Byla e2A-112-585/2020
Dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Goneva“ ir G. N. apeliacinius skundus bei atsakovo S. Š. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-227/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“ ieškinį atsakovams S. Š., G. N., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „METALISTAS LT“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ solidariai 203 455,02 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, o taip pat dėl buvusių darbuotojų S. Š., J. Š. ir G. N. veiksmų, atskleidžiant ir panaudojant ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. 2017 m. spalio pabaigoje ieškovė gavo duomenų, jog jos darbuotojai G. N. ir S. Š., žinodami ieškovės komercinę paslaptį, tyčia nuslėpdami nuo ieškovės, įsigijo ir valdo su ieškove tiesiogiai konkuruojančio ūkio subjekto UAB „Goneva“ akcijas bei teikia jai ieškovės konfidencialią informaciją. Ieškovei 2017 m. lapkričio 13 d. pateikus S. Š. ir G. N. reikalavimus pateikti rašytinius paaiškinimus dėl padaryto šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, G. N. žodžiu pripažino, kad jis kartu su S. Š. vykdo analogišką ieškovės vykdomai ūkinei-komercinei veiklai veiklą per UAB „Goneva“, raštu pateikė sąrašą ieškovės esamų, buvusių ir potencialių klientų, su kuriais UAB „Goneva“ sudarė prekių ir (ar) paslaugų tiekimo sutartis, tiekė prekes ir (ar) paslaugas. S. Š. ir G. N. 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė paaiškinimus. Įvertinusi tai, ieškovė 2017 m. lapkričio 16 d. nutraukė darbo sutartis. Atsakovai fiziniai asmenys atskleidė ieškovės klientų bei tiekėjų duomenų bazės duomenis konkuruojančiam subjektui, tokiu būdu pažeisdami įstatyminę pareigą saugoti konfidencialią informaciją, o UAB „Goneva“ pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieškovės klientus. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą.

103.

11Ieškovės patirta žala pasireiškia dvejopai: pirma, netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; antra, nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas, UAB „Goneva“, iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas). Pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą ieškovės pelningumas siekia 38 procentų nuo atliktų pardavimų. Tokiu būdu dėl solidariųjų atsakovų veiksmų perviliojant klientą ILC CONSTRUCTION AS, ieškovė negavo 132 186,02 Eur (347 857,96 eurų x 38 procentai) pelno, kas yra ieškovės negautos pajamos. Per 2017 m. UAB „Goneva“ gavo pardavimo pajamų už 187 550 Eur ir šios pajamos yra atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Jeigu šie užsakymai būtų pateikti ieškovei, ji iš pastarųjų užsakymų būtų gavusi 71 269 Eur pelno (187 550 eurų x 38 procentų). Ieškovei priteistina visa UAB „Goneva“ pajamų suma, nepaisant aplinkybės, kad dalis pardavimų buvo vykdyta juridiniams asmenims, kuriems ieškovė nebuvo teikusi prekių ir (ar) paslaugų, kadangi S. Š. bei G. N., dalyvaudami parodose bei dalykiniuose susitikimuose su potencialiais ieškovės klientais, siūlydavo ne ieškovės, tačiau UAB „Goneva“ prekes ir (ar) paslaugas. Tad dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 203 455,02 Eur nuostolių. Žalą padarius bendrais veiksmais, atsakovų atsakomybė yra solidari.

124.

13Atsakovai S. Š., G. N., J. Š. ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

145.

15Atsakovai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog: pirma, ji būtų gavusi tokias pajamas, kurias gavo UAB „Goneva“, jei nebūtų atsakovų veiksmų; antra, kad atsakovai atskleidė ieškovės komercinę paslaptį ir ją panaudojo, nes ieškovės ir UAB „Goneva“ vykdoma veikla yra skirtinga; trečia, neįrodė informacijos, kurią ji laiko komercine paslaptimi, komercinės vertės, kokiomis priemonėmis buvo užtikrinama šios informacijos apsauga ar informacijos apsauga atitiko jos vertę; ketvirta, neįrodė žalos dydžio ir kad atsakovės gautos pajamos gali būti laikomos ieškovės patirta žala. Atsakovai taip pat pažymi, jog jeigu įmanoma atskirti, kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš jų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Goneva“ UAB „Metalistas LT“ naudai 18 251,66 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 426,30 Eur atstovavimo išlaidų, 674 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš UAB „Goneva“, S. Š., G. N. solidariai UAB „Metalistas LT“ naudai 10 004,35 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; priteisė iš S. Š., G. N. UAB „Metalistas LT“ naudai lygiomis dalimis, po 31,85 Eur atstovavimo išlaidų ir po 77,51 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš UAB „Metalistas LT“ UAB „Goneva“ naudai 1 118 Eur atstovavimo išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

207.

21Teismas sprendė, kad atsakovai buvo įsipareigoję saugoti komercines paslaptis, kaip tai numatė darbo sutartys, vidaus darbo tvarkos taisyklės, atsakovo G. N. pasirašyta Konfidencialumo sutartis, kurioje apibrėžta, kad ieškovė konfidencialia informacija laiko ir tam tikrą marketingo informaciją, įskaitant klientų duomenų bazę, įmonės sudarytas sutartis ar susitarimus su klientais. Kadangi atsakovai neteikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad klientų duomenų bazės duomenys, kuriais jie neginčijamai naudojosi, būtų laisvai prieinami visiems darbuotojams ar tretiesiems asmenims, teismas kritiškai vertino jų argumentus, kad duomenis apie klientus atsakovai gavo pasinaudodami vien internete rastais duomenimis, todėl tokia informacija negalėtų laikoma vertinga ar slapta. Teismas darė išvadą, jog įrodyta, kad klientų duomenų bazėje esanti informacija yra konfidenciali ir ji buvo žinoma atsakovams G. N. ir S. Š..

228.

23Iš VIBER programėle 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusių susirašinėjimų teismas sprendė, kad atsakovai siekia ieškovės klientams UAB „Goneva“ vardu pasiūlyti mažesnes kainas už teikiamas prekes ar paslaugas, nei siūlo ieškovė, jie lygina šios bendrovės bei ieškovės kainas, teikia siūlymus ieškovės klientui ILC CONSTRUCTION AS. Iš 2017 m. birželio 5 d. žinutės teismas darė išvadą, kad atsakovams žinomi tam tikri ieškovės gamybiniai sprendimai ir jais siūloma pasinaudoti. Iš 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. birželio 21 d. atsakovų susirašinėjimo elektroniniu paštu s matyti, kad informacija apie ieškovės klientus persiunčiama UAB „Goneva“, siekiama, kad užsakymus priimtų UAB „Goneva“. Atsakovai 2018 m. balandžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose neneigia, kad ieškovės pasiūlymas buvo persiųstas, bet nurodo, kad jo galiojimo terminas (30 d.) buvo pasibaigęs. Teismo vertinimu, tokie atsakovų argumentai nepaneigia fakto, kad buvo pasinaudota ieškovės pasiūlyme nurodomais duomenimis. Taip pat G. N., gaudamas ieškovės klientų paklausimus dėl prekių ir/ar paslaugų tiekimo, užsakymus nukreipdavo į UAB „Goneva“ (2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. spalio 26 d. – 2017 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimas).

249.

25Teismo nuomone, VIBER programėle, elektroniniu paštu vykusių susirašinėjimų duomenys leidžia daryti išvadą, jog tiek S. Š., tiek G. N., įsigiję UAB „Goneva“ akcijų, atskleidė jų turimą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientus UAB „Goneva“, taip pat nukreipdavo ieškovės klientus į UAB „Goneva“, kad pastarasis ūkio subjektas teiktų ieškovės klientams paslaugas ir (ar) prekes.

2610.

27G. N. ieškovei pateiktas UAB „Goneva“ klientų sąrašas atspindi, kad UAB „Goneva“ teikia prekes ir paslaugas ieškovės klientams, UAB „Goneva“ apyvartų su ieškovės klientais lentelėje (2018 m. sausio 18 d.) nurodoma, kad 2017 m. UAB „Goneva“ įvykdė pardavimų ieškovės klientams, su kuriais bendradarbiauta ieškovės 2016, 2017 m. (UAB „Griauna“,Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Skanda AS, Komplett Montasje AS, ILC CONSTRUCTION AS, Lanab Design AB) bei klientui Iec-Entreprenor AS (kurio kaip potencialaus kliento užklausa peradresuota UAB “Goneva”), viso už 146 552,43 Eur. Aplinkybę, kad iš nurodytų klientų UAB „Goneva“ gavo pardavimo pajamų patvirtina ir UAB „Audito amplitudė“ ataskaitos priedai (pardavimo pajamos iš Komplett Montasje AS – 3 096 Eur, iš uteDESIGN AS – 8 320,14 Eur, iš Iec-Entreprenor AS – 32 397,95 Eur, iš Skanda AS – 66 555 Eur, iš UAB „Griauna“ – 178,50 Eur, iš Ha- Mek AS – 16 055,84 Eur, iš ILC CONSTRUCTION AS -18 416 Eur, iš Lanab Design AB – 1 533 Eur, iš kitų klientų – 27 768 Eur).

2811.

292018 m. balandžio 10 d. ieškovės pažymoje pateikta informacija apie dabartinius ieškovės klientus bei apie bendrovės tiekėjus. Palyginus šį sąrašą su atsakovės 2017 m. pardavimo pajamomis matyti, kad sutampa bendrovių klientai Komplett Montasje AS, ILC CONSTRUCTION AS, Lanab Design AB, uteDESIGN AS, UAB „Griauna”, taip pat anksčiau ieškovės nenurodyti: Merico AS (atsakovė gavo pardavimo pajamų 4 634,50 Eur), Sutarta MB (atsakovė gavo pajamų 1 299 Eur). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai pradėjo dirbti su ieškovės buvusiais klientais, kurie nurodyti klientų suvestinėje, ieškinyje nėra nurodomi argumentai dėl to, kad Merico AS, Sutarta AB buvo ieškovės nuolatiniai klientai, kurių ieškovė neteko ar dėl atsakovų veiksmų sumažėjo pardavimai.

3012.

31Ieškovė teigė, kad UAB „Genova“ prekiauja analogiškomis prekėmis ir teikia analogiškas paslaugas kaip ieškovė. Atsakovai neginčijo, kad UAB „Goneva“ ir ieškovė vykdo panašią veiklą, tačiau laikėsi pozicijos, kad klientų užsakymai ieškovei būtų buvę nuostolingi, per mažos vertės gamyba, ieškovei nepatrauklūs užsakymai, kuriuose reikalinga naudoti stiklą, medį, plastmasę, ieškovė nebepriima užsakymų dėl laiptų, turėklų projektavimo, kadangi jai tai nepavyko, ieškovės nedomino klientai, neatitinkantys 4 Taip taisyklės. Iš atsakovų paaiškinimų teismas darė išvadą, kad ieškovės bendrovėje esant nedidelės vertės užsakymams buvo sprendžiama dėl jų priėmimo individualiai. Aplinkybę, kad „4 TAIP“ taisyklė yra rekomendacinio pobūdžio, skirta apibrėžti idealų ieškovės klientą, patvirtino liudytojas M. G.. Jis taip pat patvirtino, kad ieškovė gamino laiptus ir turėklus, ieškovė yra gaminusi gaminių su medžiu, plastiku, galimai ir su stiklu. Be to, dalis UAB „Goneva“ klientų atitiko „4 TAIP“ taisyklės reikalavimus, todėl negalima sutikti, kad jie ieškovei buvo nepatrauklūs, o iš 2018 m. birželio 26 d. Credit info pažymos, ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 m., matyti, kad ieškovės finansinė situacija buvo pablogėjusi, todėl manytina, kad ieškovei trūko pelningų užsakymų.

3213.

33Atsakovai taip pat teikė į bylą įrodymus, kad dalis ieškovės klientų buvo nepatenkinti ieškovės įvykdytų užsakymų rezultatais (Komplett Montasje AS) arba jų netenkino apmokėjimo sąlygos (ILC CONSTRUCTION AS), klientai ieškojo alternatyvų ir UAB „Goneva“ buvo pasirinkta kaip pateikusi geriausius komercinius pasiūlymus. Atsakovai neigė, kad ieškovės klientai buvo nuvilioti, kadangi jie patys ieškojo kitų tiekėjų, įvertinę, jog jų netenkina ieškovės gaminių kokybė, pasiūla ar apmokėjimo sąlygos. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė iš kliento ILC CONSTRUCTION AS yra gavusi užsakymų, todėl konstatuoti, kad ieškovės ir kliento bendradarbiavimas būtų nutrūkęs visiškai, negalima, tačiau teismas iš dalies sutiko, kad atsakovų veiksmai galėjo daryti įtaką kliento apsisprendimui užsakymą pateikti UAB „Goneva“, kurios vienas iš akcininkų (G. N.) pateikė klientui galimai neteisingą informaciją dėl apmokėjimo sąlygų. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog UAB „Goneva“ Komplett Montasje AS buvo rekomenduota būtent atsakovų G. N. ir S. Š., kurie galimai ir informavo klaidingai klientą apie mažos vertės užsakymus bei kurie vėliau organizavo užsakymo formavimą naudodamiesi ieškovės turėtais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovai G. N. ir S. Š., dirbdami pas ieškovę, disponuodami ieškovės konfidencialiai informacija veikė savo įmonės interesais, perdavė šią informaciją UAB „Goneva“, tokiu būdu siekė pritraukti į šią įmonę ieškovės klientus. Nors atsakovai teigė, kad nėra paneigta, jog klientų paieškai atsakovai naudojosi viešai prieinama informacija, tačiau viešai prieinama pakankami siauros apimties informacija apie įmones. Teismo vertinimu, galimybė rinkti tokią informaciją, ja naudotis, siekiant pritraukti klientus, egzistuoja, tačiau išsamesnių duomenų gavimas, kontaktų su potencialiais klientais užmezgimas, besirealizuojantis gautais užsakymais, reikalauja ne tik pastangų, tačiau ir tam tikro laiko, o šiuo atveju po to, kai atsakovai įsigijo UAB „Goneva“ akcijų, užsimezgė santykiai su ieškovės klientais per trumpą laiką.

3414.

35Spręsdamas dėl UAB „Goneva“ neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad G. N. ir S. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė komercinę ieškovės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu – perdavimu UAB „Goneva“, o šios bendrovės neteisėta veika pasireiškė informaciją panaudojant su tikslu nesąžiningai konkuruoti. Atsakovų veiksmai, neteisėtai atskleidžiant bei panaudojant ieškovės komercinę paslaptį tiesiogiai susiję. Šiuo atveju nustatyta, kad buvę ieškovės darbuotojai žinojo jos komercinę paslaptį, ją perdavė konkuruojančiam ūkio subjektui, taip pat šia informacija nesąžiningai pasinaudojo UAB „Goneva“.

3615.

37Teismas sprendė, jog tiek G. N. ir S. Š. žinojo, jog ieškovės klientų duomenys, duomenys apie ieškovės užsakymus yra komercinė paslaptis, tačiau neleistinai ją atskleidė konkuruojančiam ūkio subjektui, tiek ir UAB „Goneva“ pasinaudojo tokia komercine paslaptimi, siekdama nesąžiningai konkuruoti bei įgyti pranašumą prieš ieškovę. Todėl šių atsakovų veiksmus teismas pripažino tyčiniais.

3816.

39Nors ieškiniu prašoma priteisti žalą ir iš J. Š., tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ji būtų atlikusi veiksmus, susijusius su ieškovės komercinės paslapties atskleidimu, panaudojimu UAB „Goneva“ interesais. Vien tik tas faktas, kad ji buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore ir yra S. Š. sutuoktinė, neleidžia spręsti, kad ji disponavo ieškovės konfidencialia informacija, dirbdama ieškovės personalo vadove, ir ją galėjo atskleisti, dirbdama UAB „Goneva“. To nepatvirtina ir faktas, kad ji pasirašytinai supažindinta su ieškovės biudžetu 2017 m. Todėl teismas pripažino, kad byloje nėra įrodytos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui J. Š. atžvilgiu ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

4017.

41Ieškovė reiškia reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, apskaičiuodama negautą pelną dėl to, jog negavo užsakymų, kurie nukreipti į UAB „Goneva“, vertino, kad UAB „Goneva“ nesąžiningos konkurencijos veiksmais per 2017 m. galimai uždirbo 187 550 Eur, ieškovės pelno marža – 38 procentai, todėl jei pardavimai būtų įvykdyti per ieškovę, ji būtų uždirbusi 71 269 Eur pelno (187 550 x 38 procentų). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad išaiškėjo aplinkybės, jog UAB „Goneva“ pardavimų apimtys per 2017 m. sudarė 174 320,43 Eur.

4218.

43Ieškovė jai padarytus netiesioginius nuostolius skaičiavo atitinkamai skirtumą tarp buvusių 2016 m. ir 2017 m. pardavimų padauginant iš nurodomos 38 procentų pelno maržos. Teismas pažymėjo, jog siekiant nustatyti negautų pajamų dydį, jį apskaičiuojant įvertinus ieškovės grynojo pelno maržą, būtų reikalinga vertinti, kokia ji buvo dar iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Vertinant ieškovės finansinius rodiklius, buvusius 2016 m., matyti, kad ieškovės pardavimo pajamos už šį laikotarpį sudarė 5 813 437 Eur, o grynasis pelnas – 42 906 Eur, kas patvirtina, jog grynojo pelno marža yra tik 0,74 procento. Teismo nuomone, nėra pagrindo žalos dydį apskaičiuoti, vadovaujantis ieškovės nurodoma 38 procentų pelno marža, be to, nėra teisingas ir pagrįstas ieškovės negautų pajamų skaičiavimas, vertinant atsakovės gautas pardavimo pajamas.

4419.

45Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio nustatymo, vertino byloje esančius duomenis apie ieškovės gautas pardavimo pajamas iš buvusių klientų 2016 m. bei 2017 m., taip pat atsižvelgė į tai, kokias pajamas gavo atsakovė iš potencialaus kliento. Pagal ieškovės pateiktus duomenis apie 2016 m., 2017 m. gautas pajamas matyti, kad kai kuriems klientams, su kuriais 2017 m. bendradarbiavo ir UAB „Goneva“, 2017 m. buvo parduota prekių ar paslaugų daugiau nei 2016 m. (UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, uteDesign AS, Komplett Montasje AS, Lanab Design AB), tačiau nebuvo užsakymų iš buvusių klientų HA-Mek AS (2016 m. gauta 6 261 Eur), Scanda AS (2016 m. gauta 25 844,31 Eur), ženkliai sumažėjo užsakymų iš ILC CONTRUCTION AS (2016 m. – 653 350,63 Eur, 2017 m. – 305 492,67 Eur). Teismas pripažino, kad dėl HA-Mek AS, Scanda AS, ILC CONTRUCTION AS užsakymų sumažėjimo ieškovė 2017 m. negavo 379 963,27 Eur pardavimo pajamų. Pajamas iš šių klientų užsakymų teismas vertintino kaip pakankamai tikėtinas, todėl šių klientų visišką praradimą arba žymų jų užsakymų sumažėjimą vertintino kaip tikėtiną pajamų praradimą, sudarantį prielaidas skaičiuoti nuostolius. Teismas sprendė, jog prie šios sumos tikslinga pridėti atsakovės iš kliento Iec-Entreprenor AS gautas pardavimo pajamas, kurios sudarė 18 416 Eur, kadangi nustatyta, jog šis klientas buvo nukreiptas į UAB „Goneva“. Tokiu būdu teismas pripažino, kad ieškovės negautas pardavimų pajamas 2017 m. sudarytų 3 818 379,27 Eur. Apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, teismas vertino, kad ieškovės grynasis pelningumas gavus tokias pardavimų pajamas sudarytų 0,74 procentus (pagal 2016 m. duomenis), todėl grynasis pelnas gavus tokio dydžio užsakymus būtų buvęs 28 256,01 Eur, o ne 203 455,02 Eur.

4620.

47Teismas pripažino, kad priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų tyčinių G. N. ir S. Š. veiksmų ir dėl to ieškovė neteko galimybės gauti iš jos tokios komercinės naudos, kokią gavo iki duomenų atskleidimo. Neteisėto UAB „Goneva“ pasinaudojimo komercine paslaptimi atveju priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo ieškovei atsirado neigiamų pasekmių, ji prarado dalį klientų ir jos gaunamos pajamos sumažėjo, o UAB „Goneva“ – padidėjo.

4821.

49Teismas pažymėjo, jog nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė.

5022.

51Nustatyta, kad UAB „Goneva“ 2017 m. gavo pardavimo pajamų už 174 320,43 Eur, tame tarpe 146 552,43 Eur buvo gauta iš ieškovės buvusių klientų ir potencialaus kliento Iec-Entreprenor AS. Teismas atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad dėl HA-Mek AS, Scanda AS, ILC CONTRUCTION AS užsakymų sumažėjimo ieškovė 2017 m. negavo 379 963,27 Eur pardavimo pajamų, taip pat ieškovė prarado potencialų klientą Iec-Entreprenor AS. Todėl teismas vertino, kokio dydžio grynąjį pelną UAB „Goneva“ gavo iš pardavimų, vykdytų su šiais klientais. Teismas ieškovės teiginį, kad kitos pajamos gautos iš kitų galimai potencialių ieškovės klientų, ieškovė būtų gavusi ženkliai didesnes pajamas iš esamų klientų, pripažino neįrodytu. Todėl skaičiuojant ieškovės nuostolius dėl negautų pajamų teismas vertino ir iš ieškovės klientų (Ha- Mek AS, Skanda AS, ILC CONSTRUCTION AS, bei potencialaus kliento Iec-Entreprenor AS) gautą pardavimo pajamų sumą, 133 424,79 Eur. Taip pat iš UAB „Goneva“ 2017 m. duomenų apie pirkėjų bendrąjį pelningumą matyti, kad bendrasis pelnas 2017 m. sudarė 46 809,73 Eur (neišminusavus nepaskirstytos 6 123,81 Eur savikainos), iš jo – 27 021,66 Eur iš nurodytų klientų pardavimų. Kadangi grynasis UAB „Goneva“ pelnas 2017 m. iš pardavimų buvo 31 632 Eur, vadovaudamasis proporcija, teismas pripažino, kad iš nurodytų ieškovės klientų pardavimų gautas grynasis pelnas sudarė 18 251,66 Eur. Todėl teismas atsižvelgęs į tai, kad UAB „Goneva“ iš klientų pardavimų gautas grynasis pelnas sudarė 18 251,66 Eur, šią sumą priteisė ieškovei kaip jos negautas pajamas iš šią naudą gavusiosios UAB „Goneva“. Kitą negautų pajamų sumą, dėl kurios negalima nustatyti prievolės dalių (10 004,35 Eur), teismas priteisė iš G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“ solidariai.

5223.

53Esant pagrindinėms sąlygoms įstatyminėms procesinėms palūkanoms priteisti, teismas priteisė ieškovei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5424.

55Šalys bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (UAB „Goneva“ atveju – advokato A. D. paslaugoms apmokėti), yra ženkliai per didelės ir yra mažintinos. Teismas, tiek atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas), sprendė, kad ieškovės pagrįstomis išlaidomis laikytina 3 500 Eur. Spręsdamas dėl klausimą dėl atsakovės išlaidų advokato A. D. paslaugoms, teismas pažymėjo, kad advokatas sutartį su UAB „Goneva“ sudarė tik 2018 m. rugsėjo 26 d., teikė rašytinius paaiškinimus 2018 m. spalio 29 d. bei dalyvavo teismo posėdyje 2019 m. sausio 21 d., kuris truko beveik 4 val., todėl pagrįstomis išlaidomis pripažintina 800 Eur.

5625.

57Ieškinys patenkintas iš dalies (14 procentų), todėl teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 490 Eur atstovavimo išlaidų (ši suma išskirstyta iš UAB „Goneva“ ieškovei priteisiant 426,30 Eur, o iš G. N. ir S. Š. po 31,85 Eur), taip pat 674 Eur žyminio mokesčio (ši suma išskirstyta iš UAB „Goneva“ ieškovei priteisiant 518,89 Eur, o iš G. N. ir S. Š. po 77,51 Eur). Iš ieškovės UAB „Goneva“ teismas priteisė 1 118 Eur atstovavimo išlaidų.

58III.

59Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6026.

61Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl 175 199,01 Eur žalos atlyginimo bei dėl visų atsakovų solidarios atsakomybės visos žalos atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6226.1.

63Teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, taikė netinkamą pelno maržą.

6426.1.1.

65Negautos pajamos ne visais atvejais tapatinamos grynajam pelnui, jeigu konkrečioje byloje toks aiškinimas neatitiktų faktinės medžiagos ir teisingumo. Grynojo pelno marža – visą bendrovės ekonominę-finansinę veiklą apibendrinantis rodiklis, neinformatyvus apskaičiuojant konkretaus sandorio pelningumą. Be to, teismas neįvertino, jog grynojo pelno marža mažėjo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

6626.1.2.

67Žalos padarymo metu, 2017 m., ieškovė turėjo perteklinius gamybinius pajėgumus, todėl skaičiuojant pelningumą negauto pelno įvertinimo tikslais, fiksuotos išlaidos neturi būti vertinamos, t. y. norint pagaminti papildomą produkcijos kiekį, ieškovei nebūtų reikėję investuoti į papildomų įrengimų įsigijimą ar papildomų darbuotojų samdymą.

6826.2.

69Teismas, apskaičiuodamas pelno maržą, taikė netinkamą finansinių metų laikotarpį. Sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, vertinama, kokias pajamas ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų. Tad būtina vertinti pajamas žalos padarymo laikotarpiu, 2017 m. Teismas nemotyvavo, kodėl negautų pajamų dydį skaičiavo pagal 2016 m.

7026.3.

71Teismas klientus HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS priskyrė netinkamai žalos grupei. Ieškovė žalą kildina dviem pagrindais: 1) ieškovės pardavimų smukimas (negautos pajamos) dėl melagingos informacijos paskleidimo ir kliento nukreipimo tretiesiems asmenims; 2) ieškovės negautos pardavimų pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų ir visi klientai būtų prekes ir (ar) paslaugas pirkę iš ieškovės. Ieškovė žalą, susijusią su iš klientų HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS negautomis pajamomis, kildina iš antro žalos pagrindo, t. y. įrodinėja, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų klientai buvo pervilioti į UAB „Goneva“, dėl ko ji gavo net 115 008,79 Eur, kuriuos, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, būtų gavusi ieškovė.

7226.4.

73Ieškovės nuostolius sudaro ne tik negautos pajamos iš ILC CONSTRUCTION AS praradimo, bet ir negautos pajamos iš klientų, kuriuos perviliojo UAB „Goneva“.

7426.4.1.

75Teismas, skaičiuodamas ieškovės negautų pajamų, susijusių su UAB „Goneva“ perviliotais klientais, dydį, nepagrįstai jį apskaičiavo pagal UAB „Goneva“ grynojo pelno maržą. Ieškovė šiuos nuostolius įrodinėjo negautų pajamų forma, todėl neaišku, kuo remiantis teismas sprendė šias pajamas skaičiuoti ne pagal ieškovės, o pagal UAB „Goneva“ pelningumą. Ieškovės pelno marža 38 procentai, o ją pritaikius, ieškovės negautos pajamos yra 66 241,76 Eur.

7626.4.2.

77Teismas nepagrįstai nurodė, jog skaičiuojant ieškovės negautas pajamas, susijusias su UAB „Goneva“ perviliotais klientais, vertinama tik iš HA_ MEK AS, Iec-Entreprenor AS, Skanda AS, ILC CONSTRUCTION AS gauta pardavimo pajamų suma. Visos UAB „Goneva“ veiklos pajamos yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų pagalba įvykdyti pardavimai.

7826.4.3.

79Teismas, spręsdamas dėl žalos dėl UAB „Goneva“ perviliotų klientų dydžio, nepagrįstai ją vertino kaip UAB „Goneva“ gautą naudą, o ne kaip ieškovės negautas pajamas. Ieškovė išaiškino, kodėl UAB „Goneva“ pardavimų pajamos yra ieškovės negautos pajamos. Visgi, net ir pripažįstant (su kuo nėra pagrindo sutikti), jog ieškovės žala turėjo būti apskaičiuota pagal UAB „Goneva“ neteisėtai gautą naudą, ieškovės nuostoliai UAB „Goneva“ neteisėtai gautos naudos aspektu ne mažesni kaip 46 809,73 Eur (UAB „Goneva“ bendrasis pelnas), o ne 18 251,66 Eur, kaip nurodė teismas.

8026.4.4.

81Netgi sutinkant su nepagrįstu teismo argumentu, kad ne visos UAB „Goneva“ pardavimo pajamos susijusios su neteisėtais atsakovų veiksmais, atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Goneva“ perviliotų ieškovo klientų lentelę, iš kurios matyti, kad iš šių klientų gauta 146 552,43 Eur. Remiantis atsakovės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus priede Nr. 5 pateiktu UAB „Goneva“ pirkėjų bendrojo pelningumo rodikliu (23,34 procentų), mažiausia įmanoma UAB „Goneva“ gauta nauda yra 34 205,34 Eur.

8226.4.5.

83Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo G. N. neteisėti veiksmai, dėl kurių 2017 m. negauti užsakymai iš ILC CONSTRUCTION AS. Darant prielaidą, jog dalį pajamų UAB „Goneva“ gavo po ieškinio pateikimo, turi būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 447/2014, suformuota taisyklė – įstatymas neriboja laikotarpio, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, vieneriais metais. UAB „Goneva“ pardavimai ieškovės klientams nesibaigė su ieškinio pateikimu, todėl ieškinyje nurodytas nuostolių dydis dalyje dėl UAB „Goneva“ perviliotų klientų ne mažesnis kaip 71 269 Eur.

8426.5.

85Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ neteisėtai gautą naudą įskaitė į ieškovės prašytą priteisti negautų pajamų dydį, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018 išaiškinimu. Visgi, ieškovė prašė priteisti žalą negautų pajamų forma dviem skirtingais pagrindais, todėl šis išaiškinimas dėl negautų pajamų ir neteisėtai gautos naudos įskaitymo nėra aktualus.

8626.6.

87Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ gautą naudą priteisė tik iš UAB „Goneva“. Ieškovė žalą skaičiavo išimtinai negautų pajamų forma, todėl teismo argumentai, susiję su solidarios civilinės atsakomybės taikymo neteisėtai gautos naudos atveju negalimumu neaktualūs.

8826.7.

89Teismo argumentai, kad J. Š. neatliko veiksmų, susijusių su komercinės paslapties atskleidimu, todėl jos atsakomybė negalima, nepagrįsti. J. Š. žinojo ieškovės komercinę paslaptį. Tą patvirtina jos parašas ant ieškovės biudžeto 2017 m., kuriame išdėstyta produktų savikaina, siekiamos pelno maržos ir kita. Be to, J. Š. buvo vienas iš aukščiausių ieškovės vadovų ir turėjo priėjimą prie reikšmingos informacijos. Kai J. Š. ėjo direktorės pareigas UAB „Goneva“, ši, neteisėtai pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, atliko pardavimus ieškovės klientams. Tad J. Š. kontroliavo situaciją ir žinojo, jog ieškovės klientai nukreipiami į UAB „Goneva“. Tai patvirtina ir „Viber“ susirašinėjimas 2017 m. rugpjūčio 17 d.

9027.

91Atsakovai G. N. ir UAB „Goneva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies; skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9227.1.

93Atsakovai fiziniai asmenys neturėjo pareigos saugoti komercines paslaptis, todėl jos nepažeidė.

9427.1.1.

95Nei 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintuose projekto vadovo pareiginiuose nuostatuose, nei kituose atsakovo pasirašytuose dokumentuose nėra apibrėžta, kas yra komercine paslaptimi. Tad nuostatuose įtvirtintas projekto vadovo pareigų sąrašas negali būti vertinamas priemone, suteikusia atsakovui teisę dirbti su komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis. Be to, nuo 2016 m. spalio 1 d. atsakovo pareigų pavadinimas buvo pakeistas, todėl nuo šios datos nuostatuose išdėstytos pareigos atsakovui negalėjo būti taikomos.

9627.1.2.

97Nepaisant to, kad vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte buvo įtvirtintas įpareigojimas saugoti konfidencialią informaciją, taisyklėse nėra pateikiama duomenų apie tokios informacijos turinį. Be to, atsakovai su taisyklėmis nebuvo pasirašytinai supažindinti, todėl atsakovams negali būti taikoma atsakomybė jų pažeidimą.

9827.1.3.

99Konfidencialumo sutartyje nebuvo nustatyta, kokio turinio informacija laikoma komerciškai vertinga ar kaip atsakovas gali ją identifikuoti ir tuo pačiu – kaip tokia informacija saugoma. Ieškovė nebuvo patvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo ar kitokio dokumento, kuriame ši informacija būtų detalizuota ir įvardyta komercine paslaptimi, suteikusi prisijungimo kodus prie jos tik tam tikriems darbuotojams, iš jų – ir atsakovui.

10027.2.

101Ieškovė nesupažindino atsakovų fizinių asmenų su jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu.

10227.2.1.

103Ieškovė neįrodė, kad turėjo specifinės ir reikšmingos informacijos apie konfidencialumo sutarties 1.3. punkte nurodytus klientus, jų individualius poreikius. Klientų pavadinimai, adresai ir kontaktiniai duomenys ir kita bendro pobūdžio informacija viešai skelbiama Tuo tarpu įmonės vidaus dokumentuose įtvirtinta bendro pobūdžio darbuoto pareiga saugoti informaciją apie tiekėjus, pirkėjus, technologinę informaciją ir kita, nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl komercinių paslapčių apsaugos. Ši informacija nebuvo konfidenciali ar slapta.

10427.2.2.

105Nėra pakankamų įrodymų dėl ieškovės klientų duomenų bazės egzistavimo ir jos komercinės vertės. Teismas atsižvelgė tik į liudytojo buvusio ieškovės direktoriaus M. G. parodymus. Liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi, todėl vien jo parodymais negalima remtis. Kiti bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė detalios informacijos apie savo klientus nekaupė ir nesaugojo. Nėra įrodymų, kaip duomenų bazė atrodo, kokia jos sudėtis, kuo ji unikali. Be to, liudytojas nurodė, kad šią bazę sudarė „standartiniai komerciniai duomenys“, paaiškino, kad duomenys apie klientus surinkti tik iš potencialių klientų ar „aplankius klientą“, tad jie nebuvo gauti per ilgamečius veiklos ryšius. Todėl, net jei ieškovė naudojosi duomenų baze, jos duomenys komercinei paslapčiai keliamų kriterijų neatitinka.

10627.3.

107Ieškovė atlikinėjo veiksmus, susijusius su jos nurodomos vertingos informacijos išviešinimu, nesiėmė pastangų jai apsaugoti. Straipsniai www.15min.lt ir ieškovės pristatymas skaidrėse pagrindžia, kad duomenys apie ieškovės klientus buvo specialiai viešinami.

10827.4.

109Nenustačius informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, turinio, negali būti vertinama, ar ji buvo perduota, pasinaudojus programa „Viber“. Teismo išvados apie atsakovų veiksmus, susijusius su komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimu, padarytos remiantis pavieniais atskirų laikotarpių pokalbių fragmentais, nevertinant konteksto. Teismas nenurodė, kokie konkretūs komercinę paslaptį sudarantys duomenys buvo atskleisti. Elektroninių laiškų turinys pagrindžia, kad atsakovas nėra atskleidęs UAB „Goneva“ duomenų apie klientus, kurių turinys būtų slaptas, turintis komercinę vertę.

11027.5.

111UAB „Goneva“ neatliko neteisėtų veiksmų. UAB „Goneva“ ir ieškovė negali būti vertinamos kaip konkurentės, o UAB „Goneva“ prekių ir paslaugų teikimas atitinkamiems juridiniams asmenims – kaip ieškovės klientų perviliojimas.

11227.5.1.

113Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Goneva“ ir ieškovė yra konkurentės, kadangi abi įmonės užsiėmė laiptų ir turėklų gamyba, dirbo su mažos vertės projektais. Teismas netinkamai vertino su tuo susijusius duomenis.

11427.5.2.

115Tai, kad ieškovė orientavosi tik į didelės vertės projektų poreikius atitinkančius klientus, patvirtina vadovavimasis klientų atrankos taisykle „4 TAIP“. Ši taisyklė nustato reikalavimą dirbti tik su didelės vertės ir tęstiniais projektais, kurių vertė didesnė nei 15 000 Eur.

11627.5.3.

117Tam, kad būtų galima konstatuoti klientų perviliojimą, ieškovė turėjo įrodyti, kad jie buvo ieškovės klientai, kuriuos ši prarado dėl komercinės paslapties atskleidimo. Ieškovė neįrodė, kad su šiais klientais būtų sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys ar periodiškai buvo sudaromos trumpalaikės sutartys. Ieškovės klientų suvestinė pagrindžia, kad beveik visi joje nurodyti asmenys ir toliau naudojasi ieškovės paslaugomis, o nuo UAB „Goneva“ veiklos pradžios ieškovės prekybos apimtys su tam tikrais klientais net padidėjo.

11827.6.

119Tarp ieškovės nurodomų atsakovų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių nėra priežastinio ryšio. Ieškovės klientai, kurių perviliojimu kaltinami atsakovai, patys ieškojo alternatyvių prekių ir paslaugų tiekėjų ir patys kreipėsi į UAB „Goneva“. Komunikacija su UAB „Goneva“ prasidėjo 2017 m. kovą, bendravimas su ieškove tam įtakos neturėjo, nes klientų susidomėjimas bendru darbu kilo dėl produktų grupės (laiptų ir turėklų), kurių ieškovė nenorėjo gaminti.

12027.7.

121Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuostolių, kuriuos sudarė ieškovės negautos pajamos, peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Ieškiniu buvo reikalaujama priteisti negautas pajamas, kurias lėmė tik kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimas. Dėl kitų klientų praradimo ieškovė nėra patyrusi nuostolių, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Tačiau teismas priteisė negautas pajamas, kurių ieškovė nėra gavusi ir iš kitų klientų.

12227.8.

123Reikalavimas priteisti 132 186,02 Eur negautas pajamas iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS neturėjo būti tenkinamas.

12427.8.1.

125132 186,02 Eur žalos atsiradimas nebuvo sąlygotas kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimo, kadangi pati ieškovė pripažino, kad šio kliento nėra praradusi.

12627.8.2.

127Apyvartos su ILC-Construction sumažėjimas (nuo 653 350,63 Eur iki 305 492,67 Eur) per 2017 m. buvo nulemtas aplinkybių, kurios susijusios su ieškovės ir ILC-Construction ginčais dėl ieškovės gaminių kokybės ir nuostolių atlyginimo, o ne dėl kokių nors atsakovų veiksmų.

12827.8.3.

129Vien aplinkybė, kad per 2017 m. ieškovė gavo mažiau pajamų iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS nei 2016 m., negalėjo būti vertinama kaip sąlygojanti ieškovės nuostolių atsiradimą.

13027.8.4.

131Teismas pagrįstai konstatavo, kad nei ieškovės nurodoma pelno marža, nei jos apskaičiavimą detalizuojantys dokumentai nėra patikimi. Siekiant nustatyti ieškovės negautų pajamų dydį iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS, iš pradžių reikia atsižvelgti į tą pelno maržą, kuri buvo iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus. Teismui nustačius, kad ieškovės grynasis pelningumas šiuo laikotarpiu sudarė 0,7 procento, ieškovės patirti nuostoliai negautų pajamų yra 2 435,00 Eur, o ne 28 256,01 Eur kaip klaidingai sprendė teismas.

13227.8.5.

133Ieškovė laikėsi pozicijos, kad 132 186,02 Eur negauto pelno suma turėtų būti apskaičiuota pagal ieškovės pelningumo rodiklį (38 procentus). Tuo tarpu naujai pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovės grynasis pelningumas per 2017 m. yra 0,2 procento, tad ieškovės nuostoliai negautų pajamų forma galėtų sudaryti 695,72 Eur.

13427.9.

135Teismas, priteisdamas ieškovės naudai 28 256,01 Eur, padarė aritmetinių klaidų. Apibendrindamas ieškovės negautas pardavimų pajamas, teismas padarė išvadą, kad jos sudarytų 3 818 379,27 Eur. Tuo tarpu ieškovė pagal teismo skaičiavimus hipotetiškai galėjo negauti 398 379,27 Eur pajamų (379 963,27 Eur + 18 416 Eur = 398 379,27 Eur). Įvertinus šią sumą bei tai, kad ieškovės grynasis pelningumas 2016 m. sudarė 0,74 procento, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės grynasis pelnas galėtų sudaryti 2 948,00 Eur, bet ne 28 256,01 Eur.

13628.

137Atsakovas S. Š. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų G. N. ir UAB „Goneva“ apeliacinio skundo, kuriuo prašo šį apeliacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo grindžiamas tokiais argumentais:

13828.1.

139Atsakovas S. Š. palaiko atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją visa apimtimi ir, remdamasis tais pačiais argumentais, pareiškia, kad su šiuo apeliaciniu skundu sutinka, todėl jis turi būti patenkintas.

14029.

141Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovų G. N. ir UAB „Goneva“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14229.1.

143G. N. turėjo pareigą saugoti ieškovės komercines paslaptis.

14429.1.1.

145Ši pareiga kyla iš teisės aktų. Ieškovės komercinė paslaptis yra apibrėžta, atitinka visus komercinės paslapties požymius: yra slapta, komerciškai vertinga, ieškovė ėmėsi protingų priemonių jai apsaugoti.

14629.1.2.

147Nors pareiginių nuostatų 3.13 punktas bei darbo tvarkos taisyklių 23 punktas nedetalizuoja, kas konkrečiai sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, tai išdėstyta Konfidencialumo sutartyje. Aplinkybė, jog nuo 2016 m. spalio 1 d. G. N. pareigų pavadinimas pakeistas, nesudaro pagrindo vertinti atsakovą neturėjus prieigos prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Atsakovai visą darbo pas ieškovę laiką dėl darbo funkcijų tokią prieigą turėjo.

14829.2.

149G. N. buvo supažindintas su komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu. Visų pirma, įstatyme apibrėžti komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai. Antra, su komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu G. N. buvo supažindintas ir Konfidencialumo sutarties 1.3. punktu.

15029.3.

151Ieškovė neatliko veiksmų, susijusių su konfidencialios informacijos viešinimu. Ieškovės viešuose pranešimuose buvo teikiama informacija apie jos bendradarbiavimą su visuomenei žinomais klientais, tarp kurių atsakovų neteisėtais veiksmais perviliotų klientų nėra.

15229.4.

153Ieškovės klientų duomenų bazė egzistuoja ir turi komercinę vertę. Atsakovai, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, neginčijo fakto, kad ieškovė turėjo duomenų bazę. Tai akivaizdu ir iš M. G. parodymų. Bazę sudarantys į ieškovės komercinę paslaptį patenkantys duomenys identifikuoti ir teismo sprendime. Šie duomenys yra komerciškai vertingi, ką patvirtina 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. žinutės.

15429.5.

155Iš susirašinėjimų matyti, kad atsakovai UAB „Goneva“ atskleidė ieškovės komercinę paslaptį apie ieškovės klientus, jų atstovų kontaktinius duomenis, esamą ieškovės klientų paslaugų poreikį, ieškovės klientams taikomą kainodarą, pateiktus komercinius pasiūlymus, ieškovės gamybines technologijas, tiekėjus ir tokiu būdu įgijo finansinę naudą.

15629.6.

157UAB „Goneva“ atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.

15829.6.1.

159Argumentai dėl įrodymų apie ieškovės vykdytus mažos vertės projektus nebuvimo nepagrįsti. Ieškovė pateikė išrašus iš buhalterinės apskaitos programos apie mažos vertės projektus, sąskaitas, komercinius pasiūlymus, M. G. parodymus. Be to, UAB „Goneva“ turėjo pareigą įrodyti, kad ji nekonkuruoja su ieškove, tačiau to nepadarė.

16029.6.2.

161Turi būti atmesta ir atsakovų pozicija, jog ieškovės klientai buvo nukreipti į UAB „Goneva“, nes neatitiko „4 TAIP“ taisyklės. Ši taisyklė yra rekomendacinė.

16229.6.3.

163Ieškovė turi įrodyti, jog jos esami ar potencialūs klientai prekes ar paslaugas nusipirko iš UAB „Goneva“ ir tą lėmė neteisėtas UAB „Goneva“ pasinaudojimas ieškovės komercine paslaptimi, tačiau ieškovė neprivalo įrodinėti šių klientų nuolatinio pobūdžio ar ieškovės jiems teiktų paslaugų ilgalaikiškumo.

16429.7.

165Priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai fiziniai asmenys, įgiję UAB „Goneva“ akcijų, atskleidė UAB „Goneva“ ieškovės komercinę paslaptį, taip pat pateikė ieškovės klientams tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovės pardavimų politiką, tokiu būdu nukreipdami ieškovės klientus į UAB „Goneva“, kad ši teiktų jiems prekes, paslaugas ir būtent dėl to ženkliai sumažėjo ieškovės pardavimai kliento ILC CONSTRUCTION AS atžvilgiu bei UAB „Goneva“ iš perviliotų ieškovės klientų gavo naudos.

16629.8.

167Ieškovė patyrė žalą, susijusią su strateginio kliento IL CONSTRUCTION AS praradimu. Ieškovė neįrodinėjo, kad visiškai nebendradarbiauja su ILC CONSTRUCTION AS: ieškovė žalos atlyginimą sieja su ženkliu pajamų, gautų iš šio kliento, sumažėjimu 2017 m., kurį lėmė neteisėti atsakovų veiksmai. Atsakovai klaidina teismą nurodydami, kad šis pajamų sumažėjimas nulemtas ieškovės nekokybiškų gaminių. Pajamos sumažėjo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kuomet klientui buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamai ieškovės taikomą mokėjimų politiką.

16830.

169Atsakovai G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17030.1.

171Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pažymėta, kad ieškovo nuostoliai negautų pajamų pavidalu turi būti skaičiuojami remiantis grynojo pelno marža, kuri buvo iki atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus. Tad teismas dėl pelno maržos sprendė pagrįstai.

17230.2.

173Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo dėl tariamo kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimo neturėjo būti tenkinamas, nes, pirma, pati ieškovė pripažįsta, kad iki šiol vykdo prekybą su klientu ILC CONSTRUCTION AS; antra, ieškovė neįrodė, kad jos pajamų iš prekybos su šiuo klientu sumažėjimas buvo sąlygotas UAB „Goneva“ veiklos; trečia, ieškovės nurodomas apyvartos su šiuo klientu sumažėjimas per 2017 m. buvo nulemtas aplinkybių, susijusių su ieškovės ir kliento ginčais dėl ieškovės gaminių kokybės ir nuostolių atlyginimo; ketvirta, ieškovės ir minėto kliento ryšiai negali būti vertinami ilgalaikiais.

17430.3.

175Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudarė ieškovės nurodyta atsakovų nepagrįsto praturėjimo suma, negali būti tenkinamas. Tačiau spręsdamas dėl kitų ieškovės nuostolių, kuriuos sudarė negautos pajamos, priteisimo, teismas neturėjo pagrindo į juos įtraukti ir pajamas iš prekybos su klientais HA-Mek AS, Scanda AS ir Iec-Entreprenor AS, kurių priteisimo ieškovė nereikalavo.

17630.4.

177Ieškovė klaidina teismą, kad jos reikalaujami priteisti nuostoliai buvo įrodinėjami tik negautų pajamų forma bei kad visa reikalauta priteisti suma dėl visų ieškovės klientų praradimo ir (ar) perviliojimo turėjo būti apskaičiuota, vadovaujantis 38 procentų pelningumo rodikliu.

17830.5.

179Atsakovai nesutinka, jog ieškovės patirti nuostoliai turėjo būti priteisti atsižvelgus į visas UAB „Goneva“ per 2017 m. gautas pajamas, tarp jų – ir tas, kurios gautos iš prekybos su įmonėmis, su kuriomis ieškovė nevykdė verslo. Daugiausiai bendrojo pelno UAB „Goneva“ uždirbo iš prekybos su klientais, kurie ieškovės nepriskiriami prie jos klientų, kurių neteisėtu perviliojimu kaltinama UAB „Goneva“. Tuo tarpu sutampančių klientų palyginimas atskleidžia, kad iš tariamo klientų perviliojimo UAB „Goneva“ gauta nauda galėtų sudaryti tik 9 716,95 Eur.

18030.6.

181Ieškovės argumentai dėl žalų įskaitymo nepagrįsti. Pirma, sprendimu nebuvo atliktas joks žalų įskaitymas ir juo labiau – remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018, suformuota praktika. Antra, ieškovė laikosi pozicijos, kad abu jos pareikšti reikalavimai neva buvo grindžiami skirtingais faktiniais pagrindais. Tačiau tai prieštarauja faktinių aplinkybių turiniui – reikalavimai pareikšti remiantis tuo pačiu faktiniu pagrindu.

18230.7.

183Vien faktas, kad J. Š. buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore ir yra S. Š. sutuoktinė, nesuteikia pagrindo vertinti, kad ji disponavo ieškovės konfidencialia informacija. To nepatvirtina ir tai, kad J. Š. buvo pasirašytinai supažindinta su ieškovės patvirtintu biudžetu 2017 m., susirašinėjimas programėle „Viber“. Teismas

konstatuoja:

184IV.

185Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18631.

187Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

188Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

18932.

190Atsakovų teigimu, atsakovai G. N. ir S. Š. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, nes 1) atsakovai neturėjo pareigos saugoti ieškovės komercines paslaptis, ieškovė nebuvo apibrėžusi, ką laiko komercine paslaptimi; 2) ieškovė nesupažindino atsakovų su komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu; 3) ieškovė pati viešino informaciją, kurią traktuoja savo komercine paslaptimi; 4) nenustačius informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, turinio, negali būti vertinama, ar ji buvo perduota.

19133.

192Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Nagrinėjamai bylai aktualioje CK 1.116 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Atitinkamoje Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 16 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

19334.

194Atsakovas G. N. ieškovės bendrovėje nuo 2013 m. gegužės 22 d. dirbo projekto vadovo pareigose, nuo 2016 m. spalio 1 d. pareigų pavadinimas pakeistas į nestandartinių gaminių pardavimo vadovo pareigas, o 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovas iš šių pareigų atleistas. 2013 m. gegužės 21 d. G. N. pasirašė darbo sutartį Nr. 1015, kurios 10 punktu „darbuotojo įsipareigojimai“ atsakovas patvirtino, kad susipažino su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir įsipareigoja jų laikytis. Priėmimo į darbą dieną G. N. buvo supažindintas su direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintais Projekto vadovo pareiginiais nuostatais, kurių 3.13 punkte numatyta, jog projekto vadovo pareiga yra ir saugoti įmonės konfidencialią informaciją bei komercines paslaptis, numatyta atsakomybė už komercinių bei technologinių paslapčių neišsaugojimą ir paskleidimą (5.4 punktas), žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo (5.5 punktas). Tą pačią, 2013 m. gegužės 21 d., G. N. pasirašė Konfidencialumo sutartį Nr. 37, kurios 1.1. punktu jis įsipareigojo be aiškiai išreikšto ieškovės sutikimo neatskleisti ieškovės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Šios sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad sutarties tikslas – apsaugoti konfidencialią informaciją nuo trečiųjų asmenų, sutarties 2 skyriuje išdėstytos darbuotojo pareigos, susijusios su konfidencialios informacijos apsauga, o 3 skyriuje nustatyta darbuotojo atsakomybė už sutarties pažeidimus. 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ieškovės darbo tvarkos taisyklės, kurių 23 punktas nustatė, kad įmonėje privaloma saugoti konfidencialią informaciją. Tokia pati nuostata numatyta ir nuo 2017 m. kovo 20 d. įsigaliojusiose ieškovės darbo tvarkos taisyklėse. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo G. N. pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis kilo iš aukščiau išvardytų darbo sutarties, pareiginių nuostatų, konfidencialumo sutarties, ieškovės darbo tvarkos taisyklių nuostatų daugeto, taip pat – įstatymo. Tą pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad 2016 m. spalio 1 d. pasikeitė atsakovo pareigos nedaro įtakos atsakovo darbo ir konfidencialumo sutarčių bei ieškovės darbo tvarkos taisyklių, įskaitant ir šiuose dokumentuose įtvirtintų pareigų, bei įstatymo nuostatų dėl komercinių paslapčių apsaugos galiojimui atsakovo atžvilgiu. Todėl ir po 2016 m. spalio 1 d. G. N. turėjo pareigą saugoti ieškovės komercines paslaptis.

19535.

196Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas S. Š. ieškovės bendrovėje nuo 2016 m. vasario 9 d. dirbo plėtros direktoriaus pareigose, 2017 m. spalio 16 d. pareigos pakeistos į štampuotų gaminių grupės vadovo pareigas, o 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovas atleistas iš darbo. 2016 m. vasario 8 d. S. Š. pasirašė darbo sutartį Nr. 1246, kurios 10 punktu „darbuotojo įsipareigojimai“ patvirtino, kad susipažino su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir įsipareigoja jų laikytis. Atsakovo S. Š. atžvilgiu taip pat galiojo 2016 m. gegužės 1 d. ir 2017 m. kovo 20 d. ieškovės darbo tvarkos taisyklės, tuo tarpu konfidencialumo sutartį atsakovas pasirašyti atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas S. Š. atsisakė pasirašyti konfidencialumo sutartį, pareigą saugoti ieškovės komercines paslaptis jis prisiėmė, pasirašydamas darbo sutartį, turinčią blanketinę nuostatą, nukreipiančią į darbo tvarkos taisykles, ši pareiga kyla ir iš įstatymo. Ta aplinkybė, kad į bylą nėra pateiktos ieškovės darbo tvarkos taisyklės, kurios būtų pasirašytos abiejų atsakovų – tiek G. N., tiek S. Š., nedaro šių taisyklių, įskaitant jų 23 punktą, negaliojančiomis atsakovų atžvilgiu, o pareiga laikytis šių taisyklių kyla iš atsakovų darbo sutarčių, kurias atsakovai pasirašė.

19736.

198Nagrinėjamai bylai aktualioje CK 1.116 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

19937.

200Atsakovo G. N. 2013 m. gegužės 21 d. pasirašytos Konfidencialumo sutarties Nr. 37 kurios 1.2. punkte nustatyta, kad konfidenciali informacija – tai informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Sutarties 1.3 punkte išvardinta, kas konkrečiai yra laikoma konfidencialia informacija pagal šią sutartį: techninė informacija (gamybos sąlygos ir gamybos pajėgumai; žinios apie sukauptas žaliavas ir atsargas; žinios apie naujus gaminių pavyzdžius iki masinės gamybos) (1.3.1. punktas); finansinė informacija (finansinio plano faktiniai ir prognozuojami rodikliai; žinios apie sąskaitas banke; žinios apie paskolas, kreditus, jų gavimo sąlygas; informacija apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį, jo mokėjimo būdus ir tvarką; kita svarbi nenurodoma finansinėje atskaitomybėje informacija) (1.3.2. punktas); technologinė informacija (visos technologinės procedūros ir naujienos; žinios apie technologijų ir įrengimų patobulinimus; žinios apie produktų gamybos būdus, metodus ir procesus) (1.3.3. punktas); valdymo informacija (žinios apie gamybos valdymo metodus; įmonės perspektyviniai plėtojimo planai; investicijų programos; vykdomi projektai; žinios apie numatomas ir vykstančias derybas; pasirašyti ketinimų protokolai) (1.3.4. punktas); marketingo informacija (komercinės politikos tikslai ir komerciniai sumanymai; žinios apie prekių realizavimą naujose rinkose; klientų duomenų bazės; įmonės sudarytos sutartys ar susitarimai su klientais) (1.3.5. punktas). Nagrinėjamoje sutartyje taip pat nurodoma, kad informacija laikoma konfidencialia nepriklausomai nuo to ji yra užfiksuota raštu, brėžiniuose, schemose, elektroninėse laikmenose ir pan., perduota dokumentų pavidalu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) žodžiu (1.4 punktas).

20138.

202Šiuo klausimu reikšmingos trys aplinkybių grupės. Pirma, ginčo konfidencialumo sutarties 1.2. punkte įtvirtintas konfidencialios informacijos apibrėžimas visiškai, pažodžiui atitinka įstatyminį komercinės paslapties apibrėžimą, įtvirtintą ginčui aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu sutarties 1.3. punktu šis apibrėžimas detalizuotas, kas reiškia, jog ieškovės informacija, patenkanti į konfidencialumo sutarties 1.3. punkto sąrašą ir atitinkanti šios sutarties 1.2. punkto apibrėžimą (tuo pačiu ir kasacinio teismo išgrynintus komercinės paslapties požymius), turi būti traktuojama ieškovės komercine paslaptimi, o ne konfidencialia informacija.

20339.

204Antra, nors atsakovų darbo sutartyse, pareiginiuose nuostatuose bei ieškovės darbo taisyklėse tebuvo įtvirtinta pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis, kokia informacija yra laikoma tokiomis paslaptimis aiškiai, konkrečiai ir išsamiai apibrėžia ginčo konfidencialumo sutartis.

20540.

206Trečia, atsakovas G. N. tokią sutartį pasirašė ir įsipareigojo jos laikytis, tuo tarpu atsakovas S. Š. atsisakė ją pasirašyti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepašalina S. Š. pareigos saugoti ieškovės komercines paslaptis. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, įvertinęs tai, kad S. Š., pasirašydamas darbo sutartį, prisiėmė pareigą laikytis ieškovės darbo tvarkos taisyklių, kurių 23 punktas nustatė, kad įmonėje privaloma saugoti konfidencialią informaciją. Tuo tarpu nepaisant to, kad S. Š. konfidencialumo sutarties nepasirašė, jis neteigė, kad šią sutartį atsisakė pasirašyti nežinodamas, kas sudaro jos turinį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad S. Š. buvo susipažinęs su ginčo konfidencialumo sutarties turiniu. O tai reiškia, kad atsisakymo pasirašyti konfidencialumo sutartį momentu S. Š. buvo žinoma, kokia informacija yra laikoma ieškovės komercinėmis paslaptis. Todėl atsisakymas pasirašyti konfidencialumo sutartį nagrinėjamu atveju nepašalino S. Š. pareigos saugoti ieškovės komercines paslaptis.

20741.

208Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė neturėjo atskiro dokumento pavadinto komercinių paslapčių sąrašu, kuris išvardintų visas ieškovės turimas komercines paslaptis, konfidencialumo sutarties 1.2.–1.4. punktai pakankamai aiškiai apibrėžė, kokia informacija laikoma ieškovės komercinėmis paslaptimis, pateikus bendrąjį komercinės paslapties apibrėžimą, kuris apima komercinių paslapčių identifikacinius požymius, bei nustačius rūšies pagrindu detalizuojantį tokios informacijos sąrašą, identifikavus, kokiose laikmenose ji gali būti fiksuojama ir (ar) perduodama. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, susipažinus su konfidencialumo sutarties 1.2.–1.4. punktais, buvo neįmanoma nežinoti, kuri informacija laikytina ieškovės komercine paslaptimi, todėl nurodytiems ieškovo darbuotojams – vienam sutarties ir įstatymo, kitam įstatymo pagrindu kilo pareiga šią informaciją saugoti ir jos neatskleisti.

20942.

210Bylos duomenys sudaro pagrindą labiau tikėti, kad ieškovės klientų duomenų bazė egzistavo ir joje buvo saugomi duomenys, sudarantys ieškovės komercinę paslaptį. Tokią išvadą galima daryti, remiantis 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojo M. G. duotais parodymais ir atsakovų susirašinėjimais programėle „Viber“ ir elektroniniu paštu. Minėto teismo posėdžio metu M. G. parodė, kad ieškovės įmonėje buvo sukurta duomenų bazė, kurioje buvo saugoma esminė ir komerciškai vertinga informacija apie esamus bei potencialius klientus. Duomenų bazė atsakingų darbuotojų buvo nuolat atnaujinama, apibrėžiant kliento aktualumą, įdomumą ieškovės interesams, nurodant su kuo bendrauta, kas sutarta, pateikiant techninius brėžinius, gamybos pavyzdžius, įmonės „know-how“. Prie šios duomenų bazės negalėjo prisijungti ieškovės darbuotojai, nesusiję su šiais duomenimis, t. y. į kurių darbo funkcijas nepatenka bendravimas su esamais ar potencialiais klientais, duomenų bazė buvo saugoma ir prieiga buvo suteikta tik tiems asmenims, kurie turėjo dirbti su šia informacija; duomenų bazė buvo apsaugota slaptažodžiais. Liudytojas M. G. taip pat pažymėjo, kad ieškovės duomenų bazėse sukaupta beveik 20 m. patirtis iš įvairių vizitų ir lankymų, daug projektų vadovo laiko užima duomenų bazės pildymas, lankymas ir naujų klientų pritraukimas ir tai yra griežčiausia komercinė informacija, o tokią informaciją įgijus nebereikia lankyti klientų, galima sutaupyti labai daug laiko, daug materialinių išteklių

21143.

212Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais atsakovais, kad į bylą nepateikus ginčo duomenų bazės atvaizdavimo ar kitų jos turinį atskleidžiančių įrodymų, vien tik liudytojo parodymai nebūtų pakankami konstatuoti minėtos duomenų bazės egzistavimą. Tačiau, kaip minėta, į bylą pateikti susirašinėjimai programėle „Viber“ ir elektroniniu paštu, iš kurių matyti, kad atsakovai disponavo gerokai išsamesne informacija apie ieškovės klientus nei būtų galima surinkti, naudojantis išimtinai viešai skelbiamais duomenimis. Minėti susirašinėjimai taip pat atskleidžia, kad atsakovai disponavo informacija apie ieškovės komercinius (gamybinius) pasiūlymus, ieškovės ir ieškovei taikomus įkainius, tam tikra ieškovės technologine informacija, kurią pastarieji galėjo gauti tik įsitraukus į darbo santykius su ieškove. Šie netiesioginiai įrodymai leidžia spręsti, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovės klientų duomenų bazėje saugota informacija atitinka įstatymo jai keliamus kriterijus bei ginčo konfidencialumo sutarties 1.2.–1.4. punktus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta komercine ieškovės paslaptimi. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad kaupė ir saugojo informaciją, atitinkančią komercinės paslapties požymius, o pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Taip pat pažymėtina, jog apelianto minimi straipsniai www.15min.lt ir ieškovės pristatymas skaidrėse nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė pati viešino informaciją, kurią traktavo esant savo komercine paslaptimi, priešingai – įvertinus šių straipsnių ir skaidrių turinį, spręstina, kad tai ieškovės kaip verslo subjekto įprastas marketingo veiksmas, neapimantis jokios specifinės, slaptos ir komerciškai vertingos informacijos apie ieškovės klientus viešinimo.

21344.

214Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kokia informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, galėjo ir turėjo vertinti, ar ši informacija buvo atsakovų perduota ieškovės nurodytu būdu - pasinaudojus programėle „Viber“ ir (ar) elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ginčo susirašinėjimai, priešingai nei teigia apeliantai atsakovai, pirmosios instancijos teismo buvo vertinami bylos aplinkybių kontekste, sistemiškai. Tai, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo prieinama visa ginčo laikotarpio atsakovų komunikacija, nereiškia, kad teismas padarė netinkamas išvadas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, kad atsakovai G. N. ir S. Š. informaciją apie ieškovės klientus, sudarančią komercinius (gamybinius) pasiūlymus, ieškovės klientams ir ieškovei tiekėjų taikomus įkainius, tam tikrą ieškovės technologinę informaciją, kurią pastarieji galėjo gauti tik įsitraukus į darbo santykius su ieškove, o ne iš viešai prieinamų šaltinių, perdavė atsakovei UAB „Goneva“, kurios akcininkais šie atsakovai yra. Minimi susirašinėjimai taip pat patvirtina, kad atsakovai G. N. ir S. Š. nukreipdavo ieškovės klientus į UAB „Goneva“, kad pastaroji, pasinaudodama neteisėtai gauta konfidencialia informacija, teiktų ieškovės klientams paslaugas ir (ar) prekes.

21545.

216Atsakovai nurodo, kad UAB „Goneva“ neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi UAB „Goneva“ ir ieškovė negali būti vertinamos kaip konkurentės, o UAB „Goneva“ prekių ir paslaugų teikimas atitinkamiems juridiniams asmenims – kaip ieškovės klientų neteisėto perėmimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek atsakovė UAB „Goneva“, tiek ieškovė dalį savo veiklos vykdė toje pačioje srityje – užsiėmė mažos vertės laiptų ir turėklų gamyba. Iš į bylą pateiktų ieškovės finansinių dokumentų matyti, jog ieškovė dirbo ir su minėtais mažos vertės užsakymais, pastarieji dokumentai yra patvirtinti ieškovės buhalterės parašu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti juose nurodyta informacija. Dėl „4 TAIP“ taisyklės taikymo ieškovės veikloje teisėjų kolegija nurodo, jog duomenų, kad šią taisyklę ieškovė būtų taikiusi griežtai, nėra. Tiek minėti finansiniai duomenys, tiek šalių paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, kad ši taisyklė yra rekomendacinio pobūdžio ir buvo taikoma ne visoje ieškovės veiklos apimtyje – esant nedidelės vertės užsakymams ieškovė dėl jų vykdymo sprendė individualiai.

21746.

218Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovės klientų perviliojimą, ieškovė turėjo įrodyti, kad tam tikri asmenys buvo ieškovės klientai, kuriuos ši prarado dėl komercinės paslapties atskleidimo, bei pažymi, kad ieškovė tai ir įrodė. Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog po neteisėtų atsakovų G. N. ir S. Š. veiksmų (perduodant informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį, atsakovei UAB „Goneva“ ir (ar) nukreipiant ieškovės klientus į UAB „Goneva“) dalis ieškovės klientų ėmė bendradarbiauti tik su UAB „Goneva“ arba perleido dalį užsakymų atsakovei. Jei G. N. ir S. Š. nebūtų atlikę minėtų neteisėtų veiksmų, tikėtina, jog UAB „Goneva“ nebūtų pradėjusi bendradarbiauti su ieškovės buvusiais ir (ar) esamais klientais. Savaime klientų perėmimas pasinaudojant geresnių sąlygų pasiūlymu yra konkurencijos pasireiškimas ir ne tik nėra neteisėtas veiksmas, bet skatintinas ir neišvengiamai būtinas reiškinys laisvoje rinkoje. Tuo tarpu atsakovės UAB „Goneva“ pasinaudojimas neteisėtai įgyta komercine paslaptimi bei ieškovės klientų perviliojimas pasinaudojant komercinę paslaptį sudarančia informacija vertintini kaip nesąžininga konkurencija KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme bei neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog ieškovei nekilo pareiga įrodinėti santykių su UAB „Goneva“ perviliotais ieškovės klientais ilgalaikiškumo ar tęstinio pobūdžio, šiuo atveju pakako įrodyti, kad ieškovė vystė verslo santykius su ginčo klientais ir dėl UAB „Goneva“ neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi šie klientai ėmė bendradarbiauti (ir) su atsakove. Tai, kad kai kurie ieškovės klientai nenutraukė bendradarbiavimo su ieškove pilna apimtimi, ėmę dirbti ir su UAB „Goneva“ (ko nebūtų buvę, jei ieškovės komercinė paslaptis būtų išlikusi saugi), nereiškia, kad negali būti konstatuotas perviliojimas. Nurodoma aplinkybė gali būti reikšminga tik nustatant neteisėtų veiksmų neigiamų padarinių apimtį, bet nepaneigia veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtų veiksmų.

21947.

220Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovės J. Š. neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atsakovė J. Š. dirbo pas ieškovę laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 1 d. personalo koordinatore, o nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. – personalo vadove. 2017 m. rugpjūčio 21 d. J. Š. darbo sutartimi buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore, sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 15 d. Į byla nėra pateikta J. Š. darbo ieškovės bendrovėje sutartis. Ieškovė neįrodinėjo, kad J. Š. būtų pasirašiusi pareiginius nuostatus ir (ar) konfidencialumo sutartį ar būtų atsisakiusi pasirašyti šiuos dokumentus. Ieškovė kildina atsakovės pareigą saugoti jos komercines paslaptis iš darbo ieškovės bendrovėje fakto bei parašo ant ieškovės biudžeto 2017 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad J. Š. buvo susipažinusi su ieškovės komercinių paslapčių sąrašu ir galėjo bei privalėjo suprasti, kokia informacija ieškovės yra saugoma kaip nevieša. Tai lemia, kad J. Š. negalėjo įgyvendinti iš įstatymo kylančios pareigos saugoti komercines paslaptis, o tuo pačiu – ir jos pažeisti. Tad vien faktai, kad J. Š. dirbo ieškovės bendrovėje, o vėliau – UAB „Goneva“ direktore bei figūravo atsakovų G. N. ir S. Š. susirašinėjime, negali reikšti, jog J. Š. atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės komercinės paslapties atskleidimu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės J. Š. atsakomybė nagrinėjamoje byloje negalima ir ieškinį jos atžvilgiu atmetė.

221Dėl priežastinio ryšio

22248.

223Atsakovai teigia, kad tarp ieškovės nurodomų atsakovų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių nėra priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovų argumentu sutinka iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. Į bylą pateikti duomenys dėl šio kliento ir ieškovės ginčų dėl ieškovės paslaugų kokybės, kas, tikėtina, jog sąlygojo ieškovės pajamų sumažėjimą iš pastarojo kliento 2017 m., lyginant su 2016 m. Tačiau iš atsakovų susirašinėjimų programėlė „Viber“ bei elektroniniu paštu matyti, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų G. N. ir S. Š. neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį, ir neigiamų padarinių, pasireiškusių atsakovės UAB „Goneva“ nepagrįstu praturtėjimu dėl ieškovės klientų ILC CONSTRUCTION AS, Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Iec-Entreprenor AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“ perviliojimo, egzistuoja. Jei atsakovai nebūtų neteisėtai disponavę ieškovės komercine paslaptimi, jie nebūtų galėję minėtų klientų nukreipti į UAB „Goneva“ ir (ar) UAB „Goneva“ nebūtų galėjusi jiems pateikti palankesnių komercinių pasiūlymų.

224Dėl žalos dydžio

22549.

226Tiek ieškovė, tiek atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovų priteistą žalos dydį. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieškovei iš atsakovų 203 455,02 Eur žalos. Ieškovė savo poziciją grindžia šiais argumentais: 1) apskaičiuojant žalos dydį, pritaikyta netinkama pelno marža; 2) apskaičiuojant taikytiną pelno maržą, pritaikytas netinkamas finansinių metų laikotarpis; 3) klientai HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS priskirti netinkamai žalos grupei; 4) ieškovės nuostolius sudaro ne tik negautos pajamos iš ILC CONSTRUCTION AS praradimo, bet ir negautos pajamos iš klientų, kuriuos perviliojo ir jiems prekes ir (ar) paslaugas teikė UAB „Goneva“; 5) nepagrįstai UAB „Goneva“ neteisėtai gauta nauda įskaityta į ieškovės prašytą priteisti negautų pajamų dydį; 6) nepagrįstai UAB „Goneva“ gauta nauda priteista tik iš UAB „Goneva“. Atsakovų vertinimu, ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi. Ieškovei iš atsakovų priteistos žalos dydis, atsakovų teigimu, yra nepagrįstas, nes: 1) peržengtos ieškinio reikalavimų ribos – ieškiniu buvo reikalaujama priteisti negautas pajamas, kurias lėmė tik kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimas; 2) reikalavimas priteisti negautas pajamas iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS neturėjo būti tenkinamas; 3) priteisiant ieškovės naudai 28 256,01 Eur, padaryta aritmetinių klaidų. Apeliacinės instancijos teismas su abiejų šalių argumentais sutinka iš dalies bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo atliktas ieškovei priteistinos žalos dydžio apskaičiavimas yra koreguotinas.

22750.

228Nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog bylose dėl žalos, kilusios atskleidus komercinę paslaptį, atlyginimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginių nuostolių) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tuo tarpu ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti 203 455,02 Eur žalos, kurią sudarė: 1) negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) dėl užsakymų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. sumažėjimo – 132 186,02 Eur; 2) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo (atsakovės nepagrįstas praturtėjimas), perviliojus ieškovės buvusius, esamus ir potencialius klientus ILC CONSTRUCTION AS, Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Iec-Entreprenor AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ – 71 269 Eur. Taigi ieškovė reiškė reikalavimus dėl ieškovės negautų pajamų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS ir nepagrįsto atsakovės praturtėjimo dėl visų kitų klientų, įskaitant ir pastarąjį, praradimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju yra svarbūs keletas su tuo susijusių aspektų.

22950.1.

230Pirma, apeliaciniame skunde ieškovė ima teigti, jog ji žalą kildina dviem skirtingais pagrindais: 1) ieškovės pardavimų smukimas (negautos pajamos) dėl melagingos informacijos paskleidimo ir kliento nukreipimo tretiesiems asmenims, kurias skaičiuoja remdamasi savo pajamų sumažėjimu; 2) ieškovės negautos pardavimų pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų ir visi klientai būtų prekes ir (ar) paslaugas pirkę iš ieškovės, kurias skaičiuoja remdamasi atsakovės gautomis pajamomis. Tad iš apeliacinio skundo matyti, jog ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma tarsi padalija į du porūšius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nėra tiksli ir vietoje reikalavimo dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo (vienas iš reikalavimų, suformuluotų ieškinyje) ji išskiria antrąjį žalos pagrindą bei vietoje „nepagrįsto praturtėjimo“ termino vartoja terminus „antrasis žalos pagrindas“, „negautos pajamos, susijusios su atsakovės perviliotais klientais“ ir pan. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamas žalos skirstymas yra nereikšmingas, pateiktas tik apeliaciniame skunde, todėl ieškovės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjami tokie, kokie buvo jie suformuluoti ieškinyje bei, atitinkamai, kokie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

23150.2.

232Antra, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės negautas pajamas už 2017 m. iš klientų Ha- Mek AS ir Skanda AS, nepaisant to, kad ieškovė reikalavo priteisti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, gautą perviliojus minėtus klientus. Tad teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog šiuo atveju yra peržengtos ieškinio ribos, priteisus ieškovės negautas pajamas už 2017 m. iš klientų Ha- Mek AS ir Skanda AS, nes ieškovė to ieškiniu nereikalavo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl ieškovės reikalavimo priteisti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, gautą perviliojus Ha- Mek AS ir Skanda AS klientus, pagrįstumo.

23351.

234Ieškovė ieškiniu prašė priteisti tiek negautas pajamas dėl užsakymų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. sumažėjimo (132 186,02 Eur), tiek atsakovės nepagrįstą parturtėjimą, perviliojus šį klientą (10 000,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl jos negautų pajamų iš minėto kliento, tuo tarpu reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė, nepateikęs pastarojo procesinio sprendimo motyvų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS neturėjo būti tenkintas. Bylos duomenys atskleidžia, jog, viena vertus, ieškovė ir ILC CONSTRUCTION AS turėjo ginčų dėl ieškovės gaminių kokybės ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo. Antra vertus, UAB „Goneva“ 2017 m. gavo iš ILC CONSTRUCTION AS viso labo 18 416 Eur pajamų, kai, ieškovės teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ši 2017 m. prarado 347 857,96 Eur pajamų. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad 347 857,96 Eur pajamų 2017 m. ieškovė prarado būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. forma, tad šis reikalavimas turėjo būti atmestas. Kaip minėta, motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti žalą, pasireiškusią atsakovės nepagrįstu parturtėjimu, perviliojus ILC CONSTRUCTION AS, nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Goneva“ užmezgė verslo santykius su ILC CONSTRUCTION AS, pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi, o tai sudaro pagrindą reikalavimą dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, perviliojus šį klientą, tenkinti.

23552.

236Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalą, pasireiškusią nepagrįstu atsakovės praturtėjimu, perviliojus jos buvusius, esamus ir potencialius klientus Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“. Dėl esamų ir buvusių ieškovės klientų UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, uteDesign AS, Komplett Montasje AS, Lanab Design AB pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. su šiais klientas bendradarbiavo tiek ieškovė, tiek UAB „Goneva“, tačiau ieškovė jiems pardavė prekių ir (ar) paslaugų net gi daugiau nei 2016 m. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nepagrįstą praturtėjimą iš buvusių ieškovės klientų Skanda AS ir Ha- Mek AS bei potencialių ieškovės klientų UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ atmetimo pagrindų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Ieškovės teigimu, šis jos reikalavimas turėjo būti tenkintas. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija sutinka iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, jog pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti žalą, pasireiškusią nepagrįstu praturtėjimu iš esamų ir (ar) buvusių ieškovės klientų Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, egzistuoja – UAB „Goneva“ 2017 m. pradėjo bendradarbiauti su pastaraisiais ūkio subjektais, pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi. Tuo tarpu į bylą pateikti atsakovų susirašinėjimai „Viber“ programėle bei elektroniniu paštu neleidžia spręsti, kad UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ turėjo tapti ieškovės klientais, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo pervilioti į UAB „Goneva“. Tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovės nagrinėjamas reikalavimas dalyje, susijusioje su Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, yra tenkintinas, o dalyje, susijusioje su UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“, – atmestinas.

23753.

238Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, taikė netinkamą pelno maržą. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, tačiau pažymi, jog tai lemia kitos prielaidos nei tos, kurios yra ieškovės argumentų pagrindu. Ieškovė pelno maržą sieja su žala, pasireiškiančia negautų ieškovės pajamų forma, o nagrinėjamu atveju yra reikšminga pelno marža, kuri turi būti taikoma apskaičiuojant žalą, pasireiškiančią atsakovės nepagrįsto praturtėjimo forma. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Nagrinėjamos kategorijos bylose ieškovui įrodyti, kokią pelno dalį atsakovas gavo iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, gali būti apskritai neįmanoma, todėl neįmanomumas įrodyti gali būti viena iš sąlygų perkelti įrodinėjimo naštą. Todėl ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Taigi šiuo atveju turi būti nustatyta atsakovės bendrojo pelno marža bei ją taikant apskaičiuojama ieškovei priteistina žala.

23954.

240Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pageidauja, kad jai priteistina žala būtų apskaičiuojama, taikant ieškovės 2017 m. pelno maržą, sudarančią 38 procentus. Kaip minėta, ši marža nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Ieškovė neįrodinėja jokios UAB „Goneva“ pelno maržos. Tuo tarpu pati atsakovė UAB „Goneva“ į bylą yra pateikusi 2018 m. rugsėjo 4 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, kurios 5 priede yra nurodžiusi savo bendrąjį pelningumą 2017 m. – jis sudaro 23,34 procentus. Šiuo dydžiu tiek ieškovė, tiek UAB „Goneva“ remiasi savo apeliaciniuose skunduose. Vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdamas į šiame nutarties punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskaičiuojant ieškovei priteistinos žalos, pasireiškiančios atsakovės nepagrįsto praturtėjimo forma, dydį turi būti taikoma atsakovės bendrojo pelno marža, sudaranti 23,34 procentus. Padarius šias išvadas, atitinkamai, ieškovės argumentai dėl netinkamo finansinių metų laikotarpio, pritaikyto apskaičiuojant ieškovės pelno maržą, prarado aktualumą, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl žalos, pasireiškusios atsakovės nepagrįstu praturtėjimu iš ieškovės potencialaus kliento Iec-Entreprenor AS, tačiau apskaičiavo šią žalą taikydamas ieškovės grynojo pelno maržą bei padarydamas klaidą, nurodant atsakovės pardavimo pajamas gautas iš šio kliento 2017 m. (šios pajamos sudaro 32 397,95 Eur, o ne 18 416 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje tikslintinas, perskaičiuojant minėtos žalos dydį pagal atsakovės bendrojo pelno maržą bei tikslias atsakovės pajamas, gautas iš šio kliento 2017 m.

24155.

242Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovei priteistiną žalos dydį, todėl yra pagrindas jį perskaičiuoti ir pakeisti. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, gauto iš klientų ILC CONSTRUCTION AS, Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Iec-Entreprenor AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, forma, yra tenkintinas, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas, ieškovei priteistina žala turi būti apskaičiuota, nustatant UAB „Goneva“ iš šių klientų 2017 m. gautą bendrąjį pelną. UAB „Goneva“ į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 4 d. ataskaitos apie faktinius pastebėjimus 5 priede nurodyta, kad 2017 m. UAB „Goneva“ bendrasis pelnas gautas iš kliento ILC CONSTRUCTION AS sudaro 5 088,99 Eur, Skanda AS – 11 125,70 Eur, Ha- Mek AS – 1 193,74 Eur, uteDESIGN AS – 2 626,29 Eur, Iec-Entreprenor AS – 9 613,23 Eur, Komplett Montasje AS – 1 433,35 Eur, Lanab Desing AB – -1,44 Eur, UAB „Griauna“ – 8,50 Eur, iš viso – 31 088,36 Eur. Tuo tarpu UAB „Belvika“ bendrasis pelningumas sudaro 2 334 Eur (10 000 Eur x 23,34 procentų). Taigi ieškovei priteistinas žalos dydis sudaro 33 422,36 Eur.

24356.

244Perskaičiavus ieškovės priteistinos žalos dydį, atitinkamai keičiasi ir jos priteisimo paskirstymas atsakovų atžvilgiu. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į CK 1.116 straipsnio 4 d. nuostatas, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, ir CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, išaiškino, kad už tokių pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visais atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti ir 33 422,36 Eur žalą, ieškovei padarytą nepagrįstu atsakovės UAB „Goneva“ praturtėjimu, priteisti tik iš UAB „Goneva“, o atsakovų G. N. ir S. Š. atžvilgiu ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24557.

246Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatliko jokio įskaitymo, todėl su tuo susiję ieškovės argumentai, neturi reikšmės ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Taip pat paminėtina, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais dėl aritmetinių klaidų skundžiamame sprendime, bet šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pastarosios klaidos yra, nurodyti atsakovų argumentai prarado aktualumą, todėl išsamiau jų nenagrinėja.

247Dėl bylinėjimosi išlaidų

24858.

249Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo vertinimo, todėl pasikeitus tenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos, jas apskaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo pripažintos pagrįsta kiekvienos iš šalių bylinėjimosi išlaidų dalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra tenkintas 16,43 procentų, atitinkamai ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ priteistina 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei UAB „Goneva“ – 668,56 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus ieškinį atsakovų G. N. ir S. Š. atžvilgiu, iš jų bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

25059.

251Šalys prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė į bylą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog ši sumokėjo 2 289 Eur žyminį mokestį, jokių kitų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė nepateikė. Atsakovai pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog atsakovė UAB „Goneva“ sumokėjo 636 Eur žyminį mokestį bei prašymą dėl 4 840 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Prie šio prašymo nepridėti jokie minėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl jis yra atmetamas. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 2,95 procentų, atsakovų – 100 procentų, atitinkamai ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ priteistina 67,53 Eur, o atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės – 636 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

252Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

253Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

254„Ieškinį tenkinti iš dalies.

255Priteisti ieškovei UAB „Metalistas LT“, juridinio asmens kodas 247736790, iš atsakovės UAB „Goneva“, juridinio asmens kodas 304447560, 33 422,36 Eur žalos, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (33 422,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

256Priteisti atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės UAB „Metalistas LT“ 668,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

257Kitą ieškinio dalį atmesti“.

258Priteisti ieškovei UAB „Metalistas LT“ iš atsakovės UAB „Goneva“ 67,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės UAB „Metalistas LT“ – 636 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „METALISTAS LT“... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovų... 10. 3.... 11. Ieškovės patirta žala pasireiškia dvejopai: pirma, netiesioginiai... 12. 4.... 13. Atsakovai S. Š., G. N., J. Š. ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimą į... 14. 5.... 15. Atsakovai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog: pirma, ji būtų gavusi tokias... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, kad atsakovai buvo įsipareigoję saugoti komercines... 22. 8.... 23. Iš VIBER programėle 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017... 24. 9.... 25. Teismo nuomone, VIBER programėle, elektroniniu paštu vykusių... 26. 10.... 27. G. N. ieškovei pateiktas UAB „Goneva“ klientų sąrašas atspindi, kad UAB... 28. 11.... 29. 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės pažymoje pateikta informacija apie... 30. 12.... 31. Ieškovė teigė, kad UAB „Genova“ prekiauja analogiškomis prekėmis ir... 32. 13.... 33. Atsakovai taip pat teikė į bylą įrodymus, kad dalis ieškovės klientų... 34. 14.... 35. Spręsdamas dėl UAB „Goneva“ neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad... 36. 15.... 37. Teismas sprendė, jog tiek G. N. ir S. Š. žinojo, jog ieškovės klientų... 38. 16.... 39. Nors ieškiniu prašoma priteisti žalą ir iš J. Š., tačiau, teismo... 40. 17.... 41. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.... 42. 18.... 43. Ieškovė jai padarytus netiesioginius nuostolius skaičiavo atitinkamai... 44. 19.... 45. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio nustatymo, vertino byloje esančius... 46. 20.... 47. Teismas pripažino, kad priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad ieškovės... 48. 21.... 49. Teismas pažymėjo, jog nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama... 50. 22.... 51. Nustatyta, kad UAB „Goneva“ 2017 m. gavo pardavimo pajamų už 174 320,43... 52. 23.... 53. Esant pagrindinėms sąlygoms įstatyminėms procesinėms palūkanoms... 54. 24.... 55. Šalys bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas... 56. 25.... 57. Ieškinys patenkintas iš dalies (14 procentų), todėl teismas ieškovei iš... 58. III.... 59. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 60. 26.... 61. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 62. 26.1.... 63. Teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, taikė netinkamą pelno... 64. 26.1.1.... 65. Negautos pajamos ne visais atvejais tapatinamos grynajam pelnui, jeigu... 66. 26.1.2.... 67. Žalos padarymo metu, 2017 m., ieškovė turėjo perteklinius gamybinius... 68. 26.2.... 69. Teismas, apskaičiuodamas pelno maržą, taikė netinkamą finansinių metų... 70. 26.3.... 71. Teismas klientus HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS priskyrė... 72. 26.4.... 73. Ieškovės nuostolius sudaro ne tik negautos pajamos iš ILC CONSTRUCTION AS... 74. 26.4.1.... 75. Teismas, skaičiuodamas ieškovės negautų pajamų, susijusių su UAB... 76. 26.4.2.... 77. Teismas nepagrįstai nurodė, jog skaičiuojant ieškovės negautas pajamas,... 78. 26.4.3.... 79. Teismas, spręsdamas dėl žalos dėl UAB „Goneva“ perviliotų klientų... 80. 26.4.4.... 81. Netgi sutinkant su nepagrįstu teismo argumentu, kad ne visos UAB „Goneva“... 82. 26.4.5.... 83. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo G. N. neteisėti veiksmai, dėl kurių 2017... 84. 26.5.... 85. Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ neteisėtai gautą naudą įskaitė į... 86. 26.6.... 87. Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ gautą naudą priteisė tik iš UAB... 88. 26.7.... 89. Teismo argumentai, kad J. Š. neatliko veiksmų, susijusių su komercinės... 90. 27.... 91. Atsakovai G. N. ir UAB „Goneva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 92. 27.1.... 93. Atsakovai fiziniai asmenys neturėjo pareigos saugoti komercines paslaptis,... 94. 27.1.1.... 95. Nei 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintuose projekto vadovo... 96. 27.1.2.... 97. Nepaisant to, kad vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte buvo įtvirtintas... 98. 27.1.3.... 99. Konfidencialumo sutartyje nebuvo nustatyta, kokio turinio informacija laikoma... 100. 27.2.... 101. Ieškovė nesupažindino atsakovų fizinių asmenų su jos komercinę paslaptį... 102. 27.2.1.... 103. Ieškovė neįrodė, kad turėjo specifinės ir reikšmingos informacijos apie... 104. 27.2.2.... 105. Nėra pakankamų įrodymų dėl ieškovės klientų duomenų bazės egzistavimo... 106. 27.3.... 107. Ieškovė atlikinėjo veiksmus, susijusius su jos nurodomos vertingos... 108. 27.4.... 109. Nenustačius informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, turinio, negali... 110. 27.5.... 111. UAB „Goneva“ neatliko neteisėtų veiksmų. UAB „Goneva“ ir ieškovė... 112. 27.5.1.... 113. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Goneva“ ir ieškovė yra... 114. 27.5.2.... 115. Tai, kad ieškovė orientavosi tik į didelės vertės projektų poreikius... 116. 27.5.3.... 117. Tam, kad būtų galima konstatuoti klientų perviliojimą, ieškovė turėjo... 118. 27.6.... 119. Tarp ieškovės nurodomų atsakovų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų ir... 120. 27.7.... 121. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuostolių, kuriuos sudarė ieškovės... 122. 27.8.... 123. Reikalavimas priteisti 132 186,02 Eur negautas pajamas iš prekybos su ILC... 124. 27.8.1.... 125. 132 186,02 Eur žalos atsiradimas nebuvo sąlygotas kliento ILC CONSTRUCTION AS... 126. 27.8.2.... 127. Apyvartos su ILC-Construction sumažėjimas (nuo 653 350,63 Eur iki 305 492,67... 128. 27.8.3.... 129. Vien aplinkybė, kad per 2017 m. ieškovė gavo mažiau pajamų iš prekybos su... 130. 27.8.4.... 131. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nei ieškovės nurodoma pelno marža, nei... 132. 27.8.5.... 133. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad 132 186,02 Eur negauto pelno suma turėtų... 134. 27.9.... 135. Teismas, priteisdamas ieškovės naudai 28 256,01 Eur, padarė aritmetinių... 136. 28.... 137. Atsakovas S. Š. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų G. N.... 138. 28.1.... 139. Atsakovas S. Š. palaiko atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją... 140. 29.... 141. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovų G. N. ir... 142. 29.1.... 143. G. N. turėjo pareigą saugoti ieškovės komercines paslaptis.... 144. 29.1.1.... 145. Ši pareiga kyla iš teisės aktų. Ieškovės komercinė paslaptis yra... 146. 29.1.2.... 147. Nors pareiginių nuostatų 3.13 punktas bei darbo tvarkos taisyklių 23 punktas... 148. 29.2.... 149. G. N. buvo supažindintas su komercinę paslaptį sudarančios informacijos... 150. 29.3.... 151. Ieškovė neatliko veiksmų, susijusių su konfidencialios informacijos... 152. 29.4.... 153. Ieškovės klientų duomenų bazė egzistuoja ir turi komercinę vertę.... 154. 29.5.... 155. Iš susirašinėjimų matyti, kad atsakovai UAB „Goneva“ atskleidė... 156. 29.6.... 157. UAB „Goneva“ atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.... 158. 29.6.1.... 159. Argumentai dėl įrodymų apie ieškovės vykdytus mažos vertės projektus... 160. 29.6.2.... 161. Turi būti atmesta ir atsakovų pozicija, jog ieškovės klientai buvo... 162. 29.6.3.... 163. Ieškovė turi įrodyti, jog jos esami ar potencialūs klientai prekes ar... 164. 29.7.... 165. Priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos... 166. 29.8.... 167. Ieškovė patyrė žalą, susijusią su strateginio kliento IL CONSTRUCTION AS... 168. 30.... 169. Atsakovai G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimą į... 170. 30.1.... 171. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje... 172. 30.2.... 173. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo dėl... 174. 30.3.... 175. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių,... 176. 30.4.... 177. Ieškovė klaidina teismą, kad jos reikalaujami priteisti nuostoliai buvo... 178. 30.5.... 179. Atsakovai nesutinka, jog ieškovės patirti nuostoliai turėjo būti priteisti... 180. 30.6.... 181. Ieškovės argumentai dėl žalų įskaitymo nepagrįsti. Pirma, sprendimu... 182. 30.7.... 183. Vien faktas, kad J. Š. buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore ir yra S.... 184. IV.... 185. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 186. 31.... 187. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 188. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ... 189. 32.... 190. Atsakovų teigimu, atsakovai G. N. ir S. Š. neatliko jokių neteisėtų... 191. 33.... 192. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Nagrinėjamai... 193. 34.... 194. Atsakovas G. N. ieškovės bendrovėje nuo 2013 m. gegužės 22 d. dirbo... 195. 35.... 196. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas S. Š. ieškovės bendrovėje nuo 2016... 197. 36.... 198. Nagrinėjamai bylai aktualioje CK 1.116 straipsnio 1 dalies redakcijoje... 199. 37.... 200. Atsakovo G. N. 2013 m. gegužės 21 d. pasirašytos Konfidencialumo sutarties... 201. 38.... 202. Šiuo klausimu reikšmingos trys aplinkybių grupės. Pirma, ginčo... 203. 39.... 204. Antra, nors atsakovų darbo sutartyse, pareiginiuose nuostatuose bei ieškovės... 205. 40.... 206. Trečia, atsakovas G. N. tokią sutartį pasirašė ir įsipareigojo jos... 207. 41.... 208. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė neturėjo atskiro... 209. 42.... 210. Bylos duomenys sudaro pagrindą labiau tikėti, kad ieškovės klientų... 211. 43.... 212. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais atsakovais, kad į... 213. 44.... 214. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kokia informacija sudaro... 215. 45.... 216. Atsakovai nurodo, kad UAB „Goneva“ neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi... 217. 46.... 218. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog tam, kad... 219. 47.... 220. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl... 221. Dėl priežastinio ryšio... 222. 48.... 223. Atsakovai teigia, kad tarp ieškovės nurodomų atsakovų fizinių asmenų... 224. Dėl žalos dydžio... 225. 49.... 226. Tiek ieškovė, tiek atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo ieškovei... 227. 50.... 228. Nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje yra... 229. 50.1.... 230. Pirma, apeliaciniame skunde ieškovė ima teigti, jog ji žalą kildina dviem... 231. 50.2.... 232. Antra, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės negautas pajamas už... 233. 51.... 234. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti tiek negautas pajamas dėl užsakymų iš... 235. 52.... 236. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalą,... 237. 53.... 238. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos... 239. 54.... 240. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pageidauja, kad jai... 241. 55.... 242. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog... 243. 56.... 244. Perskaičiavus ieškovės priteistinos žalos dydį, atitinkamai keičiasi ir... 245. 57.... 246. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos... 247. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 248. 58.... 249. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos... 250. 59.... 251. Šalys prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą... 252. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 253. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti ir jo... 254. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 255. Priteisti ieškovei UAB „Metalistas LT“, juridinio asmens kodas 247736790,... 256. Priteisti atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės UAB „Metalistas LT“... 257. Kitą ieškinio dalį atmesti“.... 258. Priteisti ieškovei UAB „Metalistas LT“ iš atsakovės UAB „Goneva“...