Byla e2A-730-178/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Diringa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-368/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Diringa“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kuro centras“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių kuras“, U. R. ir M. H. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys – L. L., J. L. ir G. L..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo UAB „Diringa“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Katalonija“ (buvęs UAB „Administravimas“), o to paties teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Kuro centras“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas R. G., o to paties teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Šiaulių kuras“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Sprendimų parkas“.

7Ieškovas BUAB „Diringa“ patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „Kuro centras“, BUAB „Šiaulių kuras“, U. R. ir M. H. prašė:

81. pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo BUAB „Kuro centras“ sudarytus sandorius:

91.1. 2012 m. vasario 21 d. transporto priemonės „Mercedes Benz, 1824“, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį;

101. 2. 2012 m. vasario 17 d. transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį;

111.3. 2012 m. vasario 21 d. transporto priemonės „Krone, AZP11“, valst. Nr. ( - ), pirkimo pardavimo sutartį;

121.4. 2012 m. vasario 17 d. transporto priemonės „Volvo, FL7“, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį;

131.5. 2012 m. vasario 17 d. transporto priemonės „Volvo, FL7“, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį;

141.6. 2012 m. sausio 17 d. transporto priemonės „Volvo, FM7“, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį;

151.7. 2012 m. sausio 17 d. transporto priemonės „Hyundai, 18L-7“, pirkimo pardavimo sutartį;

162. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovų BUAB „Kuro centras“ ir BUAB „Šiaulių kuras“ sudarytus transporto priemonių „Krone, AZP11“, valst. Nr. ( - ), „Mercedes Benz“, 1824, valst. Nr. ( - ) „Volvo, FL7“, valst. Nr. ( - ) „Volvo, FM7“, valst. Nr. ( - ), „Hyundai, 18L-7“ pirkimo – pardavimo sandorius;

173. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 10 d. transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. ( - ) perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų BUAB „Kuro centras“ ir U. R.;

184. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. liepos 10 d. transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. ( - ) perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų U. R. ir M. H.;

195. taikyti restituciją:

205.1. įpareigoti atsakovą BUAB „Šiaulių kuras“ natūra ieškovo nuosavybėn grąžinti šias transporto priemones: „Krone, AZP11“, valst. Nr. ( - ), „Mercedes Benz, 1824“, valst. Nr. ( - ), „Volvo, FL7“, valst. Nr. ( - ) „Volvo, FM7“, valst. Nr. ( - ), bei krautuvą „Hyundai 18L-7“;

215.2. dėl negalimos restitucijos natūra iš atsakovo M. H. priteisti transporto priemonės Audi Q7“, valst. Nr. ( - ) 17 377,20 Eur vertę, o iš atsakovo BUAB „Kuro centras“ – transporto priemonės Volvo, FL7“, valst. Nr. ( - ) 10 136,70 Eur vertę;

226. priteisti iš atsakovo BUAB „Kuro centras“ 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

237. priteisti iš visų atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodė, kad septyni transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandoriai, sudaryti tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Kuro centras“, yra tariami, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnį. Ieškovo teigimu, paminėti sandoriai nesukūrė sandorio šalims jokių tarpusavio teisių ir pareigų, kadangi išorinė sandorio forma buvo panaudota tik tam, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ perimtų iš ieškovo transporto priemones, o ieškovas, net įmonės finansinei padėčiai pasidarius itin sunkiai, nereikalavo iš nurodyto atsakovo apmokėti už perleistas transporto priemones ir iki ieškinio pareiškimo dienos (praėjus daugiau nei dviem metams) nėra gavęs nė dalies apmokėjimų. Juolab kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ ir neturėjo objektyvios galimybės atsiskaityti: BUAB „Kuro centras“ įsteigta 2011 m. lapkričio 5 d. su 50 000 Lt dydžio įstatiniu kapitalu, 2011 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, nepaisant to, jau po dviejų mėnesių nuo bendrovės įsteigimo atsakovas BUAB „Kuro centras“ tariamai prisiėmė įsipareigojimus pagal transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis už 300 000 Lt, t. y. 6 kartus daugiau nei įmonės įstatinis kapitalas, negana to, 2012 m. bendrovė patiria dar didesnį nuostolį, kol galiausiai 2013 m. vasario mėn. jai buvo iškelta bankroto byla. Be to, šių sandorių sudarymo metu ieškovo vadovas G. L. ir atsakovo vadovė L. L. buvo sutuoktiniai, todėl ieškovas puikiai žinojo apie atsakovo finansinę padėtį.

25Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ penkias iš ieškovo įsigytas transporto priemones („Krone, AZP11“, valst. Nr. ( - ), „Mercedes Benz, 1824“, valst. Nr. ( - ), „Volvo, FL7“, valst. Nr. ( - ) „Volvo, FM7“, valst. Nr. ( - ) bei krautuvą „Hyundai 18L-7“) perleido atsakovui BUAB „Šiaulių kuras“, o transporto priemonę Audi Q7“, valst. Nr. ( - ) - atsakovui U. R., kuris šį automobilį perleido atsakovui M. H., bei vadovaujantis principu, kad iš neteisės nekyla teisė, pripažinus negaliojančiais ieškovo ir atsakovo BUAB „Kuro centras“ sudarytus sandorius, pripažinti negaliojančiais ir vėlesni transporto priemonių perleidimo sandoriai. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad tretieji asmenys – ieškovo, atsakovo BUAB „Kuro centras“ ir atsakovo BUAB „Šiaulių kuras“ vadovai bei akcininkai (L. L., G. L. ir J. L.) yra susiję artimais giminystės ryšiais.

26II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo trečiajam asmeniui L. L. priteisė 289,85 Eur advokato pagalbos išlaidų, o valstybei – 45,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

28Teismas nurodė, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ ne tik formaliai įgijo nuosavybės teisę į ginčo transporto priemones, bet ir šią teisę įgyvendino, tai patvirtina tolesnis disponavimas ginčo transporto priemonėmis, t. y. naudojimas įmonės veikloje, įsigytų transporto priemonių perleidimas atsakovams U. R. bei BUAB „Šiaulių kuras“. Pažymėjo, jog atsakovas BUAB „Šiaulių kuras“ ginčo transporto priemones taip pat įgijo nuosavybėn, už jas tinkamai atsiskaitė su pardavėju, nuosavybės teisę tinkamai įregistravo VĮ „Regitra“. Be to, iš 2012 m. liepos 10 d. transporto priemonės „Audi Q7“ pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį atsakovas U. R. pardavė kitam atsakovui – M. H., kuris šią transporto priemonę taip pat nuosavybės teise tinkamai įregistravo VĮ „Regitra“. Teismas sprendė, kad visos ginčo sutartys buvo realiai vykdomos, o byloje neįrodyta, jog ginčo sandorių šalių valia buvo sudaryti tariamus sandorius, t. y. kad buvo minėtų šalių suderinta valia sutartimis nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, iš atsakovų paaiškinimų teisme matyti, jog ginčo sutartyse nurodytas turto perleidimas visiškai atitiko jų valią bei interesus.

29Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas BUAB „Kuro centras“ neatsiskaitė su ieškovu už įsigytas transporto priemones, neatitinka tikrovės. Ieškovo teismui pateikto dubliko 5 puslapio 1 pastraipoje pats ieškovas aiškiai pripažino ir nurodė, kad už ginčo transporto priemones pagal ginčijamas BUAB „Diringa“ ir BUAB „Kuro centras“ pirkimo – pardavimo sutartis buvo atsiskaityta. Šį ieškovo teiginį iš dalies patvirtina jo paties teismui pateiktas ieškovo kasos knygos sąskaitos Nr. 272 nuorašas. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė kaip tariamas sutartinės prievolės sumokėti sutarties kainą pažeidimas galėtų būti nebent pagrindas ginčo sutarčių nutraukimui ar reikalavimo dėl skolos priteisimo pareiškimui, o ne sutarties pripažinimui fiktyvia ir negaliojančia. Nurodytais motyvais teismas atmetė ieškovo ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

31Ieškovas BUAB „Diringa“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – apelianto ieškinį tenkinti pilnai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovų apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo, kodėl atmetė apelianto nurodytus argumentus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais, taip pažeisdamas pareigą motyvuoti teismo sprendimą bei pagrįsti, kodėl yra atmetami vieni ar kiti įrodymai bei argumentai, numatytą CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Be to, teismas nenustatinėjo tikrosios sandorių šalių valios ir ketinimų bei aplinkybių, kuriomis buvo sudaryti ginčo sandoriai.
  2. Byloje nustatytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų – ieškovo, atsakovų BUAB „Kuro centras“ ir BUAB „Šiaulių kuras“ vadovų bei akcininkų (L. L., G. L. ir J. L.) sąsajų, atsakovų BUAB „Kuro centras“ ir BUAB „Šiaulių kuras“ įsteigimo bei ieškovo ir atsakovo BUAB „Kuro centras“ bankroto bylų iškėlimo momentų, ieškovo darbuotojų perėjimo dirbti pas atsakovus BUAB „Kuro centras“ ir BUAB „Šiaulių kuras“, taip pat duomenys dėl atsakovo BUAB „Kuro centras“ finansinės padėties pagrindžia, kad ieškovas net neketino reikalauti įvykdyti ginčo sandorius, sudarytus su atsakovu BUAB „Kuro centras“, o nurodytas atsakovas niekada neketino sumokėti už perduotas jam transporto priemones, t. y. šalys ginčo sandoriais neįgijo teisių ir pareigų, o šiuos sandorius sudarė tik tam, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ galėtų perimti ir savo vardu įregistruoti transporto priemones.
  3. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad pats apeliantas nurodė, jog už ginčo transporto priemones pagal ginčijamas apelianto ir atsakovo BUAB „Kuro centras“ sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis buvo atsiskaityta. Į bylą nebuvo pateikta pirminių dokumentų, t. y. kasos pajamų orderių ar kasos išlaidų orderių, kurie pagrįstų, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ atsiskaitė su apeliantu už ginčo transporto priemones, o kasos knyga, kuri laikytina tik ūkinių operacijų sąrašu, negali būti pakankamu pagrindu sprendžiant dėl piniginių lėšų įmokėjimo į įmonės kasą. Be to, kasos knygoje yra tik vienas 40 000 Lt sumos įrašas dėl piniginių lėšų, kurių paskirtis nežinoma, sumokėjimo, o ginčo sandorių suma – 300 000 Lt.
  4. Teisę taiko teismas, todėl būtent teismas, manydamas, kad apeliantas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą ar nurodė ne tą teisinį pagrindą (actio Pauliana ar tariamo sandorio pagrindu), atsižvelgiant į tai, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, turėjo pareigą parinkti tinkamą teisinį pagrindą ir tokiu būdu apginti pažeistas apelianto teises.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Kuro centras“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš apelianto atsakovo BUAB „Kuro centras“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pilnai įvertino šalių argumentus, motyvus bei įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo sandoriai buvo ne formalūs, o realiai vykdomi, t. y. sandoriais šalys siekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
  2. Neatsiskaitymo pagal sandorį faktas per se nesudaro prielaidų laikyti sandorį negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ neatsiskaitė su apeliantu pagal ginčo sandorius, be to, apeliantas nėra pareiškęs finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje. Taigi apeliantas neturi reikalavimo teisės į atsakovą pagal ginčo sandorius.
  3. Apeliantas, kvestionuodamas atsiskaitymo pagal ginčo sandorių, sudarytų su atsakovu BUAB „Kuro centras“, faktą, turėjo pateikti įrodymus, kad su juo atsakovas tinkamai neatsiskaitė, tačiau tokių duomenų apeliantas nepateikė ir pats tai pripažino (CPK 178 str.). Be to, iš apelianto pateiktos 2012 m. rugsėjo 28 d. suminės skolos ataskaitos Nr. 3441/P66 (debeto ir kredito apyvartos) matyti, kad atsakovo skola apeliantui sudaro tik 95 719,42 Eur (330 500 Lt). Ši skola susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, apelianto išrašytas atsakovui už apelianto parduotus durpių briketus, ir yra priteista apeliantui 2013 m. spalio 9 d. sprendimu už akių.
  4. Apeliantas, atstovaujamas profesionalių teisininkų (bankroto administratoriaus bei advokato), galėjo pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą, todėl pažeista teisė šioje byloje buvo ginama būtent tuo būdu, kurį pasirinko apeliantas. Tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas ir teismui suteikiamas aktyvus vaidmuo, savaime nereiškia, jog pats teismas turi nuspręsti už apeliantą, kokiu konkrečiai būdu pastarajam ginti galimas pažeistas teises. Priešingu atveju tai sudarytų prielaidas teismo šališkumui.

33Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys J. L. ir G. L. prašo jį atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš apelianto trečiųjų asmenų J. L. ir G. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšiai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ginčijamus sandorius sudarė juridiniai asmenys, kurie juos realiai ir vykdė. Be to, neturi reikšmės ir atsakovo BUAB „Kuro centras“ įstatinio kapitalo dydis, kadangi jis visiškai neparodo įmonės finansinių pajėgumų dėl galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
  2. Ginčo sandorių, sudarytų su atsakovu BUAB „Kuro centras“, pagrindu atsakovas, įvykdęs savo kaip pirkėjo pareigas, t. y. sumokėjęs sutartyse nurodytą kainą, perėmė transporto priemones ir įgijo nuosavybės teises į jas, o apeliantas įvykdė savo, kaip pardavėjo pareigą, ir transporto priemones perdavė atsakovui. Taigi sandorių šalys įgyvendino CK nuostatose įtvirtintas pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, pasiekė jų tikslus, prisiėmė ir įvykdė atitinkamas teises bei pareigas. Ginčijami sandoriai buvo realiai įvykdyti ir tai savaime panaikina galimybę juos pripažinti tariamais. Tariamais šie sandoriai galėtų būti pripažinti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad transporto priemonės, nors ir parduotos ginčo sandoriais, liko apelianto žinioje. Šiuo atveju ir pats apeliantas pripažįsta, jog ginčo transporto priemonės realiai buvo perleistos atsakovui.
  3. Ginčo sandoriuose nurodytos kainos nesumokėjimas nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sandorius tariamais. Be to, apeliantas į bylą nepateikė duomenų, kad už ginčo sandorius atsakovas tinkamai neatsiskaitė. Priešingai, apeliantas dublike pats nurodė, kad už transporto priemones pagal ginčo sandorius buvo sumokėta ir pridėjo tai iš dalies patvirtinantį kasos knygos išrašą.
  4. Teismas bylos nagrinėjimo metu veikė aktyviai: siūlė apeliantui apsvarstyti galimybę pakeisti teisinį ieškinio pagrindą, kelis kartus klausė, kokį teisių gynimo būdą yra pasirinkęs apeliantas, sudarė galimybes patikslinti pradinį ieškinį, pareikštą actio Pauliana pagrindu, ir apeliantas patikslintame ieškinyje suformulavo galutinį pareikštų reikalavimų teisinį pagrindą, numatytą CK 1.86 straipsnyje.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

37Byloje kilo ginčas, ar ieškovo sandoriai dėl šešių transporto priemonių ir keltuvo (toliau – Turtas) perleidimo buvo (ne)fiktyvūs. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinti apelianto, įrodinėjusio sandorių fiktyvumą, ieškinį nėra pagrindo. Apeliantas su tuo nesutinka.

38Apeliacinis skundas tenkintinas.

39Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Paminėtas kasacinio teismo suformuluotas taisykles nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo išsprendimui faktiškai apsiribojo tik vienu – teisinių padarinių – faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, t.y. nustatė, kad apelianto turėtos transporto priemonės ieškinyje nurodoma seka buvo perleidžiamos bei perduotos atsakovams ir iš esmės dėl to sprendė, kad sandoriai nėra fiktyvūs bei yra realiai įvykę. Tiesa, teismas taip pat nurodė, kad apelianto pateikti duomenys leidžia manyti, jog su juo pagal sandorius buvo ir (bent iš dalies) atsiskaityta, tačiau apeliantas tai kategoriškai neigia. Tuo tarpu kitu pirmiau paminėtu tokios kategorijos bylose nustatinėtinų aplinkybių aspektu, t.y. kompleksiškai aplinkybių, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai kitų bylos duomenų kontekste, teismas išsamiau nesiaiškino ir nevertino, be to, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl ko, teisėjų kolegijos nuomone, bylos esmė liko neatskleista. Šiuo atveju ginčo dalykas yra ne tai, ar Turto perleidimas yra fikcija (faktinį Turto perleidimą ieškinyje nurodė ir pats apeliantas), o tai, ar sandoriai, kuriais Turtas perleistas, yra/nėra fikcija. Esminiai klausimai ginče yra tai, ar UAB „Kuro centras“ mokėjo/ketino mokėti apeliantui už Turtą ir šis atvejis yra tik neretai verslo praktikoje pasitaikantis pirkimo-pardavimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (kaip sprendė pirmosios instancijos teismas), ar priešingai - sandorių šalys jais siekė sukurti tik išorinį tokių teisinių santykių atsiradimo ir pabaigos vaizdą (fikciją) iš tikrųjų turint tikrąjį tikslą perimti Turtą iš vienos bendrovės kitai susijusiai bendrovei be jokio atlyginimo už jį.

40Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai apie tai, kad su apeliantu buvo (bent iš dalies) atsiskaityta už transporto priemones ar realiai ketinta tai daryti. Tuo tarpu įrodymų apie UAB „Kuro centras“ ir UAB „Šiaulių kuras“ tarpusavio atsiskaitymus apskritai nėra.

41Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad atsiskaitymo faktą dublike yra pripažinęs pats apeliantas, jį patvirtina (bent iš dalies) apelianto kasos knygos sąskaitos Nr. 272 nuorašas (t. 1 b.l. 20). Tačiau apeliantas nurodo, kad dublike suformuluota pozicija, neišsiaiškinus visų aplinkybių, buvo neteisinga, dėl ko vėliau, pakeitus faktinį ieškinio pagrindą, ir buvo teikiamas nagrinėjamas patikslintas ieškinys būtent nurodant, jog su apeliantu nebuvo atsiskaityta. Iš tikrųjų, iš kasos knygos sąskaitos Nr. 272 nuorašo matyti, kad iš UAB „Kuro centras“ apeliantas yra gavęs 40 000 Lt. Tačiau ši suma ne tik neatitinka Turto pardavimo kainos (kaip minėta, pagal sandorius Turtas turėjo būti parduotas už 300 000 Lt), bet ir apskritai jos paskirtis neaiški, juo labiau, kai ji mokėta praėjus net daugiau nei dviem mėnesiams po sandorių sudarymo (2012 m. balandžio 27 d.). Kitokių įrodymų, patvirtinančių UAB „Kuro centras“ mokėjimus apeliantui, byloje nėra. Tiek parengiamojoje bylos stadijoje teiktuose teismui procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje (garso įrašas) atsakovai, nurodydami įrodinėjimo taisyklę „turi įrodinėti tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia“, rėmėsi iš esmės tuo, kad neatsiskaitymo faktą turi įrodyti apeliantas. Tačiau šią taisyklę jie taiko atvirkščiai – šiuo atveju jie teigia (taigi, ir turi įrodyti), kad už Turtą yra atsiskaityta, o apeliantas tai neigia (nagrinėjamu atveju apelianto turimi dokumentai neliudija atsiskaitymo, taigi, labiau patvirtina ne atsiskaitymo, o neatsiskaitymo faktą). Atsiskaitymo fakto savaime nepatvirtina tai, kad apeliantas nėra pareiškęs kreditorinio reikalavimo BUAB „Kuro centras“ bankroto byloje (šiuo atveju yra pareikštas nagrinėjamas ieškinys šiai bendrovei), ne tai, kad į jo apskaitą nėra įtraukta UAB „Kuro centras“ skola (neatmestina, kad dėl žemiau nurodomų priežasčių jos nebuvo norima parodyti). Tuo tarpu nei UAB „Kuro centras“, nei UAB „Šiaulių kuras“ per visą procesą nėra pateikę nė vieno įrodymo apie atsiskaitymus su apeliantu ar tarpusavyje, tik abstrakčiai deklaruojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo L. L. buvo pateikusi atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ji kaip UAB „Kuro centras“ vadovė visus dokumentus inter alia susijusius su atsiskaitymu už Turtą, yra perdavusi naujam akcininkui ir vadovui T. M., prašė įpareigoti BUAB „Kuro centras“ juos pateikti (t. 2, b.l. 181-182). Tačiau pats BUAB „Kuro centras“ tokių įrodymų neteikė, o teismas prašymo dėl tokio įpareigojimo nesvarstė. Todėl neaišku, ar tokio pobūdžio dokumentai iš tikrųjų yra ir nepateikti tik dėl atsakovų užimtos minėtos pozicijos įrodinėjimo naštos aspektu bei teismo nereikalavimo, ar jų nėra. Pažymėtina, kad, iš bylos duomenų matyti, kad daug dokumentų T. M. iš tikrųjų buvo perduota (t. 1, b.l. 150, 151). Byloje taip pat nėra išreikalautos (nors ieškinyje buvo prašoma) Turto perleidimo sutartys tarp UAB „Kuro centras“ ir UAB „Šiaulių kuras“, todėl neaišku, kokios, kada ir kokiomis sąlygomis jos sudarytos (yra tik Turto 2013 m. birželio 26 d. įregistravimą patvirtinantys duomenys), taip pat nėra ir jų tarpusavio atsiskaitymus patvirtinančių įrodymų. Šiame kontekste dar kartą akcentuotina teisminėje praktikoje suformuluota nuostata apie aktyvų teismo vaidmenį bankrutuojančių įmonių bylose. Šiuo gi atveju teismas ne tik nereikalavo iš atsakovų (juridinių asmenų) pateikti jų turimus įrodymus apie atsiskaitymą, bet teismo posėdžio garso įrašas rodo, kad teismas neprašė net išsamesnių žodinių atsakovų atstovų paaiškinimų paminėtais aspektais teismo posėdyje. Todėl neišaiškinus paminėtų aplinkybių su atsakovų (ne)turimais įrodymais, nėra pagrindo daryti vienokias ar kitokias labiau patikimas išvadas, susijusias su faktiniu (ne)atsiskaitymu. Teisėjų kolegijos nuomone, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės gali būti reikšmingos ne vien tik sutartinių įsipareigojimų (ne)įvykdymo ir apelianto galimų reikštinų reikalavimų aspektu, nes jos, vertinant kompleksiškai ir su kitomis žemiau nurodomomis aplinkybėmis, taip pat gali būti reikšmingos ir vertinant sandorių šalių tikrąją valią dėl realių tikslų, kitaip tariant, apelianto įrodinėjamo sandorių fiktyvumo.

42Iš bylos duomenų matyti, kad prieš tris mėnesius iki apelianto Turto perleidimo įsteigiama UAB „Kuro centras“, kuriai ir perleidžiamas Turtas. Nepraėjus metams po sandorių sudarymo apeliantui iškeliama bankroto byla. UAB „Kuro centras“, praėjus vos dviem mėnesiams po Turto įgijimo, automobilį Audi Q7 pardavė Estijos piliečiui, o dar po metų likusį Turtą (išskyrus Volvo F7, v/n ( - ) perleido vos prieš keturis mėnesius iki perleidimo įsteigtai UAB „Šiaulių kuras“ ir po to, nepraėjus nė pusmečiui, bankroto byla iškeliama jau ir UAB „Kuro centras“. 2015 m. rugpjūčio 21 d. bankroto byla iškeliama ir UAB „Šiaulių kuras“. Taigi, per santykinai trumpą laiką bankrutuoja visos trys bendrovės, susijusios su Turto pirkimu-pardavimu. Visų trijų bendrovių sąsajos yra akivaizdžios: apeliantui Turto perleidimo metu vadovauja akcininkas ir vadovas G. L., Turtas perleidžiamas UAB „Kuro centras“, vadovaujamai L. L. (G. L. sutuoktinės), po to jau vadovaujant J. L. (G. L. tėvui) UAB „Kuro centras“ perleidžia Turtą UAB „Šiaulių kuras“, kurio akcininkais yra G. L. ir J. L.. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad iš apelianto į paminėtas bendroves atitinkamai pereina ir didelė darbuotojų dalis. Todėl neatmestina, kad paminėta įvykių eiga ir su jais susijusių asmenų tarpusavio sąsajos, kurių pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino, greta pirmiau paminėtų aplinkybių su įrodymų dėl (ne)atsiskaitymo už Turtą – tiek tarp apelianto ir UAB „Kuro centras“, tiek tarp pastarojo ir UAB „Šiaulių kuras“ - pateikimu gali būti reikšmingos nustatant šalių tikruosius tikslus ir sandorių teisėtumą, o jei būtų nuspręsta ieškinį ar jo dalį tenkinti - ir Turto dalies, kuri yra šiuo metu UAB „Šiaulių kuras“ žinioje ir kurį prašoma grąžinti natūra, grąžinimo galimybes (CK 4.96 str. 1, 3 d. d.).

43Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadas nesiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, dėl ko neatskleidė bylos esmės, ir pagal esamus byloje įrodymus jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, tokiai galimybei kliudo ir procesinio pobūdžio priežastys, susijusios su pareikštais reikalavimais dėl restitucijos taikymo, jei būtų nuspręsta, kad ieškinys yra iš esmės pagrįstas. Apeliantas patikslintame ieškinyje yra nurodęs konkretų savo pasirinktą restitucijos būdą: 7.2 punkte prašoma įpareigoti atsakovą M. H. grąžinti apeliantui nuosavybėn automobilį Audi Q7; 7.3 punkte prašoma priteisti iš UAB „Kuro centras“ transporto priemonės Volvo FL7 rinkos vertę. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apelianto atstovė tik žodžiu nurodė (garso įrašas), kad grąžinti automobilį Audi Q7 jau nebeprašoma, o jau prašoma priteisti šio automobilio vertę, nurodytą 2012 m. vasario 17 d. pirkimo pardavimo sutartyje (60 000 Lt) ir visai iš kito atsakovo - UAB „Kuro centras“; taip pat nebeprašoma priteisti Volvo FL7 rinkos vertę, kas susiję su tokios vertės įrodinėjimu, o prašoma priteisti 2012 m. vasario 17 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą vertę (35 000 Lt). Todėl, nepatikslinus reikalavimų, šioje dalyje galutinai ir nėra aišku, iš ko ir kiek prašoma priteisti.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

45Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi buvo iškelta... 5. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo iškelta... 6. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo iškelta... 7. Ieškovas BUAB „Diringa“ patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „Kuro... 8. 1. pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo BUAB „Kuro centras“... 9. 1.1. 2012 m. vasario 21 d. transporto priemonės „Mercedes Benz, 1824“,... 10. 1. 2. 2012 m. vasario 17 d. transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. ( -... 11. 1.3. 2012 m. vasario 21 d. transporto priemonės „Krone, AZP11“, valst. Nr.... 12. 1.4. 2012 m. vasario 17 d. transporto priemonės „Volvo, FL7“, valst. Nr. (... 13. 1.5. 2012 m. vasario 17 d. transporto priemonės „Volvo, FL7“, valst. Nr. (... 14. 1.6. 2012 m. sausio 17 d. transporto priemonės „Volvo, FM7“, valst. Nr. (... 15. 1.7. 2012 m. sausio 17 d. transporto priemonės „Hyundai, 18L-7“, pirkimo... 16. 2. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovų BUAB „Kuro... 17. 3. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 10 d.... 18. 4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. liepos 10 d.... 19. 5. taikyti restituciją:... 20. 5.1. įpareigoti atsakovą BUAB „Šiaulių kuras“ natūra ieškovo... 21. 5.2. dėl negalimos restitucijos natūra iš atsakovo M. H. priteisti... 22. 6. priteisti iš atsakovo BUAB „Kuro centras“ 6 proc. metines palūkanas... 23. 7. priteisti iš visų atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 24. Nurodė, kad septyni transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandoriai,... 25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ penkias iš... 26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš... 28. Teismas nurodė, kad atsakovas BUAB „Kuro centras“ ne tik formaliai įgijo... 29. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas BUAB... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 31. Ieškovas BUAB „Diringa“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Kuro centras“ prašo jį... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys J. L. ir G. L. prašo jį... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 37. Byloje kilo ginčas, ar ieškovo sandoriai dėl šešių transporto priemonių... 38. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra... 41. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad atsiskaitymo... 42. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš tris mėnesius iki apelianto Turto... 43. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 45. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą...