu ir... 20. Priteisti ieškovui K. B., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADLEX statyba“,... 21. Priteisti iš atsakovo UAB „ADLEX statyba“, įmonės kodas 302337880,... 22. Sprendimui įsiteisėjus, ieškovui K. B. į jo sąskaitą Nr. ( - ) banke... 23. Įsiteisėjusio sprendimo kopiją perduoti teismo buhalterijai.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...