Byla 2A-257-343/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės V. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-215-652/2015 pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovei V. E., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto savivaldybei dėl leidimo gauti statybos dokumentą be bendraturtės sutikimo ir servituto nustatymo ir atsakovės V. E. priešieškinį ieškovei D. F., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto savivaldybei dėl statinio rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta, rekonstrukcijos padarinių pašalinimo, servituto nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė patikslintame ieškinyje (t. 4, b. l. 126-131) teismo prašė leisti jai Alytaus miesto savivaldybės administracijoje gauti 19,24 kv. m bendro ploto gyvenamojo priestato 2a1/p, susidedančio iš dviejų patalpų: 18,17 kv. m ploto kambario, indeksas 1-10 ir 1,07 kv. m tambūro, indeksas 1-11 statybą leidžiantį dokumentą be gyvenamojo namo 1A1/ž (p), registre Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) bendraturtės ir 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), savininkės V. E. sutikimo; 0,0600ha žemės sklype, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatyti ieškovei tarnaujančius servitutus: servitutą S (kodas 215) – 186 kv. metrų kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 159 kv. m servitutą S1 ir S2 (kodas 7) – teisę statinių savininkui naudotis sklypu pagal matininko A. V. 2013 10 31 parengtą sklypo planą - projektą nustatytoje vietoje ir ribose. Prašė atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi ( t. 4 b. l. 48-49, 5 t. b. l. 12-20) teismo prašė: pripažinti, kad ieškovė 2000-2002 metais prie svetimame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,0600 ha, kuris yra ( - ), esančio namo, kurio Nr. registre ( - ), unikalus Nr. ( - ), be bendrasavininkės ir žemės sklypo savininkės sutikimų neteisėtai (savavališkai) pasistatė priestatą, kuris atsakovės užsakymu suformuotoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 2a1/p, kurio bendras plotas 19,24 kv. m, t. y. atliko neteisėtą namo rekonstrukciją, padidindama atsakovės žemės sklypo sąskaita savo naudai gyvenamąjį plotą; įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą jos sąskaita nugriauti atsakovei priklausančiame sklype neteisėtai pastatytą priestatą, atstatant viską į pradinę padėtį, pašalinti nuo atsakovės žemės sklypo statybines liekanas ir sutvarkyti sklypą; nustatyti atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,0600 ha, kuris yra ( - ), servitutus tikslu naudotis ieškovei žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 0,0109 ha pagal parengtus ir pateiktus teismui 2014 12 05 K. K. IĮ ,,Geoplius“ servitutų planus, suderintus su Alytaus žemėtvarkos skyriumi; nustatyti teismo sprendimu ieškovei prievolę kasmet sumokėti po 1000 eurų už naudojimąsi jos žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,0600 ha, kuris yra ( - ); taikyti ieškovės ieškinio dalyko 1 punkto reikalavimui senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu (t. 5, b. l. 67-76) ieškinį tenkino visiškai. Leido ieškovei gauti Alytaus miesto savivaldybės administracijoje 19,24 kv. m bendro ploto gyvenamojo priestato 2a1/p, susidedančio iš dviejų patalpų: 18,17 kv. m ploto kambario , indeksas 1-10 ir 1,07 kv. m tambūro, indeksas 1-11 statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą be gyvenamojo namo 1A1/ž (p), registre Nr( - ), unikalus Nr. ( - ), bendraturtės ir 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) esančių ( - ), savininkės atsakovės sutikimo. Nustatė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame 0,0600 ha žemės sklype, registre Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), ieškovei tarnaujančius servitutus: servitutą S (kodas 215) – 186 kv. metrų kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 159 kv. m servitutą S1 ir S2 (kodas 7) – teisę statinių savininkui naudotis sklypu pagal matininko A. V. 2013 10 31 parengtą sklypo planą - projektą nustatytoje vietoje ir ribose.

7Priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės atsakovei 120 Eur kasmetinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi 0,0600 ha ( - ) žemės sklypu. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

8Priteisė iš atsakovės ieškovei 99,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei 84,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 21,40 Eur pašto išlaidų.

9Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė), visą ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), o atsakovė ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, visą garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Ieškovė į turtą nuosavybę įgijo jį paveldėdama po tėvo V. J. mirties, o atsakovė V. E. paveldėjo turtą po motinos A. J. mirties. Šalių tėvų turto dalys ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, paskiriant šalims konkrečias patalpas, buvo nustatyta 1979 03 23 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal pateiktą planą. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais teismas nustatė, kad iki šalių tėvų mirties buvo susitarta, kad ieškovė paveldės tėvo turtą, o atsakovė ir šalių brolis D. J. – motinos turtą. Vykdant šeimos žodinį susitarimą, po šalių tėvo V. J. mirties atsakovė ir šalių brolis D. J. atsisakė palikimo ieškovės naudai, o mirus šalių motinai A. J., ieškovė atsisakė palikimo atsakovės ir D. J. naudai. Po šalių tėvo mirties ieškovė ir jos motina A. J. toliau naudojosi žemės sklypo dalimis, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu. 1992 09 09 Alytaus miesto savivaldybės potvarkiu buvo leista A. J. išsipirkti žemę; valstybinės žemės sklypo 0,0600 ha pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 1994 04 08 tik su šalių motina A. J.. Atsakovė nuosavybės teise valdo 0,0600 ha žemės sklypą ( - ), įgijusi paveldėjimo teisės liudijimo ir 2008 11 28 pirkimo pardavimo sutarties (iš brolio D. J.) pagrindu. Ieškovė 2000-2002 metais prie gyvenamojo namo pristatė 19,24 kv. m bendro ploto priestatą 2a1/p. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų sprendė, kad A. J. vienai nusipirkus visą žemės sklypą ginčo dėl naudojimosi juo nebuvo. Ieškovės motina A. J. pasistatė priestatą prie jai priklausančio gyvenamojo namo pietinės pusės, tą patį leido padaryti ir ieškovei. Teismas darė išvadą, kad ir po motinos mirties šalys žodžiu buvo susitarę, kad atsakovė, priėmusi motinos palikimą, dalį žemės perleis ieškovei, todėl ieškovė, vadovaudamasi šiuo žodiniu susitarimu, ir atsisakė palikimo atsakovės ir brolio D. J. naudai, suvokdama, kad formaliai atsisako ir jai reikalingo žemės sklypo, nes pretenduoti tik į dalį motinos palikimo, t. y. dalį žemės sklypo, ji negalėjo, tačiau pasitikėjo žodiniu susitarimu su atsakove, be to, tokia buvo ir tėvų valia. Teismas, nustatęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atliktos rekonstrukcijos metu galiojančiose statybos įstatymo nuostatose, išduodant leidimą statybai, nebuvo konkrečiai nustatyta bendraturčio sutikimo forma, vertino, kad ieškovė priestatą pasistatė 2000-2002 metais jos motinai A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jos leidimu. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovei, statant priestatą 2000-2002 metais, ji panaudos teise naudojosi jos motinai priklausiusio žemės sklypo dalimi bei gavo motinos žodinį sutikimą priestato statybai, taip faktiškai išpildė įstatymo keliamus reikalavimus, todėl kreiptis į miesto savivaldybės administraciją gali be dabartinės bendraturtės atsakovės, priėmusios šalių motinos A. J. palikimą, sutikimo (Statybos įstatymo 23 str. 8 d., CK 6.629 str.).

10Spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, teismas įvertino abiejų šalių pateiktus servituto nustatymo planus. Teismas ieškovės pateiktą planą vertino racionalesniu ir optimalesniu, daugiau užkertančiu šalių ginčus, kurie galėtų kilti dėl neišspręstų klausimų, be to, atsakovės plane nenumatyta galimybė ieškovei eksploatuoti neįteisintą priestatą, todėl servitutą nustatė pagal ieškovės pateiktą planą. Nors ieškovės statytas statinys neįteisintas, tačiau teismas vertino, kad iki jo įteisinimo arba neįteisinimo turėtų būti sudarytos sąlygos jį eksploatuoti, juolab, kad jau 10 metų jis yra eksploatuojamas, ir kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei užtikrintų šalių saugumą. Atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti ieškovei prievolę kasmet sumokėti po 1000 Eur už naudojimąsi jos žemės sklypu, ieškovė sutiko mokėti po 73 Eur per už metus. Teismas sprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 120 Eur kasmetinė piniginė kompensacija.

11Teismas atmetė atsakovės prašymą ieškovės reikalavimui leisti ieškovei Alytaus miesto savivaldybės administracijoje gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo taikyti ieškinio senaties terminą, atsakovės skaičiuojamą nuo 2001 metų, kai, jos teigimu, ieškovė pastatė priestatą. Teismas pažymėjo, kad ieškovei pastačius priestatą 2000-2002 metais ginčo dėl to nebuvo iki 2013 metų. Atsakovė 2013 04 24 sudarė sutartį su K. K. IĮ ,,Geoplius“ dėl namo kadastrinių matavimų ir naudojimosi tvarkos plano, o 2013 05 30 kreipėsi į Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl 2002 metais savavališkai pastatyto priestato, siekdama jį įteisinti sau, o ieškovė taip pat 2013 11 25 kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrių, prašydama išduoti leidimą rekonstruoti statinį. Teismas vertino, kad 2013 metų balandžio – gegužės mėnesiais ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė neduos sutikimo ieškovei įteisinti priestatą, todėl, skaičiuojant ieškinio senaties terminą ieškovės pirmam reikalavimui nuo 2013 metų balandžio mėnesio, bendrasis ieškinio senaties terminas nėra nepraleistas.

12Kadangi ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2013 metų balandžio mėnesio, teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą atsakovės reikalavimams taikyti senaties terminą. Iš esmės tenkinęs ieškinio reikalavimus, priešieškinį tenkino iš dalies, nes atsakovė iš dalies sutiko dėl servituto nustatymo.

13II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 119-136) atsakovė prašo panaikinti 2015 m. gegužės 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti pilnai arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Sprendimą prašo panaikinti dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo. Skundą grindžia šiais argumentais ir motyvais:

  1. Teismas išvadas, kad šalių motina leido ieškovei statyti priestatą ir ieškovės naudojimasis žemės sklypu atitiko motinos valią iš dalies grindė ieškovės kviestų liudytojų parodymais. Tačiau liudytoja S. B. žemės išpirkimo metu šalių šeimos nepažinojo, liudytojos G. M., O. B. C. teisme kalbėjo tai, ką buvo nurodžiusi ieškovė, liudytojos I. K. apeliantė nepažįsta, o liudytoja B. S. nebuvo motinos draugė, todėl šios liudytojos negalėjo nieko liudyti.
  2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė 2000-2002 metais ant motinai priklausančios žemės pasistatė priestatą su motinos sutikimu. Motina sutikimo nedavė, tačiau, būdama silpnos sveikatos, ginčų nekėlė. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovei išduotą statybos leidimą, nėra jokio statybos projekto. Teismas taip pat nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovei, kaip statytojai, pakako žemės savininkės ir pastato bedrasavininkės – motinos žodinio sutikimo dėl priestato statybos, kadangi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus statybą leidžiantį dokumentą ieškovė būtų galėjusi gauti tik tuomet, jei būtų buvęs rašytinis notariškai patvirtintas motinos sutikimas. Teismas, leisdamas ieškovei be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, neteisingai aiškino ir taikė statybą leidžiančius norminius teisės aktus.
  3. Ieškovė, neįteisinusi priestato savo vardu, neturi teisės reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo. Teismas negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo ir jį nustatyti, nes tai prieštarauja CK 4.126 str., pagal kurį, servitutas nustatomas kilus nesutarimui tarp savininkų dėl naudojimosi daiktais, ir LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., pagal kurį statytojas statinį gali statyti tik nuosavoje, o ne svetimoje žemėje. Tokiu būdu teismas skundžiamu sprendimu šias teisės normas pažeidė, nes nustatė servitutus aplink bešeimininkį priestatą.
  4. Nustatyti servitutai pagal ieškovės pateiktus planus pažeidžia atsakovės teises, kadangi kelio ir statinių servitutai yra išplėstiniai, pertekliniai, užimantys daugiau kaip pusę atsakovės žemės sklypo ploto. Atsakovė teigia, kad įvažiavimas į sklypą yra pro jos namo pusę, todėl niekas kitas negali važinėti po jos langais ir statyti transporto priemones, kelti triukšmą ir sudaryti kitus nepatogumus. Suteikus ieškovei teisę važinėti pro atsakovės langus, įvažiavimas iš atsakovės namo pusės bus užstatytas ir ji negalės naudotis garažu. Be to, ieškovei niekada nebuvo reikalo važiuoti pro atsakovės langus, kadangi malkas ir kitas reikiamas medžiagas ieškovė atsiveždavo ir išsikraudavo į sandėliuką pro savo namo pusę. Nesutinka su teismo nuomone, kad namo sienų priežiūrai reikia daugiau nei 1 metro. Teismas priteisė nepagrįstai mažą piniginę kompensaciją už naudojimąsi atsakovės žemės sklypu ir tuo neteisingai išsprendė nuostolių dėl servituto taikymo atlyginimo klausimą. Atsakovės nuomone, reali ir pagrįsta kompensacija yra 1000 Eur per metus ir tai atitinka Europoje mokamas pinigų sumas už naudojimąsi svetimu turtu. Teismo sprendimu nustatyti servitutai yra neproporcingai dideli siekiant tinkamai naudoti ir išlaikyti ieškovės namo dalį, todėl šioje dalyje atsakovė prašo teismo sprendimą panaikinti ir, tenkinant atsakovės priešieškinį šioje dalyje, nustatyti servitutą pagal atsakovės pateiktą K. K. IĮ ,,Geoplius“ planą.

15Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 142-148) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19Dėl statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento gavimo

20Byloje nustatyta, kad ieškovė D. F. nuosavybės teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė) ir ūkinį pastatą, o atsakovė V. E. nuosavybės teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį nurodytų kiemo statinių, visą garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Visas 0,0600 ha žemės sklypas, kuriame yra šalims priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso atsakovei.

21Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė priestatą pasistatė 2000-2002 metais jos motinai A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir jos sutikimu. Šią teismo išvadą apeliantė ginčija teigdama, kad motina priestato statybai sutikimo nedavė, tačiau ginčų nekėlė dėl silpnos sveikatos, ir argumentuodama netinkamu liudytojų parodymų įvertinimu. Apeliantės nuomone, ieškovės kviestų liudytojų parodymai nepagrindžia išvados, kad naudojimasis žemės sklypu atitiko motinos valią, kadangi liudytoja S. B. žemės išpirkimo metu šalių šeimos nepažinojo, liudytojos G. M., O. B. C. teisme kalbėjo tai, ką buvo nurodžiusi ieškovė, liudytojos I. K. apeliantė nepažįsta, o liudytoja B. S. nebuvo motinos draugė, todėl ši liudytoja negalėjo nieko liudyti. Šie skundo argumentai vertinti nepagrįstais. Priešingai, teismo posėdyje apklausiami liudytojai nurodė, kad šalių šeimą pažįsta jau daug metų: S. B. – apie 30 metų, G. M. – apie 40 metų, I. K. – daugelį metų, O. B. C. nuo 1960 metų (t. 5, b. l. 69). Apeliacinės instancijos teismas abejoti šių liudytojų teiktais parodymais apie šeimos narių santykius ir aplinkybes, susijusias su ginčo priestato statyba, neturi pagrindo. Teismo posėdžio metu liudytojai prisiekė sakyti tiesą, savo parodymų teisingumą patvirtino parašu. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų liudytojų suinteresuotumą duoti melagingus parodymus (CPK 178 str., 185 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė priestatą pasistatė motinai nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype jos sutikimu.

22Apeliantė skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovei išduotą statybos leidimą, nėra jokio statybos projekto, be to, ieškovei, kaip statytojai, nepakako žemės savininkės ir pastato bedrasavininkės – motinos žodinio sutikimo dėl priestato statybos, kadangi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus statybą leidžiantį dokumentą ieškovė būtų galėjusi gauti tik tuomet, jei būtų buvęs rašytinis notariškai patvirtintas motinos sutikimas. Taigi, apeliantė šiais argumentais savo, kaip bendraturtės, nesutikimą dėl priestato statybos grindžia tuo, kad ieškovė jau atliko šiuos darbus, neturėdama teisėto leidimo, t. y. savavališkos statybos faktu. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovės atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pristatant naują priestatą yra atlikta savavališkai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovės teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia negali būti atsakovės ginčijama, atitinkamai nėra pagrindo atsakovės nesutikimą šiuo pagrindu laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad savavališkos statybos įteisinimą, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija iš esmės yra galima, numato ir Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai (Statybos įstatymo 23 str., 28 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bendraturčių teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė, o teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Todėl savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių suformuotos teismų praktikos reikalavimų. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatyta, kad šalių motina A. J. leido ieškovei pasistatyti priestatą, kad ieškovė naudojosi žemės sklypo dalimi, kuria iki mirties naudojosi jos tėvas, t. y. tarp ieškovės ir jos motinos faktiškai egzistavo faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai ir todėl nors ieškovės motinos sutikimas bei leidimas naudotis žemės sklypu nebuvo įforminti raštiškai, tačiau tokia faktinė situacija atitiko jų valią ir šią valią žinojo ir kiti šeimos nariai. Šalių brolis teismo posėdyje patvirtino, kad šeimoje buvo žodinis susitarimas, kad ieškovė atsisakys motinos palikimo, o atsakovė, paveldėjusi motinos dalį ir visą žemės sklypą, perleis sklypo dalį ieškovei. Kad atsakovė tokio susitarimo nesilaikė ir nepasidalino su ieškove paveldėtu žemės sklypu teismo posėdyje patvirtino pati atsakovė. Kad šeimoje būta tokių susitarimų patvirtina ir teismų procesiniai dokumentai (t. 1., b. l. 51-54). Todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, priėmusi motinos palikimą, žinojo apie priestato pastatymą, ieškovės naudojimąsi žeme bei tokią motinos valią. Atsakovė, akcentuodama neteisėtos statybos faktą, neįrodinėja, kad, pripažinus ieškovei teisę be jos sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, bus esmingai pažeidžiamos jos teisės. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, jog ginčo priestatas pastatytas iki atsakovei paveldint gyvenamąjį namą ir tampant bendraturte, kad atsakovė pati aktyviai siekia savo vardu įteisinti ieškovės pastatytą priestatą, nesuponuoja, remiantis neįteisintos savavališkos statybos faktu, konstatuoti esminį atsakovės teisių pažeidimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, ir įvertinus, kad tokia situacija egzistuoja daugiau kaip 10 metų, ir kad byloje nėra pagrindo konstatuoti esminį bendraturtės atsakovės V. E. teisių pažeidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė leisti ieškovei be atsakovės sutikimo gauti ginčo priestato statybą leidžiantį dokumentą.

23Dėl servituto nustatymo ir nuostolių dėl jo nustatymo atlyginimo dydžio

24Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012). Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nėra savo vardu įteisinusi priestato, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra ½ dalies gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendraturtė su apeliante, ieškovei priklauso visas ūkinis pastatas. Šie visi statiniai yra atsakovės žemėje. Taigi, ieškovė faktiškai naudojasi atsakovės nekilnojamu daiktu – žemės sklypu, nes jame yra ieškovės pastatai ir juos ieškovė naudoja ir eksploatuoja pagal jų paskirtį. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2013 10 10 raštu patvirtino, kad antras įvažiavimas į sklypą nėra galimas (1 t. b. l. 100), todėl tinkamam ieškovės turimų pastatų ir statinių naudojimui užtikrinti servitutas yra objektyviai būtinas, nes be tokios teisės nustatymo ji negali normaliai įgyvendinti jai priklausančių teisių. Tokio būtinumo nepaneigia priestato įteisinimo procedūrų neužbaigtumas. Ginčo priestatas jau yra pastatytas, eksploatuojamas daugiau kaip 10 metų, todėl nustatytinas servitutas į tą atsakovės žemės sklypo dalį, kurią užima ieškovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jų naudojimui pagal jų paskirtį, įskaitant ir dar neįteisintą ginčo priestatą, nes byloje nusprendus leisti ieškovei gauti be atsakovės sutikimo ginčo priestato statybą leidžiantį dokumentą, ieškovei turi būti sudarytos galimybės ir toliau jį eksploatuoti iki jo įteisinimo arba neįteisinimo (CK 4.111 str., 4.128 st.).

25Apeliantė neginčijo, kad servitutus nustatyti būtina ir jį nustatyti prašė pagal jos pateiktą planą. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs abiejų šalių pateiktus servitutų nustatymo planus, servitutą nustatė pagal ieškovės pateiktą planą kaip racionalesnį ir optimalesnį, labiau užkertantį kelią ginčams kilti. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad servituto nustatymas pagal jos pateiktą planą atitinka ieškovės interesus, kadangi atsakovės plane nėra nurodytas priėjimas prie nuotekų duobės, aplink šulinį, jame taip pat nenumatyta galimybė ieškovei eksploatuoti ginčo priestatą. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovės pateiktuose planuose kelio ir statinių servitutai yra išplėstiniai, pertekliniai, užimantys daugiau kaip pusę atsakovės žemės sklypo ploto; atsakovė nesutinka su kelio servitutu, leidžiančiu ieškovei į sklypą įvažiuoti pro jos namo pusę, nes pirma, ieškovei įvažiavimas į sklypą nėra būtinas, nes ji juo niekada nesinaudojo, antra, bus keliamas triukšmas, statomos transporto priemonės, užstatytas įvažiavimas į jai priklausantį garažą, o statinių servitutu namo sienų priežiūrai nepagrįstai nustatytas daugiau nei 1 metras. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad kelio servitutas (t.4, b .l. 49) yra daugiausiai varžantis atsakovės teises ir jo nustatymas sukels atsakovei tam tikrus nepatogumus, tačiau įvažavimu į kiemą, kaip numatyta ieškovės plane, šalys naudojasi faktiškai ilgą laiką ir nesant galimybės įsirengti antro įvažiavimo, jis yra būtinas, kad ieškovei nebūtų apribotos galimybės eksploatuoti savo pastatus. Teismo sprendimu pagal ieškovės pateiktą planą (t. 4, b. l. 150) nustatytu kelio servitutu S nustatyta tik teisė važiuoti transporto priemonėmis, o ne jas parkuoti; naudotis pėsčiųjų taku, servitutu S1 ir S2 nustatyta teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypais, kurie nevertinti išplėstiniais ar pertekliniais, nes tokių servitutų turinį lemia viešpataujančio daikto – ieškovės valdomų pastatų, poreikiai. Atsakovė nenori leisti ieškovei naudotis įvažiavimu, kuriuo šalys naudojosi iki šiol, t. y. pagal buvusią faktinę padėtį, teigdama, kad ieškovė gali pasidaryti įvažiavimą tiesiogiai į savo namo pusę nuo gatvės, tačiau, kaip byloje nustatyta, nėra galimybės įsirengti antrą įvažiavimą į sklypą. Nesant galimybės ieškovei įsirengti antro įvažiavimo, kelio servitutas yra būtinas, kad ieškovei nebūtų apribotos galimybės eksploatuoti savo pastatus, nors jis ir daugiausiai varžo tarnaujančio daikto savininko, t. y. atsakovės teises. Todėl yra nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad įvažiavimas į sklypą yra pro jos namo pusę, todėl niekas kitas negali važinėti po jos langais ir statyti transporto priemones, kelti triukšmą ir sudaryti kitus nepatogumus, kad, suteikus ieškovei teisę važinėti pro atsakovės langus, įvažiavimas iš atsakovės namo pusės bus užstatytas ir ji negalės naudotis garažu.

26Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais skundo argumentus dėl per mažo teismo nustatyto atlyginimo dydžio dėl servituto nustatymo. Atsakovė patikslintame priešieškinyje (t. 5, b. l. 12-20) ir apeliaciname skunde prašo nustatyti 1000 Eur kasmetinį mokestį, kurio dydį grindžia vienu argumentu, kad tai atitinka Europoje mokamas pinigų sumas už naudojimąsi svetimu turtu. Tačiau atsakovė šiuo argumentu grįsdama kompensacijos dydį, skunde taip pat teigia, kad dėl nustatytų servitutų sumažės jos sklypo vertė. Sutiktina su apeliante, kad servituto nustatymas turi reikšmės atsakovės žemės sklypo vertei. Tačiau atsakovė nuostolių neįrodinėjo, o prašė priteisti kasmetinę kompensaciją už servituto nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad konkrečius nuostolius tarnaujančio daikto savininkas turi įrodyti. Nuostoliai – turto vertės netekimas, tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto, be kita ko, įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-420/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovė, prašydama priteisti 1000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, jos dydžio negrindė aplinkybėmis dėl tiesioginių nuostolių, kildinamų būtent iš žemės sklypo nuvertėjimo, neįrodinėjo, kokio dydžio suma nuvertės jos žemės skypas ir kad šis vertės sumažėjimas sudarys atsakovės nuostolius dėl servitutų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės patikslintą priešieškinį išnagrinėjo neišeidamas iš jo ribų, o spręsdamas dėl komepnsacijos dydžio atsižvelgė į atsakovės patiriamus suvaržymus dėl servitutų nustatymo (turės nepatogumų ieškovei privažiuojant prie ūkinio pastato, dėl statinių servituto sumažės sklypo panaudojimas, kt.). Servitutų turinys neatims iš apeliantės naudojimosi teisių jai priklausančiu sklypu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog pati atsakovė pripažino buvus susitarimą dėl dalies ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovei ir į tai, kad pati atsakovė šio susitarimo nevykdo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumerntus, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą kompensacijos dydį (CPK 185 str.).

27Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

29Apeliacinio skundo netenkinti.

30Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė patikslintame ieškinyje (t. 4, b. l. 126-131) teismo prašė leisti... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi (... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu (t. 5, b.... 7. Priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės atsakovei 120 Eur... 8. Priteisė iš atsakovės ieškovei 99,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė... 9. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė... 10. Spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame... 11. Teismas atmetė atsakovės prašymą ieškovės reikalavimui leisti ieškovei... 12. Kadangi ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2013 metų... 13. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 119-136) atsakovė prašo panaikinti 2015 m.... 15. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 142-148)... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Dėl statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento gavimo ... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. F. nuosavybės teise valdo ½ dalį... 21. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 22. Apeliantė skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovei... 23. Dėl servituto nustatymo ir nuostolių dėl jo nustatymo atlyginimo dydžio... 24. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai... 25. Apeliantė neginčijo, kad servitutus nustatyti būtina ir jį nustatyti... 26. Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais skundo argumentus dėl... 27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Apeliacinio skundo netenkinti.... 30. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 31. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....