Byla AS-103-822/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties priimtos išnagrinėjus atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą ir patikslintus skundus dėl vilkinimo atlikti veiksmus, pareigūnų neteisėtų veiksmų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti visų atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų veiksmus dėl statytojo K. G. 2007 m. kovo 1 d. prašymo išduoti statybos leidimą vilkinimo, 2008 m. kovo 5 d. įspėjimo – reikalavimo nutraukti statybos darbus surašymo, dėl 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. balandžio 21 d. ir 2008 m. balandžio 22 d. faktinių duomenų vietoje nustatymo aktų surašymo neteisėtais; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus dėl pareiškėjo 2007-03-01 prašymo išduoti statybos leidimo nagrinėjimo vilkinimu; 4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus: skubiai, sekančią dieną po teismo sprendimo paskelbimo vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-938/2009, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje numatytas savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir skubiai pradėti vykdyti statybos leidimo išdavimo procedūrą pagal pareiškėjo K. G. 2007 m. kovo 1 d. prašymą išduoti statybos leidimą Rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis statybai valstybiniame žemės sklype, esančiame ( - ), Palangoje; per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo atlikti Lietuvos Respublikos Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, t. y. viešai apsvarstyti pareiškėjo 2007 m. kovo 1 d. prašymą ir projektinius pasiūlymus, surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 5) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą „Dėl 2008 m. vasario 26 d. reikalavimo „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ panaikinimo ar pakeitimo“, kuriuo buvo sustabdyta administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2010 m. spalio 5 d. prašymo iki bus išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12-588/2010; 6) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nedelsiant išnagrinėti pareiškėjo 2010 m. spalio 5 d. prašymą „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. reikalavimo termino pratęsimo arba panaikinimo arba pakeitimo ir papildymo nuoroda – statytojo teise gauti statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23, 28 straipsniuose nustatyta tvarka ir dėl šio prašymo priimti atitinkamą sprendimą; 7) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos įforminti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, šiame reikalavime nurodyti pareiškėjo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka statybą leidžiančio dokumento išdavimo statinio, esančio valstybiname žemės sklype ( - ), Palangoje, statybai.

5Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktu, 104 straipsniu, nutarė pareiškėjo K. G. skundą ir patikslintus skundus palikti nenagrinėtus.

6Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7Prašyme nurodė, jog iš pradžių pareiškėjo K. G. skundas ir patikslintas skundas buvo pateikti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-1362-162/2013 pagal pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, o 2015 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi ta pati administracinė byla, kuriai tuo metu buvo suteiktas Nr. I-987-279/2015, perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos skyrius pareiškėjo K. G. iškeltoje administracinėje byloje patyrė su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro Klaipėdos skyriui atstovavusio inspekcijos darbuotojo, kurio darbo vieta yra Klaipėdoje, vykimo į teismo posėdžius tarnybiniu transportu išlaidos. Inspekcijos atstovas į Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-514-739/2014 nagrinėjimą tarnybiniu lengvuoju automobiliu „Škoda Fabia“ (valst. Nr. ( - )) vyko 2014 m. vasario 20 d. Tuo tarpu į Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1431-621/2015 nagrinėjimą tuo pačiu transportu buvo vykta 2015 m. gegužės 5 d. Inspekcijos darbuotojo kelionių į teismo posėdžius išlaidas sudaro 96,70 Eur (65,73+30,97). Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į tarnybinio lengvojo automobilio („Škoda Fabia“ (valst. Nr. ( - ))) kelionės lapuose nurodytą degalų normą, ridą komandiruotės metu, degalų pirkimo čekiuose nurodytą degalų kainą ir Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintą kuro normą. Tarnybinio lengvojo automobilio „Škoda Fabia“ (valst. Nr. ( - )), kurio nustatyta degalų norma žiemos sezono metu – 8,58 l/100 km, 2014 m. vasario 20 d. kelionės į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir iš šio teismo rida – 570 km, vidutinė pirktų degalų kaina – 4,64 Lt. Patirtos transporto išlaidos sudaro 226,94 Lt (65,73 Eur). Nurodyto automobilio, kurio nustatyta degalų norma vasaros sezono metu – 7,8 l/100 km, 2015 m. gegužės 5 d. kelionės į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir iš šio teismo rida – 329 km, vidutinė pirktų degalų kaina – 1,207 Eur. Patirtos transporto išlaidos sudaro 30,97 Eur. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamiesi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalimi bei 45 straipsnio 1 dalimi, prašo iš pareiškėjo K. G. Inspekcijos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – iš viso 96,70 Eur.

8Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog skundai administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015 buvo palikti nenagrinėti dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jam neatvykus į teismo posėdį, kai teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, o pareiškėjui apie tai buvo pranešta, mano, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (viso 96,70 Eur) yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.

9II.

10Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

11Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog skundai administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015 buvo palikti nenagrinėtais dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jam neatvykus į teismo posėdį, kai teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, o pareiškėjui apie tai buvo pranešta, laikytina, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje teisminio proceso Nr. 3-63-3-0061-2009-3 yra palankus atsakovui, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi atsakovas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog minėtoje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtino atsakovui, kuriuo administracinėse bylose, kaip taisyklė, traukiamas viešojo administravimo subjektas, tikrai ar tariamai pažeidęs pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, prielaidas kreiptis į administracinį teismą su tokiu reikalavimu, savaime nereiškia, kad paminėtas išlaidas pareiškėjas privalo apmokėti.

12Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išdėstyta pozicija, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš esmės šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintais valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), teismas konstatavo, kad nurodyto viešojo administravimo subjekto veikla, susijusi su administracinių sprendimų priėmimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose dėl tokio pobūdžio sprendimų, yra tiesioginis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei jos skyrių kompetencijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Inspekcijos pajamos ir išlaidos yra planuojamos įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti sklandų šios valdžios sektoriaus dalies funkcionavimą ir valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015).

14Tikrinamos bylos duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininkės Lauros Nalivaikienės įgaliojimas, kuriuo įgaliojo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėją Tadą Būdvytį atstovauti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Inspekcijos atstovas vyko 2014 m. vasario 20 d. į Panevėžio apygardos administracinio teismo ir 2015 m. gegužės 5 d. į Šiaulių apygardos administracinio teismo bylos pagal K. G. skundų nagrinėjimą), priimtas taikant įprastą vidaus administravimo praktiką. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininkei pripažinus, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovo dalyvavimas dviejuose administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2009-3 posėdžiuose, kaskart tam skiriant komandiruotes, konkrečiu atveju buvo būtinas, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo neturinti pagrindo įpareigoti pareiškėją grąžinti į fondą 96,70 Eur dydžio piniginę sumą, atsakovo nuožiūra panaudotą minėtoms tarnybinėms kelionėms.

15III.

16Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl 96,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (transporto išlaidų) priteisimo iš pareiškėjo K. G. patenkinti.

17Pasisakydamas dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų, pažymi, kad teisiniai santykiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą formuluotę „kurios naudai priimtas sprendimas“, nurodo, jog ji reiškia tai, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010).

18Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013). Šios konkrečios bylos atveju Inspekcijos teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kaip tik ir buvo paneigta iš esmės motyvuojant tik jos, kaip viešojo administravimo institucijos, statusu. Tačiau vien proceso šalies statusas negali riboti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi tokio apribojimo ABTĮ teisės normos nenumato. Atsižvelgiant į administracinių bylų specifiką (spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje), būtent viešojo administravimo subjektas dažnu atveju traukiamas atsakovu tokiose bylose, tačiau ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies normos visoms proceso šalims (tiek pareiškėjui, tiek ir atsakovui), kurių naudai priimtas sprendimas, garantuoja vienodą teisę gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19Šiaulių apygardos administracinio teismo skundžiamoje nutartyje pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS13-375/2008 suformuota praktika yra susijusi su patirtų atstovavimo administraciniame procese išlaidų atlyginimu, kai viešojo administravimo subjektas, užuot naudojęsis savo vidiniais administraciniais resursais, savo interesų teisminei gynybai pasitelkia advokato pagalbą. Šiuo atveju nurodyta teisminė praktika nėra aktuali, nes Inspekcija byloje nesinaudojo profesionalaus teisinio atstovavimo (advokato) paslaugomis, todėl neprašė priteisti šios rūšies išlaidų (atstovavimo). Inspekcijos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidaro iš transporto išlaidų, kurios buvo būtinos ir neišvengiamos dėl kelių priežasčių. Pirma, byloje buvo ginčijami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai ir sprendimai, susiję su statybos valstybine priežiūra Klaipėdos apskrities teritorijoje. Todėl byloje Inspekcijos interesus atstovavo Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, kurio veiklos teritorija sutampa su Klaipėdos apskrities teritorija, atstovas. Būtent nurodytas skyrius yra atsakingas už statybos valstybinę priežiūrą ir jos metu priimtus sprendimus Klaipėdos apskrities teritorijoje. Antra, byla buvo pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, tačiau šiame teisme trūkstant teisėjų, kurie dar nebuvo nagrinėję šios bylos, ji buvo perduota Panevėžio, o po to Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Trečia, Inspekcija byloje veikė Lietuvos valstybės, kurios procesinė padėtis – atsakovas, vardu. Todėl siekiant tinkamai apginti valstybės interesus ir atsižvelgiant į valstybės, veikiančios per Inspekciją, procesinį statusą byloje, Inspekcijos atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo būtinas (ABTĮ 59 straipsnio 1 dalis). Be to, į teismo posėdžius buvo vykta ne laisvu pasirikimu, o gavus teismo šaukimus. Visos šios nurodytos aplinkybės sąlygojo tai, kad Inspekcija, siekdama apsiginti nuo jai pareikštų reikalavimų, privalėjo teismine tvarka gintis suformuluodama savo atsikirtimus ir dalyvaudama paskirtuose teismo posėdžiuose. Inspekcija, kaip bylos šalis, kurios naudai priimtas galutinis teismo sprendimas, turi teisę į savo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkinimą. Inspekcija nėra atsakinga už tai, kad teisminė byla, kuri buvo teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, buvo perduota nagrinėti Panevėžio ir Šiaulių apygardos administraciniams teismams, dėl ko Inspekcija patyrė su vykimu į teismo posėdžius susijusių išlaidų.

20Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

21Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atsakovo prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti.

22Mano, kad atskirojo skundo reikalavimai pagrįsti, Inspekcija nesivadovavo advokatų paslaugomis, tik savo vidiniais administraciniais resursais, patirtos transporto išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos. Skundai buvo palikti nenagrinėti dėl pareiškėjo kaltės, o Inspekcija negalėjo numatyti, kad pareiškėjas į teismo posėdžius neatvyks.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria atmestas Lietuvos valstybę byloje atstovavusio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo.

26Inspekcija atskirajame skunde teigia, kad transporto išlaidos jai nepriteistos nepagrįstai, nes vien proceso šalies viešojo administravimo subjekto statusas negali riboti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tokio apribojimo ABTĮ nenumato. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies normos visoms proceso šalims, kurių naudai priimtas sprendimas, garantuoja vienodą teisę gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti ir transporto išlaidas.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.

29Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

31Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nuostatų 11.1.6 punkte nustatyta, jog Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nurodyto viešojo administravimo subjekto veikla, susijusi su administracinių sprendimų priėmimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose dėl tokio pobūdžio sprendimų, yra tiesioginis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei jos skyrių kompetencijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto (Nuostatų 5 p.).

32Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, kuris duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui pripažinus, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovo dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose, kaskart tam skiriant komandiruotes, konkrečiu atveju buvo būtinas, nėra pagrindo įpareigoti pareiškėją grąžinti į biudžetą pinigų sumą, panaudotą atsakovo tarnybinėms kelionėms (žr. taip pat LVAT 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kad valstybės biudžeto asignavimų lėšos, panaudotos tarnybinėms komandiruotėms atsakovo atstovui vykstant į teismo posėdžius, t. y. iš esmės vykdant institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nagrinėjamu atveju neturi būti priteistos iš pareiškėjo.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirojo skundo netenkinti.

36Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti visų... 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi... 6. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo... 7. Prašyme nurodė, jog iš pradžių pareiškėjo K. G. skundas ir patikslintas... 8. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateikė... 9. II.... 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi... 11. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog skundai administracinėje... 12. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės... 13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d.... 14. Tikrinamos bylos duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 15. III.... 16. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 17. Pasisakydamas dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų, pažymi, kad... 18. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio... 19. Šiaulių apygardos administracinio teismo skundžiamoje nutartyje pacituota... 20. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą... 21. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į... 22. Mano, kad atskirojo skundo reikalavimai pagrįsti, Inspekcija nesivadovavo... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio... 26. Inspekcija atskirajame skunde teigia, kad transporto išlaidos jai nepriteistos... 27. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo... 29. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro... 31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349... 32. Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančio Valstybinės teritorijų planavimo... 36. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį... 37. Nutartis neskundžiama....