Byla 1A-766-92-2010
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės, teisėjų Zenono Birštono ir Pavelo Frolovo, sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, nuteistajam D. V. (D. V.), gynėjui advokatui S. G., nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiųjų atstovei adv. I. A.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. M., A. M. ir A. M. atstovės advokatės I. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. V. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 str. 1 ir 2 d., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nuteistasis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4A. M. ir A. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

5Iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista 5 149,15 Lt V. M. turtinei žalai atlyginti bei 3000 Lt V. M. neturtinei žalai atlyginti.

6Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7D. V. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent : 2008-10-31, apie 07.09 val., vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr.( - ) P. V. gatve link miesto centro pusės, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas pasirinktu greičiu, viršijančiu minėtoje kelio atkarpoje leistiną 50 km/val. greitį, antra eismo juosta, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, ir, iškilus eismo saugumo grėsmei, tai yra į važiuojamąją kelio dalį išbėgus pėsčiajam V. M., laiku nestabdė vairuojamo automobilio, todėl ne didesniu kaip 8,5 metro atstumu už pėsčiųjų perėjos, antroje eismo juostoje partrenkė pėsčiąjį V. M. ir sunkiai jį sužalojo.

8Apeliaciniais skundais nukentėjusiųjų atstovė advokatė I. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2010-05-03 nuosprendį:

  1. padidinti V. M. patirtą neturtinės žalos dydį iki 300 000 Lt, papildomai priteisti jo naudai iš nuteistojo D. V. 250 000 Lt bei priteisti A. M. ir A. M. neturtinės žalos po 50 000 Lt;
  2. paskirti D. V. BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones;
  3. pakeisti nuosprendį ir panaikinti KET 37 p., 134 p. pašalinimą iš D. V. kaltinimo;
  4. priteisti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose;

9Apeliantės teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, t.y. į tai, jog D. V. automobilio greičio pėsčiųjų perėjoje nesumažino, dėl to per vėlai pastebėjo pėsčiąjį V. M. ir jį partrenkė, tokiu būdu pažeidė KET 37 p. reikalavimus. KET 134 p. pažeidimas byloje taip pat įrodytas, nes specialisto išvadoje konstatuota, jog D. V. vairuojamo automobilio stabdymo, slydimo pėdsakai neužfiksuoti; jei vairuotojas būtų atidus ir dėmesingas, tai laiku pamatęs nukentėjusįjį turėtų technines galimybes sustabdyti automobilį.

10Be to, apylinkės teismas, pripažinęs D. V. kaltu, pažeidė BK 75 str. 2 d. reikalavimus, nes atidėjęs minimaliam terminui bausmės vykdymą, nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į pavojingą, neatsargų ir neatsakingą nuteistojo elgesį, valdant padidinto pavojaus šaltinį, teismas privalėjo skirti BK 67 str. 2 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, nesilaikė suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė į nukentėjusiojo V. M., jo žmonos A. M. ir sūnaus A. M. patirtus išgyvenimus, nepatogumus, liekamąsias pasekmes, į tai, kad V. M. po įvykio tapo neįgalus fiziškai ir psichiškai. Teismas be pagrindo sureikšmino D. V. turtinę padėtį, nes ši aplinkybė, sveikatos sužalojimo atveju, negali turėti lemiamos reikšmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad tose baudžiamosiose bylose teismai, patyrusiems lengvesnius arba sunkius sveikatos sutrikdymus, nesukėlusius tokių pasekmių kaip V. M. atveju, priteisia neturtinei žalai atlyginti didesnes sumas. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas nesilaikė teismų praktikos. Be to, nurodoma, kad apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų nepriskirti proceso išlaidoms ir tokiu formaliu būdu atmesti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis D. V. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-05-03 nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nukentėjusiojo V. M. apeliacinis skundas nepagrįstas. Teigia, kad teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino KET 37, 134 p. pažeidimus, kadangi jis, bandydamas išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju, stabdė automobilį, o šis faktas nėra užfiksuotas vien dėl to, jog tyrimas buvo atliekamas praėjus kelioms dienoms po įvykio, dėl to stabdymo žymių neliko. Pažymi, kad teismas nustatė, jog jis pažeidė KET, o kiek jų buvo pažeista – kilti atsakomybei pagal BK 281 str. 3 d., reikšmės neturi. Anot nuteistojo, teismas, pagrįstai vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, tinkamai taikė teisės normas. Be to, teigia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilme. Pažymi, jog nukentėjusysis nesilaikė pėstiesiems skirtų eismo taisyklių reikalavimų, todėl negalima teigti, kad už atsiradusią žalą gali būti atsakingas tik vairuotojas. Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis ėjo per kelią ne per pėsčiųjų perėją. Teigia, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į paties nukentėjusiojo neatsargumą, neatidumą, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes ir, nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos, teisingai įvertino priteistinos neturtinės žalos dydį.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. M. ir nukentėjusiųjų atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti, prokurorė - apeliacinį skundą tenkinti pilnai, paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę bei priteisti nukentėjusiesiems iš D. V. jų prašomą neturtinę žalą.

13Skundai tenkintini iš dalies.

14Dėl skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

15BK 281 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir įvykio metu kilusių padarinių.

16Kaip seka iš bylos, nuosprendžiu nustatyta, jog 2008-10-31, apie 07.09 val., D. V. vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr.( - ) P. V. gatve link miesto centro pusės, nepasirinko saugaus greičio, į važiuojamąją kelio dalį išbėgus pėsčiajam V. M., laiku nestabdė vairuojamo automobilio, todėl ne didesniu kaip 8,5 metro atstumu už pėsčiųjų perėjos, antroje eismo juostoje partrenkė pėsčiąjį V. M. ir sunkiai jį sužalojo.

17Šios pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės iš esmės apeliacine tvarka neginčijamos.

18Aptariant apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš D. V. inkriminuoto kaltinimo pašalinti KET 37 ir 134 punktų pažeidimai, kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes.

19D. V. byloje nuosekliai parodė, kad vairuodamas viršijo leistiną maksimalų greitį (t.y. važiavo 60 km/h vietoje leistino 50 km/h), nespėjęs sustabdyti automobilio partrenkė per gatvę įstrižai bėgusį nukentėjusįjį V. M.. Šiuos jo parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai. Iš eismo įvykio tyrimo specialisto išvados seka, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo D. V. veiksmai, būtent, kad jis viršijo leistiną greitį ir iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės. Tačiau šioje išvadoje taip pat teigiama, kad ir pėsčiojo V. M. veiksmai (kirsdamas kelio važiuojamąją dalį, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, sudarė kliūtį automobiliui) techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio įvykio kilimu. Apylinkės teismas minėtą specialisto išvadą vertinti kritiškai neturėjo pagrindo. Apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, jog V. M. D. V. automobilio buvo partrenktas ne pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribose, o už pėsčiųjų perėjos ne didesniu kaip 8,5 m atstumu, todėl iš kaltinamajam inkriminuoto kaltinimo pagrįstai pašalino KET 37 p. pažeidimą, t.y. jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, perėjoje ėjusį pėsčiąjį.

20Kolegija pritaria ir apylinkės teismo sprendimui pašalinti iš kaltinimo inkriminuotą KET 134 p. pažeidimą, numatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje ištirtais ir apylinkės teismo tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis įvykdė visus KET 134 p. numatytus veiksmus, t.y., jis, pamatęs į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį nukentėjusįjį V. M., stabdė automobilį, be to, siekdamas išvengti susidūrimo, manevravo į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes nukentėjęs padidino bėgimo greitį. Šiuos D. V. parodymus patvirtino liudytojas J. Š..

21Kolegijos nuomone, apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo šias apylinkės teismo išvadas įvertinti kritiškai bei pripažinti, kad KET 37 p., 134 p. pažeidimai iš D. V. kaltinimo pašalinti nepagrįstai bei tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

22Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

23Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. nurodyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimas ir (arba) specialios pareigos. Baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmių sistemos paskirtis yra ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. BK 41 str. 2 d. yra išvardinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24Kolegijos nuomone, apylinkės teismas svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – skyrimo nuteistajam D. V. nepagrįstai šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrė. Kaip matyti iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo, prokuroras prašė nuteistajam uždrausti 2 metus vairuoti kelių transporto priemonę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas.

25Vertindama, ar yra šioje byloje pagrindas skirti D. V. apeliantės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, kolegija atsižvelgia tiek į D. V. asmenybę, tiek į šio eismo įvykio aplinkybes, įvykio metu jo padarytus KET pažeidimus, o taip pat į bausmės tikslus ir paskirtį. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo sąlygas, nesuvaldęs automobilio laiku nesustabdė ir dėl tokių jo veiksmų buvo sunkiai, neatstatomai sužalotas žmogus. Be to, kaip seka iš bylos, jau po autoįvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. M., D. V. buvo nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Todėl kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, laiko, kad D. V. kartu su bausme reikia skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Šia prasme apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, t.y. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

26Dėl neturtinės žalos priteisimo

27Nukentėjusiųjų atstovė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo nukentėjusiajam V. M. bei sprendimo atmesti šio pobūdžio A. M. ir A. M. ieškinius.

28Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos V. M. neturtinės žalos, kuri vertinama 300 000Lt. Apylinkės teismas civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ priteisė V. M. 3000Lt, iš D. V. 46 000Lt neturtinei žalai atlyginti.

29Kaip žinia, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

30Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str.1 d., 2 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

31Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam V. M. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

32Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, D. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas V. M., akivaizdu, jog šis netikėtas sužalojimas nukentėjusiesiems sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą (šiuo metu 2010-03-18 teismo sprendimu jam paskirta globa, nes pripažintas neveiksniu). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog V. M. iš dalies kaltas dėl autoįvykio, ši aplinkybė užfiksuota Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, t.y., jog pėsčiojo V. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (b.l. 57-59). Nustatyta, kad V. M. į važiuojamąją dalį įėjo ne pėsčiųjų perėjoje, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, be to, sudarydamas kliūtį prie jo artėjančiam kaltinamojo vairuotam Audi 100 automobiliui.

33Apylinkės teismas, spręsdamas V. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, t.y. į patirtų sužalojimų pobūdį ir pasekmes, taip pat į jo veiksmų priežastinį ryšį su autoįvykiu, pagrįstai įvertino ir kaltinamojo asmenybę bei turtinę padėtį. Daryti išvadą, kad priteisdamas V. M. neturtinės žalos atlyginimui 50 000 Lt, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kaip tai teigiama skunde, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Kaip žinia, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltės aspektus, t.y. asmeniui veikiant tyčia, yra privaloma didesnė neturtinė žala nei neatsargios žalos atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti fizinių ir dvasinių išgyvenimų (Baudž. byla Nr. 2K-171/2008). Kaip jau buvo aptarta anksčiau, D. V. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, yra bedarbis, turto neturi, šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė į jų visumą, nesureikšmindamas kaltinamojo turtinės padėties. Be to, apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo aspektu, kad nukentėjusiojo naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimui taikomą vidurkį panašaus pobūdžio bylose. (Baudž. bylos Nr. 2K-126/2009, 2K-351/2009 ir kt.). Kolegija laiko, kad patenkinti skundo prašymą ir V. M. neturtinės žalos atlyginimui priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nėra teisinio pagrindo.

34Taip pat kolegija laiko, jog apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. M. ir A. M. pareikštų ieškinių. Remiantis BPK 27 str., nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šioje byloje teismo nutartimi A. M. ir A. M. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

35Pagal suformuotą teismų praktiką, nukentėjusysis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2 d.), (Baudž. byla Nr.2K-252/2007).

36A. M. ir A. M. nors neabejotinai patyrė moralinių ir dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo, tačiau neturtinė žala jiems nepriteista pagrįstai. Apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybės (negrįžtamas nukentėjusiojo fizinės ir psichinės sveikatos sutrikdymo pobūdis, darbingumo praradimas, nuolatinės artimųjų priežiūros poreikis, su tuo susijusios didesnės išlaidos), yra susijusios ne tiek su neturtinės žalos dydžio nustatymu, kiek su A. M. ir A. M. galimu padėties pablogėjimu dėl vyro ir tėvo tolesnio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VSD Vilniaus pensijų skyriaus 2010-01-21 sprendimu V. M. yra paskirta (iki gyvos galvos) valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – 1126,98 Lt kas mėnesį, be to, atskirais mėnesiais mokama po 540 Lt nukentėjusiojo slaugai (b.l. 191-194).

37Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį ir priteisti A. M. ir A. M. po 50 000 Lt neturtinės žalos, nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai, į kurių kiekvieną detaliai atsakyti kolegija neprivalo (Baudž. byla Nr. 2K-398/2009).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Skundais prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos patirtas atstovavimo išlaidas valstybei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei advokatei pagal pateiktus kvitus nukentėjusiųjų sumokėtus 2000 Lt.

40Prašymas tenkintinas iš dalies.

41Iš bylos seka, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-01-22 sprendimu (b.l. 139) advokatė I. A. paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą V. M.. Už dokumentų parengimą bei atstovavimą teismuose ir advokatės sugaištą laiką minėta tarnyba priteisti į valstybės biudžetą viso 960 Lt (2010-04-19 Nr. ( - )10; 2010-07-08 Nr. ( - )10). Kolegijos nuomone, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo D. V.. Ši nuosprendžio dalis keistina BPK 328 str. 4 p. pagrindu (dėl kitų nuosprendžio klausimų netinkamo išsprendimo).

42Nukentėjusiosios A. M. patirtos išlaidos advokatei (2000 Lt) proceso išlaidomis nepripažintinos, atsižvelgiant į tai, jog advokatė I. A. teikė šioje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, be to, remiantis BPK 104 str., proceso dalyvis savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese atstovą (konkrečiu atveju A. M. ir A. M.), išlaidas apmoka pats iš savo lėšų. Apylinkės teismas, nepažeisdamas nustatytos tvarkos, atsisakė priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt atstovavimo išlaidų, tuo pačiu pagrindu kolegija nepripažįsta išlaidų (1000 Lt ) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme proceso išlaidomis ir pareikšto prašymo netenkina.

43Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 p., 328 str. 1 p.,

Nutarė

44N. V. M., A. M. ir A. M. atstovės advokatės I. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti.

45D. V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d, remiantis BK 68 str. 1 d., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

46Remiantis BPK 105 str., antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam V. M. teikimo ir koordinavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. V. į valstybės biudžetą 960 Lt.

47Kitą nuosprendžio dalį palikti nekeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. D. V. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu... 4. A. M. ir A. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo... 5. Iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista 5 149,15 Lt V. M. turtinei žalai... 6. Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. D. V. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių... 8. Apeliaciniais skundais nukentėjusiųjų atstovė advokatė I. A. prašo... 9. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į faktines bylos... 10. Be to, apylinkės teismas, pripažinęs D. V. kaltu, pažeidė BK... 11. Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis D. V. prašo Vilniaus miesto 3... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. M. ir... 13. Skundai tenkintini iš dalies.... 14. Dėl skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo nustatytos faktinės... 15. BK 281 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už... 16. Kaip seka iš bylos, nuosprendžiu nustatyta, jog 2008-10-31, apie 07.09 val.,... 17. Šios pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės iš esmės apeliacine tvarka... 18. Aptariant apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš D. V. inkriminuoto... 19. D. V. byloje nuosekliai parodė, kad vairuodamas viršijo leistiną maksimalų... 20. Kolegija pritaria ir apylinkės teismo sprendimui pašalinti iš kaltinimo... 21. Kolegijos nuomone, apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo šias... 22. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo... 23. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. nurodyta, jog bausmė... 24. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo... 25. Vertindama, ar yra šioje byloje pagrindas skirti D. V. apeliantės prašomą... 26. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 27. Nukentėjusiųjų atstovė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje... 28. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos V. M.... 29. Kaip žinia, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,... 30. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 31. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės... 32. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, D. V. nusikalstamais veiksmais buvo... 33. Apylinkės teismas, spręsdamas V. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio... 34. Taip pat kolegija laiko, jog apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. M. ir... 35. Pagal suformuotą teismų praktiką, nukentėjusysis asmuo, patyręs žalą,... 36. A. M. ir A. M. nors neabejotinai patyrė moralinių ir dvasinių išgyvenimų,... 37. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad pakeisti... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 39. Skundais prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. V.... 40. Prašymas tenkintinas iš dalies.... 41. Iš bylos seka, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 42. Nukentėjusiosios A. M. patirtos išlaidos advokatei (2000 Lt) proceso... 43. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 p., 328... 44. N. V. M., A. M. ir A. M. atstovės advokatės I. A. apeliacinį skundą... 45. D. V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos 46. Remiantis BPK 105 str., antrinės teisinės pagalbos... 47. Kitą nuosprendžio dalį palikti nekeistą....