Byla 2K-398/2009
Dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo V. N. gynėjo advokato Kęstučio Stungio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžiu V. N. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo V. S. G. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. S. G. bei išteisintojo V. N. gynėjo advokato Kęstučio Stungio apeliaciniai skundai atmesti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6V. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio 26 d., apie 16.11 val., vairuodamas UAB „SEB VB Lizingas“ priklausantį automobilį „Jeep Cherokee“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas Geležinio Vilko g., Vilniuje, Molėtų plento link antrąja eismo juosta, apie 70 km/h greičiu artėdamas prie Geležinio Vilko–J. Kazlausko gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 171 ir 172 punktų reikalavimus: nebuvo atsargus, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, stabdė vairuojamą automobilį, dėl to stabdomas automobilis slydo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), vairuojamą F. M., po to šis automobilis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu „Mazda 626“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. Š., – dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ keleivio V. S. G. sveikata.

7Kasaciniu skundu išteisintojo V. N. gynėjas advokatas K. Stungys prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį ir bylą nutraukti, neinkriminuojant V. N. KET 53, 171 ir 172 punktų pažeidimų ir prisipažinimo pažeidus šiuos punktus.

8Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, jog V. N. pažeidė KET reikalavimus, ir siedami šiuos pažeidimus su eismo įvykio kilimu, viršijo savo kompetenciją, pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas – nagrinėjo administracinių bylų teisenos klausimus. Teismai nuosprendyje ir nutartyje nurodo, kad V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 ir 172 punktų reikalavimus ir šie jo padaryti pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis; šis teismų vertinimas, pasak kasatoriaus, nors tai tiesiogiai nuosprendyje ir nutartyje nenurodoma, reiškia, kad V. N. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnyje. Teismai KET pažeidimus konstatavo cituodami KET 53, 171, 172 punktų reikalavimus, nekreipdami dėmesio į situaciją eismo įvykio metu, gatvės ir eismo sąlygas, į tai, kad išteisintasis važiavo mažesniu nei leistinas greitis, atsitrenkė ne į priekyje važiavusį, o į kitą, stovėjusį sankryžoje, automobilį, eismo įvykis įvyko dėl to, kad pristabdžius automobilį jis tapo nevaldomas apledėjusiame, nepabarstytame kelyje. Anot kasatoriaus, teismų išvardyti pažeisti KET punktai V. N. inkriminuoti nepagrįstai: eismo įvykis įvyko dėl to, kad savivaldybės atitinkami organai, atsakingi už saugų eismą miesto gatvėse, nebarstė kelių, o gatvės apledėjimas eismo įvykio vietoje buvo nepastebimas dėl sniego dangos. Teismų išvados dėl KET pažeidimų vertinamos kaip prejudiciniai faktai pagal CPK 182 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnį, nes jų įrodinėti nereikia – teismų nuorodos dėl KET pažeidimų reikšmingos V. N., nes lemia jam galimas teisines pasekmes, užkertančias teisinės gynybos galimybes nuo nepagrįsto ieškinio dėl automobilio sugadinimo ar administracinės nuobaudos skyrimo.

9Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo – argumentų dėl neteisėto ir nepagrįsto V. N. apkaltinimo pažeidus KET punktus. Kolegija tik perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus dėl KET pažeidimų. Be to, teismai V. N. vairavimo veiksmus vertina pagal negaliojančius, akivaizdžiai jam nenaudingus KET punktus. Tiek pagal BPK, tiek ir pagal ABTĮ procesas vyksta pagal įstatymus, galiojančius bylos ar atskirų veiksmų atlikimo metu. Visais atvejais teisės norma, lengvinanti pažeidėjo padėtį, turi grįžtamąją galią. KET 172 punktas, anot kasatoriaus, buvo keičiamas 2006 ir 2008 m. ne tik sisteminės numeracijos, bet ir greičio pasirinkimo reikalavimų vairuotojams prasme, tad jam turėjo būti taikomas Kelių eismo taisyklių 2008 m. liepos 16 d. redakcijos 133 punktas. V. N. atsitrenkė ne į važiuojantį, o į stovintį automobilį. Teismai, anot kasatoriaus, nepagrįstai nuosprendyje ir nutartyje sieja šį eismo įvykį su priekyje V. N. važiavusiu ir stabdžiusiu automobiliu. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad V. N. kliudė priekyje važiavusį automobilį, nes „savo automobilio sustabdyti nespėjo dėl to, kad priešais važiuojantis automobilis staiga stabdė“. Teismai nuosprendyje ir nutartyje netinkamai nurodo, jog „jis pats pripažįsta, kad prieš eismo įvykį važiavo nesilaikydamas saugų eismą užtikrinančių atstumo bei greičio“.

10Atsiliepime į išteisintojo V. N. gynėjo advokato K. Stungio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Dainora Miliūtė prašo išteisintojo V. N. gynėjo advokato K. Stungio kasacinį skundą atmesti.

11Prokurorė atsiliepime nurodo, kad teismas kaltinimo ribų neperžengė, nes bylą išnagrinėjo tiksliai pagal kaltinamajame akte ir teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nustatytas kaltinimo ribas, vadovaudamasis BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus. Tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes teismas galėjo padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą kaltinamojo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas, priimtame nuosprendyje konstatavęs, kad V. N. pažeidė KET 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, įvykdė BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punkto nurodymus. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne administracinių bylų teisenos klausimus, bet klausimus, susijusius su V. N. pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, baudžiamojo proceso teisenos tvarka, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Prokurorė nurodo, kad kasaciniame skunde didelė reikšmė skiriama faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimams – iš esmės tvirtinama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsamiai ištyrė bylos duomenis ir todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nepagrįstai V. N. pripažino pažeidus KET reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas bei V. N. inkriminuotas faktines aplinkybes nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, o surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Taip pat atmestini kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas išteisintojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto V. N. pripažinimo pažeidus KET 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, nenagrinėjo. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, aptarė ir atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atmetė apelianto argumentus bei priėmė išteisintojo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas netinkamai.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl išteisinamajame nuosprendyje daromų išvadų

14Bylos nagrinėjimo teisme ribos, nurodytos BPK 255 straipsnyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo peržengtos. Įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme pradedamas kaltinamojo akto perskaitymu. Po to teisiamajame posėdyje atliekamais įrodymų tyrimo veiksmais siekiama nustatyti, ar kaltinimo teiginiai yra pagrįsti. BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Įrodymų tyrimo metu nustatinėjamos visos įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje sudarančios aplinkybės, t. y. veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo kaltę pagrindžiančios ar paneigiančios aplinkybės ir kt. Nei BPK, nei joks kitas įstatymas nenumato tokios baudžiamosios bylos nagrinėjimo tvarkos, kad įrodymų tyrimas kokiais nors atvejais turėtų būtų atliekamas tik dėl dalies aplinkybių, kurias teismui pripažinus nustatytomis ar nenustatytomis, turėtų būti sprendžiama dėl įrodymų tyrimo pratęsimo. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kurios padarymu V. N. buvo kaltinamas, padariniai buvo viena iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, kuri buvo nustatinėjama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Visos byloje nustatytos aplinkybės buvo nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. BPK 305 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. BPK nenumatyta, kad išteisinamajame nuosprendyje būtų privaloma nurodyti tik dalį teismo nustatytų aplinkybių, kurių pakanka išteisinamajam nuosprendžiui pagrįsti, ir kad būtų draudžiama nurodyti kitus nagrinėjant bylą nustatytus faktus. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalimi ir nuosprendyje vertindamas įrodymų tyrimo metu ištirtus duomenis, pasisakė ne tik dėl veikos padarinių, bet ir dėl kitų nustatytų aplinkybių. Teismas, padarydamas išvadas apie V. N. veiksmų eismo įvykio metu neatitikimą KET, nepadarė esminio BPK pažeidimo (BPK 369 straipsnio 3 dalis), t. y. niekaip nesuvaržė įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių, tokios išvados nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

15Surašydamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesprendė administracinės ir (ar) civilinės atsakomybės klausimų, jokių išvadų, kurių negalėjo daryti baudžiamojoje byloje, nepadarė. Situacija, kai viename procese nustatinėjamos aplinkybės gali būti reikšmingos sprendimo priėmimui kitame procese, nėra išskirtinė. Galimybė, kad tie patys klausimai gali būti svarstomi nagrinėjant administracinę ar civilinę bylą, nėra pagrindas kaip nors koreguoti baudžiamojoje byloje sprendžiamus klausimus ar priimamus sprendimus. Įrodymų tyrimo organizavimas ir teismo sprendimų baudžiamojoje byloje motyvavimas nesietini su teoriškai įmanomais kitais procesais. BPK numatyti reikalavimai nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai pagrįsti teismo priimamą baigiamąjį aktą privalomi taip pat ir tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje nagrinėti klausimai gali tapti kitos (administracinės, baudžiamosios ar civilinės) bylos nagrinėjimo dalyku.

16Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

17Apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą priimamame nuosprendyje ar nutartyje išsamiai aptarinėti kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Baigiamajame apeliacinės instancijos teismo dokumente turi būti pasisakyta dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. atsakyta į apeliacinio skundo esminius argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje tai yra padaryta.

18Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

19Kasacinio skundo teiginiai apie pasikeitusią KET redakciją niekaip nesietini su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl yra nenagrinėtini.

20Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu ir naujų faktų nenustatinėja, nenagrinėti paliekami ir kasatoriaus argumentai apie eismo sąlygas eismo įvykio metu. Tai, kad automobilį „VW Golf“ vairavęs asmuo byloje buvo apklaustas tik kaip liudytojas, niekaip negali pagrįsti išvados, jog byla buvo nagrinėjama šališkai. Byla teisme nagrinėjama pagal gautą kaltinamąjį aktą, kuriame nurodomas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo. Tokio asmens ar jo gynėjo manymas, kad liudytojas atliko tokius pat veiksmus, kaip ir kaltinamajame akte nurodytas asmuo, nėra pagrindas spręsti apie šališką, kaltinamojo teises kaip nors suvaržantį ar neteisingą bylos išsprendimą lemiantį bylos nagrinėjimą teisme, todėl nenagrinėtina pripažįstama ir kasacinio skundo dalis apie šališką teismų veiklą.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Išteisintojo V. N. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžiu V.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. V. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio 26 d., apie 16.11 val.,... 7. Kasaciniu skundu išteisintojo V. N. gynėjas advokatas K. Stungys prašo... 8. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 9. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 10. Atsiliepime į išteisintojo V. N. gynėjo advokato K. Stungio kasacinį... 11. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad teismas kaltinimo ribų neperžengė, nes... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl išteisinamajame nuosprendyje daromų išvadų... 14. Bylos nagrinėjimo teisme ribos, nurodytos BPK 255 straipsnyje, nagrinėjant... 15. Surašydamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas... 16. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos apeliacine tvarka... 18. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 19. Kasacinio skundo teiginiai apie pasikeitusią KET redakciją niekaip nesietini... 20. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 22. Išteisintojo V. N. gynėjo kasacinį skundą atmesti....