Byla e2-2096-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, kuria panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai ir nustatyta turto pardavimo tvarka, pagal pareiškėjos Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU skundus dėl 2016-04-05 ir 2016-04-28 bankrutavusios uždarosios akcinės (toliau – UAB) „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys – E. V. ir M. R.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU (toliau – pareiškėja) teismo prašė:
    1. Panaikinti 2016-04-05 ir 2016-04-28 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus;
    2. Nustatyti, kad įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuomos teisė) (toliau – turtas) parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą viešą turto pardavimo tvarką (toliau – turto pardavimo tvarka), nustatant pradinę turto pardavimo kainą - 2 800 000 Eur. Varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą - 2 240 000 Eur. Antrosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių pirmųjų varžytynių dienos. Nepardavus turto iš antrųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 1 792 000 Eur. Trečiosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių antrųjų varžytynių dienos. Nepardavus turto iš trečiųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal nustatytą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 1 433 6000 Eur. Ketvirtosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių trečiųjų varžytynių dienos.
  2. Pareiškėja nurodė, kad 2016-04-05 įvykusio BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriame kreditorių dauguma pritarė kreditorių V. B., L. M., V. T., E. V., UAB „Dailista“, R. J., L. L., G. K. ir UAB „Speednet“ balsavimo biuleteniuose pateiktam pasiūlymui pratęsti BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimo terminą 4 mėnesiams už kainą ir pardavimo būdą, nustatytą 2015-11-24 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime (turtą parduoti tiesioginių derybų būdu už ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM (jeigu PVM bus taikomas) kainą.
  3. Pareiškėjos nuomone, šis nutarimas priimtas netinkamai įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją, todėl pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus, taip pat prieštarauja pagrindiniams bankroto proceso tikslams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pardavus įmonės turtą kreditorių interesai galėtų būti patenkinti bent iš dalies.
  4. BUAB „Egvilta“ bankroto procedūros yra tęsiamos jau septintus metus, o pagrindinė priežastis, dėl kurios bendrovė nėra likviduojama – nerealizuotas turtas. Klausimas dėl turto realizavimo pradėtas dar 2010 metais ir spręstas 16 kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimais. Bankroto procese balsų daugumą (dominuojančią padėtų užima iš esmės du kreditoriai –

    4M. R. ir E. V.) turintys kreditoriai nepagrįstai nustato itin didelę pardavimo kainą, dėl to užkertamas kelias realizuoti turtą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

  5. Pažymėjo, kad bankroto procese jau yra išnaudotos visos galimybės parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Pareiškėja savo iniciatyva 2015-10-22 buvo pateikusi rašytinius pasiūlymus nekilnojamojo turto plėtra užsiimančioms bendrovėms UAB „MG Valda“, UAB „Realco“, UAB „Hanner“, UAB „Eika“, UAB „Marko būstas“, UAB „PPI Group“, UAB „Anreka“, be to, 2015-10-24 bei 2015-11-07 buvo padavusi skelbimus apie parduodamą turtą į dienraštį Lietuvos rytas, tačiau susidomėjimo turtu, kurio pardavimo kaina buvo nurodyta 1 870 000 Eur, t. y. beveik dvigubai mažesnė kaina nei nustatė kreditorių susirinkimas, nebuvo.
  6. Turto nepardavimas ženkliai didina administravimo išlaidas, kurios šią dieną yra ypač didelės, o 2013-10-02 siekė jau net 780 353,79 Lt (226 006 Eur), iš jų net 322 734,33 Lt (93 470,32 Eur) išmokėta kaip atlyginimas administratoriui, o ilgą laiką nenaudojamo nekilnojamojo turto vertė tik mažėja, todėl jo nerealizavimas tokį ilgą laiko tarpą neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.
  7. Pareiškėjos teigimu, 2016-04-28 kreditorių susirinkime, kuriame balsų dauguma nepritarta pareiškėjos siūlomam nutarimui dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, prieštarauja pagrindiniams bankroto proceso tikslams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
  8. BUAB „Egvilta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Avere“, atsiliepime į skundą, nurodė, kad tarp BUAB „Egvilta“ kreditorių grupių (hipotekos kreditorių iš vienos pusės ir kitų kreditorių iš kitos pusės) tebevyksta ginčai ir nesutarimai ne dėl to, kad bendrovės turtas neturi rinkos vertės, o dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad nė vienas bankrutuojančios bendrovės kreditorius neturi absoliučios balsų daugumos. Pagal ĮBĮ 33 str. 7 d. nustatytas 24 mėnesių terminas, per kurį turi būti parduotas arba kreditoriams perduotas bankrutavusios įmones turtas, buvo tęsiamas keturis kartus (paskutinis nustatytas terminas baigėsi 2016-06-08).
  9. Iki šiol už kreditorių susirinkimuose nustatytą turto pardavimo kainą turto parduoti nepavyko ir dauguma kreditorių mažinti kainą nesutinka. Nurodė, kad bendrovei priklausantis turtas buvo vertintas kelis kartus: 1) 2011-09-07 UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaita; 2) 2014-05-28 ir 2015-05-13 UAB „OBER-HAUS“ vertinimo ataskaitos, 3) 2015-09-02 UAB „CRE pro“ vertinimo ataskaita. Pažymėjo, kad turto pardavimo klausimai buvo nagrinėjami 2 kreditorių komiteto posėdžiuose (Protokolai Nr. 3, 4) ir 14 kreditorių susirinkimuose (Protokolai Nr.4/1, 6, 7, 12, 13, 15, 16, 21, 23, 26, 28, 29, 30, 31). Apie turto pardavimą buvo skelbiama Turto pardavimo iš varžytynių tvarkos Aprašo nustatyta tvarka. Varžytynės buvo skelbiamos

    52010-12-08, 2011-03-16, 2011-03-29, 2011-05-27, 2011-06-07, 2012-03-05, 2012-03-19, 2012-07-31, 2012-08-13, 2012-10-11, 2012-10-31, 2013-04-29, 2013-09-12 ir 2013-10-03. Taip pat pagal kreditorių nustatytą pardavimo tvarką ir kainas (2014-09-09 kreditorių susirinkimo Protokolas Nr. 26) apie turto pardavimą už nustatytą 4 344 300,28 Eur ( 15 000 000 Lt) kainą tris mėnesius (nuo 2014-09-04 iki 2014-12-04) buvo skelbiama kreditorių nurodytuose internetiniuose tinklalapiuose www.aruodas.lt, www.domoplius.lt ir www.skelbiu.lt. Tačiau nepaisant visų pastangų parduoti turtą, susidomėjimo nebuvo.

  10. Administratorės nuomone, ĮBĮ 33 str. 7 d. nustatyti reikalavimai dėl likusio nekilnojamojo turto nurašymo bei perdavimo savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis turtas, šiuo atveju negali būti taikomi, kadangi nėra atliktos visos ĮBĮ numatytos procedūros bei sąlygos, kurioms esant bankrutavusios įmonės turtas gali būti nurašytas.
  11. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas negali įgyvendinti įstatyme jam priskirtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu, todėl galimas teismo įsikišimas, sprendžiant kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus turto pardavimo klausimus.
  12. Trečiasis asmuo E. V. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
  13. E. V. nurodė, kad teismai iš esmės yra konstatavę, jog tvirtinant BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimo kainą jokių pažeidimų nebuvo, o priimti nutarimai atitiko ekonomiškumo ir protingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 483-370/20). Kreditorių susirinkimo metu nustatytos turto pardavimo kainos ir tvarka buvo grindžiamos objektyviomis aplinkybėmis (turto vertinimo ataskaitomis ir kt.).
  14. Nurodė, kad turto negalima parduoti už realią rinkos kainą ne dėl per didelės turto pardavimo kainos, o dėl pareiškėjos inicijuotų teisminių ginčų, dėl kurių potencialūs turto pirkėjai nėra suinteresuoti turtą įsigyti už jo rinkos kainą.
  15. Vien bankroto procedūrų operatyvumo principas, kuriuo pareiškėja iš dalies grindžia savo reikalavimus, neturi nusverti arba akivaizdžiai dominuoti prieš kreditorių interesų gynimo ir teisingumo principus (2013-02-19 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2013; 2014-12-02 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2132/2014).
  16. Bankroto procedūrų vykdymas privalo užtikrinti visų kreditorių turtinius interesus. Pareiškėjos veiksmai ir siūlyta turto pardavimo kaina neatitinka visų kreditorių interesų, o sudaro sąlygas patenkinti tik pareiškėjos ir SIA UniCredit Leasing finansinius reikalavimus. Sprendžiant klausimą dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo, privalu atsižvelgti į tai, ar siūloma tvirtinti pradinė pardavimo kaina atitinka tikrąją jo rinkos vertę, ar siūloma turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (2014-09-18 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014).
  17. Kreditorių susirinkimui buvo pateikta UAB „CRE pro“ parengta turto vertinimo ataskaita, pagal ją turto rinkos vertė yra 3 659 000 Eur.
  18. Nė vienas iš kreditorių paskutiniuose kreditorių susirinkimuose neturėjo balsų daugumos, galėjusios lemti atitinkamų nutarimų priėmimą (trečiojo asmens finansinis reikalavimas sudaro 46,84 proc., o pareiškėjos - 43,96 proc.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai atitinka (atitiko) kreditorių daugumos valią.
  19. Šiuo metu turto pardavimo procesui įtakos turi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5685-823/2015 pagal pareiškėjos pareikštą ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „Egvilta“ bankroto proceso metu sudarytas turto pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis buvo perleisti bendrovei priklausantys nebaigti statyti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).
  20. Trečiasis asmuo M. R. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
  21. M. R. nurodė, kad viena iš priežasčių dėl kurios BUAB „Egvilta“ bankroto procedūros nėra užbaigiamos - BUAB „Egvilta“ priklausančio turto nerealizavimas, kuris yra apsunkintas dėl pareiškėjos inicijuotų civilinių bylų. Pardavimo proceso negalima vykdyti tol, kol nebus baigta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-5685-823/2015.
  22. Nesutiko, kad bankroto bylos administravimo kaštai didėja, nes patvirtinta administravimo išlaidų suma yra fiksuota iki bankroto procedūrų pabaigos.
  23. M. R. nuomone, priimti kreditorių susirinkimo nutarimai atitinka daugumos kreditorių valią, o UAB „CRE pro“ atlikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, jog realu turtą parduoti už ženkliai didesnę kainą, nei yra pareiškėjo finansinis reikalavimas, todėl visų kreditorių tikslas turi būti nukreiptas į turto pardavimą už maksimaliai didžiausią kainą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi:
    1. Pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.
    2. Panaikino BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2016-04-05 ir 2016-04-28 nutarimus.
    3. Nustatė, kad įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuomos teisė) parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta turto pardavimo tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą - 2 800 000 Eur. Varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuomos teisė) parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 240 000 Eur. Antrosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių pirmųjų varžytynių dienos. Nustatyti varžytynėms 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos didinimo intervalą bei 10 procentų turto pardavimo kainos varžytynių dalyvio mokestį.
    4. Kita skundo dalis atmesta.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pagal bendrąją taisyklę teismui nesuteikta teisė spręsti dėl kreditorių kompetencijai priskirtinų klausimų (šiuo atveju – parduodamo turto tvarkos ir kainos nustatymo), tačiau teismų praktikoje nustatyta išimtis iš šios taisyklės, suteikianti teismui teisę išspręsti klausimus, kurie kreditorių susirinkime nėra tinkamai sprendžiami ir dėl to pažeidžiami bankroto proceso tikslai ir paskirtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2015).
  3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priimant nutarimus, susijusius su turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu 2016-04-05 ir 2016-04-28 kreditorių susirinkimuose, buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka, tačiau konstatavo, kad jie pažeidžia protingumo ir teisingumo principus. Kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu.
  4. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo buvo svarstomas ir nutarimai priimami ne viename kreditorių susirinkime, o ĮBĮ 33 str. 7 d. nustatytas 24 mėnesių terminas buvo pratęstas 5 kartus, tačiau tarp kreditorių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo, ir tai apsunkina įmonės turto realizavimą, užkertant kelią užbaigti 2009 metais pradėtas bankroto procedūras. Tokiu būdu pažeidžiami bankroto proceso tikslai bei principai.
  5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė akivaizdus bankrutuojančios įmonės kreditorių grupių interesų konfliktas – hipotekos kreditoriai siekia turtą parduoti už kainą, artimą jų patvirtintai reikalavimų sumai, o likusi kreditorių grupė siekia, kad turtas būtų parduotas už kainą, artimą visų kreditorių reikalavimų sumai. Išvadas dėl interesų konflikto patvirtina ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtų bylų duomenys (civilinė byla Nr. 2-4071-823/2013, Nr. 2-379-943/2015, Nr. 2-4440-823/2015, Nr. 2-5886-823/2015, Nr. 2-4873-803/2015). Taigi esant akivaizdžiam kreditorių grupės interesų konfliktui, kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti kreditorių susirinkimui pavestų funkcijų ir taip greičiau pasiekti bankroto procesui keliamų tikslų – tarp jų ir kuo operatyviau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.
  6. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę bei turto realizavimo aplinkybes (ĮBĮ 3 str., 34 str.).
  7. Teismas, nustatęs, kad nors pasiūlymų pirkti nekilnojamąjį turtą už 2015-11-24 kreditorių susirinkime nustatytą 3 500 000 Eur kainą pateikta nebuvo, tačiau kreditorių dauguma (2 249 619,16 Eur kreditorinių reikalavimų sumos arba 51,438 proc. susirinkime dalyvaujančių ir pareiškusių nuomonę raštu kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos) pritarė kreditorių V. B., L. M., V. T., E. V., UAB „Dailista“, R. J., L. L., G. K. ir UAB „Speednet“ balsavimo biuleteniuose pateiktam pasiūlymui pratęsti BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo terminą 4 mėnesiams už kainą ir pardavimo būdą, nustatytą 2015-11-24 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime (t. y. turtą parduoti tiesioginių derybų būdu už ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM (jeigu PVM bus taikomas) kainą, konstatavo, kad toks nepagrįstas pradinės turto pardavimo kainos nustatymas yra aiškiai neprotingas ir nesąžiningas, užkertantis kelią parduoti nekilnojamąjį turtą už realią kainą bei operatyviai užbaigti įmonės likvidavimo procedūras. Tai sudaro pagrindą spręsti apie netinkamą kreditorių susirinkimo jam pavestų funkcijų įgyvendinimą.
  8. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad kreditorių susirinkimas, nustatydamas turto pardavimo kainą, neatsižvelgia į turto realizavimo galimybes, patvirtina ir tai, kad nepaisant skelbtų varžytynių skaičiaus, bankroto administratorės ir pareiškėjos veiksmų turto realizavimo klausimais, turtas iki šiol neparduotas.
  9. Nagrinėjamoje situacijoje prioritetas turėtų būti teikiamas ne atskirų kreditorių interesams, o pagrindiniam likvidavimo etape keliamam tikslui – turto realizavimui ĮBĮ nustatyta tvarka ir įmonės bankroto procedūrų užbaigimui.
  10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad neprotingą terminą užsitęsusi įmonės likvidavimo procedūra, neadekvačios kreditorių susirinkime nustatomos turto pardavimo kainos, interesų konfliktas tarp kreditorių, leidžia spręsti, jog kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti jo kompetencijai priskirtų klausimų, todėl konstatavo esant pagrindą įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimu.
  11. Teismas pradinę turto kainą parinko atsižvelgęs į UAB „Colliers International Advisor“ duomenis dėl 2016-04-28 dieną nustatytos turto vertės vertė (1 900 000 Eur), taip pat aplinkybę, kad turtas jau nuo 2015-11-24 buvo bandomas realizuoti už 3 500 000 Eur + PVM (jeigu PVM bus taikomas) kainą, tačiau neatsirado nė vienas šio turto pirkėjas.
  12. Teismas pažymėjo, kad turto pateikimas pardavimui varžytynėse už pareiškėjo pasiūlytą pradinę kainą nepažeis kreditorių interesų, nes pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, varžytynėse parduodamo objekto kaina gali padidėti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Atskirajame skunde E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
  2. Bankroto procese vyraujantis operatyvumo principas negali būti suabsoliutinamas ir taikomas neatsižvelgiant bankrutavusios įmonės ir jai priklausančio turto ypatumus, vykstančius teisminius ginčus. Bankroto procedūros privalo užtikrinti visų kreditorių interesus, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė išimtinai į pareiškėjos interesus – kuo greičiau gauti finansinio reikalavimo patenkinimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, kurios patvirtina objektyvias priežastis, turėjusias įtakos turto realizavimo procesui. Turto nepavyksta realizuoti ne dėl to, jog tvirtinama turto pardavimo kaina neatitinka realios turto rinkos vertės, o dėl 2015 m. prasidėjusių pareiškėjos bei su ja susijusių asmenų veiksmų, nukreiptų į turto realizavimo apsunkinimą:
      1. civilinė byla Nr. 2-3862-431/2015 dėl žalos atlyginimo iš E. V., kurioje buvo apribotos E. V. balsavimo teisės kreditorių susirinkime;
      2. civilinė byla Nr. 2-2858-807/2016 dėl nuostolių atlyginimo iš smulkiųjų kreditorių (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 sprendimu pareiškėjos ieškinys atmestas);
      3. civilinė byla Nr. 2-5685-823/2015 pagal pareiškėjos ieškinį dėl BUAB „Egvilta“ priklausiusio turto pardavimo (Vilniaus apygardos teismo 2016-06-30 ieškinys atmestas, tačiau paduotas apeliacinis skundas). Dėl šio vykstančio teisminio ginčo negali būti tinkamai suformuotas pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, nes nėra aišku, kokie nekilnojamieji daiktai sudarys parduodamą turtą ir ji daro esminę įtaką turto rinkos vertei. Civilinės bylos Nr. 2-5685-823/2015 įtaką turto realizavimo procesui yra konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015-11-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5886-823/2015.
  4. 2016-08-23 E. V. iniciatyva sušauktas BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nebuvo svarstomas dėl pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų atsisakymo išrinkti kreditorių susirinkimui pirmininkaujantį asmenį. Bankroto administratorius šiuo atveju nesiėmė jokių veiksmų, atsisakė sušaukti naują kreditorių susirinkimą. Bankroto administratorius nėra suinteresuotas operatyviu turto realizavimu.
  5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad turto realizavimo procesas yra vilkinamas, kreditorių susirinkimuose tvirtinama kaina neatitinka turto rinkos vertės ir taip yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, taip pat, kad priimti kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti:
    1. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose turto pardavimo kaina tvirtinama atsižvelgiant į 2015-09-02 UAB „CRE pro“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą, dėl kurios kreditoriai nepateikė savo pastabų, nesikreipė į Turto vertinimo priežiūros tarnybą bei neginčijo jos teismine tvarka;
    2. 2015-2016 metais turto realizavimo procesas yra stabdomas dėl SIA „UniCredit Leasing“, pareiškėjos bei su ja susijusių asmenų veiksmų, inicijuojant civilines bylas, nukreiptas prieš E. V., kitus smulkiuosius BUAB „Egvilta“ kreditorius bei ginčijant BUAB „Egvilta“ priklausiusio turto pirkimo-pardavimo sandorius;
    3. Pareiškėja ir su ja susiję asmenys, piktnaudžiauja ĮBĮ teisėmis, paskutiniuose vykusiuose kreditorių susirinkimuose (2016-08-23) nerenkant pirmininkaujančio kreditorių susirinkime asmens bei nesvarstant darbotvarkės klausimų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriuose buvo siūloma mažinti turto pradinę pardavimo kainą.
  6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo teisę įsikišti į kreditorių susirinkimui ĮBĮ paskirtą kompetenciją. Būtent kreditorių susirinkimui pavesta teisė spręsti dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, o teismui suteikiama teisė tik patikrinti, ar toks priimtas nutarimas yra teisėtas, atitinkantis protingumo ir ekonomiškumo principus, o konstatavus jo neteisėtumą – panaikinti. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismui suteikiama teisė patvirtinti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą tik tuo atveju, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) vengia priimti nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo ar nepriima nutarimo, t. y. nepriimamas joks nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Kai nutarimas yra priimamas, tačiau kyla ginčas dėl jo ekonominio pagrįstumo, teismui nesuteikiama teisė įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-525-381/2016; 2014-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutarimai dėl turto pardavimo ir tvarkos nustatymo yra priimami, todėl teismui, konstatavus jų ekonominį nepagrįstumą ar prieštaravimą CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, gali tokius nutarimus panaikinti, tačiau neturi teisės įsikišti į kreditorių susitrinkimo išimtinę kompetenciją.
  7. E. V. neužima dominuojančios padėties, o kreditorių susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma, todėl atitinka jo valią.
  8. BUAB „Egvilta“ administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
  9. Apeliantas kartu su grupe kreditorių besikartojančiuose susirinkimuose vengia patvirtinti skaidrią turto pardavimo iš varžytynių tvarką bei nustatyti pagrįstas pradines turto pardavimo kainas. Kreditorių susirinkimas iki šiol neįgyvendino įstatyme jam priskirtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu, todėl teismo įsikišimas nagrinėjamu atveju yra būtinas.
  10. Pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų veiksmai 2015 metais, priešingai nei teigia apeliantas, niekaip nelėmė turto realizavimo proceso stabdymo.
  11. Civilinė byla Nr. 2-5685-823/2015 (e2-3637-562/2016) neturi įtakos turto pardavimo procedūroms, nes yra aišku apie kokius nekilnojamuosius daiktus yra kalbama ir koks turtas bus pardavinėjamas.
  12. Pasisakydamas dėl pardavimo kainos nustatymo, administratorius pažymėjo, kad bankroto proceso metu BAUB „Egvilta“ turtas buvo vertinamas 5 kartus: 2011-09-07 UAB „Domus optima“, 2014-05-28 ir 2015-05-13 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto; 2015-09-02 UAB „CRE pro“; 2016-05-19 UAB „Colliers International Advisors“. E. V. deda visas pastangas, kad kreditorių susirinkimuose būtų nesvarstoma 2016-05-19 UAB „Collies International Advisors“ pateikta aktuali turto vertinimo ataskaita, siūlydamas vadovautis daugiau kaip prieš metus UAB „CRE pro“ atliktu turto vertinimu bei vengiant viešo turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėtina, kad iki šiol už kreditorių susirinkimuose nustatytą turto pardavimo kainą turto parduoti nepavyko ir dauguma kreditorių mažinti kainos nesutinka.
  13. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas gali įsikišti į kreditorių kompetenciją ir tuo atveju, kai nutarimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo yra priimami, tačiau neatitinka nei kreditorių, nei bankrutavusios įmonės interesų.
  14. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra besidominčių potencialių investuotojų pirkti turtą kreditorių susirinkimo patvirtintomis kainomis.
  15. Apeliantas pateikia melagingą informaciją dėl 2016-08-23 kreditorių susirinkimo.
  16. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
  17. Kreditorių susirinkimas turi teisę ne tik spręsti esminius su bankrutavusia įmone susijusius klausimus, bet taip pat ir pareigą tai daryti kuo operatyviau. Šiuo atveju BUAB „Egvilta“ bankroto procedūra vyksta septynerius metus, o įmonė nėra likviduojama dėl jos turto nerealizavimo. Daugumoje kreditorių susirinkimų buvo sprendžiamas tas pats klausimas – turto pardavimo kainos nustatymas.
  18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimas, nustatydamas turto pardavimo kainą, neatsižvelgia į turto realizavimo galimybes.
  19. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su turto kainos nustatymu ir turto rinkos verte, nurodo, kad turtas už trečiojo asmens ataskaitoje nurodytą kainą buvo pardavinėjamas metus laiko ir nė vienas pirkėjas neatsirado. Be to, turtas buvo vertintas ne vieną kartą. Pareiškėja, atsižvelgdama į interesų pusiausvyros principą, 2016-04-24 kreditorių susirinkimui teiktu nutarimo projektu, nesiūlė kategoriškai vadovautis vien tik UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas vertintojo nustatyta turto rinkos verte ir pagal ją nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, bet pasiūlė abiejų vertintojų nustatytos vertės vidurkį, t. y. 2 800 000 Eur.
  20. Turtas kelis kartus buvo pardavinėjamas už žymiai didesnę nei jo rinkos vertė kainą: nuo 2014-09-04 iki 2014-12-04 turtas buvo pardavinėjamas už 4 344 300,28 Eur (15 000 000 Lt) (2014-09-09 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 26); nuo 2014-12-22 iki 2015-04-22 turtas buvo pardavinėjamas už 4 199 490,27 Eur (14 500 000 Lt) (kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 28); nuo 2015-11-24 turtas buvo pardavinėjamas už 3 500 000 Eur (2015-11-24 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 35).
  21. Aplinkybės apie kreditorių susirinkimuose tvirtinamas turto pardavimo kainas bei jų svyravimus ir tai, kad už nustatomą nepagrįstai didelę kainą nepavyksta turto parduoti, taip pažeidžiant kreditorių interesus, patvirtina, jog kreditorių susirinkimo kompetencija yra įgyvendinama netinkamai.
  22. Turto pardavimas pagal teismo nustatytą tvarką nelaikytinas skubotu ar nesuderinamu su bankroto tikslais. Ilgą laiką nenaudojamo nekilnojamojo turto vertė tik mažėja, todėl jo nerealizavimas tokį ilgą laiko tarpą neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Be to, dėl turto nerealizavimo žymiai didinamos administravimo išlaidos.
  23. Nors pagal ĮBĮ 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, įkaito turėtojas SIA „UniCredit Leasing“ net šešerius metus toleravo priimamus kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais buvo užkertamas kelias realizuoti bendrovės turtą ir siekė išnaudoti galimybes patenkinti visų kreditorių interesus.
  24. Teismo nustatytos aplinkybės (vengimas priimti sprendimą dėl turto pradinės pardavimo kainos nustatymo, nepagrįstai didelės jos kainos nustatymas, nors turto nepavyksta realizuoti ir už mažesnę kainą, nesąžiningas daugumą balsų turinčių kreditorių elgesys, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nenuoseklūs kreditorių sprendimai, nutariant žymiai mažinti atskirto nekilnojamojo turto pradinę kainą, parduodant jį iš antrųjų varžytynių, nenaudojamo turto vertės mažėjimas per septynerius metus ir kt.), lėmė būtinybę į BUAB „Egvilta“ bankroto procedūrą įsikišti teismui, panaikinant kreditorių susirinkimo nutarimus bei nustatant protingą pradinę turto pardavimo kainą.
  25. Pasisakydamas dėl kreditorių sąžiningumo, pažymi, kad nors pareiškėja skunduose buvo nurodžiusi apie trečiojo asmens ir kitų kreditorių ryšius, taip pat apie trečiojo asmens piktnaudžiavimą jam suteiktomis teisėmis, tačiau teismas, priimdamas nutartį, šiais argumentais nesirėmė, todėl jie neturėjo įtakos skundžiamos nutarties priėmimui.
  26. M. R. atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą teismo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundus atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
  27. Pagal ĮBĮ ir formuojamą teismų praktiką tik kreditorių susirinkimas gali spręsti dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, o teismui suteikiama teisė tik patikrinti, ar toks priimtas nutarimas yra teisėtas, atitinkantis protingumo ir ekonomiškumo principus, o konstatavus, jog priimtas nutarimas neteisėtas – jį panaikinti. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota – teismas tokius nutarimus gali tik panaikinti ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus.
  28. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog 2016-04-05 ir 2016-04-28 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai neatitiko protingumo ar ekonomiškumo principų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo šiuose kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinti negaliojančiais, konstatavus, jog nebuvo pažeista kreditorių susirinkimų sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarka ir terminai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nutarimai buvo priimti, remiantis pateikta UAB „CRE pro“ turto vertinimo ataskaita, parengta BUAB „Egvilta“ užsakymu, priimti nutarimai atitiko visų BUAB „Egvilta“ kreditorių, įskaitant hipotekos kreditorių, interesus.
  29. Teismui suteikiama teisė patvirtinti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą, tik tuo atveju, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) vengia priimti nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo ar nepriima nutarimo, t. y. nepriimamas joks nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Kai nutarimas yra priimamas, tačiau kyla ginčas dėl jo ekonominio pagrįstumo, teismui nesuteikiama teisė įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-525-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014 ir kt.).
  30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės patvirtina, jog BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas priiminėjo ir priima atitinkamus nutarimus, susijusius su turto pardavimo procedūromis (turto vertinimas, turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas), todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas neįgyvendina ĮBĮ numatytos kompetencijos spręsti klausimus, susijusius su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu.
  31. Pareikštas ieškinys (civilinė byla Nr. 2-5685-823/2015 (e2-3637-562/2016) daro tiesioginę įtaką turto pardavimo procedūrai, nes po ieškinio padavimo teismui dienos tapo neaiški būsima turto sudėtis. Potencialus turto pirkėjas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, negali žinoti, kokie nekilnojamieji daiktai sudarys parduodamą nekilnojamąjį turtą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir BUAB „Egvilta“ nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

12Dėl bylos sustabdymo

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-11-30 gautas trečiojo asmens M. R. prašymas dėl šios civilinės bylos sustabdymo, iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016, CPK 163 str. 3 p. pagrindu. M. R. nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016 ginčas kilęs dėl to, ar galėjo būti atskirti nekilnojamojo turto objektai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (objektas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (objektas, esantis (duomenys neskelbtini)) nuo nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduoti kaip atskiri objektai. Nesustabdžius šios civilinės bylos ir palikus nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina ir tvarka, bei šį turtą pardavus, ir patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016, gali susiklostyti situacija, kad pirkėjas įsigis didesnės vertės turtą. Be to, vykstantis teisminis ginčas dėl BUAB „Egvilta“ turto mažina jo rinkos vertę.
  2. UAB „Egvilta“ administratorė su prašymu stabdyti šios bylos nagrinėjimą nesutiko, nurodė, kad nekilnojamojo turto objektams yra suteikti atskiri unikalūs numeriai, o su nupirktų objektų savininke UAB „Altarė“ nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
  3. Pareiškėja su M. R. prašymu sustabdyti bylą nesutiko. Nurodė, kad bylos nėra susijusios, o toks prašymas pateiktas tik siekiant vilkinti bankroto procedūras ir turto realizavimo procesą. Skundai dėl kreditorių 2016-04-05 ir 2016-04-28 nutarimų panaikinimo buvo pareikšti atitinkamai 2016-04-19 ir 2016-05-12, kai civilinė byla Nr. e2-3637-562/2016 dėl pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo iškelta dar 2015-08-28. Nuo minėtos civilinės bylos iškėlimo buvo šaukiamas ne vienas kreditorių susirinkimas, kurių metu buvo sprendžiama dėl turto pardavimo. Prašymas stabdyti bylą šiuo pagrindu nebuvo teiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, tai, kad nėra trukdoma kreditorių susirinkimui spręsti dėl turto pardavimo, patvirtina aplinkybė, jog 2016-10-20 priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame nutarta dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų.
  4. Apeliantas E. V. su M. R. prašymu ir jame nurodytais argumentais dėl bylos stabdymo sutiko. Papildomai pažymėjo, kad BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė laikėsi kitokios pozicijos dėl bylų sąsajumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5685-823/2015 (e2-3637-562/2016) ir teigė, kad ginčas dėl (duomenys neskelbtini) objekto ir (duomenys neskelbtini), objekto pardavimo turi įtakos likusio pastato pardavimo procedūroms.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentai, susiję su civilinės bylos Nr. e2-3637-562/2016 įtaka šios bylos nagrinėjimui, buvo nurodomi ir atskirajame skunde, siekiant pagrįsti aplinkybę, kad negalimas ginčo turto pardavimas tol, kol nepaaiškės BUAB „Egvilta“ turimo ir parduodamo turto masė.
  6. CPK 163 str. 3 p. įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, baudžiamąja ar administraciniame tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).
  7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo stabdyti bylą, iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016.
  8. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016, išnagrinėjęs Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ieškinį atsakovėms BUAB „Egvilta“, UAB „Altarė“, UAB „Matikada“ ir Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nustatė, kad BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 13 d. sudarė be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu BUAB „Egvilta“ pardavė atsakovei UAB „Altarė“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 500 000 Lt bei komercinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt, kurias ieškovė Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU prašė pripažinti negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Taigi, šioje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su objektais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas, pradžioje buvo pardavinėjamas kaip vienas objektas, tačiau po 2013-04-26 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, jis padalytas į tris savarankiškus objektus, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai, turintys savo identifikavimo numerius, adresus ir kt. Be to, civilinė byla Nr. e2-3637-562/2016 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais iškelta 2015-08-28, tačiau kreditorių susirinkimuose ir toliau buvo sprendžiama dėl ginčo turto pardavimo (2015-11-24 kreditorių susirinkime nutarta „patvirtinti pradinę turto pardavimo kainą ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM (jei PVM bus taikomas). Negavus pasiūlymų dėl turto įsigijimo per 4 mėnesius nuo šio kreditorių susirinkimo dienos, sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų klausimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“; taip pat 2016-04-05 ir 2016-04-28 kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai). Pažymėtina, kad ir pats apeliantas skunde nurodo, jog 2016-08-23 sušauktame kreditorių susirinkime turėjo būti svarstomas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, o iš byloje esančio BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2016-10-20 (t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo), protokolo Nr. 39 matyti, kad kreditorių susirinkime ir toliau yra sprendžiama ir balsuojama už atitinkamus nutarimus, susijusius su ginčo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu.
  9. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręstas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ne tik dėl to, kad bylose yra sprendžiama dėl skirtingų objektų, bet taip pat ir dėl to, kad patys kreditoriai, nors ir grįsdami bylos sustabdymo būtinybę remiantis kreditorių ir įmonės interesų apsauga, įgyvendindami savo ĮBĮ nustatytas teises toliau priiminėja nutarimus, susijusius su atsakovės ginčo turto pardavimu, nelaukdami Nr. e2-3637-562/2016 bylos baigties. Tais pačiais motyvais atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog dėl civilinės bylos Nr. 2-5685-823/2015 negali būti tinkamai suformuotas pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, nes, kol nėra baigta ši byla, nėra aišku, kokie nekilnojamieji daiktai sudarys parduodamą BUAB „Egvilta“ nekilnojamąjį turtą.
  10. Teismo vertinimu, tai, kokios pozicijos bankroto administratorė laikėsi (nesilaikė) nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-3637-562/2016, šioje byloje neturi reikšmės, juolab, kad bankroto administratorė šioje byloje yra pateikusi procesinius dokumentus kartu su įrodymais, kuriuose išdėstyta pozicija tiek dėl bylos sustabdymo, tiek dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra aiški (CPK 163 str. 1 p., 185 str.).

13Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo ir nekilnojamojo turto tvarkos ir kainų nustatymo

  1. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2016-04-05 ir 2016-04-28 kreditorių susirinkimų nutarimus, susijusius su turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu, bei patvirtinti jos siūlomą turto pardavimo ir kainos nustatymo tvarką.
  2. 2016-04-05 vykusiame BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime 1.2 darbotvarkės klausimu 51,438 proc. susirinkime dalyvavusių ir pareiškusių nuomonę raštu kreditorių patvirtintų reikalavimų suma pritarta kreditorių V. B., L. M., V. T., E. V., UAB „Dailista“, R. J., L. L., G. K. ir UAB „Speednet“ pateiktam pasiūlymui ir nuspręsta pratęsti BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto (nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės) pardavimo terminą 4 mėnesiams už kainą ir pardavimo būdą, nustatytą 2015-11-24 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime (t. y. turtą parduoti tiesioginių derybų būdu už ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM (jeigu PVM bus taikomas) kainą. Apie nekilnojamojo turto pardavimą skelbti nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose, o taip pat apie nekilnojamojo turto pardavimą informuoti didžiausias (žinomiausias) nekilnojamojo turto agentūras ir nekilnojamojo turto vykdymo kompanijas.
  3. 2016-04-28 vykusiame BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime balsų dauguma nepriimtas nutarimas pagal pareiškėjos nutarimo projektą, kuriuo ji siūlė įkeistą BUAB „Egvilta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus

    14Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo, dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio v, nuomos teisę) parduoti kaip vieną nedalomą vienetą iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Vyriausybės nustatytą viešą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 800 000 Eur. Varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių toliau įkeistą BUAB „Egvilta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo, dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę) pardavinėti kaip vieną nedalomą vienetą iš viešųjų varžytynių pagal galiojančių Vyriausybės nustatytą viešą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 240 000 Eur. Antrosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių pirmųjų varžytynių dienos. Nepardavus turto iš antrųjų varžytynių, toliau įkeistą BUAB „Egvilta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo, dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę) pardavinėti kaip vieną nedalomą vienetą iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Vyriausybės nustatytą viešą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 1 792 000 Eur. Trečiosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių antrųjų varžytynių dienos. Nepardavus turto iš trečiųjų varžytynių, toliau įkeistą BUAB „Egvilta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę) pardavinėti kaip vieną nedalomą vienetą iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Vyriausybės nustatytą viešą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 1 433 600 Eur. Ketvirtosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių trečiųjų varžytynių dienos“.

  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
  5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant kreditorių susirinkimo sušaukimo ar jų priėmimo procedūras, o tokia teismo išvada apelianto nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl 2016-04-05 ir 2016-04-28 kreditorių susirinkimuose priimtų ginčijamų nutarimų procedūriniu aspektu nepasisako.
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad atsakovei bankroto byla iškelta 2009 m. rugpjūčio 31 d., ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto – 2010 m. birželio 14 d. nutartimi, tačiau iki dabar nėra parduotas įmonės ginčo turtas, kuris yra įkeistas hipoteka, nors klausimas dėl atsakovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo buvo svarstomas ir nutarimai priimami dviejuose kreditorių komiteto posėdžiuose ir net keturiolikoje kreditorių susirinkimų. Taip pat, kad ĮBĮ 33 str. 7 d. nustatytas 24 mėnesių terminas buvo pratęstas 5 kartus (2012-11-20, 2013-12-08,

    152014-12-08, 2015-07-08, 2016-06-08), o hipotekos kreditorių SIA „UniCredit Leasing“ ir INTI KINNISVARA OU interesai su kitų kreditorių grupės, sudarančios daugumą, interesais dėl turto realizavimo kainos nesutampa.

  7. Byloje taip pat nustatyta, kad buvo atliktas ne vienas atsakovės turto vertinimas, apie turto pardavimą buvo skelbiama internetiniuose tinklalapiuose, t. y. pagal priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, juose nustatytą tvarką ir kainas buvo stengiamasi parduoti turtą. Nustatyta, kad apie turto pardavimą už 2015-11-24 kreditorių susirinkime nustatytą 3 500 000 Eur kainą buvo skelbiama internetiniuose tinklalapiuose www.aruodas.lt, www.domoplius.lt, www.skelbiu.lt, www.ntzemelapis.lt, ne vieną kartą buvo skelbiamos turto varžytynės (2010-12-08, 2011-03-16, 2011-03-29, 2011-05-27, 2011-06-07,

    162012-03-05, 2012-03-19, 2012-07-31, 2012-08-133, 2012-10-11, 2012-10-31, 2013-04-29, 2013-09-12, 2013-10-03), bankroto administratorė dėl turto realizavimo buvo susitikusi su galimais potencialiais pirkėjais (UAB „MG Valda“, AB „Hanner“), o pareiškėjos iniciatyva buvo pateikti rašytiniai pasiūlymai nekilnojamojo turto plėtra užsiimančioms bendrovėms UAB „MG Valda“, UAB „Realco“, UAB „Hanner“, UAB „Eika“, UAB „Marko būstas“, UAB „PPI Group“, UAB „Anreka“, tačiau tai jokio rezultato nedavė.

  8. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės apelianto nėra ginčijamos. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino bankroto proceso operatyvumo principą, atsižvelgė išimtinai tik į hipotekos kreditoriaus interesus, neįvertino aplinkybių, susijusių su ginčų nagrinėjimu teismuose, dėl kurių, apelianto nuomone, ginčo turto pardavimas stringa, taip pat nepagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nustatė ginčo turto pardavimo tvarką bei kainą.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ĮBĮ nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką tiek panaikindamas pareiškėjos skųstus kreditorių susirinkimo nutarimus, tiek nustatydamas turto pardavimo tvarką ir kainą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas (iš esmės to neginčija ir apeliantas), ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas be kita ko tvirtina įmonės turto pardavimo kainą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra pažymėjęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Dėl to teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, bet gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus ir klausimą perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pagal bendrąją taisyklę teismui nesuteikta teisė spręsti dėl kreditorių kompetencijai priskirtinų klausimų (šiuo atveju – parduodamo turto tvarkos ir kainos nustatymo), tačiau teismų praktikoje nustatyta išimtis iš šios taisyklės, suteikianti teismui teisę išspręsti klausimus, kurie kreditorių susirinkime nėra tinkamai sprendžiami ir dėl to pažeidžiami bankroto proceso tikslai ir paskirtis. Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo išsprendimą, būtina įvertinti bylos faktines aplinkybes, kreditoriaus (-ių), turinčio (-ių) balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto bylos užbaigimui, taip pat atsižvelgti į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
  11. Teisės aktuose detaliai nėra reglamentuojami bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijai. Įmonės bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Todėl kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu nustatyti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 str.).
  12. Kaip minėta, nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Tokį sprendimą teismas priima, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-349/2012).
  13. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl 2016-04-05 kreditorių susirinkime nustatytos neprotingos turto pardavimo kainos, teismas pažymėjo, kad jame buvo nustatyta tokia turto pardavimo kaina, už kurią turto jau anksčiau nepavyko parduoti. Taip pat įvertino ir anksčiau vykusį turto pardavimo procesą.
  14. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių susirinkimuose tvirtinama kaina neatitiko rinkos vertės, savo poziciją grindžia tuo, kad BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, kuriuose priimti skundžiami nutarimai, buvo atsižvelgiama į UAB „CRE pro“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kuri yra galiojanti. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio skundo argumento pažymi, kad šis vertinimas atliktas 2015-09-02, kai skundžiami nutarimai priimti 2016-04-05 ir 2016-04-28 vykusiuose kreditorių susirinkimuose. Be to, remiantis minėta turto vertinimo ataskaita buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas 2015-11-24 kreditorių susirinkime, nustatant ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM pradinę turto pardavimo kainą, o negavus pasiūlymų dėl turto įsigijimo per 4 mėnesius nuo šio kreditorių susirinkimo dienos, nuspręsta sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų klausimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Tai, kad už šią kainą parduodamu turtu nebuvo domimasi, atspindi 2016-04-05 vykusio kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad bankroto administratorė patvirtino, jog konkrečių pasiūlymų pirkti turtą gauta nebuvo. Nepaisant to, šiame kreditorių susirinkime pratęstas turto pardavimo terminas dar 4 mėnesiams už tą pačią sumą, kuri nustatyta 2015-11-24 nutarime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks pradinės turto kainos nustatymas (atsižvelgiant į ilgai trunkantį turto pardavimo procesą) neatitinka protingumo principo, pažeidžia bankroto proceso tikslus.
  15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino operatyvumo principą ir panaikindamas skundžiamus nutarimus bei nustatydamas turto pardavimo tvarką ir kainas atsižvelgė tik į vieno kreditoriaus interesus.
  16. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007 kt.). Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis.
  17. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus ir nustatė turto pardavimo tvarką bei kainą atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, užtrukusį bankroto procesą, kreditorių interesų konfliktą, taip pat aplinkybes, kad nepaisant to, jog turto dedant maksimalias pastangas nepavyksta parduoti už kreditorių nustatytą kainą, jos mažinti kreditorių dauguma, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, nesutinka, todėl nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas atsižvelgė tik į vieno kreditoriaus interesus ir (ar) kad nepagrįstai rėmėsi bankroto procese vyraujančiais principais ir tikslais. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo priimti nutarimai, jų turinys turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įgyvendinti interesų pusiausvyros principą, nepažeisti kreditorių ir kartu bankrutuojančios įmonės interesų. Bankroto proceso tikslas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje negali pateisinti situacijos, kai kreditoriai, siekdami savo finansinių reikalavimų patenkinimo, priiminėja nutarimus, kuriais siekiama turtą parduoti už tokią kainą, už kurią turtas per besitęsiantį laikotarpį faktiškai rinkoje nėra perkamas, t. y. ne už realią turto rinkos kainą. Bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką vien dėl to, kad dalis finansinių reikalavimų bankroto procese gali būti nepatenkinti.
  18. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių objektyvias priežastis, turėjusias įtakos turto realizavimo procesui. Pasak apelianto, ginčo turtas ilgą laiką nėra parduodamas ne dėl to, kad kreditorių susirinkimuose nustatomos nepagrįstos ir rinkos vertės neatitinkančios turto kainos, bet dėl pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų veiksmų, inicijuojant civilines bylas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio atskirojo skundo argumento pažymi, kad pirma, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o įrodymų, pagrindžiančių tokią poziciją (konkrečiai - kad turtas neparduodamas dėl vykstančių ginčų) byloje nėra; antra, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino tarp šalių kylančius ginčus, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtų bylų duomenys (civilinė byla Nr. 2-4071-823/2013, Nr. 2-379-943/2015, Nr. 2-4440-823/2015, 2-5886-823/2015, 2-4873-803/2015) tik patvirtina išvadas dėl egzistuojančio interesų konflikto, dėl kurio kreditoriai jau ilgą laiką neranda bendro sutarimo nustatant turto pardavimo tvarką ir kainas. Tai, kad apeliantas skirtingai vertina nustatytas byloje aplinkybes, nedaro nutarties neteisėtos ar nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  19. Aplinkybė, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimuose yra priiminėjami nutarimai, susiję su ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje nustačius išimtines aplinkybes, dėl kurių nepagrįstai ilgai tęsiama bankroto procedūra, dėl to, kad už kreditorių susirinkime priimtuose nutarimuose nustatytą kainą nėra parduodamas turtas, teismas negali įsikišti į kreditorių kompetenciją ir nustatyti pradinę turto pardavimo kainą ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek tuo atveju, kai kreditoriai neįgyvendina kompetencijos (nepriima nutarimų), tiek tuo atveju, kai ją įgyvendina netinkamai (kaip šiuo atveju – priimant nutarimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, už kurią ginčo turtas nėra perkamas) gali būti pažeidžiami kreditorių interesai, trukdoma bankroto procedūrai, jos tikslams, o tai sudaro pagrindą teismui spręsti dėl ekonominio pobūdžio klausimų, t. y. įsikišti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų išsprendimą.
  20. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2016-08-23 sušauktame kreditorių susirinkime, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, nebuvo svarstomas dėl pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų atsisakymo išrinkti kreditorių susirinkimui pirmininkaujantį asmenį, o bankroto administratorė šiuo atveju nesiėmė jokių veiksmų. Teismas, pasisakydamas dėl šio atskirojo skundo argumento, pažymi, kad nei šis kreditorių susirinkimo nutarimas, nei bankroto administratorės pareigų (ne)tinkamas atlikimas nėra apeliacijos objektas. Šiuo atveju sprendžiama dėl 2016-04-05 ir 2016-04-28 kreditorių susirinkimų nutarimų, susijusių su ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu, panaikinimo ir teismo nustatyto turto pardavimo tvarkos ir kainų pagrįstumu.
  21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad „įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuomos teisė) parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta turto pardavimo tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 800 000 eurų. Varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuomos teisė) parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 240 000 eurų. Antrosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių pirmųjų varžytynių dienos. Nustatyti varžytynėms 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos didinimo intervalą bei 10 procentų turto pardavimo kainos varžytynių dalyvio mokestį“, įvertino ne tik UAB „Colliers International Advisor“ duomenis apie turto vertę 2016-04-28 dienai, bet ir į aplinkybę, kad turto nepavyko parduoti už 3 500 000 Eur + PVM. Pažymėtina, kad apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra potencialių pirkėjų, siekiančių turtą įsigyti už didesnę kainą (CPK 178 str.).
  22. Nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
  23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog turtas turi būti parduodamas, o kreditoriai iš esmės nesutaria dėl jo pardavimo kainos (realios vertės), taip pat remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokiu būdu yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo kaina, kuri gali išaugti esant jo paklausai rinkoje, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino šios bylos išskirtines aplinkybes (užsitęsusi įmonės likvidavimo procedūra, neadekvačios kreditorių susirinkime nustatomos turto pardavimo kainos, nuolatiniai ginčai, kylantys tarp kreditorių grupių), ir jų pagrindu pagrįstai nustatė turto pardavimo kainą ir tvarką, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad nepardavus turto už nustatytą kainą kreditoriams neužkertamas kelias ateityje toliau spręsti dėl turto perėmimo, vertės ir kainų nustatymo toliau turtą realizuoti bendra tvarka (ĮBĮ 33 str. 6 d.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.