Byla 2A-651-125/2009
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1444-676/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ ieškinį atsakovei N. J., tretieji asmenys

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui P. M., atsakovei N. J., atsakovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1444-676/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ ieškinį atsakovei N. J., tretieji asmenys

2V. Z., D. D. –V., dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 46 859,67 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo

41999-10-11 iki 2002-08-07 ėjo UAB „Žalgirio loto“ Klaipėdos filialo direktorės pareigas. Su atsakove buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2002-01-23 inventorizacijos metu įmonės Klaipėdos filiale buvo nustatytas 91 518,07 Lt trūkumas. Atsakovė nuo 2002-01-28 iki 2002-05-14 į įmonės kasą įnešė 47 362,48 Lt trūkumą, likusios trūkumo sumos neįnešė, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 46 859,67 Lt.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-20 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 3 540,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 30,60 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovė apie atsiradusią žalą sužinojo 2002-01-23, atlikus UAB „Žalgirio loto“ Klaipėdos filiale inventorizaciją. Pagal Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas tęsėsi iki 2005-01-24. Ieškovės atstovai, veikdami kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, nuo 2002-01-23 per 3 metus nesikreipė su ieškiniu atsakovei, ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2007-12-03. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinį atmetė.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo ieškinio padavimo termino pradžią, nes atsakovė iki 2002-05-14 per keletą sykių į įmonės kasą įnešė 47 362,48 Lt, ji skolą pripažino ir pageidavo sudaryti taikos sutartį, todėl ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs. Ieškovei 2002-07-19 buvo išsiųstas taikos sutarties projektas, tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių jo nepasirašė. Ieškovė nurodo, kad 2002-08-19 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos atsakovei iškėlimo, tačiau 2006-04-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apeliantė teigia, kad nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikia laikyti teisę paduoti ieškinį atsakovei.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pati ieškovė nėra apsisprendusi, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas. Atsakovė pažymi, kad ji jokios prievolės ieškovei nepripažino ir tai buvo nustatyta atliekant ikiteisminį tyrimą. Atsakovė nurodo, kad byloje svarbu, iš kokių teisinių santykių kilęs ginčas, kadangi įstatymas skirtingai taiko ieškinio senaties termino skaičiavimą. Ieškovė skunde įrodinėja civilinių teisinių santykių buvimą, o teisme pripažino, kad ieškinį kildina iš darbo teisinių santykių, nors iš bylos duomenų matyti, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių. Atsakovė nurodo, kad darbdavio reikalavimams dėl darbuotojų padarytos materialinės žalos atlyginimo nustatomas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl kreiptis į teismą ieškovė turėjo teisę iki 2005-01-23. Taip pat atsakovė nurodo, kad nepagrįstas ieškovės motyvas, jog teisė į ieškinį ieškovei atsirado 2006-04-23, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi ieškovė teisę pareikšti ieškinį turėjo ir ikiteisminio tyrimo metu.

8Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 1999-10-11 ėjo pas ieškovę Klaipėdos filialo direktorės pareigas. Su atsakove, pasirašant darbo sutartį, buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2002-01-23 inventorizacijos metu nustatytas 91 518,07 Lt trūkumas UAB „Žalgirio loto“ Klaipėdos filiale. 2002-08-07 atsakovė atleista iš darbo Darbo įstatymų kodekso 29 str. 2 d. pagrindu. Iš šių bylos duomenų darytina išvada, kad tarp šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje taikytini darbo santykius reglamentuojantys įstatymai (CK 1.1 str. 3 d.). Ginčo laikotarpiu šalių darbo teisinius santykius reglamentavo 1964 m. CK, tuo metu galiojęs Darbo įstatymų kodeksas bei Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas. Darbo įstatymų kodekso 242 str. 2 d. nustatė 1 metų ieškininės senaties terminą administracijai kreiptis į teismą dėl darbuotojo padarytos žalos darbdaviui. Nuo 2000-07-12 įsigaliojęs Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo penkioliktas skirsnis numatė, kad darbdavio reikalavimams dėl darbuotojų padarytos materialinės žalos atlyginimo nustatomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis tai – laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. Šio teisės instituto tikslai: sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Taigi ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo darbdavys gali kreiptis į teismą per 3 metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą tiesę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė apie padarytą žalą sužinojo 2002-01-23 atlikus inventorizaciją, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2002-01-23. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė žalą pripažino, 2002-05-20 sutiko sudaryti taikos sutartį, todėl tokie jos veiksmai nutraukė ieškinio senaties termino eigą. Tačiau kolegija pažymi, kad jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovė pripažino žalą, ieškovė vis tiek praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės netinkamai atliekamo darbo ir padarytos žalos buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje 2006-04-25 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nurodyta, kad padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškotinas iš materialiai atsakingų asmenų CPK nustatyta tvarka. Todėl apeliantė teigia, kad nuo 2006-04-25 nutarimo pripažintina teisė paduoti ieškinį. Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti, kadangi ieškovė nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu, be to, apie savo pažeistą teisę žinojo nuo 2002-01-23, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog nuo 2006-04-25 pripažintinas teisė paduoti ieškinį (CPK 185 str.). Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį, taip pat pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti.

12Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 200 Lt apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

13Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ atsakovei N. J.

161 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai