Byla 3K-3-285-415/2015
Dėl servitutų nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Green Vilnius Hotel“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Green Vilnius Hotel“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl servitutų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Green Vilnius Hotel“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl servitutų nustatymo, kurį patikslinęs prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklype (unikalus Nr. ( - ) ( - ), esančio tarnaujančiojo daikto – pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminiu aukštu (t. y. požemine automobilių saugykla) turint tikslą patekti į viešpataujantįjį daiktą – administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - ) ( - ); nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis (pagal pateiktą servituto schemą) tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ), turint tikslą išvažiuoti (patekti į gatvę) iš viešpataujančiojo daikto – administracinio pastato (unikalus Nr. ( - ) ( - ), bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. varžytynių aktu įsigijo nebaigtą statyti administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - ) ( - ), ir ketina toliau vykdyti statybos projektą – užbaigti šio administracinio pastato statybą. Pažymėjo, kad, įsigyjant šį pastatą, jokios informacijos apie tai, jog jis turės būti nugriautas ir kad nebus galima toliau vykdyti statybų, nebuvo pateikta, todėl ieškovas, įsigijęs šį pastatą, kartu įgijo ir ankstesnio savininko teises vykdyti šio pastato statybą pagal patvirtintą projektą ir vėlesnį jo eksploatavimą. Ieškovas nurodė, kad tiek pagal statybos projektą, tiek pagal detalųjį planą yra nustatyta vienintelė galimybė įvažiuoti į jo administracinį pastatą per atsakovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - ) esančio atsakovui priklausančio pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (projekte vadinamą automobilių saugykla), o išvažiuoti iš ieškovo administracinio pastato ir jo požeminės automobilių aikštelės – per atsakovui priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ). Ieškovo vertinimu, tokiu būdu būtų panaudota tik nedidelė atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis, t. y. apie 215,80 kv. m ploto. Be to, iš atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies ir taip yra nustatytas išvažiavimas į gatvę ir jo panaudoti pagal kitą paskirtį negalima.

7Ieškovo įsitikinimu, servitutų nustatymas niekaip negali pažeisti atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nes tarnaujančiųjų daiktų savininkai tam jau nuo pat statybos projekto patvirtinimo yra pritarę, be to, servitutų nustatymai niekaip nepakeičia šios požeminės aikštelės paskirties ir neapriboja atsakovo teisių naudotis šia požemine aikštele, o dėl nustatytų servitutų automobilių srautas tik nesmarkiai padidės. Ieškovas nurodė, kad bandydamas spręsti servitutų nustatymo klausimą 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovą, o atsakovui neatsakius į ieškovo elektroninį laišką, 2013 m. vasario 28 d. prašymu dėl servitutų nustatymo Nr. 12/07 kreipėsi į BUAB „Vilniaus žemės grupė“ bei BAB banką „Snoras“; 2013 m. vasario 28 d. prašymu dėl servitutų nustatymo Nr. 12/08 – į BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ ir į atsakovą, kviesdamas pradėti derybas dėl šių servitutų nustatymo ir pateikti savo sąlygas tokiam sandoriui sudaryti, tačiau atsakovas minėtus prašymus ignoravo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas planas dėl servitutų nustatymo neatitinka visų reikalaujamų kriterijų, t. y. planas yra netikslus bei nekonkretus, todėl jis buvo vertintas kritiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl servitutų nustatymo atsakovui tapus žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) ir administracinio pastato (unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) savininku, todėl sprendė, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį šalys neįvykdė vienos iš būtinųjų sąlygų servitutui nustatyti teismine tvarka. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kuriame yra nebaigtas statyti ieškovui nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, ribojasi ne tik su atsakovo žemės sklypu, bet ir su žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ), priklausančiu Lietuvos Respublikai, kurį panaudos sutarties pagrindu valdo Vilniaus miesto savivaldybė, be to, žemės sklype (unikalus Nr. ( - ) jau yra nustatytas servitutas, todėl ieškovas, teismo nuomone, gali naudotis jau nustatytu servitutu arba kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kito servituto nustatymo.

11Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo nebaigto statyti administracinio pastato baigtumas yra 8 proc., todėl šiuo metu pastato naudojimas objektyviai yra negalimas ir prieštarauja CK 4.111 straipsnio nuostatoms, o nustačius ieškovo prašomus servitutus, šiuo atveju būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės savo nuožiūra naudotis savo žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog, nenustačius servitutų, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovui jam priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį. Teismas sprendė, kad tai, jog ieškovas atsakovui, kaip ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) kartu su administraciniu pastatu (unikalus Nr. ( - ) savininkui, nėra pasiūlęs konkretaus ir sąžiningo atlyginimo už prašomus nustatyti servitutus, pažeidžia kasacinio teismo formuojamoje praktikoje suformuotą imperatyvą, t. y. teikti protingo atlyginimo už servituto nustatymą pasiūlymą.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Green Vilnius Hotel“ apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų – ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl servitutų nustatymo atsakovui tapus žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) ir administracinio pastato (unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) savininku. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad šalims dėl servituto ar kitų naudojimosi žemės sklypu galimybių susitarti taikiai nepavyko, todėl toks tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti, pašalintini iš teismo sprendimo.

14Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog, nenustačius servitutų, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovui priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį. Nors ieškovas ir tvirtina, kad šiuo metu pagal parengtą statybos projektą ir detalųjį planą yra nustatyta tik viena galimybė įvažiuoti į ieškovui priklausantį administracinį pastatą – per atsakovui priklausančiame žemės sklype esančio atsakovui priklausančio pastato požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o išvažiuoti iš ieškovo administracinio pastato – per atsakovui priklausantį žemės sklypą, o tuometis tarnaujančiojo daikto, per kurį įvažiuojama į ieškovo administracinį pastatą, savininkas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ 2008 m. spalio 14 d. sutikimu pritarė tokio statinio statybai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į kardinaliai pasikeitusią situaciją. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog pagal 2008 m. parengtą statybos projektą ir detalųjį planą yra nustatyta tik viena galimybė patekti į jam priklausantį administracinį pastatą, automatiškai nepaneigia to, kad yra galimi ir kiti alternatyvūs privažiavimo prie administracinio pastato būdai, kurie nebuvo įvertinti rengiant statybos projektą. Pažymėjo, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių tokią galimybę, be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas bandė pakeisti statinio projektą ir suprojektuoti atskirą įvažiavimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau jam to padaryti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad bent jau ieškojo kitų būdų įgyvendinti savo nuosavybės teisę neapribodamas atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

15Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog, nenustačius minėtų servitutų, jis objektyviai negalės naudotis nebaigtu statyti administraciniu pastatu ( - ), ir kad kliūčių naudotis nebaigtu statyti administraciniu pastatu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis bei nepateisinamomis išlaidomis, ir kad servitutų nustatymas yra vienintelis likęs būdas pašalinti objektyvias kliūtis ieškovui naudotis nebaigtu statyti pastatu. Taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo į bylą pateiktas planas dėl servitutų nustatymo neatitinka visų reikalaujamų kriterijų – iš ieškovo pateikto UAB „Penktasis akmuo“ architekto D. O. parengto projektinio pasiūlymo nėra aišku, kiek konkrečiai užimtų servitutas, be to, nėra nurodyti prašomų nustatyti servitutų ribų taškai koordinačių sistemoje – ieškovui nenurodžius, kurioje atsakovo žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio plotą turėtų užimti servitutas, laikytina, kad ieškovas nepateikė teismui reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų servituto nustatymo sąlygų, klausimas dėl servituto atlygintinumo nebetenka prasmės, todėl šiuo aspektu nepasisakė.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

17Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Green Vilnius Hotel“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo. Tai, kad ieškovo administracinio pastato, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, baigtumas yra 8 proc., situacijos nekeičia – ieškovas tam ir prašo nustatyti servitutus, kad galėtų užbaigti statyti nebaigtą statinį ir naudoti jį jau baigtą. Kasatorius įrodė, kad jo nebaigto statyti administracinio pastato normaliam funkcionavimui užtikrinti būtina nustatyti nurodytus servitutus. Ieškovui nepriskirtina pareiga įrodinėti statybos projekto pakeitimo ir statinio rekonstrukcijos galimybes. Nepaisant santykinai nedidelio baigtumo procento, yra pastatyta didelės vertės požeminė pastato dalis. Ši dalis yra bendromis konstrukcijomis sujungta su tarnaujančiojo daikto – atsakovo pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminiu aukštu (požemine automobilių saugykla), kuris taip pat yra pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, norint įrengti naujus įvažiavimus ar išvažiavimus iš administracinio pastato, reikėtų ne tik pakeisti statybos projektą ir iš esmės perstatyti jau pastatytą ieškovo administracinio pastato požeminį aukštą, bet ir atitinkamai rekonstruoti atsakovo pastatą. CK 4.126 straipsnyje nurodyta ieškovo pareiga įrodyti, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančiojo daikto naudoti pagal paskirtį, tačiau šioje teisės normoje nėra nustatyta pareiga įrodinėti, kad negalima viešpataujančiojo daikto pakeisti taip, kad nebereikėtų nustatyti servituto. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo pateiktas šios materialiosios teisės normos aiškinimas iš esmės keičia servituto nustatymo reglamentavimą ir jo nustatymo sąlygas – daugeliu atveju servituto nustatyti negalima, nes įmanoma (nors didelėmis sąnaudomis) pakeisti viešpataujantįjį daiktą. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal esamą projektą išvažiavimas iš atsakovo pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminės automobilių saugyklos suprojektuotas per ieškovui priklausančio pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminę aikštelę, todėl taip pat ir atsakovas, norėdamas išvažiuoti iš jam priklausančio pastato, turės naudotis ieškovui priklausančio pastato požemine aikštele.

19Ieškovo manymu, tarnaujančiojo daikto savininkas, pritaręs viešpataujančiojo daikto statybos projektui ir statybai, kartu išreiškė ir savo sutikimą nustatyti servitutą, užtikrinantį viešpataujančiojo daikto normalų naudojimą pagal paskirtį. Nuo pritarimo tokiam viešpataujančiojo daikto statybos projektui momento tarnaujančiojo daikto savininkui tapo žinoma, kad kitaip eksploatuoti projekte numatyto viešpataujančiojo daikto kaip nustatant servitutus jo tarnaujančiajam daiktui bus neįmanoma. Todėl vėlesnis (po tokio viešpataujančiojo daikto pastatymo) prieštaravimas servituto nustatymui laikytinas nesąžiningu ir prieštaraujančiu protingumo ir teisingumo principams.

20Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Ieškovui yra sunkiai suprantami ir visiškai neaiškūs apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad ieškovo į bylą pateiktas planas dėl servitutų nustatymo neatitinka visų reikalaujamų kriterijų, todėl ieškovui nenurodžius, kurioje atsakovo žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio plotą turėtų užimti servitutas, laikytina, kad ieškovas nepateikė teismui reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovui neaišku, kokių reikalaujamų kriterijų pateiktas planas neatitinka ir kodėl laikoma, kad jis nenurodė, kurioje atsakovo žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio plotą turėtų užimti servitutas, kai pateiktuose planuose yra aiškiai pažymėtos servitutų vietos ir ribos bei nurodyti tikslūs jų plotai – 452,41 kv. m ir 214,96 kv. m. Ieškovo teigimu, jo pateiktas planas atitinka visus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009).

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas servituto nustatymo būtinumą, vertino ne tik ieškovo administracinio pastato užbaigtumo procentinę išraišką, bet ir susijusių aplinkybių visumą. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai nurodė, kad kasatorius, vadovaudamasis įrodymus ir įrodinėjimą nustatančiomis taisyklėmis, neįrodė, jog servituto nustatymas yra vienintelis likęs būdas pašalinti objektyvias kliūtis kasatoriui naudotis pamatais, t. y. nebaigtu statyti pastatu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisės į pamatus nebūtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo, kaip žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) bei pastato (unikalus Nr. ( - ) savininko, teisių servituto pagrindu. Atsakovo manymu, vien ta aplinkybė, kad pagal 2008 m. parengtą statybos projektą ir detalųjį planą yra nustatyta tik viena galimybė patekti į kasatoriui priklausančius pamatus (8 proc. baigtumo administracinį pastatą), nepaneigia to, kad yra galimi ir kiti alternatyvūs privažiavimo prie pamatų būdai, kurie nebuvo įvertinti rengiant statybos projektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas servituto sąvoką aiškina kaip daiktinę teisę, sietiną tik su jau sukurtais daiktais ir sukurtų daiktų naudojimu savo poreikiams tenkinti, o kasatoriaus pateiktas servituto, kaip teisės užbaigti nebaigtą statinį, aiškinimas vertintinas kaip teisinio pagrindo neturinti įstatymo interpretacija, siekiant pritaikyti jį savo poreikiams. Atsakovo teigimu, kasatorius nepagrįstai sutapatina atsakovo pritarimą statybos projektui su pritarimu servituto nustatymui. Atsakovas pažymi, kad niekada nėra davęs sutikimo nustatyti servitutą, ir nurodo, kad patikslintame ieškinyje kasatorius prašė nustatyti servitutą ne pagal konkretų planą, o tiesiog kaip teisę važiuoti transporto priemonėmis atsakovo žemės sklypais, niekaip nekonkretizuodamas siekiamų naudoti žemės sklypų plotų.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų

26CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

27CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

28Dėl kasacinio skundo nepagrįstumo

29Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. L. v. S. B. , civilinė byla Nr. 3K-3-269/2014).

30Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tokį vertinimą atliko ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.

31Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog pagal 2008 m. parengtą statybos projektą ir detalųjį planą yra nustatyta tik viena galimybė patekti į ieškovui priklausantį administracinį pastatą, nepaneigia, kad galimi kiti alternatyvūs privažiavimo prie administracinio pastato būdai, kurie nebuvo įvertinti rengiant statybos projektą, užtikrinantys ieškovui normalias sąlygas naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovo šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų.

32Kasatorius be pagrindo teigia, kad CK 4.126 straipsnyje nurodyta ieškovo pareiga įrodyti, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis viešpataujančiojo daikto naudoti pagal paskirtį, neapima pareigos įrodinėti, jog negalima viešpataujančiojo daikto pakeisti taip, kad nebereikėtų nustatyti servituto. Tokią pareigą šiuo konkrečiu atveju, kai ieškovo nekilnojamojo daikto suformavimo baigtumas tesiekia 8 proc., suponuoja abiejų daiktų (ieškovo ir atsakovo) savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, principas. Taigi, teismui šioje byloje sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, yra ar ne galimybė be neproporcingai didelių, lyginant su atsakovo nuosavybės teisių suvaržymais dėl servituto nustatymo, sąnaudų pakeisti ieškovo daikto statybos sąlygas, taip pat kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius.

33Kasatoriaus argumentai, kad pagal esamą projektą išvažiavimas iš atsakovo pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminės automobilių saugyklos suprojektuotas per ieškovui priklausančio pastato (unikalus Nr. ( - ) požeminę aikštelę, todėl taip pat ir atsakovas, norėdamas išvažiuoti iš jam priklausančio pastato, turės naudotis ieškovui priklausančio pastato požemine aikštele, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ginčijamų teismų procesinių sprendimų teisėtumo. Tokia teisinė situacija galėtų padėti šalių susitarimui dėl abipusių servitutų nustatymo CK 4.125 straipsnio pagrindu arba teismo sprendimu, jei dėl abipusių servitutų nustatymo kreiptųsi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Tokiu atveju būtų pagrindas kitaip vertinti ir šioje byloje nagrinėjamą situaciją abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros užtikrinimo aspektu.

34Kasatorius be teisėto pagrindo plečiamai aiškina iš pritarimo ieškovo daikto statybos projektui ir statybai atsakovui, kaip pritarusiųjų juridinių asmenų turto perėmėjui, kylančias pareigas, nurodydamas, kad tarnaujančiojo daikto savininkas, pritaręs viešpataujančiojo daikto statybos projektui ir statybai, kartu išreiškė ir savo sutikimą nustatyti servitutą, užtikrinantį viešpataujančio daikto normalų naudojimą pagal paskirtį. Servituto nustatymo pagrindai yra reglamentuojami įstatymo (CK 4.124 straipsnis). Tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas galėtų būti pagrindas nustatyti servitutą sandoriu (CK 4.125 straipsnis), tačiau toks sandoris yra paties tarnaujančiojo daikto savininko valios išraiška, o šiuo atveju atsakovas ne tik nesiekia servituto nustatymo sandoriu, bet ir ginasi nuo savo, kaip daikto savininko, nuosavybės teisių suvaržymų servitutu, nustatomu teismo sprendimu.

35Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų, kad iš ieškovo pateikto UAB „Penktasis akmuo“ architekto D. O. parengto projektinio pasiūlymo dėl servituto nėra aišku, kiek konkrečiai užimtų servitutas, nėra nurodyti prašomų nustatyti servitutų ribų taškai koordinačių sistemoje, todėl pripažinta, kad ieškovui nenurodžius, kurioje atsakovo žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio plotą turėtų užimti servitutas, taigi ieškovas nepateikė teismui reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, pažymėtina, kad kai tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype: ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, bylos Nr. 3K-3-527/2009). Tokie patys reikalavimai keltini ir nustatant servitutą, kai tarnaujantysis daiktas yra pastatas. Pastato savininko teisių ribojimo vieta, kurioje ribojimai yra taikomi, turi būti tiksliai apibrėžta statinio plane, kuriame būtų duomenys apie tikslų apribojimų išsidėstymą statinyje. Paprastai toks servituto projektinis pasiūlymas turėtų būti teikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais suformuoto duomenų paketo aktualių duomenų – žemės sklypo ir (ar) statinio plano – pagrindu. Šiuo atveju projektinis pasiūlymas dėl servituto rengtas ne nurodytų duomenų, o tiksliais laikytinų techninio projekto duomenų pagrindu. Tačiau bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad servitutas yra registruotina daiktinė teisė, jo planas (jo duomenys) turi atitikti kadastro tvarkytojo vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais formuojamo duomenų paketo aktualiems duomenims žemės sklypo ir (ar) statinio planams (jų duomenims) keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai projektinį pasiūlymą vertino kaip netinkamą ieškovo reikalavimą pagrindžiantį dokumentą, todėl kasatoriaus argumentai dėl tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo atmestini.

36Paminėtų argumentų pagrindu kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

37Dėl atlyginimo už servitutą klausimo sprendimo

38Nors servituto atlygintinumo klausimai nėra kasacijos dalykas šioje byloje, servitutų nustatymo sąlygų kontekste paminėtina kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika aiškinant teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; ir kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Viena vertus, tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikalams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu. Teisė į kompensaciją, kaip atlyginimo išraišką, ir nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 straipsnyje. Kadangi šioje byloje konstatuota, kad neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą būtent atsakovo tarnaujantiesiems daiktams, tiesioginę teisinę aktualiją praranda ir servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas.

39Remdamasi aptartu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė servituto nustatymą bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnio nuostatos.

42Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 784,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, ji mažintina iki 600 Eur ir, netenkinus kasacinio skundo, priteistina iš kasatoriaus atsakovo naudai.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti atsakovui BAB bankui „Snoras“ (j. a. k. 112025973) iš ieškovo UAB „Green Vilnius Hotel“ (j. a. k. 300605931) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46Apie priimtą nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas UAB „Green Vilnius Hotel“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės... 6. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. varžytynių aktu įsigijo... 7. Ieškovo įsitikinimu, servitutų nustatymas niekaip negali pažeisti atsakovo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas planas dėl servitutų nustatymo... 11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo nebaigto statyti... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu pirmosios instancijos... 14. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nepritarti pirmosios... 15. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 17. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Green Vilnius Hotel“ prašo panaikinti... 18. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto... 19. Ieškovo manymu, tarnaujančiojo daikto savininkas, pritaręs... 20. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo... 22. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų ... 26. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 27. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 28. Dėl kasacinio skundo nepagrįstumo ... 29. Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių,... 30. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tokį vertinimą atliko ir... 31. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad... 32. Kasatorius be pagrindo teigia, kad CK 4.126 straipsnyje nurodyta ieškovo... 33. Kasatoriaus argumentai, kad pagal esamą projektą išvažiavimas iš atsakovo... 34. Kasatorius be teisėto pagrindo plečiamai aiškina iš pritarimo ieškovo... 35. Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų, kad iš ieškovo pateikto UAB... 36. Paminėtų argumentų pagrindu kasacinis teismas apeliacinės instancijos... 37. Dėl atlyginimo už servitutą klausimo sprendimo... 38. Nors servituto atlygintinumo klausimai nėra kasacijos dalykas šioje byloje,... 39. Remdamasi aptartu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis,... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 45. Priteisti atsakovui BAB bankui „Snoras“ (j. a. k. 112025973) iš ieškovo... 46. Apie priimtą nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...