Byla e2-909-186/2016
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų krova“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-876-265/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ netiesioginį ieškinį atsakovui N. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų krova“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė AB „Vakarų laivų gamykla“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu ir prašė iš atsakovo N. G. priteisti AB „Vakarų krova“ naudai 301 147,71 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi areštavo atsakovui N. G. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 301 147,71 Eur sumos.

7A. N. Gricius prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu visa apimtimi. Nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržė jo ir vaikų teisę į normalų gyvenimą. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali sumokėti paskolos už įsigytą nekilnojamąjį turtą, sumokėti mokesčių, teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokėti už jų lankomus būrelius ir pan. Atsakovo, sutuoktinės pajamos per mėnesį siekia 292,50 Eur, todėl, areštavus atsakovo lėšas, jų nepakanka pilnavertiškam gyvenimui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – leido atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti būsto kreditą bankui pagal sutartį Nr. 06/423-1098, taip pat sumokėti einamuosius ir komunalinius mokesčius už būstą, kuriame atsakovas gyvena; pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti; nurodė nutartį vykdyti skubiai.

10Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybė leisti asmeniui, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu visa apimtimi ir dėl šios priežasties atsakovo prašymą tenkintino iš dalies. Pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 6 dalies turinys suponuoja teismui pareigą nustatyti, kokias operacijas yra būtina atlikti asmeniui, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šių operacijų mastą nustato antstolis. Todėl teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, atsižvelgęs į šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, sprendė, jog atsakovui yra būtina vykdyti įsipareigojimus bankui pagal sutartį Nr. 06/423-1098 bei sumokėti einamuosius ir komunalinius mokesčius už būstą, kuriame atsakovas gyvena.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Apeliantė (ieškovė) AB „Vakarų laivų gamykla“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti būsto kreditą bankui pagal sutartį Nr. 06/423-1098, nesivadovavo konkrečiais įrodymais. Teismui kredito sutartis nebuvo pateikta. Atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, kas nurodoma ir pačiame prašyme. Atsakovo pateiktų mokėjimų pavedimų kopijos kelia abejonių. Nors mokėjimai atliekami pagal tą pačią sutartį Nr. 06/423-1098, tačiau skirtinguose mokėjimuose nurodomos skirtingos sandorio sumos ir palūkanos. Taigi viena sutartimi galimai buvo finansuotas kelių nekilnojamojo turto objektų įsigijimas, kurie nėra gyvenamasis būtas.
  2. Teismo nutartis yra netiksli, kadangi suteikia galimybę atlikti ir tokius mokėjimus, kurie nėra būtini. Skundžiamoje nutartyje naudojama išlaidų sąvoka yra plati, apima bet kokios rūšies išlaidas. Be to, nors nuo 2016 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra 350 Eur, tačiau teismas leido atlikti mokėjimus, kuries vos pagal vieną sutartį sudaro 742,34 Eur (t. y. viršija net vidutinį darbo užmokestį šalyje).
  3. Teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį leido vykdyti skubiai. Atsakovas skubaus vykdymo neprašė, vadinasi nesant teisinio pagrindo teismas išėjo už prašymo ribų. Be to, nutarties skubus vykdymas yra nemotyvuotas. Todėl teismas pažeidė CPK 152 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje įtvirtintas normas.

14A. N. Gricius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. teismo nutartį palikti nepakeistą.

15Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovė teismo pareigą įvertinti prašymo leisti atlikti tam tikras operacijas iš areštuoto turto pagrįstumą, klaidingai sutapatino su antstolio pareigomis nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri gali būti skolininko panaudota. Nutartis, priešingai nei teigia ieškovė, nesuteikia teisės atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus už būstą. Atsakovas privalės antstoliui pateikti tiek mokėjimo paskirtį, tiek dydį pagrindžiančius įrodymus. Taigi tinkamą nutarties vykdymą užtikrins antstolis. Be to, ieškovė iš esmės ir nekvestionuoja atsakovo poreikio dengti paskolą ir mokėti mokesčius gyvenamojo būsto išlaikymui.
  2. Teismas pagrįstai leido atsakovui dalį areštuotų piniginių lėšų naudoti būtiniems mokėjimams atlikti, atsakovas teismui pateikė tokį poreikį pagrindžiančius įrodymus. Iš pateiktų išrašų iš DNB bankas elektroninės bankininkystės matyti, kad yra suteiktas būtent būsto kreditas. Kita vertus, finansuojamo turto pobūdis nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti įsipareigojimus bankui bei poreikio leisti iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimu bankui dengiant kreditą.
  3. Ieškovė nepagristai teigia, kad leidus nutartį vykdyti skubiai nesant atsakovo prašymo buvo pažeistos CPK 152 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintos normos. Teismas turi diskrecijos teisę pakeisti nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių įsiteisėjimo momentą, leidžiant šią nutartį skubiai vykdyti. Įvertinęs galimas pasekmes atsakovui ir jo šeimai, kurios atsirastų, neleidus atsakovui vykdyti būtinųjų mokėjimų, teismas pagrįstai leido nutartį vykdyti skubiai.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti būsto kreditą bankui bei einamuosius ir komunalinius mokesčius už būstą (kuriame gyvena), yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

18Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), kita vertus, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, pastarasis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

19Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, siekdamas mokėti būsto kreditą bei einamuosius ir komunalinius mokesčius, ir dėl to prašydamas leidimo disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, pateikė pakankamai duomenų tokiam prašymui pagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikė: 2016 m. sausio 6 d. antstolio sudarytą turto aprašą ir UAB „Harvest House“ pažymą, patvirtinančią, kad areštuota 70 procentų atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dalis, 2016 m. sausio 29 d. valstybinio socialinio draudimo pranešimą apie darbo santykių įmonėje UAB „Kaminera“ pabaigą, nepilnamečių dukterų (gim. 2001 m. ir 2003 m.) gimimo liudijimus bei mokėjimo kvitą, išrašytą už vienos iš dukterų švietimo paslaugas, DND banko internetinėje bankininkystėje administruojamą kredito paslaugas informaciją, patvirtinančią atsakovo mokamas įmokas pagal būsto kredito sutartį Nr. 06/423-1089, draudimo liudijimą, iš kurio matyti, jog atsakovas periodiškai moka draudimo įmokas, AB Lesto PVM sąskaitas faktūras, UAB „Grinepra“ pažymą apie atsakovo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį. Tokie įrodymai yra pakankami spręsti, kad atsakovo ir jo šeimos poreikių patenkinimui būtina leisti disponuoti atitinkama atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dalimi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

20Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo leidimas atlikti einamuosius su gyvenamojo būsto išlaikymu susijusius mokėjimui (kredito įmokas bankui, komunalinius mokesčius) yra nekonkretus ir dėl to pažeidžiantis apeliantės teises bei teisėtus interesus, nepagrįsti. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė antstoliui tokius veiksmus atlikti (nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį atsakovas galės panaudoti teismo nutartyje nustatytoms operacijoms atlikti). Taigi, įstatymas ir atitinkamai šio įstatymo pagrindu priimta pirmosios instancijos teismo nutartis numato, kad ne teismas, o antstolis, areštuodamas atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nustatys konkrečią lėšų sumą, kurią atsakovas per vieną kalendorinį mėnesį galės naudoti. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui leido disponuoti pernelyg didele darbo užmokesčio dalimi.

21Apeliacinis instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu apeliantės AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atmetė visa apimtimi (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės reiškiamą reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo įvertino kaip nepagrįstą. Dėl byloje priimto sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas (sprendimas neįsiteisėjęs), tačiau preliminariai galima labiau manyti, kad apeliantės atsakovui pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė neigiamas išvadas jau ištyręs byloje esančius įrodymus. Ir nors priešinga bylos baigties galimybė nėra paneigta, šiuo metu yra pagrindas pripažinti tam tikrų abejonių – ir netgi didesnių negu jos galėtų būti ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje – dėl pareikštų apeliantės reikalavimų pagrįstumo, kas neabejotinai reiškia poreikį, vadovaujantis ekonomiškumo principu, parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios kuo mažiau suvaržytų atsakovo teises ir interesus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

22Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti būsto kreditą bankui einamuosius ir komunalinius mokesčius už būstą, taip pat nutarė leisti šį procesinį sprendimą vykdyti skubiai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, leisdamas skubiai vykdyti nutartį, kuria pakleistos laikinosios apsaugos priemonės, pažeidė proceso teisės normas.

23CPK 152 straipsnio, reglamentuojančio nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 2 dalis reglamentuoja, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims; teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 282 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada teismas privalo skubiai nukreipti vykdyti sprendimus ir nutartis, o CPK 283 straipsnyje nustatyti atvejai, kada teismui suteikta teisė leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį. Šiuose straipsniuose nurodytos nutartys teismo priimtų sprendimų ar nutarčių skubaus vykdymo klausimu (CPK 283 straipsnio 3 dalis) yra neskundžiamos, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK tokių nutarčių apskundimo paduodant atskirąjį skundą taip pat nenustato (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai vertindamas CPK 283 straipsnyje įtvirtintas normas, nustatančias teismo teisę leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, jo dalį arba nutartį, su CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teise leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bei atsižvelgdama į bendrąją normą, kad teismo sprendimo, jo dalies ar nutarties skubaus vykdymo klausimu yra neskundžiama, konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria nutarta teismo nutartį leisti vykdyti skubiai, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), todėl dėl šios skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo nutartyje atskirai nepasisakoma. Tokios pačios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1974/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1739/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1088-302/2016). Be to, nurodymas teismo nutartį vykdyti skubiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra nepagrįsta ir neteisėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

24Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė AB „Vakarų laivų gamykla“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi areštavo atsakovui... 7. A. N. Gricius prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo prašymą... 10. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog teisės aktuose nėra numatyta... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Apeliantė (ieškovė) AB „Vakarų laivų gamykla“ atskirajame skunde... 13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas,... 14. A. N. Gricius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos... 15. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovė... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 18. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų... 19. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas... 20. Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo leidimas atlikti... 21. Apeliacinis instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos... 22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi leisdamas atsakovui iš... 23. CPK 152 straipsnio, reglamentuojančio nutarčių dėl laikinųjų apsaugos... 24. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą....