Byla 2-349/2012
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litporta“ 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Litporta“ bankroto byloje Nr. B2-3065-259/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (kreditorės) L. Ž. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litporta“ 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Litporta“ bankroto byloje Nr. B2-3065-259/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja BUAB „Litporta“ kreditorė L. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. liepos 22 d. BUAB „Litporta“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl AB SEB bankui įkeisto nekilnojamo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ ir klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

5Skunde nurodė, jog ji yra kreditorių komiteto narė – darbuotojų atstovė. 2011 m. liepos 22 d. įvykusio BUAB „Litporta“ kreditorių komiteto susirinkimo metu pirmuoju klausimu buvo svarstomas klausimas „Dėl AB SEB bankui įkeisto nekilnojamo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“. Pareiškėjos nuomone, šis kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia kitų BUAB „Litporta“ kreditorių teises, nes juo buvo nustatyta pernelyg žema AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo kaina. Pareiškėja nurodė, jog kreditorių komiteto nariai privalėjo atsižvelgti į visų kreditorių interesus bei nustatyti tokią parduodamo turto kainą, kuri užtikrintų maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. 2009 m. liepos 10 d. BUAB „Litporta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo bendrovei priklausančio turto rinkos ir priverstinio pardavimo vertei nustatyti administratorius buvo įpareigotas pasamdyti nepriklausomą turto vertintoją. Nepriklausomas turto vertintojas nustatė, kad AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra 318 000 Lt, tačiau nepaisant nepriklausomo turto vertintojo nurodytos turto rinkos vertės, 2011 m. vasario 4 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo priimtas nutarimas visą įkeistą AB SEB bankui nekilnojamąjį turtą parduoti kompleksiškai kartu; pirmose varžytynėse nustatyti 800 000 Lt pradinę įkeisto turto pardavimo kainą; antrose/pakartotinėse varžytynėse turto kainos nemažinti. Šis nutarimas buvo priimtas tik kreditorių komiteto narių - AB SEB banko bei AB Ūkio banko atstovų balsais. Už tokį nutarimą balsavę kreditorių komiteto nariai nenorėjo, kad nekilnojamasis turtas, įkeistas AB SEB bankui, būtų parduotas per varžytynes, nes buvo nustatyta neprotinga pradinė kaina, ženkliai viršijanti šio turto rinkos kainą. Skundžiamu nutarimu AB SEB bankui įkeisto turto pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta ne tik 4 kartus mažesnė už 2011 m. vasario 4 d. kreditorių komiteto nutarimu nustatytą pradinę pardavimo kainą, bet ir beveik kelis kartus mažesnė, nei šio turto rinkos vertė. Pareiškėjos nuomone, kainos sumažinimas iki 155 000 Lt antrosiose varžytynėse, kai turto pardavimo kaina nustatoma ženkliai mažesnė nei jo rinkos vertė, pažeidžia visų kitų BUAB „Litporta“ kreditorių interesus, nes ženkliai mažina jų galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovui priklausančio turto pardavimo. Be to, tokie kreditorių komiteto narių veiksmai parodo, jog kreditorių komiteto nariai veikia ne visų BUAB „Litporta“ kreditorių interesais, o iš savanaudiškų paskatų, piktnaudžiaudami jiems suteiktomis teisėmis, nes skundžiamu nutarimu nustatyta pardavimo kaina bus galima patenkinti tik įkaito turėtojo AB SEB banko 125 685,63 Lt dydžio finansinį reikalavimą, o gautos sumos net neužteks antros eilės kreditorių reikalavimams patenkinti.

6Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nors šiuo metu ginčo turto likutinė vertė sudaro 54 402,98 Lt, tačiau VSDFV Marijampolės skyrius, kaip kreditorių komiteto narys, įvertinęs visas aplinkybes, t. y. tai, kad nepriklausomo vertintojo išvada pateikta 2009 m. duomenimis, likutinė vertė yra gana maža, nuo bankroto bylos iškėlimo pastatai nenaudojami ir stovi tušti, dėl ko daug metų neremontuotų pastatų nusidėvėjusių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų eksploatacija ir kita gali pareikalauti daugiau papildomų finansinių išteklių bei sumažėti galimybės parduoti nusidėvėjusius pastatus, atsižvelgdamas į turto buvimo vietą ir pan., pritarė nutarimo projektui parduoti AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto kainą 250 000 Lt. Kreditorius nurodė, jog kreditorių komiteto posėdžio nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo nustatytos priėmimo tvarkos ir yra teisėtas.

7Kreditorius Marijampolės apskrities VMI atsiliepime į skundą nurodė, jog nors už pareiškėjos skundžiamą kainos nustatymą balsavo „už“, tačiau su pareiškėjos motyvais, jog nustatyta pradinė AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo kaina turėtų būti aukštesnė, sutinka ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti, kadangi nepriklausomo vertintojo nustatyta turto vertė yra 318 000 Lt.

8Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, jog kreditorių komitetas sudarytas, ginčijamas nutarimas priimtas ĮBĮ nustatyta tvarka, ginčijamas nutarimas neprieštarauja BUAB „Litporta“ kreditorių interesams. AB SEB bankui įkeistas nekilnojamas turtas, vykdant 2011 m. vasario 4 d. BUAB „Litporta“ kreditorių komiteto nutarimą, jau buvo pardavinėjamas iš varžytynių, tačiau turto varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nei vienas pirkėjas. Kreditoriai ir bankas iki šiol negali patenkinti savo finansinių reikalavimų, nes bankroto procedūra vykdoma neefektyviai, todėl buvo pasiūlyta nustatyti varžytynėse turto pardavimo kainą, kuri yra mažesnė, nei turto vertintojo nustatyta vertė, tačiau atitinka rinkos vertę. Kreditorius pažymėjo, kad turto vertintojas UAB „Robinta“ nustatė tik preliminarią turto vertę, turto vertintojo išvada buvo pateikta 2009 m. gruodžio18 d. Pirmosioms varžytynėms siūloma turto pardavimo kaina yra daugiau nei du kartus didesnė, nei banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas, todėl, pardavus turtą, už tokią kainą bus patenkinti ne tik banko, bet ir kitų kreditorių reikalavimai. Be to, kreditorių reikalavimai yra tenkinami ir iš kito neįkeisto įmonės turto ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka.

9Kreditorius AB Ūkio bankas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja 2011 m. vasario 4 d. kreditorių komiteto nutarimo neskundė, nutarimas yra galiojantis. Taip pat nurodė, ginčo turto vertė (rinkos kaina) turto vertintojo buvo nustatyta 2009 metais, įskaitant PVM, o skundžiamame nutarime pradinės įkeisto turto kainos nustatytos be PVM. Kreditorių komitetas ginčijamu nutarimu nustatė labai panašias AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainas, kokias nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Kreditorius taip pat pažymėjo, jog visos turto vertintojų pateiktos išvados, susijusios su turto vertinimu, yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Be to, vadovautis vertintojo nustatyta turto kaina, nuo kurios nustatymo praėjo beveik dveji metai, yra neprotinga. VĮ Registrų centro išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad BUAB „Litporta“ nekilnojamo turto, įkeisto AB SEB bankui, vidutinės vertės sudaro tik 76 030 Lt.

10Bankrutavusios UAB „Litporta“ administratorius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Administratoriaus nuomone, skundo argumentai, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia kitų BUAB „Litporta“ kreditorių teises, nes juo buvo nustatyta pernelyg žema AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo kaina, yra nepagrįsti. Administratorius nurodė, jog 2009 m. gruodžio 18 d. UAB „Robinta“ atliko BUAB „Litporta“ priklausančio turto vertinimą ir pateikė Preliminarią turto vertės nustatymo pažymą, iš kurios matyti, kad 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komiteto posėdyje nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra artima nustatytai rinkos vertei. Pažymėjo, kad šiuo metu nekilnojamojo turto vertė yra stipriai sumažėjusi.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. skundą atmetė.

13Teismas nurodė, kad kreditorių komitetas buvo sudarytas, ginčijamas nutarimas svarstomas ir priimtas ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatytų procedūrų ir reikalavimų, dėl to sprendė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas procedūriniu pagrindu.

14Teismas sprendė, kad skundo argumentai, jog ginčijamas nutarimas pažeidžia kitų kreditorių teises, nes juo nustatyta pernelyg žema AB SEB bankui įkeisto turto kaina, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja mano, jog 2011 m. vasario 4 d. kreditorių komitetas, priimdamas sprendimą parduoti BUAB „Litporta“ turtą, įkeistą AB SEB bankui, už kuo didesnę kainą, neatsižvelgė į 2009 m. gruodžio 18 d. atliktą ginčo turto vertinimą ir nepagrįstai patvirtino per aukštą pradinę kainą, tačiau 2011m. vasario 4 d. kreditorių komiteto nutarimo neskundė, nutarimas yra galiojantis.

15Teismas taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimas (šiuo atveju kreditorių komitetas) turi išimtinę teisę tvirtinti pradinę parduodamo turto pardavimo kainą. ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kadangi BUAB „Litporta“ turtas, įkeistas AB SEB bankui, nebuvo parduotas dvejose varžytynėse, 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komitetas turėjo teisę nustatyti naujas parduodamo turto kainas. Teismas taip pat nurodė, kad turto vertė (rinkos kaina) turto vertintojo buvo nustatyta 2009 m. gruodžio 18 d., įskaitant PVM, o skundžiamame nutarime pradinės įkeisto turto kainos nustatytos be PVM. Dėl to, siekiant palyginti 2009 m. gruodžio 18 d. turto vertintojo nustatytą kainą ir kreditorių komiteto patvirtintą kainą, prie šios kainos reikia priskaičiuoti PVM. Teismas sprendė, jog kreditorių komitetas nustatė labai panašias AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainas, kokias 2009 m. gruodžio 18 d. nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Taip pat teismas pažymėjo, jog visos turto vertintojų pateiktos išvados, susijusios su turto vertinimu, yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Be to, vadovautis tik vertintojo nustatyta turto kaina, nuo kurios nustatymo praėjo beveik dveji metai, teismo manymu, yra neracionalu. Iš VĮ Registrų centro išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad BUAB „Litporta“ nekilnojamo turto, įkeisto AB SEB bankui, vidutinės vertės yra žymiai mažesnės, nei nustatė 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komitetas, t. y. viso sudaro tik 76 030 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigia, kad kreditoriai AB Ūkio bankas ir AB SEB bankas tyčia nustatė per didelę, o vėliau per mažą kainą, tačiau nė vieno savo argumento nepagrindė leistinais įrodymais.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Atskiruoju skundu pareiškėja (kreditorė) L. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2011 m. liepos 22 d. BUAB „Litporta“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimus „Dėl AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ ir klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:

  1. BUAB „Litporta“ kreditorių komitetas klausimą dėl AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos pirmą kartą svarstė 2011 m. vasario 4 d. įvykusio posėdžio metu, kurio metu AB SEB banko ir AB Ūkio banko atstovų balsais priimtas nutarimas AB SEB bankui įkeistą turtą parduoti kompleksiškai kartu, pirmose varžytinėse nustatant 800 000 Lt pradinę įkeisto turto pardavimo kainą, antrose/pakartotinėse varžytinėse turto kainos nemažinant. Šis nutarimas buvo priimtas banko atstovams žinant, jog nepriklausomas turto vertintojas AB SEB bankui įkeisto turto rinkos vertę nustatė 318 000 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, šios turto vertė sudarė tik 76 030 Lt. Taigi banko atstovai nustatė neproporcingai didelę įkeisto turto pardavimo kainą, kuri visiškai neatitiko realios parduodamo turto vertės. Įkeisto turto pardavimas organizuotas tik formaliai, norint įvykdyti ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau iš tikrųjų buvo siekiama, kad bankui įkeisto turto varžytinėse niekas neįsigytų.
  2. Tiek 2011 m. vasario 4 d., tiek 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komiteto nutarimus dėl AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo būtina vertinti kartu, nes pirmasis bankui įkeisto turto pardavimas buvo organizuotas formaliai, nesiekiant realaus turto pardavimo, o antrajame buvo nustatytos 4 kartus mažesnės pardavimo kainos, be to, turto pardavimo kaina mažesnė nei nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Taigi banko atstovai iš anksto siekė, kad pirmajame pardavime bankui įkeistas turtas nebūtų parduotas, tam, kad vėliau AB SEB bankas galėtų perimti neparduotą turtą ne rinkos kainomis. Tokie kreditorių komiteto narių (banko atstovų) veiksmai yra nesąžiningi ir prieštaraujantys pagrindiniam bankroto proceso tikslui – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui.
  3. Teisingas ir sąžiningas bankrutavusios įmonės turto pardavimo procesas yra viešasis interesas. Teismas nepagrįstai pateisino balsų daugumą kreditorių komitete turinčių kreditorių komiteto narių nesąžiningus veiksmus, taigi teismas neapgynė viešojo intereso.

18Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Marijampolės skyrius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorių komitetui suteikta išimtinė teisė tvirtinti pradinę parduodamo turto pardavimo kainą. Taip pat nurodo, kad nustatant vidutinę rinkos vertę, buvo pateiktos kompetentingos nepriklausomo vertintojo išvados. VSDFV Marijampolės skyrius, kaip komiteto narys, įvertinęs tai, kad nepriklausomo vertintojo išvada pateikta 2009 metų duomenimis, bankui įkeisto turto likutinė vertė yra pakankamai maža, nuo bankroto bylos iškėlimo pastatai nėra naudojami ir stovi tušti, dėl ko daug metų neremontuotų pastatų nusidėvėjusių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų eksploatacija ir kita gali pareikalauti daugiau papildomų finansinių išteklių bei sumažėti galimybės paduoti nusidėvėjusius pastatus, atsižvelgdamas į turto buvimo vietą ir pan., pritarė nutarimo projektui parduoti bankui įkeistą turtą iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto kainą 250 000 Lt. Pažymėtina, kad pradinė turto pardavimo kaina nustatyta be PVM, dėl to, įvertinus šią aplinkybę, galima teigti, jog iš tikrųjų buvo nustatytos labai panašios kainos, kai ir nepriklausomo vertintojo. Apeliantė, teigdama, kad kreditoriai AB Ūkio bankas ir AB SEB bankas tyčia nustatė per didelę, o vėliau per mažą kainą, nė vieno savo argumento nepagrindė įrodymais.

19Atsakovas BUAB „Litporta“ bankroto administratorius atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jos teiginius dėl kreditorių komiteto narių veiksmų nesąžiningumo. Iš preliminarios turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad ginčijamu nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina pirmoms varžytynėms 250 000 Lt yra artima turto vertintojo nustatytai rinkos vertei. Tuo labiau, kad šiuo metu nekilnojamojo turto vertės yra stipriai sumažėjusios.

20Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant nustatytų procedūrų ar ĮBĮ reikalavimų. Bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, vykdant 2011 m. vasario 4 d. kreditorių komiteto nutarimą, jau buvo pardavinėjamas, tačiau įkeisto turto varžytinės neįvyko, nes neužsiregistravo nei vienas pirkėjas. Kreditoriai ir bankas iki šiol negali patenkinti savo kreditinių reikalavimų, nes bankroto procedūra vykdoma neefektyviai, dėl to buvo pasiūlyta nustatyti varžytinėse turto pardavimo kainą, kuri yra mažesnė nei turto vertintojo nustatyta, tačiau atitinka rinkos vertę. Be to, turto vertintojas nustatė tik preliminarią turto vertę, o turto vertintojo išvada pateikta dar 2009 m., dėl to negali objektyviai atspindėti turto vertės. Pažymėtina, kad pirmosioms varžytynėms siūloma 250 000 Lt turto pardavimo kaina yra daugiau nei du kartus didesnė negu banko patvirtintas kreditinis reikalavimas ir daugiau nei 4 kartus didesnė nei registrų centro nurodyta vertė, todėl pardavus turtą už tokią kainą, bus patenkinti ne tik banko, bet ir kitų kreditorių reikalavimai.

21IV.

22Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos (kreditorės) L. Ž. skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nustatyta AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, pripažinimo negaliojančiu.

24Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl skundžiamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo procedūros, byloje taip pat nėra duomenų, kad ši procedūra būtų pažeista.

25Apeliantė tiek skunde dėl 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tiek atskirajame skunde nurodė, kad kreditorių komiteto nariai 2011 m. vasario 4 d. vykusio posėdžio metu nustatė neproporcingai didelę AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo kainą, kuri neatitiko realios parduodamo turto vertės, o skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta pernelyg žema bankui įkeisto turto pardavimo kaina, kuri pažeidžia visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nes sumažina jų galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonei priklausančio turto pardavimo. Apeliantės nuomone, abu šiuos kreditorių komiteto nutarimus dėl AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo būtina vertinti kartu, nes jais kreditorių komiteto nariai, veikdami savanaudiškai, iš anksto siekė, kad pirmajame pardavime AB SEB bankui įkeistas turtas nebūtų parduotas tam, kad vėliau AB SEB bankas galėtų perimti neparduotą turtą ne rinkos kainomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

26ĮBĮ kreditorių susirinkimui suteikia teisę spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, vienas jų – tvirtinti įmonės turto pardavimo tvarką (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Kreditorių susirinkimas dalį savo teisių gali perduoti kreditorių komitetui (ĮBĮ 25 str. 3 d.). Pagal bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 1 d.). 7 punktą, turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (nagrinėjamu atveju – kreditorių komitetas). Taigi kreditoriams, veikiantiems per kreditorių susirinkimą arba kreditorių komitetą, suteikta išimtinė teisė tvirtinti pradinę parduodamo turto pardavimo kainą.

27Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas (komitetas) nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas (komitetas) paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui (komitetui) nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui (komitetui) svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (šiuo klausimu mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, kurioje konstatuota, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime (komitete) priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.

28Ginčijamu nutarimu nustatyta AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo tvarka ir kaina, kuri, apeliantės nuomone, yra pernelyg žema, nes yra mažesnė nei nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodinėjo dabartinės turto vertės ir kainos, už kurią šį turtą būtų galima parduoti. Byloje esanti UAB „Robinta“ preliminari turto vertės nustatymo pažyma, kuria turto vertintojas nustatė, kad AB SEB bankui įkeisto turto vertė yra 318 000 Lt, yra 2009 m. gruodžio 18 d., t. y. turto vertintojo išvada pateikta daugiau kaip 1,5 metų iki ginčijamo nutarimo priėmimo (95 – 96 b. l.). Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad minėtoje pažymoje bankui įkeisto turto vertė nurodyta su PVM (318 000 Lt), o skundžiamame nutarime pradinės įkeisto turto pardavimo kainos (pirmose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatyta 250 000 Lt, antrosiose varžytynėse – 155 000 Lt) nustatytos be PVM, palyginus turto vertintojo nustatytą kainą su kreditorių komiteto ginčijamu nutarimu nustatyta kaina, galima daryti išvadą, kad šios kainos yra panašios. Be to, pažymėtina ir tai, kad bankui įkeistas turtas, vykdant 2011 m. vasario 4 d. kreditorių komiteto nutarimą, jau buvo bandomas realizuoti dvejose varžytynėse už 800 000 Lt, tačiau turto varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nei vienas pirkėjas. Apeliantė, skunde nurodydama, kad įkeisto turto pardavimas organizuotas formaliai, nepateikė įrodymų, kad pirmosios varžytynės buvo organizuotos netinkamai (CPK 178 str.). Galiausiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, ir varžytynėse parduodamo objekto kaina išaugs. Teisės aktai nedraudžia apeliantei, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą objektą ir informuoti potencialius pirkėjus. Pareigą aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį varžytynėse parduoti kuo aukštesne kaina turi bankroto administratorius. Ši jo pareiga išplaukia iš bendrosios administratoriaus pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas).

29Nors apeliantės manymu kreditorių komiteto nariai 2011 m. vasario 4 d. vykusio posėdžio metu nustatė neproporcingai didelę AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo kainą, kuri neatitiko realios parduodamo turto vertės, šio nutarimo (2011 m. vasario 4 d.) ji neskundė. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kad balsų daugumą kreditorių komitete turintys kreditorių komiteto nariai elgėsi nesąžiningai, dėl to atmestini jos argumentai, kad teismas, pateisindamas balsų daugumą kreditorių komitete turinčių narių nesąžiningus veiksmus, neapgynė viešojo intereso. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimų (CPK 178 str.).

30Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja BUAB „Litporta“ kreditorė L. Ž. kreipėsi į teismą su... 5. Skunde nurodė, jog ji yra kreditorių komiteto narė – darbuotojų atstovė.... 6. Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą... 7. Kreditorius Marijampolės apskrities VMI atsiliepime į skundą nurodė, jog... 8. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu... 9. Kreditorius AB Ūkio bankas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu... 10. Bankrutavusios UAB „Litporta“ administratorius atsiliepime į skundą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž.... 13. Teismas nurodė, kad kreditorių komitetas buvo sudarytas, ginčijamas... 14. Teismas sprendė, kad skundo argumentai, jog ginčijamas nutarimas pažeidžia... 15. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimas (šiuo atveju... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Atskiruoju skundu pareiškėja (kreditorė) L. Ž. prašo panaikinti Kauno... 18. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Marijampolės skyrius prašo skundą... 19. Atsakovas BUAB „Litporta“ bankroto administratorius atsiliepimu prašė... 20. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo skundą... 21. IV.... 22. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios... 24. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl skundžiamo kreditorių... 25. Apeliantė tiek skunde dėl 2011 m. liepos 22 d. kreditorių komiteto nutarimo... 26. ĮBĮ kreditorių susirinkimui suteikia teisę spręsti svarbiausius su... 27. Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas (komitetas)... 28. Ginčijamu nutarimu nustatyta AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo tvarka ir... 29. Nors apeliantės manymu kreditorių komiteto nariai 2011 m. vasario 4 d.... 30. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą....