Byla e2A-1414-345/2018
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3867-647/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl administravimo išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1.

4Ieškovė UAB „Konsultacijų srautas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 3500 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

52.

6Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pagal A. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. B2-2326-567/2016 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Gelista” ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieškovę UAB „Konsultacijų srautas“. Bankroto bylos duomenys teismui sudarė teisinį pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Gelista“ pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir įmonė nemoki. Atsakovas, būdamas UAB „Gelista” vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2014 m. gruodžio 4 d. dienos, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors šios bendrovės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, turto atsiskaityti nėra. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 14 d. raštą Nr. (8.1) 3-114634 „Dėl UAB „Gelista“ įsiskolinimo VSDFV biudžetui sumokėjimo“, įmonė buvo raginama sumokėti 2015 m. spalio 12 d. susidariusį 2 774,51 Eur įmokų ir 8,98 Eur delspinigių įsiskolinimą, tačiau ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gelista“ buvo pateiktas tik 2015 m. gruodžio 23 d. Bankroto proceso metu lėšų gauta nebuvo, išskyrus 50,00 Eur už parduotą reikalavimo teisę į Vokietijos įmonės Grundstucks Vertiebs gesells mbH 6135,71 Eur dydžio debitorinį įsiskolinimą. Apie kokį nors įmonės turtą arba lėšas, kuriomis dar galima būtų tenkinti kreditorių reikalavimus, administratorius jokių duomenų neturėjo. Bankroto proceso metu susidariusias administravimo išlaidas administratorius dengė savo sąskaita. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinta 3 500 Eur administravimo išlaidų sąmata. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu BUAB „Gelista“ veikla pripažinta pasibaigusia ir įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, prašė nepadengtą administravimo išlaidų dalį – 3 500 Eur – priteisti iš atsakovo, t. y. buvusio UAB „Gelista“ vadovo, kuris, įmonei tapus faktiškai nemokia, neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovo kaltė dėl jo neveikimu padarytos žalos preziumuojama.

73.

8Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad 2015 metų rudenį UAB „Gelista“ turėjo 510 Eur skolą VMI ir 2774,51 Eur skolą VSDFV Vilniaus skyriui, viso 3 284,51 Eur. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje atsakovas gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 14 d. raštą, kuriame buvo išdėstytas įpareigojimas nedelsiant sumokėti 2783,49 Eur skolą, o jos nesumokėjus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, neturėdamas galimybės nedelsiant sumokėti skolą VSDFV Vilniaus skyriui, pavedė buhalterei parengti įmonės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, reikalingus pateikti teismui su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015 m. gruodžio 23 d. dokumentai buvo paruošti ir tą pačią dieną pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo kreiptasi laiku. Bankroto procedūrų metu 6135,71 Eur debitorinis įsiskolinimas į Vokietijos įmonę Grundstucks Vertriebs gesells mbH buvo parduotas už 50,00 Eur. Atsakovo teigimu, bankroto administratorius sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų dėl debitorinių įsiskolinimų išieškojimo ir debitorinį įsiskolinimą pardavė susijusiam asmeniui ir byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad siekiant išieškoti skolas buvo atlikti konkretūs bankroto administratoriaus veiksmai. Jeigu bankroto administratorius būtų išreikalavęs skolas iš Vokietijos įmonės Grundstucks Vertriebs gesells mbH ir įmonės akcininko A. B., piniginių lėšų pakaktų atsiskaitymui su kreditoriais, administravimo išlaidų padengimui bei liktų įmonės akcininkams. Ieškovė nepateikė administravimo išlaidų sąmatos, išlaidas pagrindžiančių dokumentų, administravimo ataskaitos, bankrutuojančios UAB „Gelista“ likvidacinio balanso.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

125.

13Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. nuo 2014 m. gruodžio 4 d. buvo UAB „Gelista“ direktoriumi. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Gelista“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieškovę UAB „Konsultacijų srautas“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi nuspręsta BUAB „Gelista“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 3 500 Eur administravimo išlaidų sąmata. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu UAB „Gelista“ veikla pripažinta pasibaigusia.

146.

15Teismas nustatė, kad atsakovas dėl bankroto bylos UAB „Gelista“ iškėlimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d., pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodęs, jog susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai UAB „Gelista“ apyvarta ženkliai sumažėjo, nebėra apyvartinių lėšų, negaunami užsakymai ir atleisti visi įmonės darbuotojai. Duomenų, kad įmonė tapo nemoki anksčiau nei 2015 m. rudenį, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Buvusio įmonės vadovo (atsakovo) elgesį teismas vertino kaip rūpestingą, sprendė, kad jis elgėsi atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Teismas nenustatė nepagrįsto įmonės vadovo delsimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui įrodžius, kad minėti veiksmai buvo atlikti po pranešimo iš VSDFV Vilniaus skyriaus apie įsiskolinimą gavimo.

167.

17Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius skolos išsiieškoti pats nebandė.

188.

19Teismas nustatęs, kad pagrindo pripažinti atsakovo nesavalaikį kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nėra, sprendė, kad ieškinys atmestinas ir prašomų priteisti administravimo išlaidų dydžio nevertino.

20III. Apeliacinio skundo argumentai

219.

22Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Konsultacijų srautas“ (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės naudai 3 500 Eur neapmokėtų administravimo išlaidų.

2310.

24Apeliantė pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis (be kita ko, pagal kartu su apeliaciniu skundu pateiktą VSDFV Vilniaus skyriaus atstovo elektroninį laišką) UAB „Gelista“ veikla sustojo 2015 m. liepos mėnesį atleidus paskutinius darbuotojus bei vadovą ir pritrūkus apyvartinių lėšų. Remiantis kartu su apeliaciniu skundu pateiktu UAB „Gelista“ banko sąskaitos išrašu, pinigų judėjimas banko sąskaitoje taip pat nutrūko 2015 m. liepos mėnesį. Dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreiptasi laiku, dėl to įmonei priskaičiuoti ženklūs delspinigiai. Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, kuria patvirtintas BUAB „Gelista“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.

2511.

26Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi teismų praktika, kurioje iš esmės teigiama, kad administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įpareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.

2712.

28Apeliaciniame skunde pažymėta, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas A. B. jokių veiksmų skolos išieškojimui iš Vokietijos įmonės Grundstucks Vertiebs gesells mbH nesiėmė, nors UAB „Gelista“ veikla 2015 metais iki jos nutraukimo buvo vykdoma Vokietijoje.

2913.

30Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3214.

33Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

3415.

35Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė UAB „Gelista“ banko sąskaitos išrašą banke „Swedbank“, AB, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 21 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai adresuoto elektroninio laiško ir atsakymo į jį kopijas. Apeliantė dėl pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos apeliaciniame skunde nepasisakė, o įvertinus minėtų dokumentų turinį, pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, nėra. Apeliantė šiuos rašytinius įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai nepriimami.

3616.

37Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

3817.

39Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, sietinas su ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo būsena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

4018.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei įmonės finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

4219.

43Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad buvusio UAB „Gelista“ vadovo veiksmų priimant sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvertinimui yra reikšminga ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata, galiojusi ginčo veiksmų atlikimo metu (nutarties 16 punktas). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantė klaidingai nurodė, kad, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. Pagal teismų praktiką, plėtotą pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo terminų klausimu, buvo akcentuojama įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga esant įmonės nemokumui tokį pareiškimą pateikti nedelsiant, konkretūs terminai ĮBĮ nebuvo nustatyti ir jų įvertinimas paliktas teismo diskrecijai pagal kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina dėl A. B., kaip UAB „Gelista“ vadovo, veiksmų nustačius UAB „Gelista“ nemokumo faktą.

4420.

45Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

4621.

47Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

4822.

49Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Gelista“ vadovu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. buvo atsakovas A. B. 2015 m. spalio 14 d. VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (8.1)3-114634 kreipėsi į UAB „Gelista“, informuodamas apie susidariusį 2774,51 Eur įsiskolinimą ir paskaičiuotus 8,98 Eur delspinigius, įpareigodamas jį sumokėti bei pažymėdamas įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei įsiskolinimas nebus padengtas. 2018 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Gelista“ vadovo A. B. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, kad susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai UAB „Gelista“ apyvarta sumažėjo, įmonė nebeturi apyvartinių lėšų, negauna užsakymų, todėl bendrovė nebeturi pakankamai pajamų, kurių pakaktų veiklai vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais, įmonės darbuotojai atleisti, mokėtinos sumos sudaro 4569,19 Eur, turto nėra (civilinė byla Nr. B2-2900-567/2017). Teismas, remdamasis pareiškėjo nurodytomis aplinkybės, UAB „Gelista“ turto balanso 2015 m. gruodžio 23 d. duomenimis, padarė išvadą, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė atitinka nemokumo būseną. 2016 m. vasario 26 d. UAB „Gelista“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl duomenų apie UAB „Gelista“ nemokumą anksčiau nei 2015 m. rudenį nebuvimą.

5023.

51Sprendimas UAB „Gelista“ iškelti bankroto bylą buvo priimtas įvertinus įmonės 2015 m. gruodžio 23 d. balanso duomenis, tikslus įmonės nemokumo būsenos pradžios momentas taip, kaip jį nurodo bankroto administratorius (2015 metų liepos mėn.), sprendimo įmonei iškelti bankroto bylą priėmimo metu nenustatytas, kadangi tokia galimybė, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį detalizuojančių dokumentų specifiką, objektyviai nėra įmanoma. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju UAB „Gelista“ nemokumo pradžios momentas sietinas su pranešimo iš VSDFV Vilniaus skyriaus gavimu. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad paskutiniai įmonės darbuotojai buvo atleisti 2015 m. liepos mėnesį ne pagrindžia bankroto administratoriaus teiginį dėl įmonės nemokumo pradžios momento būtent tuo laikotarpiu, bet vertintina kaip vienas iš įmonės blogą finansinę padėtį patvirtinančių elementų, suponuojančių išvadą apie tokią įmonės padėtį. Kadangi nustatant įmonės nemokumo būseną vertinama įvairių duomenų visuma (finansinės atskaitomybės dokumentai, pirminiai apskaitos dokumentai, įmonės sudarytos sutartys ir kt.), nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija bei teigti, jog duomenys apie darbuotojų skaičių įmonėje yra pakankamas pagrindas įmonės nemokumo būsenai konstatuoti. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju išvados apie byloje nustatytus faktus, jų (ne)buvimą, gali būti daromos joje esančių duomenų pagrindu, bet ne spėjamojo pobūdžio išvadomis. Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, kad UAB „Gelista“ buvo nemoki anksčiau nei įmonės vadovas gavo pranešimą iš VSDFV Vilniaus skyriaus, apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis, nenustatė. Apeliantė argumentų, kad UAB „Gelista“ veikla sustojo 2015 m. liepos mėnesį atleidus paskutinius darbuotojus bei vadovą ir pritrūkus apyvartinių lėšų ir ji tapo nemoki dar 2015 metų viduryje, nepagrindė, pirmosios instancijos teismui duomenys apie apeliantės nurodytų išvadų suformulavimą nepateikti.

5224.

53Vertinant, ar UAB „Gelista“ vadovas tinkamai vykdė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gelista“ iškėlimo, pažymėtina, kad terminas nuo VSDFV Vilniaus skyriaus rašto parengimo (2015 m. spalio 14 d.) ir pateikimo įmonės vadovui iki įmonės vadovo kreipimosi į teismą (2015 m. gruodžio 23 d.) yra trumpas. Teismo manymu, atsakovas veikė operatyviai ir be nepateisinamo delsimo. Pagrindo netikėti atsakovo pozicija, kad jis iš pradžių kreipėsi į įmonės buhalteriją su nurodymu sutvarkyti dokumentus, nėra, kadangi tokie duomenys teismui buvo pateikti ir jų pagrindu priimtas aukščiau nurodytas teismo sprendimas įmonei iškelti bankroto bylą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas, pats kreipdamasis dėl bankroto bylos UAB „Gelista“ iškėlimo elgėsi rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės bei jos kreditorių interesais, t. y. savo fiduciarines pareigas, kaip tai apibrėžia teisės aktai, jis vykdė tinkamai. Pagrindo įmonės vadovo elgesį vertinti priešingai šiuo atveju nėra.

5425.

55Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs UAB „Gelista“ vadovo pareigų pažeidimo, skundžiamame sprendime pagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl bankroto administratorės prašomų priteisti administravimo išlaidų dydžio.

5626.

57Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

59ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ apeliacinį skundą atmesti.

60Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3.

1.... 4. Ieškovė UAB „Konsultacijų srautas“ kreipėsi į teismą, prašydama... 5. 2.... 6. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d.... 7. 3.... 8. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį... 12. 5.... 13. Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. nuo 2014 m. gruodžio 4 d. buvo UAB... 14. 6.... 15. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl bankroto bylos UAB „Gelista“... 16. 7.... 17. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius skolos išsiieškoti pats... 18. 8.... 19. Teismas nustatęs, kad pagrindo pripažinti atsakovo nesavalaikį kreipimąsi... 20. III. Apeliacinio skundo argumentai... 21. 9.... 22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Konsultacijų srautas“ (apeliantė)... 23. 10.... 24. Apeliantė pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis (be kita ko, pagal... 25. 11.... 26. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi teismų praktika, kurioje... 27. 12.... 28. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas A.... 29. 13.... 30. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. 14.... 33. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 34. 15.... 35. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 36. 16.... 37. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m.... 38. 17.... 39. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo... 40. 18.... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 42. 19.... 43. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad buvusio UAB... 44. 20.... 45. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibūdinamas kaip... 46. 21.... 47. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių... 48. 22.... 49. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Gelista“ vadovu nuo... 50. 23.... 51. Sprendimas UAB „Gelista“ iškelti bankroto bylą buvo priimtas įvertinus... 52. 24.... 53. Vertinant, ar UAB „Gelista“ vadovas tinkamai vykdė pareigą kreiptis į... 54. 25.... 55. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 56. 26.... 57. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 59. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“... 60. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti...