Byla 2-301-772/2013
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo), trečiasis asmuo A. N. ir atsakovės R. G. priešieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo)

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

3dalyvaujant ieškovui M. G. ir jo atstovui advokatui M. Bakanui, atsakovės R. G. atstovėms: adv. E. Povilaitienei ir N. U., trečiajam asmeniui A. N., Institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo), trečiasis asmuo A. N. ir atsakovės R. G. priešieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo).

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė visiškai, o su atsakovės priešieškiniu nesutiko.

7Ieškovas ir jo atstovas prašė teismo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2. papunktį, kuriuo M. G. savanoriškai įsipareigojo nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymui mokėti po 450 Lt nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Šalys nutraukdamos santuoką nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 800 Lt per mėnesį.

8Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali pagal pareikštą ieškinį sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

9Ieškovas ieškinyje teigė, kad pasikeitus jo gyvenimo sąlygoms ir turtinei padėčiai jis teikia ieškinį Šiaulių apylinkės teismui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

10Ieškovas pripažino, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3835-772/2007 jis įsipareigojo mokėti sūnaus D. G. išlaikymui kas mėnesį po 450 Lt iki sūnus taps pilnametis, t.y. 2017-10-14. Dėl tokio sūnaus D. G. išlaikymo ieškovas niekada neprieštaravo ir mokėjo išlaikymui nustatytas išmokas, tačiau dabar jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Ieškovas nebegauna tiek pajamų kiek anksčiau gaudavo, pablogėjo jo gyvenimo sąlygos ir finansinė padėtis. Jokių apmokestinamų pajamų per tuos metus nuo 2008 m. iki dabar jis neturėjo, o tai patvirtina pridedamos pajamų metinės deklaracijos. Kiek ieškovui žinoma, atsakovės turtinė padėtis priešingai nei jo pagerėjo, ji ėmė gauti daugiau pajamų. Todėl ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovę pateikti pažymą apie jos gaunamas pajamas.

11Be to, ( - ) ieškovui gimė dar vienas vaikas, todėl šiuo metu ieškovas turi rūpintis ne tik sūnaus D. G. išlaikymu, bet ir kito savo vaiko U. G. išlaikymu. Taip pat per šį laikotarpį padaugėjo ieškovo kreditorinių įsipareigojimų.

12Esant pablogėjusiai ieškovo finansinei situacijai ir dėl padaugėjusių kreditorinių įsipareigojimų, ieškovas mano, kad jis išgalės sumokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį už sūnaus D. G. išlaikymą tik po 300 Lt (tris šimtus litų) per mėnesį. Be to, ieškovo žiniomis atsakovės turtinė padėtis yra pagerėjusi.

13Ieškovas vadovaudamasis LR CPK 5 str. 1 d., 30 str. 4 d., 199 str. ir LR CK 3.201 str. 1 d. teismo prašė:

  1. Išreikalauti iš R. G., pažymą apie jos gaunamas pajamas.
  2. Prijungti kaip įrodymą prie šios bylos civilinę bylą Nr. 2-3835-772/2007.

    14

  3. Sumažinti M. G., a.k. ( - ) nustatytą civilinėje byloje Nr. 2-3835-772/2007 sūnaus D. G. (a.k. ( - ) išlaikymą, nuo 450 Lt iki 300 Lt ir nustatant mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) už sūnaus D. G. (a.k. ( - ) išlaikymą iki jo pilnametystės, t.y. 2017-10-14.

152012-11-15 pareiškimu ieškovas patikslino pradinio ieškinio reikalavimą nurodydamas, kad sūnaus D. G. išlaikymui skirtos išmokos būtų sumažintos nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2012-07-10.

16Dėl atsakovės priešinio ieškinio ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

17Tačiau atsakovė R. G. 2012-12-20 teismui pateikė priešieškinį, kuriame priešingai jo pateiktam ieškiniui ji reikalauja, jog teismas padidintų vaiko D. G. išlaikymo dydį iki 1.000 Lt. Ieškovas atsiliepimą į atsakovės priešieškinį grindė šiais motyvais.

18Dėl vaiko poreikių.

19Atsakovė pateiktame priešieškinyje nurodė, kad šalių sūnus D. G. yra 11 metų amžiaus berniukas. Savo pačios padarytais skaičiavimais ji nustatė, kad D. G. kas mėnesį išleidžiama išlaikymo suma siekia net 3.425 Lt. Todėl, kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir prašo padidinti vaiko D. G. išlaikymo dydį iki 1.000 Lt sumos.

20Ieškovas esąs įsitikinęs, kad atsakovė padarytus skaičiavimus nepagrįstai padidino siekdama, jog iš jo būtų priteista didesnė suma ir pati mažiau prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Visų pirma, atsakovė nepateikė nei vienos sąskaitos, pagrindžiančios jos nurodytas neva patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Be to, atsakovė nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad jų sūnui D. G. būtų reikalinga būtent tokia pinigų suma kas mėnesį.

21Atsakovės teigimu, jų sūnui D. G. su amžiumi atsirado naujų poreikių. Vaikas pradėjo lankyti krepšinio treniruotes, trombono pamokas. Tačiau nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys, jog jų sūnus išties jas lanko ir būtent tokias išlaidas ji patiria. Atsakovė taip pat nepateikė mokesčio mokamo už Lietuvišką mokyklą. Manau, kad šiuos mokėjimus atsakovė net ir nerinkdama sąskaitų ir čekių galėjo pateikti teismui. Esu įsitikinęs, jog nesunku yra apskaičiuoti ir maitinimo išlaidas tenkančias vaikui bei kitiems poreikiams išleidžiamas pinigų sumas. Tam turėtų būti pateikti įrodymai. Todėl atsakovės nurodyta neva vaiko išlaikymui reikalinga suma yra visiškai nepagrįsta.

22Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvoje minimalus mėnesinis darbo užmokestis siekia 1.000 Lt, už kurį turi pragyventi suaugę pilnamečiai žmonės. Atsakovės pateiktas jų vaiko D. G. mėnesinis išlaikymo dydis siekia virš trijų minimalių mėnesinių darbo užmokesčių. Ieškovas mano, kad tokie padaryti atsakovės paskaičiavimai yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės.

23Be to atsakovė teigia, kad ieškovo argumentai dėl jo kito nepilnamečio vaiko išlaikymo yra niekiniai, ir neva jam, ir U. G. motinai, A. N., pakanka lėšų jį išlaikyti, o U. poreikiai lyginant su D. poreikiais yra kur kas mažesni. Ieškovas mano, kad atsakovė neteisingai vertino jo teismui pateiktus argumentus. Ieškovas turi vienodai išlaikyti abu savo sūnus. Nors ir mažesniojo sūnaus poreikiai nėra tokie kaip vyresniojo, t.y. D. G., tačiau tenkančios išlaidos sūnaus U. G. išlaikymui taip pat didelės. O jų dydis taip pat turi atitikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nustatytą išlaikymo dydį, kaip ir D. G. išlaikymo dydis.

24Dėl ieškovo turtinės padėties.

25Atsakovės teigimu ieškovo, turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes jo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, bei 2008 metų pajamų deklaracija yra didesnė nei 2007 metų. Todėl ieškovas neva gauna daugiau pelno. O iš Sodros pažymos apie asmens įmokas 2011-09-01 - 2012-10-31 matyti, kad ieškovas iš darbinės veiklos gauna minimalų darbo užmokestį ir daugiau pajamų neturi.

26Tačiau atsakovė mano, jog ieškovas būdamas sveikas ir darbingas privalo susirasti geriau apmokamą darbą, jog būtų didesnės jo pajamos ir jis galėtų teikti didesnę išlaikymo sumą skirtą nepilnamečio D. G. išlaikymui. Taip pat nurodo, kad įgytas nekilnojamasis turtas įrodo, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. O į ieškovo mokamus kreditus teismas neturi atsižvelgti bei pateikė LAT 2010-05-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3P-186/2010, kurioje pasisakyta, jog tėvai negali sutapatinti LR CK III knygos XII skyriaus II skirsnyje nustatytos tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus su išlaidomis susijusiomis su kreditų mokėjimu bankui.

27Ieškovas nesutinka su atsakovės aukščiau išsakytais argumentais dėl jo neva tai pagerėjusios finansinės padėties. Nors atsakovė vadovavosi 2007 - 2008 metų pajamų deklaracijomis, tačiau jis su jos padarytomis išvadomis nesutinka. Pajamų dydis nesąlygoja ieškovo finansinės padėties pagerėjimo. Išvadą apie jo finansinės padėties pagerėjimą galima daryti tik pagal ieškovo pajamas atskaičius sąnaudas ir mokesčius. O iš deklaracijų akivaizdu, jog jokių šios sumos esminių pokyčių neįvyko per visą laikotarpį. 2011 metų rugsėjį ieškovui gimė dar vienas vaikas, todėl šiuo metu jis turi rūpintis ne tik sūnaus D. G. išlaikymu, bet ir kito savo vaiko išlaikymu. Taip pat per šį laikotarpį padaugėjo kreditorinių įsipareigojimų. Todėl ieškovas teismui patenkinus priešieškinį, neturės jokių galimybių savo sūnui kas mėnesį skirti 1.000 Lt dydžio išlaikymo sumą.

28Kaip matyti iš atsakovės pateiktų paaiškinimų atsakovė Lietuvoje dirbo gerai apmokamą darbą, tačiau ji ryžosi išvykti iš Lietuvos į JAV, nemokėdama užsienio kalbos ir neturėdama ten jokio apmokamo darbo. Todėl atvirkščiai, ieškovas mano, kad atsakovė pasielgė neapgalvotai ir neprotingai. Kaip atsakovė teigia, jog ji neturi nuolatinio, t.y. pastovaus darbo, tačiau iš jos pateiktų argumentų ir paaiškinimų ieškovas susidarė nuomonę, kad atsakovė jo ir neieško. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant iš priešieškinio, nors atsakovės neturi jokių pajamų arba jos yra minimalios, tačiau neva vien tik mūsų sūnaus išlaikymui be savo pačios pragyvenimo išlaidų ji kas mėnesį skiria net 3.425 Lt.

29Ieškovas mano, kad atsakovės pateikta LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3P-186/2010 neatitinka faktinės situacijos ir ja teismas negali vadovautis.

30Dėl atsakovės turtinės padėties.

31Atsakovė nurodė, kad Lietuvoje ji turėjo gerai apmokamą darbą tačiau išvyko į JAV. Kartu išsivežė jų nepilnameti sūnų D. G. Atvykusi į svečią šalį neturėjo darbo ir net nemokėjo užsienio kalbos. Ilgą laiką mokėsi, o vėliau įgijo diplomą bei tvarkėsi dokumentus dėl Lietuvoje įgytų diplomų pripažinimo. Visą šį laiką nedirbo ir neturėjo pajamų. Dabar dirba nepastovų darbą pagal specialybę.

32Ieškovas mano, kad atsakovė teismui pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas. Tiksliau apie jų negavimą, nes teismui nurodė, jog sūnaus D. G. išlaikymui skirianti daugiau nei 3.000 Lt, o realiai jokių pajamų negauna. Todėl atsakovės vieni argumentai prieštarauja kitiems ir kyla klausimas iš ko atsakovė su sūnumi pragyvena ir ar ji tinkamai rūpinasi jų sūnumi.

33Be to, atsakovė teigia, jog jokio turto JAV neturi, tačiau jokių duomenų ar tai patvirtinančių dokumentų teismui neteikia.

34Todėl vadovaujantis LR CPK 5 str. 1 d., 30 str. 4 d., 199 str. ir LR CK 3.201 str. 1 d. ieškovas teismo prašė:

  1. Atmesti atsakovės R. G. priešieškinį.
  2. Ieškovo M. G. ieškinį patenkinti.

35Savo reikalavimus ir atsikirtimus ieškovas grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

36Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal sutartį teikia paslaugas ir tvarko ieškovo kaip ūkininko ūkio finansinius dokumentus. Juos tvarko ieškovui tik nuo 2010 metų. Nurodė, kad netvarko asmeninių ieškovo finansų, tame tarpe ir kas susiję su vartojimo santykiais. Teigė, jog ieškovas kaip ūkininkas turi daug įsipareigojimų bankams, kurie yra dengiami rudenį nuėmus derlių. Pripažino, kad ieškovo gaunama parama per tiesiogines išmokas kompensuoja jo išlaidas. Tiesioginės išmokos yra priskiriamos prie neapmokestinamų pajamų. Parodė, kad ieškovas yra įsigijęs daug žemės ūkio technikos pagal lizingo sutartis, tačiau skolų dydis lyginant su ieškovo turimu turtu nėra didelis. Be to ieškovas daug investicijų atliko po 2007 metų, tai sudaro maždaug du trečdalius esamo turto. Kokie ieškovo įsipareigojimai dėl žemės nuomos ar kitų su ja susijusių santykių jis negali nurodyti.

37Atsakovė ir jos atstovės su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai.

38Dėl ieškovo ieškinio atsakovės atstovės nurodė, kad su jo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.

39Atsakovė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką teismų išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo ( CK 3.3 str. 1 dalis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ( CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M. Nr. 3K-3-294/2010). Išlaikymo paskirtis - būtinų sąlygų vaikui sveikai, darniai fiziškai ir psichiškai augti, vystytis bei tobulėti užtikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kas dieną, todėl labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

40Vaiko teisės į išlaikymą nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti užtikrintas, taigi ir į pirmiau nurodyti išlaikymo tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai tėvai sąžiningai bei itin atidžiai ir rūpestingai vykdo įstatyme ( CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis) jiems nustatytas teises bei pareigas. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas vertintini kaip priešingi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A L. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

41LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

43Manau, kad nėra teisinio pagrindo mažinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą, nes nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių tėvo turtinės padėties pablogėjimą ar vaiko poreikių pasikeitimą.

44Atsakovė nurodė, kad vertinant esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Ieškovas nurodo, kad pasikeitė ieškovo gyvenimo sąlygos ir turtinė padėtis, todėl jis prašo sumažinti sūnui priteistą išlaikymą iki 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

45Atsakovė teigė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir nurodė šiuos motyvus:

461. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.

471.1. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nebegauna ,,tiek pajamų, kiek anksčiau“, tačiau šios aplinkybės nekonkretizuoja. Ieškovo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, kurio veiklai ieškovas yra paėmęs iš banko kreditus. Tačiau ieškovas nenurodo, kokias pajamas iš ūkininko ūkio veiklos jis gaudavo anksčiau, kokias - šiuo metu, kad būtų akivaizdus šių pajamų sumažėjimas. Ieškovas pateikė teismui Metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2007 metus, iš kurių matyti, kad 2007 metais ieškovas gavo 463 873,13 Lt pajamų (T. 1, 11 b.1.), 2008 metais gavo 513 295 Lt pajamų (T.1 14 b.1.). Nors šios deklaracijos nėra pažymėtos spaudu, kad jos gautos Šiaulių apskrities VMI, tačiau iš jų akivaizdu, kad 2007 m. gruodžio 21 d. sudarius sutartį dėl išlaikymo dydžio ir ją patvirtinus teismui, sekančiais 2008 metais ieškovo pajamos buvo 49 422 Lt didesnės. Kokios ieškovo pajamos buvo 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais, ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų.

481.2. Iš SODRA pažymos apie asmens įmokas už 2011-09-01 - 2012-10-31 (T. 1, 100 b.1.) matyti, kad ieškovas yra nurodęs minimalų darbo užmokestį. Tai leidžia daryti prielaidą, kad daugiau pajamų iš darbinės veiklos jis neturi.

49Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pasisakydamas šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. K, bylos Nr. 3K-3-596/2009). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali dirbti geriau apmokamo darbo ir gauti daugiau pajamų. Dėl to aplinkybė, kad ieškovas nurodo gaunantis minimalias pajamas, nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Toks CK 3.192 str. 2 ir 3 dalių nuostatų aiškinimas atitinka taip pat ir prioritetinius vaiko interesus bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Ieškovas dėl savo pasirinkimo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jis taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, iš ko jis pats pragyvena.

501.3. Teismui išreikalavus duomenis iš Nekilnojamojo turto duomenų registro, paaiškėjo, kad ieškovas po teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl išlaikymo dydžio įgijo daugiau turto: nuosavybės teise įgijo 34,81 ha žemės, žemės ūkio technikos (T. 1, 168 b.l.), transporto priemonių (T,1, 106 b.l.). Tai įrodo, kad ieškovo turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo.

511.4. Nepagrįstai ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą motyvuoja bankui mokamais kreditais. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie mokamus bankui kreditus, tačiau į šią aplinkybę neturėtų būti atsižvelgiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 suformavo praktiką, kad išlaidos, susijusios su kreditų mokėjimu bankui yra priskirtinos prie nuosavybės įsigijimo klausimų ir negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.

521.5. Ieškovas nepateikė teismui visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovės žiniomis, ieškovas nuo 2008 m. yra įsigijęs nemažai papildomos dirbamos žemės, kuri duoda nemažas pajamas, kaip ūkininkas kasmet gauna išmokas. Be nuosavybės teise turimos žemės, atsakovės žiniomis, ieškovas yra išsinuomojęs žemę. Ieškovas gauna išmokas už žemę, tačiau dokumentų apie tai nepateikė. Taip pat daro dideles investicijas į savo gyvenamą būstą (namo remontas, nauja stogo danga, kiemo išasfaltavimas, tvoros pastatymas ir t.t.).

531.6. Neteisingai M. G. savo ieškinyje teigia, jog pagal civilinėje byloje Nr. 2-3835-772, 2007 m gruodžio 21d. teismo priimtą sprendimą, jis periodiškai kas mėnesį skiria 450 Lt vaiko išlaikymui. Noriu pabrėžti, jog nuo 2009 m. iki 2012 m. lapkričio mėnesio, M. G. nevykdė teismo sprendimo ir nebeskyrė jokio išlaikymo mūsų bendram sūnui D. G. (a.k. ( - ) Todėl 2011 m. atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolius dėl alimentų išieškojimo. Kadangi ji pati gyvena JAV, tai suteikė įgaliojimą savo motinai, N. U. (a.k. ( - ) atstovauti atsakovę, R. G., Šiaulių miesto apylinkės teisme ir dalyvauti procesiniame vykdyme dėl alimentų išieškojimo iš M. G. pagal aukščiau paminėtą civilinę bylą. Remiantis Civilinio kodekso 3.208 straipsniu, nuo 2008 m. vaikui skirtos išmokos yra indeksuojamos, t.y. išlaikymo dydis kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal vartotojų kainų indeksą. Šiai dienai, už 2012 m., pagal vartotojų kainų indeksą, išlaikymo dydis turėjo būti ne 450 Lt, o 530 Lt. Atsakovės atveju, vaikui skirtos lėšos nebuvo indeksuojamos ir dydžio suma niekada nesikeitė, ko pasekoje, šiai dienai susidarė skola apie 2 620 Lt. Šių metų lapkričio 14 d. raštiškai atsakovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl išmokų perskaičiavimo ir susidariusios skolos išieškojimo.

541.7. Ieškinyje ieškovas neteisingai nurodė, jog nežino kur atsakovė su vaiku išvykusi ir nėra galimybės su jais susisiekti. Tai yra visiškas melas, nes atsakovė dabartinę gyvenamą vietą yra deklaravusi nuo 2010 m., tai galima patikrinti gyventojų registrų centre. Taipogi, prieš išvykstant, buvusiam sutuoktiniui raštiškai pateikė visą informaciją apie išvykimą, gyvenamą vietą, el. adresą, o atvykus į JAV paskambino ir pranešė telefono nr., kad galėtų su jais susisiekti. Atsakovė iki šiol palaiko glaudžius ryšius per laiškus ir telefoninius skambučius su M. G. motina, V. G., kuri gyvena su sūnumi po vienu stogu. Su ieškovo seserimi R. G. bendrauja internetu. Šie faktai leidžia manyti, jog buvo mėginama civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo išspręsti be atsakovės dalyvavimo, t.y. viešai paskelbiant internete.

552. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, vertindamas, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovas, siekdamas sumažinti priteistą išlaikymą, siekia be pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigą atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Sumažinus priteistą išlaikymą, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, nes už ieškovo siūlomą sumą - 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį - išlaikyti vaiko neįmanoma.

563. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad išlaikymo dydis apskaičiuotinas pagal abiejų vaiko tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta, didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

57Po teismo sprendimo priėmimo, atsakovės turtinė padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo:

583.1. Sūnus gyvena su atsakove, ji juo rūpinasi, perka ir gamina maistą, prižiūri, susirgusį slaugo, veža pas gydytojus, perku vaistus. Ieškovas nebendrauja su sūnumi nuo 2009 metų. Todėl atsakovei, o ne ieškovui tenka didžiausioji išlaidų našta, didesnis aprūpinimo teikimas.

59Dėl to, kad kasdien turi rūpintis sūnumi, atsakovės galimybės daugiau dirbti ir uždirbti yra ribotos.

603.2. Atsakovė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuolatinio darbo neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Turiu lengvąjį automobilį ( - ) bet jis yra 14 metų senumo, nevertingas.

61Lietuvoje atsakovė turėjo pastovų darbą, kuris buvo gerai apmokamas. Atvykus į svetimą šalį, nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2010 gruodžio 16 d. atsakovė mokėsi anglų kalbą Richard Daley koledže, Čikagoje. Tuo laikotarpiu jokių pajamų negaudavo. Išlaikymą suteikė tėvas, pas kurį ir atvažiavo.

62Nuo 2010 m. iki 2011 m. tvarkėsi įvairius dokumentus, t.y. emigracijos dokumentus, sūnus keitė mokyklą, reikėjo iš naujo įvertinti savo pedagoginį diplomą iš Lietuvos, nes nori įsidirbinti pagal profesiją. Visa tai atėmė daug laiko ir pinigų. Kai jos bakalauro diplomas buvo pripažintas, kelios mokyklos priėmė atsakovę dirbti pavaduojančia mokytoja. Tam darbui vėl reikėjo gauti sertifikatą, pereiti visišką patikrinimą, kol 2011 m. liepos 5 d. sertifikatas buvo išduotas ir rugsėjį galėjo pradėti dirbti. Tačiau tokių kaip atsakovė, pavaduojančių mokytojų, mokykla turi 150. Pirmąjį iškvietimą į darbą sulaukė tik po mėnesio. Pavaduojančios mokytojos darbas nėra pastovus ir jokių garantijų nesuteikia. Sertifikatas leidžia dirbti iš viso tik 90 dienų iki jo galiojimo pabaigos. Uždirbti išeina labai mažai, bet tai gera praktika atvykusiems į svetimą šalį, ir norintiems susipažinti su amerikietiškų mokyklų sistema.

63Ateityje atsakovė sieks geresnės pozicijos darbe, tačiau tam reikia išlaikyti kai kuriuos egzaminus, o kad juos šioje šalyje išlaikytų, reikia dar pasimokyti. Jau kitais mokslo metais atsakovė žada lankyti papildomas paskaitas koledže, už kurias turės susimokėti. Prašė teismo atsižvelgti į tai, prieš priimant sprendimą sumažinti ar ne vaikui skirtą išlaikymo dydį.

64Nuo 2011 m. įsidarbino šeštadieninėje lietuviškoje mokykloje. Į šią šeštadieninę mokyklą leidžiu savo sūnų, D. G., kad neatitoltų nuo lietuvybės ir mokėtų skaityti bei rašyti. Ši mokykla išsilaiko tik iš tėvų surinktų mokesčių už mokslą. Už visą šeštadienio darbo dieną mokytojams moka $ 50, atskaičiavus mokesčius, lieka $ 46. Kadangi atsakovės pajamos minimalios, tai sūnus gauna nemokamą maitinimą valdiškoje mokykloje. Jokio turto JAV neįsigijo.

65M. G. savo ieškinyje nepagrįstai teigia, jog atsakovės materialinė padėtis pagerėjo, jokių įrodymų tam nepateikė.

664. Ieškovas kaip argumentą priteistam išlaikymui mažinti nurodė, kad jis išlaiko ir sūnų U. G. gimusį 2011-09-19, kurio motina yra A. N.. Šis argumentas nėra pagrįstas.

67Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Pagal šios bylos duomenis sūnui D. yra vienuolika metų, o ieškovo sūnui U. - tik vieneri metukai. Akivaizdu, kad sūnaus D. poreikiai dėl jo amžiaus yra gerokai didesni, nei ieškovo sūnaus U. poreikiai.

68Atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243).

69Ieškovo sūnus U. turi teisę gauti išlaikymą ne tik iš ieškovo, bet ir motinos A. N.. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. N. turi nekilnojamojo turto (T.1, 145-158 b.l.), gauna motinystės pašalpą (T.1, 101 b.l.), todėl ieškovo sūnus U. yra geriau aprūpintas, negu sūnus D.

70Atsakovė teigė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti yra vaiko poreikių sumažėjimas. Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nėra. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sūnaus D. poreikiai yra pasikeitę taip, kad turi būti sumažintas iš jo priteistas sūnui išlaikymas.

71Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių.

72Ieškovas priteistą išlaikymą sūnui mokėjo nereguliariai, buvo įsiskolinęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

73Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C/2., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

74Minėta, sūnus D. mokosi šeštadieninėje lietuviškoje mokykloje. Mokslas kainuoja 619 JAV dolerių per metus. Sūnus lanko trombonu grojimo pamokas, krepšinio treniruotės. Šie užsiėmimai taip pat mokami.

75Nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta biuletenyje Teismų praktika 22, p. 13-22).

76Nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850 Lt (LR vyriausybės 2012-06-20 nut. Nr. 718, Žn., 2012 Nr. 70), todėl teismo priteistas išlaikymas yra tik pusė šios sumos, kurios mažinti nėra jokio pagrindo.

77Sūnaus D. poreikiai nėra sumažėję. Jis auga, jo poreikiai didėja. Dėl ekonominių pokyčių valstybėje pabrango pragyvenimas (maistas, paslaugos už komunalinius patarnavimus ir kt.), todėl po prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo sūnaus poreikiai ne sumažėjo, o padidėjo. Nuo 2009 metų su sūnumi gyvename JAV. Šioje valstybėje sūnaus išlaikymas yra brangesnis, negu Lietuvoje. Ieškovo mokamas išlaikymas yra mažesnis, negu minimalus.

78Atsakovė prašė teismo patenkinus jos priešinį ieškinį priteisti jai iš ieškovo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašys priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų 2 000 Lt. Kadangi pati negali dalyvauti teismo posėdyje, nes gyvena JAV, yra priversta samdytis advokatą. Teigė, jog ieškovas savo ieškinyje pateikia nemažai klaidingos informacijos, nutyli svarbius faktus, nepateikia jokių konkrečių įrodymų savo teiginiams patvirtinti, pristato senas, neatitinkančias reikalavimų paskolų formas. Dėl šių priežasčių vyksta ginčas. Ieškinys visai nepagrįstas, todėl jį atmetus ieškovas privalo atsakovei atlyginti turėtas išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d.).

79Remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str., CK 3.192 str., atsakovė teismo prašė:

801. Ieškinį atmesti.

812. Priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų 2 000 Lt.

823. Išreikalauti iš Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros pažymą, kokios išmokos buvo išmokėtos M. G. už 2008-2011 metus.

834. Įpareigoti ieškovą pateikti teismui žemės nuomos sutartis, savo banko sąskaitos išrašus bei Pajamų mokesčių deklaracijas už 2009-2012 metus.

842012-12-21 atsakovė pateikė teismui priešinį ieškinį nurodydama šiuos motyvus.

85Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti sūnui priteistą išlaikymą iki 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Su tokiu ieškinio reikalavimu aš nesutinku. Atsakovė mano, kad išlaikymas sūnui turėtų būti ne sumažintas, bet padidintas.

86LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos)arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

87Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

88Atsakovė mano, kad yra visos šios įstatyme numatytos sąlygos priteistam išlaikymui padidinti. Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, pagal kurį buvo priteistas išlaikymas sūnui, iš esmės pasikeitė aplinkybės: padidėjo sūnaus poreikiai, pablogėjo atsakovės turtinė padėtis, o ieškovo turtinė padėtis paderėjo, todėl pageidauja, kad būtų padidintas teismo priteistas išlaikymas, padidinant priteistą sumą iki 1 000 Lt kas mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.

89Dėl vaiko poreikių.

90Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo priteistam išlaikymo dydžiui padidinti yra vaiko poreikių padidėjimas.

91Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

92Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

93Teismo sprendime buvo užfiksuota bendra suma reikalinga išlaikyti sūnų - 800 Lt per mėnesį (4.1 p.). Sūnus auga, todėl jo poreikiai didėja. Atsakovė negali pateikti teismui rašytinių įrodymų, tiksliai kokia apimtimi padidėjo vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat negali teismui pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių visas nurodytas vaikui išlaikyti išlaidas, nes čekių nerinko. Nuo 2009 metų su sūnumi gyvena JAV. Visuotinai žinoma, kad šioje valstybėje pragyvenimas yra brangesnis, negu Lietuvoje.

94Sūnui išlaikyti per mėnesį reikia apie 3 425 Lt (1278 $) Šią sumą sudaro: išlaidos maistui - 288$ (išlaidos savaitei: pienas (natūralus) -5$, sūris - 8$, sausi pusryčiai- 3$, įvairios košės, makaronai - 5$, jogurtai - 4$, sultys - 5$, duona, batonas, bandelės - 5$, mėsa - 15$, žuvis - 6$, daržovės - 5$, įvairūs vaisiai- 6$, šeštadieniniai mokykliniai pietūs - 5$. Viso 72$ per savaitę x4=288$ per mėnesį), rūbai (skaičiuojant išlaidas demisezoniniams, vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei vidutiniškai per metus vienam mėnesiui ) - 185$, sūnui tenkanti mokesčių už būsto nuomą, elektrą, vandenį, dujas, šildymą, internetą, telefoną, televiziją ir komunalinių patarnavimų dalis - 500$, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, dantų taisymas) - 30$, popamokinė veikla: mėnesio mokestis už trombono pamokas - 95S, mėnesio mokestis už krepšinio treniruotes - 15$, Lietuviškos mokyklos mėnesio mokestis - 50$, pramogos (ekskursijos, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, šventės ) - 60$, švietimo ir mokslo reikmėms (kanceliarinės prekės, rinkliava mokykloje, knygos) - 30$, asmens higienos ir kosmetikos priemonės, kirpykla -25$.

95Paskaičiavus šias būtinąsias išlaidas litais (po 2,679 Lt = 1 JAV$), sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 3 425 Lt. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo mažiau negu 1/3 dalį sūnui išlaikyti reikalingos sumos.

96Esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas.

97Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, vertindamas, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

98Atsakovė namo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, o jos turtinė padėtis po 2007 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, pagal kurį buvo priteistas išlaikymas sūnui, iš esmės pablogėjo.

99Remdamasi Lietuvos Respublikos civ. kod. 3.192 str., 3.201 str. 1 d., LR CPK 93 str.,98 str. 1 d., atsakovė teismo prašė:

1001. Pakeisti 2007 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir pakeisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį: susitartą išlaikymą padidinti ir priteisti iš M. G., a. k. ( - ) gim. 1975-04-27, Šiaulių raj. Meškuičių k., išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., a. k. ( - ) gim. 2001 m. spalio 14 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1 000 Lt nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, o atsakovę įpareigoti sūnaus išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

1012. Priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1023. Ieškovo ieškinį atmesti.

103Atsakovė savo atsikirtimams ir priešinio ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus.

104Trečiasis asmuo A. N. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė šiuos motyvus.

105Teigė, kad ieškovo sūnaus U. poreikiams per mėnesį išleidžia 1 000 Lt ir daugiau. Nurodė, kad sūnus yra alergiškas, todėl teko aplankyti daug gydytojų kol nustatė ligos priežastį. Pripažino, kad šiuo metu gyvena kartu su ieškovu jo motinai priklausančiame name. Parodė, kad ieškovas nuomojasi iš jos žemę, tačiau ji pinigų iš jo už tai negauna. Teigė, jog jos pajamos sumažėjo ir dabar per mėnesį ji gauna 800 Lt.

106Institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto (rajono) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai pateikė teismui išvadas nurodydami šiuos argumentus.

107Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (ŠVTAS) pateikė teismui išvadą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Si Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

108Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (ŠRVTAS) nurodė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su vaiku. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą, todėl jų vykdymas yra privalomas. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 850 Lt. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis).

1092007-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta R. G. ir M. G. sudaryta sutartis, kurioje M. G. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. G., gim. ( - ), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 450 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovas prašo išlaikymą su mažinti iki 300 Lt sumos periodinėmis išmokomis .

110Pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios ieškovo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovas nurodo, kad nuo 2008 metų nebeturi apmokestinamų pajamų, padaugėjo kreditorinių įsipareigojimų, 2011-09-19 jam gimė sūnus U. G., atsirado dar viena pareiga išlaikyti.

111Nors M. G. pateiktose 2007 m. ir 2008 m. metinėse pajamų deklaracijose matyti, jog apmokestinamų pajamų 2008 m. nebebuvo, tačiau yra neapmokestinamos pajamos, kurias gauna iš žemės ūkio veiklos. Taip pat pajamų deklaracijos pateiktos tik už 2007 ir 2008 mokestinius metus. Kokias pajamas M. G. turėjo 2009, 2010, 2011 metais nėra žinoma.

112Kreditorinis įsipareigojimas atsirado 2010 m. tai įrodo sutartis dėl paskolos suteikimo, kuri pasirašyta 2010-02-01. M. G. paskolos sutartį sudarė jau turėdamas įsipareigojimą išlaikyti sūnų, žinodamas savo finansines galimybes. Todėl pirmosios dvi priežastys Skyriaus manymu, nelaikytinos pakankamu pagrindu sumažinti išlaikymą sūnui D. G..

113Pakankamu pagrindu sumažinti išlaikymą laikytinas tik kito vaiko gimimas ir su tuo susijusių pareigų atsiradimas. Vadovaujantis LR CK 3.198 str. 2 d. išlaikymas vaikams turi būti paskirstytas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, jei vienam iš vaikų nustatyti specialūs poreikiai.

114Skyriui nėra žinomi D. G., gim. ( - ), poreikiai bei gyvenimo sąlygos bei jo motinos R. G. turtinė padėtis, nes R. G. su sūnumi šiuo metu gyvena užsienio šalyje.

115Vėliau ŠRVTAS papildomai nurodė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su vaiku. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą, todėl jų vykdymas yra privalomas. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 1 000 Lt. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisiamo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis).

116ŠRVTAS atstovė teismo posėdžio metu papildomai teigė, kad tiek dėl ieškovo ieškinio, tiek ir dėl atsakovės priešinio ieškinio, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

117Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies.

118Dėl ieškovo ieškinio.

119Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių. Taigi tam tikro turto savininkas gali būti ir nepilnametis. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais: paveldėti, gauti kaip dovaną, kaip darbo užmokestį, stipendiją, kaip išlaikymą, laimėti loterijoje ir panašiai.

120CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Kadangi nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu už nepilnametį veiksmus, susijusius su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo atlieka jo atstovai pagal įstatymą - tėvai. Tokiais atvejais svarbu tiksliai nustatyti tėvų teises/ir pareigas tvarkant savo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių interesai.

121Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, jų tėvai tvarko uzufrukto teisėmis. Tačiau tėvų uzufrukto teisė yra specifinė. Todėl CK 3.185 straipsnio 1 dalies norma draudžia tėvams šią uzufrukto teisę įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu perleisti ar varžyti arba iš jos išieškoti. Šitai aiškinama tuo, kad tėvai uzufrukto teisę privalo naudoti ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o tik vaiko ir visos šeimos interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Todėl pagal tėvų prievoles negalima ne tik išieškoti iš vaikų turto, bet ir atlikti kitų veiksmų susijusių su tėvų prievolėmis, pavyzdžiui įskaitymo, kaip jų tarpusavio prievolės pasibaigimo būdo, kadangi vaikams skirtos išmokos ar kitas turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečių vaikų nuosavybė.

122Be to CK 3. 186 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kitas bendrasis principas, kad tėvai, tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti tik vaikų interesais. Šis principas reiškia, kad vaikų turtas ir jo duodamos pajamos privalo būti panaudojamos visų pirma pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti: vaikų maitinimui, aprangai, mokymui, gydymui, jų laisvalaikiui ir ugdymui. Šis principas draudžia tėvams naudoti turtą savo asmeniniams ar nesusijusiems su šeimos reikmėmis poreikiams tenkinti. Tėvai privalo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą tvarkyti taip, kad jis teiktų maksimalią materialiąją ir dvasinę naudą vaikams.

123Pažymėtina, kad pagal įstatymo nuostatas nesvarbu ar nepilnamečio vaiko tėvai gyvena kartu ar skyrium, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolė jiems išlieką paprastai iki vaikų pilnametystės. Tai reiškia, kad abu tėvai turi susitarti, kiek bendrų ar asmeninių kiekvieno lėšų bus skiriama vaikui išlaikyti. Dėl to tėvų pareigai išlaikyti vaikus, neturi įtakos jų tėvų tarpusavio turtiniai santykiai.

124Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu buvo patenkintas pareiškėjų R. G. M. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių 2007-12-17 sutartis (T.1, 4-7 b.l.). Minėtu sprendimu teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovas įsipareigojo sūnaus D. G. išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį po 450 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (sutarties 4.2. papunktis). Tokiu būdu ginčo šalių vaikas įgijo reikalavimo teisę į tėvą dėl jam reikalingo išlaikymo. Šiaulių m. apylinkės teismas 2007-12-21 sprendimu tvirtindamas šalių 2007-12-17 sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tuo pačiu padalijo tarp buvusių sutuoktinių ir jų turtą įgytą bendrąja jungtine nuosavybe (sutarties 6 skyrius). Jau tuomet šalys pripažino, kad ieškovui tenka ne tik didesnė turto dalis, bet ir skoliniai įsipareigojimai. Šalims dalijantis bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą atsakovei atiteko tik lengvasis automobilis (sutarties 6.2.1. papunktis). Jau tuo metu atsakovė geranoriškai sutiko su skirtingų dalių turto dalybomis ir nereikalavo iš ieškovo piniginės kompensacijos. Minėta sutartimi tarp ginčo šalių iš vienos pusės ir jų sūnaus iš kitos pusės, susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai dėl jam reikalingo išlaikymo, kurie toliau galėjo būti sprendžiami remiantis vykdymo proceso normomis, jeigu ieškovas nevykdys teismo patvirtintos sutartimi jo prisiimto įsipareigojimo sūnui. Teisiniai santykiai siejantys abi ginčo šalis dėl jų vaikui reikalingo išlaikymo gali pasikeisti atsižvelgiant tiek į tėvų turtinę padėtį, tiek ir į vaiko interesus. Kaip jau minėta ieškovas remiantis minėtu teismo sprendimu privalėjo pastoviai nurodytu terminu vykdyti savo įsipareigojimą nepilnamečiam sūnui, tačiau remiantis bylų duomenimis šios prievolės jis laikų nevykdė, o taip pat nustatyto dydžio išmokas mokėjo jų neindeksuodamas (civ. byla Nr. 2-3835-772/2007, T.2, 110-111 b.l., civ. byla Nr. 2-301-772/2013, T.2, 24, 28-30, 46-47 b.l.). Ieškovas nenurodė priežasčių ir nepateikė teismui duomenų, kodėl tinkamai nevykdė prisiimtą įsipareigojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

125Atkreiptinas dėmesys, kad naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia kaip jau minėta tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Ieškovo reikalavimas atsakovei, susijęs su nepilnamečiam sūnui D. G. skirtu išlaikymo sumažinimu išspręstinas įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ankstesnis teismo sprendimas gali būti keistinas tik pirmiausia, įvertinus ieškovo reikalavimo reikalavimų pagrįstumą pagal CK 3. 201 str. 1 dalies nuostatą.

126Ieškovas yra ūkininkas vykdantis individualią veiklą ir gaunantis su ja susijusias pajamas (T,1, 100 b.l.). Jeigu 2007-12-17 ieškovas savo vardu turėjo keturias žemės ūkio mašinas, tai 2012-10-24 jau devynias (T.1, 162 b.l.). Po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo dar du lengvuosius automobilius (T.1, 105-113 b.l.), taip pat dešimt žemės sklypų, kurių bendras plotas žymiai padidėjo (T.1, 115-158 b.l.). Pastebėtina, kad daliai žemės sklypų yra nustatyta hipoteka. Be to ieškovas per minėtą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui buvo (yra) išsinuomavęs (gavęs panaudai) ir trisdešimt vieną žemės sklypą (T.1, 154-155 b.l., T. 2, 93-95 b.l.). Ieškovas yra įkūręs ūkininko ūkį ir jo visa veikla yra grindžiama žemės ūkio produkcijos gamyba. Taip pat pasinaudodamas Lietuvos kaimo plėtros programos parama jis gauna tiesiogines išmokas ir per laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2012-11-09 jo ūkiui yra išmokėtas 1 127 830,88 Lt suma (T.2, 168 b.l.). Ieškovas savo ir ūkininko vardu AB DNB bankas turi atsidaręs septynias sąskaitas iš kurių matyti kokie pinigų srautai naudojami atsikaitymams ir išlaidoms (T.2, 174-236 b.l., T.3, 1-105 b.l.). Įstatymų nustatyta tvarka ieškovas deklaravo metines pajamas (tame tarpe neapmokestinamas ir iš individualios veiklos), kurios per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 tik išaugo, o ne sumažėjo (T.3, 89-105, 192-197 b.l.).

127Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, todėl jis atmestinas. Atskirai pažymėtina, kad ieškovas antro vaiko motina (trečiasis asmuo) taip pat savo vardu yra įregistravusi penkis žemės sklypus ir vieną iš jų buvo išnuomavusi ieškovui (T.1, 150-158 b.l.). Šiuo metu ieškovas ir trečiasis asmuo gyvena kartu nors santuokos nėra sudarę, ieškovas teikia sūnui U. G. išlaikymą, vaiko motina dėl to pretenzijų jam neturi (T.2, 35 b.l.). Be to A. N. yra vaiko priežiūros atostogose ir jai yra mokoma periodinė mėnesinė išmoka kurios dydis siekia nuo 1 590,90 Lt iki 1 356,95 Lt (T.1, 101 b.l.). Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, kadangi vienas iš ieškovo ieškinio motyvų, jog jis teikia išlaikymą kitam sūnui ir dėl to jo finansinė padėtis pablogėjo laikytinas neįrodytu ir atmestinas. Be to trečiasis asmuo byloje savarankiško reikalavimo ieškovui dėl jų sūnui U. G. reikalingo išlaikymo savarankiško reikalavimo nereiškė, o be to šį aplinkybė kaip jau nurodyta aukščiau, neturi jokios įtakos ieškovo ieškinio patenkinimui.

128Apibendrinus aukščiau išdėstytą, atskirai pastebėtina, kad teismui patenkinus ieškovo ieškinį būtų pasikėsinta į vaiko nuosavybę. Kadangi, kaip ir bet kuris kitas nepilnamečiui priklausantis turtas, išlaikymas taip pat privalo būti naudojamas tik vaiko interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos), asmeniniams įsipareigojimams tenkinti. Visos sumos, skirtos kaip išlaikymas vaikui, pirmiausiai, privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti - jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti. Išlaikymo dalis, likusi patenkinus būtiniausius vaiko poreikius, gali būti naudojama jo laisvalaikio reikmėms, išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo būsto išlaikymu, padengti ir panašiai. Tai, kas sutaupoma iš išlaikymui gaunamų sumų, turi būti saugiai investuojama arba laikoma vaiko vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Ieškovo siūlymu teismui pakeitus nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą dėl kurio pats ieškovas nutraukiant jo santuoką su atsakove sutiko, vaikui būtų padaryta žalą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

129Dėl atsakovės priešieškinio.

130Iš atsakovės atsiliepimo ir priešieškinio matyti, kad ji nuo 2011 metu išvyko į JAV kur šiuo metu su sūnumi ir gyvena (T.2, 21-27, 50-55 b.l.). Atsakovė pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimą savo sūnaus D. G. išlaikymui privalo mokėti po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (T.1, 5 b.l.). Vaiko D. G. tėvai nuo santuokos nutraukimo gyvena atskirai. Atsakovė šiuo metu dirba JAV, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį (T. 2, 57, 62,70,73 b.l.). Atsakovė savo vardu LR viešame registre nėra įregistravę nekilnojamųjų daiktų, išskyrus jos vardu įregistruotą lengvąjį automobilį Rover 216 (T.2, 31-32 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovės motina duodama paaiškinimus nurodė, kad dukra dar nėra pasiruošusi sūnaus išlaikymui mokėti didesnio dydžio išmokas, kadangi jos įsidarbinimas užsienyje yra sąlygotas iškylančių sunkumų dėl emigrantų statuso. Dėl to ieškovo ir atsakovės sūnui D. G. JAV mokykloje yra teikiamas nemokamas maitinimas (T.2, 66 b.l.). Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovas irgi nuo sūnaus išvyko su motina į JAV nereguliaria mokėjo nepilnamečiam vaikui tėvų susitarimu nustatyto dydžio išmokas, atsižvelgiant į padidėjusius sūnaus poreikius. D. G. yra moksleivis, mokosi vienoje iš JAV mokyklų (T.2, 66 b.l.). Pažymėtina, kad pagal minėtą teismo sprendimą abu tėvai privalo nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymui mokėti nustatyto dydžio išmokas kiekvieną mėnesį, ne tik atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas LR, bet ir į vaiko gyvenamąją vietą. Šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad sūnaus D. G. gyvenamoji vieta bus jo motinos gyvenamoji vieta, o jai pasikeitus, atitinkamai pasikeičia ir vaiko gyvenamoji vieta (sutarties 3 skyrius, T.1, 5 b.l.). Todėl atmestinas ieškovo motyvas, kad atsakovė vienašališkai be jo sutikimo su sūnumi išvyko gyventi į užsienį, kadangi susitarime dėl vaiko gyvenamosios vietos tokio draudimo nėra. Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra gera, o ją lyginant su atsakove net ir labai gera. Todėl remiantis paminėtu, pripažintina, jog pasikeitus ekonominei padėčiai tiek LR, tiek ir JAV, kur šiuo metu gyvena šalių vaikas, spręstinas klausimas dėl jam reikalingo išlaikymo padidinimo. Atskirai pažymėtina, kad šalių sūnus jau yra paauglys ir jau vien dėl to išlaidos jo išlaikymui didėja (T.2, 51-52 b.l.).

131Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,, Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuodamas konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismas atsižvelgia į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

132Vaiko poreikius maistui teismas nustato atsižvelgdamas į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,, Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litų per parą. Teismas laiko, kad analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas nustatydamas šalių vaikui išlaikymui reikalingas lėšas remiasi šiuo dydžiu.

133Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, o tik realiai minimalūs poreikiai.

134Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą vaiko šiems poreikiams apskaityti yra sudėtinga, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

135Atsakovė pateikė teismui apskaičiavimą, kiek ji patiria papildomų išlaidų dėl vaiko mokymo ir neformalaus jo ugdymo.

136Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

137Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

138Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai (T. 2, 51-52 b.l.).

139Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus atsižvelgiant į metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) laikus, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad vaikui skirtų rūbų bei avalynės kainos tokios pat, kaip ir suaugusiesiems.

140Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Ieškovas pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimą įsipareigojo mokėti didesnę sūnaus D. G. išlaikymui reikalingą išmokų dalį, atsižvelgiant į to meto ekonominę situaciją LR. Minėtu teismo sprendimu nustatant šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydį, buvo siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko poreikius ir vaiko tėvų turtinę padėtį. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, dabartiniu momentu individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja keisti vaikui skirto išlaikymo dydį, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe. Išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovo ir atsakovės vaikas šiuo metu lanko JAV Čikagos valstybinę mokyklą ir šioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o kaip jau minėta, tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikas siekia savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to labai yra svarbi materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška ir jų teikiamo išlaikymo forma bei dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Atsakovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas, jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie ieškovą, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaikui jau yra per mažas, neatitinkantis būtinų (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaikų išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo dydžio pakeitimas. CK 3.201 str. 1d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarimo) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Ši įstatymo nuostata apima ir vaiko, kaip šalies materialinę prasmę poreikius. Todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo patvirtintas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas šalių vaikui dabartinėmis jo gyvenimo sąlygomis. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201 str. 1d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos teismų praktika laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus irgi gali būti taikomas, tačiau atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui teismas laiko būtinu nukrypti nuo šio kriterijaus. Pirmiausia, tokia teismo išvada paremta tuo, kad šalių vaikas gyvena ne LR, o JAV, kur išlaidos asmens pragyvenimui yra daug didesnės. Antra, atsakovė šiandien gyvendama emigracijoje dar nėra pajėgi viena teikti sūnaus išlaikymui daug didesnes išmokas. Tuo pačiu atmestini ir ieškovo atstovo argumentai dėl maisto produktų kainų JAV santykio su tomis pačiomis kainomis LR, kadangi šiose valstybėse yra skirtingas ne tik gamybos, bet ir pragyvenimo lygis, todėl pagal vieną ekonomikos rodiklį negali būti sprendžiama apie išlaidas reikalingas pragyvenimui.

141Teismas sutinka su Šiaulių raj. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str.1d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis bylose pateiktais dokumentais darytina išvada, kad iš ieškovo prašomas priteisti 1 000 litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas sūnui dar nėra būtinas ir jis iš dalies laikytinas per dideliu, kaip viršijantis šiandieninius vaiko poreikius, bei turintis išlaidavimo pobūdį. Nors ieškovas teismo manymu būtų pajėgus mokėti ir tokio dydžio išmoką, kuri nepablogintų jo socialinės padėties, tačiau šis dydis šiandien dar negali būti pripažintas būtinu net ir atsižvelgiant į atsakovės pateiktus paskaičiavimus. Taip pat teismas nagrinėdamas šį atsakovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog ieškovas teikia išlaikymą ir kitam sūnui U. G. Tuo pačiu atsakovė nurodydama, jog sūnaus išlaikymui reikia 3 425 Lt per mėnesį, turėtų įvertinti ne tik sūnaus norus, bet ir tėvų galimybes. Tuo labiau, jog duomenų, kad pati atsakovė sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria virš 900 JAV dolerių į bylą nepateikė. Nors atsakovės atstovė motina N. U. teigė, jog jos dukrai padeda ir patėvis gyvenantis JAV, tačiau ir ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Be to pati atsakovė priėmė sprendimą išvykti gyventi kartu su sūnumi į JAV, todėl ir teismui sprendžiant šalių vaiko išlaikymo klausimą, atitinkamos minėto poelgio pasekmės tenka ir pačiai atsakovei. Tuo pačiu teismas sutinka su atsakovės atstovės adv. E. Povilaitienės išsakytais argumentais, jog tėvas neturėtų atsižvelgiant į sūnaus amžių, didesnę jo išlaikymo dalies naštą perkelti vien tik vaiko motinai ar jos artimiesiems. Todėl teismas mano, jog ieškovo turtinė padėtis ir objektyviai išaugusios sūnaus D. G. išlaikymo išlaidos leidžia pakeisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį ir ji padidinti iki 700 Lt per mėnesį, kuris būtinas atsižvelgiant į aukščiau paminėtas pasikeitusias sąlygas.

142Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo atsakovės kreipimosi į teismą su priešiniu ieškiniu dienos (CK 3. 200 str.).

143Kadangi ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies, iš ieškovo priteistinos ieškovei atstovavimo išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio daliai ir bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nuo kurių atsakovė yra atleistą ir kurias sudaro 90,00 Lt žyminis mokestis už padidėjusią išmoką vaiko išlaikymui ir 40,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso: 130,50 Lt (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Ieškovui bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestai atsakovės priešieškinio daliai nepriteistinos, kadangi šalių ginčas vyko dėl išlaikymo dydžio skirto nepilnamečiam vaikui (CPK 93 str. 4d.).

144Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

145Tuo pačiu atmestini ieškovo atstovo argumentai dėl atsakovės pateiktų teismui rašytinių įrodymų, kurie neturi pažymos Apostille.

146Konsulinis dokumentų legalizavimas atliekamas vadovaujantis 1963 metų Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, 1961 metų Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, Lietuvos Respublikos konsulinėmis konvencijomis ir kitomis tarptautinėmis sutartimis bei susitarimais, prie kurių yra prisijungusi Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, kitais teisės aktais ir Instrukcija.

147Pagal paminėtus teisės aktus įvairių organizacijų, įmonių ir įstaigų išduotos pažymos taip pat yra legalizuojamos, tačiau ši nuostata taikytina ne visoms pažymoms, o tik toms kurios atsižvelgiant į jų turinį ir forma priskirtinos prie oficialių dokumentų. Todėl atmestini ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovė nepateikė teismui visų tinkamai patvirtintų rašytinių dokumentų ir dėl to teismui nėra pagrindo jais remtis (T.2, 56-73 b.l.).

148Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

149Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

150Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

151Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

152Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. G. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282str. 2d. 1p.).

153Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 269, 279 str.,

Nutarė

1541. Ieškovo M. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio skirto nepilnamečiam vaikui D. G. sumažinimo atmesti.

1552. Atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui M. G. dėl išlaikymo dydžio skirto nepilnamečiam vaikui D. G. padidinimo tenkinti iš dalies.

1563. P. Š. apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 2007-12-17 sutarties 4.2 p. ir jį išdėstyti nauja redakcija: ,,4.2. Priteisti nuo 2012-12-21 iš ieškovo M. G. (a/k ( - ) sūnaus D. G. (a/k ( - ) išlaikymui po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.“

1574. Priteisti atsakovei R. G. (a/k ( - ) iš ieškovo M. G. (a/k ( - ) 909 Lt (devynis šimtus devynis litus) išlaidų už advokato pagalbą.

1585. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš M. G. (a/k ( - ) 90,00 Lt (devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų už nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų išmokų padidinimą ir 40,50 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 130,50 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 50 ct).

1596. Likusioje dalyje atsakovės priešinį ieškinį ieškovui atmesti.

1607. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo D. G. nukreipti vykdyti skubiai.

161Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei,... 3. dalyvaujant ieškovui M. G. ir jo atstovui advokatui M. Bakanui, atsakovės R.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė visiškai, o su atsakovės... 7. Ieškovas ir jo atstovas prašė teismo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali... 9. Ieškovas ieškinyje teigė, kad pasikeitus jo gyvenimo sąlygoms ir turtinei... 10. Ieškovas pripažino, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21... 11. Be to, ( - ) ieškovui gimė dar vienas vaikas, todėl šiuo metu ieškovas... 12. Esant pablogėjusiai ieškovo finansinei situacijai ir dėl padaugėjusių... 13. Ieškovas vadovaudamasis LR CPK 5 str. 1 d., 30 str. 4 d., 199 str. ir LR CK... 14.
  • Sumažinti M. G., a.k. ( - ) nustatytą civilinėje byloje Nr.... 15. 2012-11-15 pareiškimu ieškovas patikslino pradinio ieškinio reikalavimą... 16. Dėl atsakovės priešinio ieškinio ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į... 17. Tačiau atsakovė R. G. 2012-12-20 teismui pateikė priešieškinį, kuriame... 18. Dėl vaiko poreikių.... 19. Atsakovė pateiktame priešieškinyje nurodė, kad šalių sūnus D. G. yra 11... 20. Ieškovas esąs įsitikinęs, kad atsakovė padarytus skaičiavimus... 21. Atsakovės teigimu, jų sūnui D. G. su amžiumi atsirado naujų poreikių.... 22. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvoje minimalus mėnesinis darbo užmokestis... 23. Be to atsakovė teigia, kad ieškovo argumentai dėl jo kito nepilnamečio... 24. Dėl ieškovo turtinės padėties.... 25. Atsakovės teigimu ieškovo, turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes jo vardu... 26. Tačiau atsakovė mano, jog ieškovas būdamas sveikas ir darbingas privalo... 27. Ieškovas nesutinka su atsakovės aukščiau išsakytais argumentais dėl jo... 28. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų paaiškinimų atsakovė Lietuvoje dirbo... 29. Ieškovas mano, kad atsakovės pateikta LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje... 30. Dėl atsakovės turtinės padėties.... 31. Atsakovė nurodė, kad Lietuvoje ji turėjo gerai apmokamą darbą tačiau... 32. Ieškovas mano, kad atsakovė teismui pateikė neteisingus duomenis apie savo... 33. Be to, atsakovė teigia, jog jokio turto JAV neturi, tačiau jokių duomenų ar... 34. Todėl vadovaujantis LR CPK 5 str. 1 d., 30 str. 4 d., 199 str. ir LR CK 3.201... 35. Savo reikalavimus ir atsikirtimus ieškovas grindė į bylą pateiktais... 36. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal sutartį teikia... 37. Atsakovė ir jos atstovės su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 38. Dėl ieškovo ieškinio atsakovės atstovės nurodė, kad su jo reikalavimais... 39. Atsakovė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą... 40. Vaiko teisės į išlaikymą nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti... 41. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal šią... 43. Manau, kad nėra teisinio pagrindo mažinti nepilnamečiui vaikui priteistą... 44. Atsakovė nurodė, kad vertinant esminį tėvų turtinės padėties... 45. Atsakovė teigė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir nurodė šiuos... 46. 1. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų... 47. 1.1. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nebegauna ,,tiek pajamų, kiek... 48. 1.2. Iš SODRA pažymos apie asmens įmokas už 2011-09-01 - 2012-10-31 (T. 1,... 49. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog vienas iš tėvų,... 50. 1.3. Teismui išreikalavus duomenis iš Nekilnojamojo turto duomenų registro,... 51. 1.4. Nepagrįstai ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą motyvuoja... 52. 1.5. Ieškovas nepateikė teismui visų duomenų apie savo turtinę padėtį.... 53. 1.6. Neteisingai M. G. savo ieškinyje teigia, jog pagal civilinėje byloje Nr.... 54. 1.7. Ieškinyje ieškovas neteisingai nurodė, jog nežino kur atsakovė su... 55. 2. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, vertindamas,... 56. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad išlaikymo dydis... 57. Po teismo sprendimo priėmimo, atsakovės turtinė padėtis ne pagerėjo, o... 58. 3.1. Sūnus gyvena su atsakove, ji juo rūpinasi, perka ir gamina maistą,... 59. Dėl to, kad kasdien turi rūpintis sūnumi, atsakovės galimybės daugiau... 60. 3.2. Atsakovė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuolatinio darbo neturi,... 61. Lietuvoje atsakovė turėjo pastovų darbą, kuris buvo gerai apmokamas.... 62. Nuo 2010 m. iki 2011 m. tvarkėsi įvairius dokumentus, t.y. emigracijos... 63. Ateityje atsakovė sieks geresnės pozicijos darbe, tačiau tam reikia... 64. Nuo 2011 m. įsidarbino šeštadieninėje lietuviškoje mokykloje. Į šią... 65. M. G. savo ieškinyje nepagrįstai teigia, jog atsakovės materialinė padėtis... 66. 4. Ieškovas kaip argumentą priteistam išlaikymui mažinti nurodė, kad jis... 67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad, priteisiant vienam iš vaikų... 68. Atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti,... 69. Ieškovo sūnus U. turi teisę gauti išlaikymą ne tik iš ieškovo, bet ir... 70. Atsakovė teigė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo... 71. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių.... 72. Ieškovas priteistą išlaikymą sūnui mokėjo nereguliariai, buvo... 73. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms... 74. Minėta, sūnus D. mokosi šeštadieninėje lietuviškoje mokykloje. Mokslas... 75. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata,... 76. Nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850 Lt (LR vyriausybės 2012-06-20... 77. Sūnaus D. poreikiai nėra sumažėję. Jis auga, jo poreikiai didėja. Dėl... 78. Atsakovė prašė teismo patenkinus jos priešinį ieškinį priteisti jai iš... 79. Remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str., CK 3.192 str., atsakovė teismo... 80. 1. Ieškinį atmesti.... 81. 2. Priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų 2 000 Lt.... 82. 3. Išreikalauti iš Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros pažymą,... 83. 4. Įpareigoti ieškovą pateikti teismui žemės nuomos sutartis, savo banko... 84. 2012-12-21 atsakovė pateikė teismui priešinį ieškinį nurodydama šiuos... 85. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti sūnui priteistą... 86. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo... 87. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal šią... 88. Atsakovė mano, kad yra visos šios įstatyme numatytos sąlygos priteistam... 89. Dėl vaiko poreikių.... 90. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo priteistam išlaikymo... 91. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių.... 92. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms... 93. Teismo sprendime buvo užfiksuota bendra suma reikalinga išlaikyti sūnų -... 94. Sūnui išlaikyti per mėnesį reikia apie 3 425 Lt (1278 $) Šią sumą... 95. Paskaičiavus šias būtinąsias išlaidas litais (po 2,679 Lt = 1 JAV$),... 96. Esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas.... 97. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, vertindamas, kokio... 98. Atsakovė namo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, o jos turtinė... 99. Remdamasi Lietuvos Respublikos civ. kod. 3.192 str., 3.201 str. 1 d., LR CPK 93... 100. 1. Pakeisti 2007 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo... 101. 2. Priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 102. 3. Ieškovo ieškinį atmesti.... 103. Atsakovė savo atsikirtimams ir priešinio ieškinio reikalavimams pagrįsti... 104. Trečiasis asmuo A. N. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė... 105. Teigė, kad ieškovo sūnaus U. poreikiams per mėnesį išleidžia 1 000 Lt ir... 106. Institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto (rajono) savivaldybės... 107. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 108. Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 109. 2007-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta R. G.... 110. Pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės,... 111. Nors M. G. pateiktose 2007 m. ir 2008 m. metinėse pajamų deklaracijose... 112. Kreditorinis įsipareigojimas atsirado 2010 m. tai įrodo sutartis dėl... 113. Pakankamu pagrindu sumažinti išlaikymą laikytinas tik kito vaiko gimimas ir... 114. Skyriui nėra žinomi D. G., gim. ( - ), poreikiai bei gyvenimo sąlygos bei jo... 115. Vėliau ŠRVTAS papildomai nurodė, kad materialinį išlaikymą savo... 116. ŠRVTAS atstovė teismo posėdžio metu papildomai teigė, kad tiek dėl... 117. Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 118. Dėl ieškovo ieškinio.... 119. Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas... 120. CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad vaikų ir jų... 121. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad turtą, kuris... 122. Be to CK 3. 186 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kitas bendrasis principas, kad... 123. Pažymėtina, kad pagal įstatymo nuostatas nesvarbu ar nepilnamečio vaiko... 124. Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu buvo patenkintas... 125. Atkreiptinas dėmesys, kad naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu... 126. Ieškovas yra ūkininkas vykdantis individualią veiklą ir gaunantis su ja... 127. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad nėra nei faktinio,... 128. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, atskirai pastebėtina, kad teismui... 129. Dėl atsakovės priešieškinio.... 130. Iš atsakovės atsiliepimo ir priešieškinio matyti, kad ji nuo 2011 metu... 131. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs... 132. Vaiko poreikius maistui teismas nustato atsižvelgdamas į įstatyme nustatytą... 133. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra... 134. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko... 135. Atsakovė pateikė teismui apskaičiavimą, kiek ji patiria papildomų... 136. Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Pareiga... 137. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į... 138. Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose... 139. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi... 140. Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems... 141. Teismas sutinka su Šiaulių raj. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos... 142. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo atsakovės kreipimosi į... 143. Kadangi ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinis tenkintinas iš... 144. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 145. Tuo pačiu atmestini ieškovo atstovo argumentai dėl atsakovės pateiktų... 146. Konsulinis dokumentų legalizavimas atliekamas vadovaujantis 1963 metų Vienos... 147. Pagal paminėtus teisės aktus įvairių organizacijų, įmonių ir įstaigų... 148. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 149. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 150. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 151. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 152. Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. G. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK... 153. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260,... 154. 1. Ieškovo M. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio skirto... 155. 2. Atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui M. G. dėl išlaikymo dydžio... 156. 3. P. Š. apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu, patvirtintos santuokos... 157. 4. Priteisti atsakovei R. G. (a/k ( - ) iš ieškovo M. G. (a/k ( - ) 909 Lt... 158. 5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 159. 6. Likusioje dalyje atsakovės priešinį ieškinį ieškovui atmesti.... 160. 7. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo D. G. nukreipti vykdyti... 161. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...