Byla I-5567-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. sausio 13 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–8).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2007 m. iki 2015 m. Lukiškių TI-K netinkamomis, nežmoniškomis, asmens garbę ir orumą žeminančiomis, sveikatai pavojingomis sąlygomis pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, atvykęs į Lukiškių TI-K jis buvo uždarytas į karantino kamerą su dar 5 asmenimis, o kameros plotas – 7 m2, šį plotą užima 2 dviaukštės (anksčiau buvo ir triaukštės) lovos, spintelės, stalas su 2 kėdėmis, sanitarinis mazgas ir kriauklė, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė apie 1,2 m2. Klozetas buvo sudaužytas, kanalizacija užkišta, tualetu nebuvo galimybės naudotis, be to, kameroje buvo tarakonų, per langą įlįsdavo žiurkės. Nuo 2007 m. iki 2015 m. pareiškėjas laikytas kamerose, kurių plotas – 6 m2–8 m2, kamerose nuolat laikyta po 3–4 asmenis, taigi, leistina minimali ploto norma asmeniui buvo mažesnė daug kartų. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, į bendrą kameros plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas.

7Taigi, pareiškėjas, būdamas mažesnėje erdvėje, negu nustatyta teisės aktuose, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, t. y. visi šie veiksniai darė pareiškėjo dvasinei pusiausvyrai neigiamą įtaką; dėl šių priežasčių sutriko pareiškėjo miegas, jis jaučia nuolatinę depresiją, be to, kameroje nuolat tarp suimtųjų kildavo konfliktų dėl buitinių sąlygų, retsykiais ir fizinio kontakto konfliktai. Taigi, nurodytos gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos ir prilygintinos nežmoniškoms kalinimo sąlygoms.

82.2. Pasak pareiškėjo, kameroje laikomi asmenys per dieną surūko 10–20 cigarečių, todėl visi kalinamieji – ir rūkantys, nerūkantys – priversti kvėpuoti dūmais. Kameroje buvo tik vienas nedidelis langas, todėl neužtikrinamas natūralus vėdinimas, dienos šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose neįrengtos spintos asmeniniams daiktams sudėti, todėl kalinamieji asmeninius daiktus, taip pat ir maisto produktus, galėjo laikyti tik savo krepšiuose, juose sugesdavo greitai gendantys produktai. Kameroje įrengtas vienas stalas, prie kurio gali atsisėsti tik du asmenys. Be to, pelėsis, grybelis, drėgmė, tarakonai, graužikai, dulkės, oro trūkumas, nevalomi langai (dėl įrengtų grotų kalinamieji neturi galimybės patys išvalyti langus) sudaro nesaugią sveikatai aplinką, tačiau Lukiškių TI-K tai įprastas reiškinys. Be to, kameroje buvo tik 2 kėdės, o suimtieji – 4.

92.3. Kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) įrengti toje pačioje patalpoje ir atskirti maža sienele, ne aukštesne kaip 1,35 m, kuri nedaro jokios įtakos. Tualetas neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra jokios kabinos, dėl to pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nes nepakankamai reguliuojama ir užtikrinama asmens privatumo apsauga jam naudojantis higienos sanitariniais įrenginiais. Be to, vienam asmeniui valgant, kitas asmuo negalėjo naudotis tualetu, nes tualetas nuo stalo nutolęs vos 1,5 m, o jeigu kalinamasis negalėdavo kentėti ir pasinaudodavo tualetu, dažniausiai kildavo konfliktai, be to, nemalonūs kvapai likdavo kameroje.

102.4. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3) nuostatoms, nes pagal šią ataskaitą suimtasis / nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke, pagal EŽTT praktiką to reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis.

112.5. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus suimtieji ir nuteistieji turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę 15 min. pasinaudoti dušu, tačiau tai yra šiurkštus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas

122.6. Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija visiškai neveikia, yra drėgna ir tamsu, pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinė drėgmė viršija 70 proc. Pažymėtina, kad vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus, taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis. Kamerose švaraus oro kiekis neatitinka norminės oro švaros, todėl sulaikytiesiems ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų.

132.7. Kamerose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visiškai neapšviečia. Kamerose yra dirbtinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose įrengtos 2 po 36 vatus šviesą skleidžiančios lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą.. Asmenys, laikomi kameroje, patys negali išjungti šviesos, nes kamerose nėra jungiklių. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 l, naktinė dirbtinė apšvieta – 10 lx–20 lx, tačiau šios 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) nuostatos pažeidžiamos.

14Pažymėtina, kad žiemą neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, temperatūra tėra 10°C–14°C, o vasarą yra per karšta, temperatūra pakyla net iki 35°C. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą prašė Lukiškių TI-K administracijos išmatuoti temperatūrą, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinami.

152.8. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui, įstaigos administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), tačiau tai nėra daroma.

162.9. Lukiškių TI-K tiekiamas maistas nėra skanus, jo energetinė vertė – 1 300 kcal–1 500 kcal, o pareiškėjo ūgis – 1,84 m, svoris – 70 kg, jis kasdien sportuoja, taigi, neužtikrinami tinkami maisto kiekis ir kokybė.

172.10. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir JTO konvencija), jos 1, 14 straipsniais, Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), be kita ko, šių taisyklių 19.3, 19.4 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 30 straipsniais, Seimo 2013 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XII-630, kuriame ratifikuotas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtą Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvus protokolas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), HN 76:2010, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 19 patvirtintu techninių reikalavimų statybos reglamentu STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), EŽTT praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Štrucl ir kiti prieš Slovėniją, Ganea prieš Moldovą, Canali prieš Prancūziją, Yefimenko prieš Rusiją, Elefteriadis prieš Rumuniją, Kasperovičius prieš Lietuvą), Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A502-1774/2010, Nr. A525-1247/2012), nurodo, jog tai, kad jis nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, savaime nepatvirtina, kad jis nepatyrė psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, kančios, kad nebuvo daroma žala pareiškėjo santykiams su motina, nes, pasak pareiškėjo, jis yra labiau uždaras ir savo asmenines problemas laiko savyje, o jeigu dalinasi, tai tik su savo šeima. Taigi, pareiškėjo manymu, jam už patirtą moralinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K priteistina 50 000 Eur.

18II

19Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 4,86 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 12–20).

201. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

212. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

223. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d., nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. sausio 9 d., nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 21 d., nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. gegužės 26 d., nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2009 m. vasario 13 d., nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 28 d., nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d., nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 20 d., nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 15 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d., nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus 2014 m. lapkričio 19 d. vakare, 2014 m. lapkričio 21 d.

234. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

245. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

256. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

26Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

277. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

288. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs ir yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

299. Dėl kamerų remonto

30Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

3110. Dėl kamerų įrengimo

32Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

3311. Dėl veidrodžio

3411.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų. tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 taip pat privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

3511.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, tačiau nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis.

36Pažymėtina, kad šiuo metu Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui gyvenamosiose kamerose; remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.

3712. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

38Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3913. Dėl dušų

40Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais šio dalyko nepažeidžia.

4114. Dėl maitinimo

42Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai; pagal to paties straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėtuose teisės aktuose nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinė vertė nustatyta ne mažiau kaip 2 298 kcal. Pažymėtina, kad 2

4315. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis

44Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimas neįtvirtintas TI taisyklėse ar kituose teisės aktuose. Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančių asmenų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste ( kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis BVK 52 ir 70 straipsnių ir Įstatymo 10 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, kol įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras, atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų.

4516. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

4617. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

4718. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

48Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 81 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 4,86 Eur (81 x 0,06 Eur).

49III

50Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. rėmėsi skundu ir prašė tenkinti jo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

51Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

52I

53Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

541. Remiantis atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 12–20) ir asmens įskaitos kortelių kopijomis (b. l. 21–26)), pareiškėjas A. G. Lukiškių TI-K laikytas:

551.1. nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. (imtinai), nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. sausio 8 d. (imtinai), nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 20 d. (imtinai), nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. gegužės 25 d. (imtinai), nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2009 m. vasario 22 d. (imtinai), nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 27 d. (imtinai), nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 7 d. (imtinai), nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 19 d. (imtinai), nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 1 d. (imtinai), nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. (imtinai), nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d. (imtinai), nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai), nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. (imtinai);

561.2. Pareiškėjas 2014 m. Lukiškių TI-K laikytas :

57– 2014 m. lapkričio 19 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

58– 2014 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 119 buvo 3 asmenys;

59– 2014 m. lapkričio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

60– 2014 m. lapkričio 22 d. – 2014 m. gruodžio 4 d. kameroje Nr. 320 buvo 3 asmenys;

61– 2014 m. gruodžio 5 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK).

  1. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2581, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, išdezinfekuotas minkštasis inventorius laikomas atskirai nuo panaudoto; kameroje Nr. 320 pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta, taip pat vizualiai nenustatyta graužikų ar buitinių parazitų buvimo; kameroje Nr. 320 lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui; kameroje Nr. 320 vėdinimas, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų (siekė 17,8 °C, kai minimali temperatūra šaltuoju periodu turi būti ne mažesnė kaip 18°C) (b. l. 36–37).

623. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 94–96).

63II

641. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

65Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas A. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Anksčiau galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo vietos ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai Lukiškių TI-K buvo nustatyti 5 kv. m. Taigi, tiek 3,6 kv. m., tiek 5 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. (b. l. 1-8).

662. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

67Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

68„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

69Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

70Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

713. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. G. į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2007 m. gruodžio 3 d., ir ten laikytas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. (imtinai), nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. sausio 8 d. (imtinai), nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 20 d. (imtinai), nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. gegužės 25 d. (imtinai), nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2009 m. vasario 22 d. (imtinai), nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 27 d. (imtinai), nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 7 d. (imtinai), nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 19 d. (imtinai), nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 1 d. (imtinai), nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. (imtinai), nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d. (imtinai), nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai), nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 12-20); asmens įskaitos kortelę (b. l. 21-26)). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. (imtinai), nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. sausio 8 d. (imtinai), nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 20 d. (imtinai), nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. gegužės 25 d. (imtinai), nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2009 m. vasario 22 d. (imtinai), nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 27 d. (imtinai), nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 7 d. (imtinai), nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 18 d. (imtinai), nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 1 d. (imtinai), 2011 m. gegužės 2 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai), nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) pareiškėjas buvo laikomas tinkamai – teisės aktų reikalavimai dėl ploto ir kitų reikalavimų nebuvo pažeidžiami. Kitais atvejais, kurie buvo pakankamai neilgi, pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. sausio 14 d. (žr. voką, b. l. 9), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. (imtinai), 2011 m. sausio 19 d., nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. (imtinai), nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d. (imtinai) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas A. G. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. (imtinai), 2011 m. sausio 19 d., nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. (imtinai), nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d. (imtinai), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

724. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas A. G. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. (imtinai) bei 2015 m. vasario 19 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 12-20); asmens įskaitos kortelę (b. l. 21-26)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas A. G. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1.2 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 14 parų. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2015 m. vasario 19 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 12–20), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 21-26)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

735. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

74Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

75Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

76Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 94–96).

77Be to, teismas, kompleksiškai įvertina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2581, kuriame nurodyta, jog: Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, išdezinfekuotas minkštasis inventorius laikomas atskirai nuo panaudoto; kameroje Nr. 320 pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta, taip pat vizualiai nenustatyta graužikų ar buitinių parazitų buvimo; kameroje Nr. 320 lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui; kameroje Nr. 320 vėdinimas, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų (siekė 17,8 °C, kai minimali temperatūra šaltuoju periodu turi būti ne mažesnė kaip 18°C) (b. l. 36–37).

78Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (14 parų pareiškėjas A. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 150 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

796. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

80Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

81Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą tenkinti iš dalies.

82Priteisti pareiškėjui A. G. (A. G.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 14 parų).

83Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

84Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2007 m. iki 2015 m. Lukiškių TI-K... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, atvykęs į Lukiškių TI-K jis buvo uždarytas į... 7. Taigi, pareiškėjas, būdamas mažesnėje erdvėje, negu nustatyta teisės... 8. 2.2. Pasak pareiškėjo, kameroje laikomi asmenys per dieną surūko 10–20... 9. 2.3. Kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) įrengti toje pačioje patalpoje... 10. 2.4. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą... 11. 2.5. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus suimtieji ir nuteistieji turi... 12. 2.6. Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija visiškai neveikia, yra drėgna ir... 13. 2.7. Kamerose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa labai... 14. Pažymėtina, kad žiemą neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis,... 15. 2.8. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti... 16. 2.9. Lukiškių TI-K tiekiamas maistas nėra skanus, jo energetinė vertė –... 17. 2.10. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3... 18. II... 19. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 20. 1. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127... 21. 2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 22. 3. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007... 23. 4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 24. 5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 25. 6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 26. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 27. 7. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 28. 8. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 29. 9. Dėl kamerų remonto... 30. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 31. 10. Dėl kamerų įrengimo... 32. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 33. 11. Dėl veidrodžio... 34. 11.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų. tipo, karantino... 35. 11.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme... 36. Pažymėtina, kad šiuo metu Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį... 37. 12. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 38. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 39. 13. Dėl dušų... 40. Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi... 41. 14. Dėl maitinimo... 42. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi... 43. 15. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis... 44. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems... 45. 16. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 46. 17. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 47. 18. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 48. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 49. III... 50. Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. rėmėsi skundu ir prašė tenkinti jo... 51. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 52. I... 53. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 54. 1. Remiantis atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 12–20) ir asmens... 55. 1.1. nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. (imtinai), nuo 2008... 56. 1.2. Pareiškėjas 2014 m. Lukiškių TI-K laikytas :... 57. – 2014 m. lapkričio 19 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į... 58. – 2014 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 119 buvo 3 asmenys;... 59. – 2014 m. lapkričio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 m2),... 60. – 2014 m. lapkričio 22 d. – 2014 m. gruodžio 4 d. kameroje Nr. 320 buvo 3... 61. – 2014 m. gruodžio 5 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją... 62. 3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m.... 63. II... 64. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. prašo priteisti... 65. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas A. G. Lukiškių tardymo... 66. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 68. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 69. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 70. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 71. 3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. G. į Lukiškių... 72. 4. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas A. G. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau,... 73. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 74. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 75. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 76. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 77. Be to, teismas, kompleksiškai įvertina Vilniaus visuomenės sveikatos centro... 78. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 79. 6. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus... 80. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 81. Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą tenkinti iš dalies.... 82. Priteisti pareiškėjui A. G. (A. G.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 83. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 84. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...