Byla A-261-1802-13
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo sudarytų netinkamų laikymo sąlygų. Nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 spalio 14 d. buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7. Ši kamera neatitinka Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, HN 76:2010) reikalavimų, nes joje nėra dienos šviesos apšvietimo, tualetas nėra atskirtas nuo bendro naudojimo patalpos, ilgą laiką kameroje buvo apgyvendinti 5 nuteistieji, o vienas iš nuteistųjų turėjo miegoti ant žemės (neužtikrintas minimalus 3,6 m2 plotas vienam asmeniui). Taip pat kameroje nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti. 2012 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo sumuštas ir apiplikytas karštu vandeniu (dėl to pretenzijų neturi) ir negalėjo išsikviesti pareigūno.

6Taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10. Kamera Nr. 10 taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. nėra įrengtos kriauklės, neatskirtas tualetas, nėra dieninio apšvietimo bei mygtuko pareigūnui išsikviesti, kameros plotas yra per mažas. Dėl to, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalo veikti pagal įstatymus, pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), todėl pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, kurią įvertino 10 000 Lt suma, atlyginimą.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11-13) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. spalio 18 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Pasibaigus drausminės nuobaudos terminui, raštu ir žodžiu kreipdavosi į pataisos namų administraciją, atsisakydamas eiti gyventi į gyvenamąją zoną, į jam paskirtą būrį ir prašė palikti jį baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7. Dėl skunde nurodytų kameroje esamų blogų sąlygų, prasto apšvietimo ir kitų problemų minėtu laikotarpiu į pataisos namų administraciją nei žodžiu, nei raštu pareiškėjas nesikreipė. Pataisos namų administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymus palikti jį toje pačioje kameroje, visada jo prašymus patenkindavo. Paaiškino, jog pareiškėjas nuolat kreipdavosi į atsakovą su prašymais, kad būtų izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, tačiau pareiškėjui paaiškinus, kad baudos izoliatoriuje, kitose kamerose nėra laisvų vietų išskyrus kamerą Nr. 10, pareiškėjas sutiko ten atlikti bausmę, todėl ir buvo patalpintas kameroje Nr. 10. Drausminės nuobaudos atlikimo metu nuteistasis E. S. dėl laikymo sąlygų, higienos normų užtikrinimo ir kitų problemų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Marijampolės pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, rekonstruotas 2003 m. ir nuo to laiko nei rekonstrukcijos darbai, nei kapitaliniai remontai nebuvo atliekami. Dėl mygtukų pareigūnui iškviesti atsakovas paaiškino, jog kaip ir kitas inventorius, mygtukai piktybiškai ir sistemingai gadinami, tačiau nuteistieji, atliekantys bausmę baudos izoliatoriuose, turi galimybę kiekvieno rytinio ir vakarinio patikrinimo metu susitikti su būrio viršininku, pataisos namų administracijos atstovu ir spręsti visus rūpimus klausimus ir iškilusias problemas nedelsiant, tačiau pareiškėjas jokiais klausimais, dėl kamerose esančių sąlygų nebuvo kreipęsis. Dėl susižalojimo pareiškėjas paaiškino, jog jis pats tai sau padarė, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių jam turėtų būti priteista jo nurodyta neturtinė žala, tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidė jo teises ir, jo manymu, suteikia pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu (b. l. 132?136) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13, straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio, 6.271 straipsnio nuostatomis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.), nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojusių 2010 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 2 punkto nuostatomis, teismas nusprendė, jog pareiškėjo argumentas, jog, atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d., o kameroje Nr. 7 laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. spalio 14 d., patyrė neturtinę žalą, kadangi šių kamerų plotai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrįstas, kadangi pagal pateiktus atsakovo Baudos izoliatoriaus 303/p vidaus plotų eksplikacijos duomenis (b. l. 116) byloje nustatyta, kad kameros Nr. 10 (vienutės) plotas yra 4,35 m2, o kameros Nr. 7 plotas – 13,22 m2, kuri skirta keturiems nuteistiesiems laikyti, todėl teismas vertino, jog pareiškėjui kameroje Nr. 10 minimalaus ploto užteko, o kameroje Nr. 7 – pareiškėjui trūko 0,295 m2 iki nustatyto minimalaus 3,6 m2 ploto vienam asmeniui (b. l. 125, 127). Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pats pareiškėjas su prašymais (b. l. 66, 71) kreipdavosi į atsakovą, prašydamas nevesti jo į būrį, o palikti baudos izoliatoriaus kameroje. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 pateiktu išaiškinimu, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas atsižvelgė į tai, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo – t. y. iš dalies ir jo neteisėti veiksmai (režimo reikalavimų pažeidimas) lėmė trumpalaikį įkalinimo sąlygų pablogėjimą (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas vertino ir tai, jog 0,295 m2 mažesnis patalpos plotas realiai pareiškėjui negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo.

12Teismas pažymėjo, jog HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma (natūralios apšvietos koeficientas 0,5 proc.) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Atsakovo pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, buvo rekonstruotos 2003 m. ir atliktas pastato įvertinimas dėl tinkamumo naudoti (b. l. 16). Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal tuo metu galiojusius HN 76:1999 reikalavimus ir byloje nėra duomenų, kad nuo 2003 m. šiame pastate buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai ar kapitaliniai remontai. Byloje ginčo laikotarpis yra 2012 m. birželio 20 d. – 2012 m. lapkričio 29 d., todėl teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi ginčo laikotarpiu nustatytomis aplinkybėmis bei tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl 2013 m. vasario 5 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro sprendime Nr. 5D-278 nustatyti pažeidimai, kad kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 sanitariniai mazgai neatitinka HN 76:2010 nustatytų reikalavimų bei nėra natūralaus apšvietimo (b. l. 128), nelaikytini pagrįstais, nes ginčo laikotarpiu nebuvo atliktas tyrimas ir pateikti pažeidimus patvirtinantys įrodymai.

13Teismas pažymėjo, kad pateiktuose dokumentuose ir atsiliepime atsakovas paaiškino, jog signaliniai mygtukai kamerose suprojektuoti ir buvo įrengti, tačiau po piktybiškų ir sistemingų nuteistųjų sugadinimų yra nepataisomi.

14Remdamasis teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012), teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog faktinės aplinkybės, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės dėl to, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis kamerose Nr. 7 ir Nr. 10, (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pateiktu išaiškinimu, teismas nusprendė, jog byloje nėra nustatyta jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad šie pareiškėjo nusiskundimai yra nulemti to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimai, signalinio mygtuko neveikimas bei natūralios šviesos nebuvimas.

15Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Marijampolės pataisos namuose, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atkreiptas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl nevisiškai tinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, bei įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mąstą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo iš dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių išgyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie neigiami aspektai nebuvo tokio mąsto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

16III.

17Pareiškėjas E. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 141?142), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo signalinio mygtuko pareigūnam iškviesti darbų atlikimo aktą per paskutinius dvejus metus, duomenis apie tai, kada paskutinį kartą buvo atliktas einamasis remontas baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 7 ir Nr. 10, išrašą iš Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pareiškėjo medicininės kortelės, kokie buvo skiriami raminamieji vaistai ir kiek kartų laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ nuostatas, padarė esminių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė pareiškėjo skundo motyvų.
  2. Atsakovas pateikė vidaus ploto eksploatacijos duomenis, pagal kuriuos baudos izoliatoriaus kameros Nr. 10 plotas yra 4.35 m2 kartu su tualetu, o kriauklė net neįrengta, o kameros Nr. 7 plotas – 13,22 m2 kartu su tualetu ir kriaukle. Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato ne mažesnį kaip 3,6 m2 asmeniui, laikomam pataisos namų kameros tipo patalpoje. Taip pat kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 nėra įrengti signaliniai mygtukai prižiūrėtojui iškviesti, o per visą pareiškėjo buvimo šiose kamerose laikotarpį jie nebuvo remontuojami bei nesiruošta jų remontuoti. Be to, minėtose kamerose nėra pakankamas natūralios apšvietos koeficientas, kuris pagal HN76:2010 numatytas 0,5 proc. Atsakovas teismui pateikė 2003 m. gruodžio 23 d. baudos izoliatoriaus pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo patvirtinta, jog baudos izoliatorius tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti. Tačiau Marijampolės visuomenės sveikatos centro sprendime Nr. 5D-278 nurodyta, jog 2013 m. sausio 24 d. buvo nustatyta, kad kamerų Nr. 7 ir Nr. 10 sanitarinis mazgas neatitinka HN76:2010 nustatytų reikalavimų bei nėra natūralaus apšvietimo. Norint padidinti kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 natūralų apšvietimą ir atitverti sanitarinius mazgus, šio pastato naujai projektuoti, perstatyti, rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti nereikia, kadangi šiuo trūkumus pašalinti galima atliekant einamąjį remontą.
  3. Marijampolės pataisos namų administracija, žinodama, kad bausmės izoliatoriaus kameros Nr. 7 ir Nr. 10 neatitinka HN76:2010 reikalavimų, patalpino pareiškėją į šias kameras ir laikė nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. spalio 14 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 24 iki 2012 m. lapkričio 29 d. tuo sukeldama intensyvius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, fizinius nepatogumus, emocinę depresiją. Pareiškėjas dėl to patyrė dvasinį bei fizinį skausmą. Į žodinius pareiškėjo kreipimusis Marijampolės pataisos namų administracija nereagavo, tik pareiškė, kad bausmės izoliatoriaus kamerose laisvų vietų nėra. Būdamas šiose kamerose pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą, kad būtų skirti raminantys vaistai.

19Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 147?149), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 12 d. dėl teisėtų administracijos nurodymų nevykdymo, t. y. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, drausmines nuobaudas atlieka pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjas bausmę baudos izoliatoriuje kameroje Nr. 7 atliko nuo 2012 m. birželio 17 d. iki 2012 m. birželio 27 d., nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 12 d., nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 26 d., nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d., nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. spalio 4 d., nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 18 d. Minėtų laikotarpių metu pareiškėjas, pasibaigus drausminės nuobaudos terminui, raštu kreipdavosi į pataisos namų administraciją, atsisakydamas eiti gyventi į gyvenamąją zoną, jam paskirtą būrį. Todėl tokiu atveju, pasibaigus paroms baudos izoliatoriuje, turėjo būti išvestas iš kameros ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 18, tačiau pareiškėjas, prieš baigiantis drausminės nuobaudos laikui, visais atvejais tiek žodžiu, tiek raštu kreipdavosi į Marijampolės pataisos namų administraciją su prašymais palikti jį baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7, o dėl kameroje, jo pareiškime nurodytu teigimu, esamų blogų kalinimo sąlygų, prasto apšvietimo ir kitų problemų minėtu laikotarpiu į Marijampolės pataisos namų administraciją nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Pataisos namų administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymus palikti jį toje pačioje kameroje, visada jo prašymus patenkino. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10 pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d., kai į pataisos namų administraciją kreipėsi, kad būtų laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Baudos izoliatoriaus kamera Nr. 10 yra vienvietė, todėl pareiškėjas į ją ir buvo patalpintas, kad nebūtų kontakto su kitais nuteistaisiais.
  2. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7 yra sumontuotas rėmelis ir sanitarinis mazgas yra atskirtas nepermatoma, atsparia drėgmei užuolaida. Kamera Nr. 10, kaip minėta, yra vienvietė, todėl sanitariniu mazgu naudojasi vienas, tik šioje kameroje esantis nuteistasis. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 7 ir Nr. 10 (kaip ir kitos) yra pastate, kuris statytas 1972 m., o rekonstruotas 2003 m. Po rekonstrukcijos buvo atliktas pastato įvertinimas dėl tinkamumo naudoti. 2003 m. baudos izoliatorius buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas pagal tuo metu galiojusias higienos normos HN 76:1999 „laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) reikalavimus. Pažymėtina, kad HN 76:1999 nėra reikalavimo, kad kamerose sanitariniai mazgai būtų įrengti atskirose patalpose (reikalavimas tik, atskirti 1,2 m aukščio sienele). 2010 m. kovo 30 d. buvo patvirtinta nauja higienos norma „HN 76:2010“ (toliau – ir HN76:2010), reglamentuojanti laisvės atėmimo vietų bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. HN 76:2010 nustatė didesnį natūralaus apšvietimo koeficientą, sanitarinių mazgų įrengimą atskirose patalpose ir. kt. HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Nuo 2003 m. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus pastatas (kuriame ir yra kameros Nr. 7 ir Nr. 10) perstatomas, rekonstruojamas ar kapitaliai remontuojamas nebuvo. Norint, atskirose patalpose įrengti sanitarinį mazgą, padidinti natūralų apšvietimą, būtina perstatyti patalpas, įrengti papildomas pertvaras, sienas, padidinti ar papildomai įrengti langus, o tai jau rekonstrukcija, nes keičiasi patalpų ir langų plotai, kiekiai, konstrukcijos, išdėstymas ir pan., o tokius darbus galima atlikti tik pagal papildomus projektus ir skaičiavimus, suderinus su atitinkamomis institucijomis ir gavus leidimus.
  3. Pareigūnų iškvietimo signalizacinė sistema buvo suprojektuota ir įrengta baudos izoliatoriaus kamerose kapitalinio remonto metu 2003 m., po to daugelį kartų remontuota, tačiau nuolat piktybiškai ir sistemingai nuteistųjų buvo gadinama, ir šiuo metu jau yra nepataisomai sugadinta. Baudos izoliatorius, yra stacionarus postas, kuriame visą parą budi pareigūnai ir į kuriuos bet kada gali kreiptis baudos izoliatoriuje esantys nuteistieji (pareigūnus pakviečia pabelsdami į duris). Todėl sugedusi iškvietimo signalizacinė sistema pareiškėjui tikrai negalėjo sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, emocinės depresijos ir pan.
  4. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3 198; 2010, Nr. 10-494) 111 punkte numatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatorius yra įkurtas trijų aukštų pastato pirmame aukšte. Kameros Nr. 7 ir Nr. 10 plane ir vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos Nr. 1-26 (7 kamera) ir 1-29 (10 kamera). Kameros Nr. 10 plotas yra 4,35 m2, ji skirta vienam asmeniui, pareiškėjas vienas šioje kameroje ir atliko bausmę. Kamera Nr. 7 yra 13,22 m2 ploto dydžio, pareiškėjo bausmės atlikimo šioje kameroje metu buvo 4 asmenys todėl kameroje Nr. 7 trūko tik 0,295 m2 iki nustatyto minimalaus 3,6 m2 ploto vienam asmeniui. Pareiškėjas prieš baigiantis drausminės nuobaudos laikui visais atvejais tiek žodžiu, tiek raštu kreipdavosi į Marijampolės pataisos namų administraciją su prašymais palikti jį baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7, o dėl kameroje esamų blogų sąlygų, per mažo ploto, prasto apšvietimo ir kitų problemų minėtu laikotarpiu į pataisos namų administraciją nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui atlikti bausmę kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 buvo priimtina, sąlygos tenkino ir jokių neigiamų emocijų, dvasinių sukrėtimų ar fizinio skausmo jis nepatyrė.
  5. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo skunde aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, leidžia reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindžia neigiamų pasekmių (išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Šiuo konkrečiu atveju neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra nežymūs ir negalėjo neigiamai paveikti pareiškėjo, o ir pats pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir realių jam padarytos žalos įrodymų. Marijampolės pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo ženklių moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos, patalpų užpildymas. Todėl nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, kadangi baudos izoliatoriaus kameros, kuriose jis atliko bausmę kalinimo metu, neatitiko higienos reikalavimų bei buvo perpildytos.

24Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, kadangi pareiškėjas pats prašė būti perkeliamas į baudos izoliatorių, nenorėdamas grįžti į administracijos paskirtą būrį, todėl, anot atsakovo, sutiko su tomis sąlygomis, į kurias prašė būti perkeltas ir jokių nepatogumų nepatyrė bei negalėjo patirti. Be to, po Marijampolės pataisos namų rekonstrukcijos 2003 m. pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, po to jokie remontai ar rekonstrukcijos nebuvo atlikti, todėl Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, remiantis jos 2 punktu, šiuo atveju netaikytina.

25Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl nevisiškai tinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, bei įvertinęs pareiškėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mąstą, padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo iš dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių išgyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie neigiami aspektai nebuvo tokio mąsto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigais, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

26Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Higienos normos HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taip pat numatyta, jog gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (22 p.).

27Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato ne mažesnį kaip 3,6 m2 vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. p.).

28Panašios rekomendacijos numatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“). Remiantis šių taisyklių 18.1. punktu, kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma privatumui, bei atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas tinkamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač gyvenamos patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai. 18.2. punkte numatyta, kad visose vietose, kuriose kaliniai gyvena, dirba ar susirenka: a) langai turi būti tokio dydžio, kad kaliniai galėtų skaityti ir dirbti normaliomis sąlygomis, esant natūraliam apšvietimui, sukonstruoti tokiu būdu, kad būtų vėdinama, išskyrus patalpas, kuriose yra tinkamos oro kondicionavimo sistemos; b) dirbtinis apšvietimas turi atitikti nustatytus techninius standartus; ir c) turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Specifiniai minimalūs reikalavimai minėtais klausimais turėtų būti įteisinti šalies įstatymuose (18.3. p.). Be to, pagal 19.3. punktą kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą 2012 m. birželio 12 d. – 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. lapkričio 24 d. – 2012 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais Marijampolės pataisos namuose buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kameras Nr. 7 ir Nr. 10 (b. l. 32-87). Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 7 plotas yra 13,22 m2, ji skirta 4 nuteistiesiems, o kameros Nr. 10 plotas yra 4, 35 m2 ir ji skirta vienam asmeniui (b. l. 115-116). Atsakovas nefiksuoja, kiek konkrečiu laiku nuteistųjų talpinama į baudos izoliatoriaus konkrečias kameras (b. l. 115), o pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 7 ilgą laiką buvo laikomas dar su 4 nuteistaisiais (b. l. 4). Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 5 d. rašte Nr. 5D-278 (b. l. 128) nurodyta, jog Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose ir atskirti tik nepermatoma sintetine medžiaga (higienos normos HN 76:2010 21 p. pažeidimas), nėra natūralaus apšvietimo (higienos normos HN 76:2010 22 p. pažeidimas). Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pripažįsta, jog minėtose kamerose nėra įrengtas (nepataisomai sugadintas) mygtukas pareigūnui iškviesti.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ginčo laikotarpiu jis atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas buvo neišvengiamas. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimo metu nuteistieji iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimas byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafas). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Choukhovo? prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafas; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafas).

31Tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys turi pasiekti minimalų sunkumo laipsnį. Minimalaus sunkumo lygio vertinimas yra sąlyginis dalykas; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmė, fizinis ir psichinis poveikis nukentėjusiajam, o tam tikrais atvejais – asmens lyties, amžiaus ir sveikatos būklės (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, 100–101 paragrafai). Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į visų kalinimo sąlygų kumuliacinį poveikį, taip pat į visus pareiškėjo teiginius (žr., pvz., 2001 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Dougoz prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 40907/98, 46 paragrafas; 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Čuprakovs prieš Latviją, pareiškimo Nr. 8543/04).

32Vertinant nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį kameros plotą, svarbu nustatyti, kiek ginčo laikotarpiu patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, kalėjo kitų asmenų. Atsakovas teigia, jog tokių duomenų neturi ir negali pateikti, kadangi jų nefiksuoja, tačiau kameros numeris pažymimas tik ant nuteistojo nubaudimo nutarimo, kuris įsegamas į nuteistojo asmens bylą. Atsižvelgiant į tai, kad kameros Nr. 10 (vienutės) plotas yra 4,35 m2, o kameros Nr. 7 plotas – 13,22 m2, kuri skirta keturiems nuteistiesiems laikyti, tokiu atveju kameros Nr. 10 plotas atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalaujamą ne mažesnį kaip 3,6 m2 vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, o kameros Nr. 7 plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra 3,305 m2, t. y. neatitinka nustatyto minimalaus 3,6 m2 ploto vienam asmeniui reikalavimo (b. l. 125, 127). Tačiau pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 7 ilgą laiką buvo laikomi 5 nuteistieji, o vienam iš jų net tekdavo miegoti ant žemės. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią nėra būtina nustatyti kiekvieno teiginio tikrumą, nes Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas, remiantis teismui pareiškėjo pateiktais faktais, kurių atsakovas nesugeba paneigti (žr., pvz., 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 22/03, 55 paragrafas; 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 30 paragrafas), šiuo atveju atsakovui, Marijampolės pataisos namams, nesugebėjus paneigti minėto pareiškėjo teiginio, vertintina, jog kameroje Nr. 7 ilgą laiką buvo laikomi net 5 nuteistieji (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas – 2,64 m2), kai nustatytas 4 asmenų skaičius ir taip neatitinka 3,6 m2 ploto vienam asmeniui reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 7 buvo laikomas apie 4 mėnesius, minėtas pažeidimas laikytinas pakankamai reikšmingu.

33Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo argumentas, jog, atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 10 ir Nr. 7, patyrė neturtinę žalą, kadangi šių kamerų plotai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrįstas, o 0,295 m2 mažesnis patalpos plotas realiai pareiškėjui negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo.

34Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 59 paragrafas). Pabrėžtina, jog šis teismas bylose, kuriose pareiškėjams buvo skiriama mažiau nei 3 m2 asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Sulejmanovic prieš Italiją, pareiškimo Nr. 22635/03, 51 paragrafas; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje Lind prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 25664/05, 59 paragrafas; 2007 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Kantyrev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 37213/02, 50-51 paragrafai; 2007 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Andrey Frolov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 205/02, 47-49 paragrafai; 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Labzov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 62208/00, 44 paragrafas; 2011 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Lautaru prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13099/04, 99 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 58 paragrafas).

35Nagrinėjamu atveju, vertinant kitas pareiškėjo nurodytas nepriimtinų kalinimo sąlygų aplinkybes (natūralaus apšvietimo nebuvimą bei tualeto neatskyrimą nuo gyvenamosios patalpos), svarbu pabrėžti, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Taigi, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentas, kad HN 76:2010 2 punkte nustatyta, jog ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o atsakovo pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, buvo rekonstruotos 2003 m. ir pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal tuo metu galiojusius HN 76:1999 reikalavimus (b. l. 16), byloje nėra duomenų, kad nuo 2003 m. šiame pastate buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai ar kapitaliniai remontai. Teisėjų kolegija pažymi, jog, nors naujoji HN 76:2010 nustatė didesnį natūralaus apšvietimo koeficientą, sanitarinių mazgų įrengimą atskirose patalpose ir kt. nei HN 76:1999, tačiau tai nereiškia, jog dabartinė atsakovo pataisos namų patalpų būklė neturi atitikti HN 76:2010 reikalavimų, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2012 m. birželio 12 d. – 2012 m. lapkričio 29 d., todėl, nagrinėdamas bylą, teismas turi vadovautis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.

36Byloje esanti Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 5 d. pažyma (raštas) Nr. 5D-278 patvirtina, jog atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 sanitariniai mazgai neatitinka HN 76:2010 nustatytų reikalavimų (21 p.) bei nėra natūralaus apšvietimo (HN 76:2010 22 p. pažeidimas) (b. l. 128). Teisėjų kolegijos vertinimu šios pažymos duomenys nagrinėjamoje byloje yra pagrįsti ir patikimi, jais abejoti nėra pagrindo, o ta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo atliktas tyrimas ir pateikti minėtus pažeidimus patvirtinantys įrodymai, nepaneigia pažymoje nustatytų faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti pažeidimai buvo nustatyti 2013 m. sausio 24 d. operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, t. y. po 2 mėnesių po to, kaip pareiškėjas išėjo iš baudos izoliatoriaus. Šis laiko tarpas vertintinas kaip pakankamai trumpas, kad per jį galėtų iš esmės pasikeisti atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerų būklė, todėl Marijampolės visuomenės sveikatos centro pažymoje nurodyti pažeidimai vertintini kaip buvę pareiškėjo buvimo baudos izoliatoriuje metu, t. y. ginčo metu. Be to, kaip minėta, atsakovui nesugebėjus paneigti šių faktinių aplinkybių (atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti buvus kitokias faktines aplinkybes), šiuo atveju būtent ir remiamasi pareiškėjo pateikta Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 5 d. pažyma Nr. 5D-278, ir konstatuojama, kad ginčo laikotarpiu atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros Nr. 7 ir Nr. 10, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 ir 22 punktų reikalavimų, t. y. jose esantys sanitariniai mazgai nebuvo įrengti atskirose patalpose bei nebuvo natūralaus apšvietimo.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjas nurodo, tiek atsakovas sutinka, jog Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 7 ir Nr. 10 mygtuko iškviesti pareigūną nėra, t. y. ginčo laikotarpiu jis neveikė. Kaip minėta, Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, todėl akivaizdu, kad susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog, kaip nurodė atsakovas, 2003 m. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus rekonstrukcijos metu mygtukai pareigūnams iškviesti kamerose buvo įrengti, tačiau dėl piktybiškų nuteistųjų veiksmų šiuo metu jie yra nepataisomai sugadinti. Pažymėtina, jog negalėjimas sutaisyti šių mygtukų, šiuo atveju reikšmės neturi. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7, patyrė kūno sužalojimus (b. l. 90-101) ir negalėjo iškviesti pareigūnų, patvirtina aliarmo sistemos įrengimo būtinumą ir tokios sistemos nebuvimą atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose.

38Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nustatyti pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimai, t. y. baudos izoliatoriaus perpildyta kamera Nr. 7, kurioje pareiškėjas praleido apie 4 mėnesius, kamerų Nr. 7 ir Nr. 10 sanitarinių mazgų neįrengimas atskirose patalpose bei nebuvimas natūralaus apšvietimo ir mygtukų pareigūnams iškviesti, lėmė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas baudos izoliatoriaus kamerose buvo laikomas žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, kas sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Pažymėtina, jog, remiantis EŽTT praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis (pažeidžiant Konvencijos 3 str.), patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010; 2011 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-913/2011; 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2844/2012; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Todėl šiuo atveju pripažinus, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriuje sudarė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, konstatuojama, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

39Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas po kiekvienos nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriuje pats prašydavo palikti jį ten, kadangi nenorėjo grįžti į būrį ir tai vertintina, kaip pareiškėjo sutikimas su tomis sąlygomis, kuriose jis norėjo ir toliau būti laikomas, nėra susijusios su byloje nustatytais baudos izoliatoriaus kamerų higienos ir ploto normų reikalavimų pažeidimais. Tai, kad pareiškėjas pats prašė būti perkeliamas į baudos izoliatoriaus atitinkamas kameras, nereiškia, kad šios kameros atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl šiuo atveju Marijampolės pataisos namų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Taip pat pabrėžtina, kad tai, jog laisvės atėmimo įstaiga neturi tikslo specialiai žeminti bausmes atliekančių asmenų orumą ar nežmoniškai su jais elgtis, negali pašalinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95, 74 paragrafas).

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir mastą (netinkamo kalinimo sąlygos: patalpinimas į perpildytas kameras, kurių sanitariniai mazgai neatitinka HN 76:2010 nustatytų reikalavimų, nėra natūralaus apšvietimo ir mygtuko pareigūnui iškviesti), šio pažeidimo trukmę (4 mėnesiai ir 12 dienų), Lietuvos valstybės ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vien pažeidimo pripažinimas pareiškėjui negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms yra adekvati 1 000 Lt suma.

41Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

44Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą.

45Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

46Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo sudarytų netinkamų... 6. Taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d.... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų,... 8. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. spalio 18 d.... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu (b. l.... 11. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 12. Teismas pažymėjo, jog HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma... 13. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose dokumentuose ir atsiliepime atsakovas... 14. Remdamasis teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008... 15. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo... 16. III.... 17. Pareiškėjas E. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 141?142), kuriuo prašo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų,... 20. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo dėl... 24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, kadangi pareiškėjas pats... 25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą... 26. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji... 27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194... 28. Panašios rekomendacijos numatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse (Europos... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas už bausmės atlikimo... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas... 31. Tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys turi... 32. Vertinant nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį kameros plotą, svarbu... 33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios... 34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač... 35. Nagrinėjamu atveju, vertinant kitas pareiškėjo nurodytas nepriimtinų... 36. Byloje esanti Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 5 d.... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek... 38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nustatyti... 39. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas po kiekvienos nuobaudos... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir... 41. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 44. Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d.... 45. Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos... 46. Sprendimas neskundžiamas....