Byla 2A-459/2014
Dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Ertresa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Cherish Falcon Limited apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-267/2013 pagal ieškovo Cherish Falcon Limited ieškinį atsakovams R. Ž. ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“ dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Ertresa“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl prekių apmokėjimo tvarkos pažeidimo, jų kainos priteisimo ir atsakovo įmonės vadovo subsidiarios deliktinės atsakomybės už sutarties pažeidimą.

5Ieškovas Cherish Falcon Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu (t.1, b.l. 1-10), prašydamas priteisti iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir subsidiariai iš atsakovo R. Ž. 1 188 440,10 JAV dolerių skolą už parduotas prekes, 150 924,14 JAV dolerių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-07-24 ir 2011-08-04 atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ užsakė prekių už 3 097 000 JAV dolerių ir 2011-08-11 pavedimu sumokėjo 305 380 JAV dolerių, t.y. 10 procentų prekių kainos avansą. Taip pat atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė ir garantinius laiškus, garantuodamas, kad pilnai atsiskaitys už naujai užsakytas prekes likus trims dienoms iki jų atgabenimo į Klaipėdą, o už jau pristatytas prekes garantavo visišką atsiskaitymą atliekant penkis mokėjimus nuo 2011-07-25 iki 2011-08-28. Atsakovas nevykdė garantijoje nurodytų mokėjimų, todėl ieškovas sustabdė naujai užsakytų prekių siuntimą, o sumokėtą avansą užskaitė kaip apmokėjimą už prekes, kurių paėmimui iš RUAB „Ertresa“ sandėlio buvo duotas leidimas. Paskutinius dalinius mokėjimus už prekes, esančias RUAB „Ertresa“ sandėlyje, ieškovas iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ gavo 2011-08-18. Nepaisant aplinkybės, kad už prekes nebuvo pilnai atsiskaityta, atsakovas 2011 m. spalio mėnesį be ieškovo sutikimo iš RUAB „Ertresa“ sandėlio išsivežė į savo gamyklos sandėlius saugomas prekes ir dalį jų jau panaudojo gamyboje. Ieškovo reikalavimų grąžinti prekes arba apmokėti už jas atsakovas nevykdė, todėl teisme reiškia reikalavimą atsakovui RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo, laiku neapmokant už pateiktas prekes.

6Ieškinio reikalavimas atsakovui R. Ž. grindžiamas CK 6.263 ir 6.246 straipsnių nuostatomis ir kildinamas iš deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ vadovas R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeisdamas 2011-06-09 susitarimą (susitarta, kad UAB „3PL Logistics“ paims prekes iš Klaipėdos uosto ir nugabens jas į RUAB „Ertresa“ sandėlius Šiauliuose, o ši saugos prekes ir išduos atsakovui tik gavus EA Display Limited/Cherish Falcon Limited leidimą) nurodė paimti iš RUAB „Ertresa“ sandėlio ieškovui priklausančias prekes, už kurias dar nebuvo sumokėta, ir dalį jų panaudojo gamyboje. Dėl šių neteisėtų atsakovo R. Ž. veiksmų ieškovas prarado jam priklausančių prekių kontrolę ir valdymą, negavęs apmokėjimo už prekes negalėjo jų susigrąžinti ir parduoti kitam pirkėjui. Ieškovo teigimu, atsakovo R. Ž. atsakomybė yra subsidiari su jo vadovaujamos bendrovės atsakomybe, nes nėra garantijos, kad RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nebankrutuos.

7Atsiliepimuose į ieškinį abu atsakovai RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir R. Ž. teikė vienodą poziciją, prašydami ieškinį atmesti (t.2, b.l. 1-6, 11-15).

8Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo RUAB „Ertresa“ prašė ieškinį atmesti (t.3, b.l. 1-3).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2013-03-28 sprendimu (t.3, b.l. 23-30) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ 1 339 364, 24 JAV dolerių skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 339 364,24 JAV dolerių sumą nuo 2012-08-20 iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė 41 707 Lt žyminį mokestį, o likusią ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ priteisė 42,53 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

11Pasisakydamas dėl reikalavimų atsakovui R. Ž. pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl didelės jo kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012). Ieškovas neįrodė ne tik bendrovės vadovo kaltės, pažeidžiant 2011-06-09 susitarimą, paimant prekes iš RUAB „Ertresa“ sandėlio, už kurias nebuvo apmokėta, bet ir kitų būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti. Ieškovo reikalavimas dėl įmonės vadovo subsidiarios atsakomybės, pastarajam priėmus sprendimą paimti prekes iš sandėlio jų neapmokėjus, grįstas prielaidomis, kadangi trečiojo asmens RUAB „Ertresa“ direktorius E. L. pripažino, jog tai jis nusprendė išduoti ginčo prekes, manydamas, kad jų savininkas yra atsakovo įmonė. Teismų praktikoje pasisakyta, kad įstatymuose nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybė už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams. CK 2.87 str. 7 d. įtvirtinta vadovo atsakomybė pačiam juridiniam asmeniui už vadovo fiduciarinės pareigos pažeidimą, sukėlusį žalą. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ priteistas 41 707 Lt žyminis mokestis ieškovo naudai, o prašymas priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas atmestas, nepateikus teismui aiškaus rašytinio prašymo su apskaičiuotomis būtent už šią bylą bylinėjimosi išlaidomis. Iš pateiktų ieškovo advokato rašytinių dokumentų matyti, kad dalis išlaidų nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Ieškovas Cherish Falcon Limited apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 37-42) prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013-03-28 sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti reikalavimai atsakovui R. Ž. bei reikalavimas priteisti iš atsakovų patirtas išlaidas už advokato pagalbą, ir ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir subsidiariai iš atsakovo R. Ž. žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą ir išlaidas už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-29 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-214/2011 yra konstatavęs, jog valdymo organų narių atsakomybė kreditoriams taip pat galima už bendro pobūdžio pareigos – laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, pažeidimą. Kadangi atsakovas UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ yra restruktūrizuojama įmonė, priteistos skolos išieškojimas yra tik teorinis. Atsakovo R. Ž. 2011-09-07 pranešimas Nr. 100/11/212, adresuotas RUAB „Ertresa“, įrodo, kad R. Ž. žinojo apie 2011-06-09 bendradarbiavimo sutarties Nr. 2011/06/09 STT-EAD buvimą, kuri draudė prekių perdavimą nesant visiško atsiskaitymo, ir pats inicijavo šio susitarimo pažeidimą. Be to, RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir RUAB „Ertresa“ yra susijusios įmonės, kas sąlygojo bendradarbiavimo sutarties pažeidimą ir apgaulingą ieškovo prekių pasisavinimą. Dėl atsakovo R. Ž. ir RUAB „Ertresa“ direktoriaus E. L. nesąžiningumo, tyčia atliktų neteisėtų, savanaudiškų veiksmų ieškovas patyrė didelių nuostolių.

152. Teismui pateiktos sąskaitos Nr. 416, Nr. 442, Nr. 445 ir Nr. 455 patvirtina, kad ieškovas dėl šio su ginčo patyrė 17 918 EUR išlaidų, neskaitant į sąskaitą Nr. 445 įtrauktų 12 109,34 EUR žyminio mokesčio. Sąskaita Nr. 416 buvo išrašyta Hong Konge registruotai įmonei Eternal Asia Display Limited, kuri ir kreipėsi dėl teisinių paslaugų suteikimo. Tik vėliau paaiškėjus, kad Eternal Asia Display Limited prekes atsakovui RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ teikė per ieškovą, atitinkamai buvo adresuojamos sąskaitos. Visas sąskaitas už apeliantą sumokėjo Eternal Asia Display Limited. Teismo sprendimas nepriteisti apeliantui jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

16Atsiliepimais į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 49-60) atsakovai RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir R. Ž. prašo jį atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2013-03-28 sprendimą nepakeistą. Tapačius atsiliepimus į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

171. Ieškovo pateiktas apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas, kadangi praleistas skundo padavimo terminas. Šiaulių apygardos teismo sprendimas priimtas 2013-03-28, o skundo parengimo data 2013-04-29.

182. Restruktūrizuojama įmonė pagal plane nustatytą tvarką ir terminus gražina kreditoriams skolas, moka einamuosius mokėjimus ir toliau išlieka mokia, todėl apelianto argumentai dėl atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ parstos finansinės padėties grindžiami prielaidomis.

193. Įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus, tačiau R. Ž. stengėsi vystyti gamybą, kad įmonė atsitiestų po laikinų finansinių sunkumų.

204. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pateiktas rašytinis prašymas dėl išlaidų, patirtų apmokant advokato teisines paslaugas, priteisimo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir lauko sąnaudas bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas. Be to, visas sąskaitas apmokėjo Eternal Asia Display Limited, vadinasi, ieškovas išlaidų advokato pagalbai apmokėti neturėjo.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 47-48) trečiasis asmuo RUAB „Ertresa“ prašo jį atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2013-03-28 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

221. Prekės pirmiausiai ir buvo perduotos atsakovui RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“, tik po to dalį prekių šis pasidėjo į RUAB „Ertresa“ muitinės sandėlį.

232. RUAB „Ertresa“ darbuotojai ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, formindami prekių padėjimą į muitinės sandėlį, konstatavo, kad teisę disponuoti prekėmis turi atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“, kadangi pagal 2004-04-26 Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos įsakymu Nr. 1B-401 patvirtintą pavyzdinės muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties 2.4 p., muitinės sandėlio savininkas gali priimti į muitinės sandėlį prekes tik sudarius su asmeniu, turinčiu teisę jomis disponuoti, prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį. Su atsakovu RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ tokia sutartis buvo sudaryta, o su apeliantu sutartis dėl muitinio sandėliavimo sudaryta nebuvo.

243. RUAB „Ertresa“ nėra pasirašiusi jokių krovinio gavimo dokumentų (CMR ir pan.). Krovinys adresuotas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“, o sąskaitoje-faktūroje aiški nuosavybės perėjimo sąlyga – pakrovus į laivą Hong Konge, krovinio nuosavybė pereina pirkėjui.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

26Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

27Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas kilęs tarp šalių dėl atsakovų, t.y. įmonės ir jos vadovo atsakomybės, RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ neatsiskaičius už gautas prekes-televizorių ekranus. Kaip žinia, civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Atsakovui RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kyla sutartinė atsakomybė dėl sutarties pažeidimo, t.y. jam atsiranda sutartinė pareiga atsiskaityti už įgytas nuosavybėm prekes. Atsakovo vadovo civilinė atsakomybė kildinama iš delikto už tai, kad sutartiniai įmonės įsipareigojimai kreditoriui buvo neįvykdyti dėl įprastos verslo praktikos neatitinkančių vadovo neteisėtų veiksmų, juridinio asmens valdymo organui nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas ir sutartinius įsipareigojimus. Kadangi sprendimas ginčijamas tik dalyje dėl neteisingai nustatytos vadovo civilinės atsakomybės bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija aptaria sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą tik nurodytais dviem aspektais (CPK 320 str.)

28Dėl juridinio asmens vadovo subsidiarios civilinės atsakomybės kreditoriui

29Įmonės yra steigiamos siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą – pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė būtent kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2012-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Tačiau kuo labiau prastėja įmonės finansinė būklė ir didėja įmonės skolos, tuo labiau didėja ir įmonės kreditorių interesų reikšmė. Todėl, suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012).

30Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas R. Ž. pažeidė jo vadovaujamos įmonės ir apelianto interesų derinimo taisyklę tokia apimtimi, kad turėtų atlyginti apelianto avansu negautą apmokėjimą už prekes kaip apelianto nuostolius (patirtą žalą). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp apelianto ir atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nuo 2011 metų susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, apeliantui tiekiant televizorių ekranus laivybos linija į Lietuvą (t.1, b.l. 18-81, 84-113). Ginčo dėl tiektų prekių ir RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ vėlavimo atsiskaityti, priėmus Šiaulių apygardos teismo 2013-03-28 sprendimą, neliko. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2013-03-28 sprendimu priteista 1 339 364,24 JAV dolerių skola apelianto naudai iš atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ neginčijama (t.3, b.l. 23-63). Apeliacijos objektas - įmonės vadovo (atsakovo R. Ž.) subsidiari civilinė atsakomybė, įmonei neatsiskaitant už gautas prekes.

31Nagrinėjamu atveju žalos subsidiarų atlyginimo reikalavimą apeliantas kildina iš bendrovės vadovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kurie grindžiami 2011-06-09 šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties (t.1, b.l. 83) pažeidimu. Šiuo susitarimu buvo susitarta, kad atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ galės paimti atgabentą krovinį į RUAB „Ertresa“ muitinės sandėlį tik su oficialiu „EAD“ leidimu, t.y. tiekėjui gavus pilną prekių apmokėjimą. Apelianto teigimu, susirašinėjimas su atsakovu R. Ž. (t.1, b.l. 122-125), kurio metu apelianto atstovas informavo šį atsakovą apie neteisėtą prekių paėmimą iš muitinės sandėlio, atsakovo R. Ž. 2011-09-07 pranešimas RUAB „Ertresa“ (t.4, b.l. 13-14), patvirtina faktą, kad įmonės vadovas inicijavo bendradarbiavimo sutarties pažeidimą, tyčia paimdamas neapmokėtas prekes iš sandėlio, tuo padarydamas žalą apelianto interesams. Tam, kad būtų galima taikyti vadovo civilinę atsakomybę tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš trečiuosius asmenis, būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-130/2011; 2014-01-09 nutartis c.b. Nr. 3K-7-124/2014). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų, yra nurodęs, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012).

32Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011 priimtoje 2011-04-29 nutartyje buvo pasisakyta dėl bankroto likviduoto juridinio asmens vadovo atsakomybės už įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl vadovo deliktinės atsakomybės sąlygos vertintos per pasiektą įmonės nemokumo (bankroto) prizmę. Šioje civilinėje byloje įmonės nemokumas nėra konstatuotas, UAB “Šiaulių tauro televizoriai” yra restruktūrizuojama įmonė, todėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygos vertintinos fiduciarinių pareigų prieš kreditorių pažeidimo aspektu, o aukščiau nurodytos nutarties išaiškinimai neaktualūs.

33Dėl atsakovo (įmonės vadovo) veiksmų neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės pagrindo

34Nagrinėjamu atveju apeliantas įmonės vadovo veikimo neteisėtumą sieja su neapmokėtų atsakovui RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ laivybos linija atgabentų prekių paėmimu iš muitinės sandėlio ir jų negrąžinimą, pažeidžiant šalių pasirašytą 2011-06-09 bendradarbiavimo sutartį. Visų pirma, byloje atsakovas R. Ž. neneigia fakto, kad tam tikros prekės buvo paimtos iš RUAB „Ertresa“ sandėlio (t.3, b.l. 13, 51), tačiau byloje nesama duomenų, patvirtinančių faktą, kad paimtos prekės nuosavybės teise RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nepriklausė. Tiek trečiasis asmuo RUAB „Ertresa“, atsakingas už prekių sandėliavimą, savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu (t.3, b.l. 1-3, 20-22), tiek atsakovo R. Ž. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prekių judėjimas iš Kinijos į Lietuvą buvo nuolatinis, prekes į sandėlį pristatydavo ir pats atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“, nusprendęs, kad jas kurį laiką sandėliuos. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo (t.1, b.l. 122-125) nustatyta, kad buvo kilęs ginčas dėl prekių teisėto savininko („teisiškai pagal teisės perdavimo dokumentą ekranai priklauso taurui“). Iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. Ž., būdamas UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ vadovu, 2011-09-07 pranešimu Nr. 1000/11/212 (t.3, b.l. 13) prašė perduoti saugomas UAB „Ertresa“ muitinės sandėlyje prekes atsižvelgdamas į iš UAB „Ertresa“ 2011-09-06 gautą pranešimą (t.3, b.l. 14) dėl turto valdymo, disponavimo ir naudojimo teisių galimą apribojimą, jeigu įsiteisėtų teismo nutartis dėl UAB „Ertresa“ bankroto bylos iškėlimo (t.3, b.l. 14). Iš šalių susirašinėjimo (t.1, b.l. 124-125) taip pat matyti, kad apeliantas buvo informuotas dėl prekių paėmimo iš UAB „Ertresa“ sandėlio priežasčių - siekta išsaugoti prekes, kad jų neperimtų galimas UAB „Ertresa“ bankroto administratorius („mes galime grąžinti ekranus į ankstesnį muitinės sandėlį, kuriame likvidatorius taip pat laukia šio krovinio...“). Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neįrodyti atsakovo neteisėti ir tyčiniai veiksmai siekiant padaryti žalos apeliantui, t.y. kad jais buvo pažeista atsakovo R. Ž. pareiga kreditorių atžvilgiu elgtis protingai, pagrįstai ir sąžiningai. Priimtini domėn ir atsakovo R. Ž. teiginiai, kad tokioje susiklosčiusioje situacijoje buvo siekiama veikti įmonės interesais, nes tapo rizikinga sandėliuoti prekes, be to, jos buvo paimtos ir naudotos gamyboje, siekiant gauti pajamas už parduotą produkciją ir atsiskaityti su tiekėjais (kreditoriais). Duomenų apie šių prekių iššvaistymą ar pasisavinimą byloje nėra. Taigi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste juridinio asmens vadovo sąžiningumas nepaneigtas. Tuo metu, kai prekes buvo nurodyta paimti (2011-09-07), jis nežinojo, kad toks prekių paėmimas be apmokėjimo neigiamai veiks juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles ateityje, juolab, kad dar 2011-08-11 apeliantui pavedimu sumokėta 305 380 JAV dolerių suma už prekes (t.1, b.l. 113). Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad nepaisant 2011-06-09 susitarimo pažeidimo apeliantas bendradarbiavimo su atsakovu RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nenutraukė, pasirašė 2012-03-23 sutartį dėl atsiskaitymo ir 2012-03-27 susitarimą dėl tolimesnio bendradarbiavimo (t.1, b.l. 130-132), kas paneigia atsakovo R. Ž., kaip įmonės vadovo, netinkamą vadovavimą ar šio kreditoriaus (apelianto) pasitikėjimo įmone praradimą. Vertinant juridinio asmens vadovo (ne)sąžiningumą, akcentuotina, kad juridinio asmens vadovo nesąžiningumas suprantamas kaip juridinio asmens negalėjimo atsiskaityti su kreditoriumi priežastis, o negalėjimas traktuojamas teisine prasme. Kitaip tariant, kiekvienas neatsiskaitymas, esant pareigai sumokėti, laikytinas nesąžiningu elgesiu plačiąja prasme (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.38 str. 1 d., 6.158 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Tačiau ir vien juridinio asmens neatsiskaitymo (vengimo atsiskaityti) su kontrahentu fakto per mažai tam, kad būtų galima priteisti žalą kaip skolą iš juridinio asmens dalyvio subsidiariai.

35Dėl vadovo kaltės

36Faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja išvados, kad įmonės vadovas veikė tyčia priešingai kreditorių interesams. Paprastas įmonės vadovo neatsargumas (neperspėjus iš anksto kreditoriaus dėl būtinybės pasiimti prekes), susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis formuojama teismų praktika, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės vadovas teisiškai galėtų būtų atsakingas už bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą tik įrodžius, kad atsakovas, pažeisdamas susitarimą neimti prekių iš sandėlio jų neapmokėjus, iš anksto žinojo, jog dėl to apeliantas patirs žalos, tačiau nepaisant šio žinojimo, savo ketinimų neatsisakė, arba kad sprendimas atsiimti prekes iš sandėlio priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.), kaip protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis nebūtų veikęs. Nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vien tai, kad atsakovo siekis tęsti (plėtoti) ūkinę–komercinę veiklą nebuvo pakankamai rezultatyvus ir įmonė nesugebėjo laiku atsiskaityti su prekių tiekėjais, įskaitytinai su apeliantu, dar nesuponuoja išvados dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės kilimo. Įmonės vadovo veiksmuose nenustatyta nepateisinamo aplaidumo ar siekio pažeisti kreditorių interesus, veikiant normalios verslo rizikos sąlygomis.

37Dėl kreditoriaus patirtos žalos ir priežastinio ryšio nustatymo

38Apeliantas patirtą žalą kildina ir iš to, kad įmonė iki šiol neatsiskaitė, yra nemoki, todėl apeliantas prarado galimybę atgauti pinigus už prekes ir jas perleisti kitiems pirkėjams. Kolegija su tokiais argumentais negali sutikti. Atsakovo įmonė nėra nutraukusi savo veiklos dėl bankroto ir turi ketinimų su kreditoriais atsiskaityti. Faktinė aplinkybė, kad atsakovui UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla (civilinės bylos Nr. B2-325-154/2014), nėra pakankama konstatuoti įmonės negalėjimą ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Restruktūrizavimas yra finansinių sunkumų turinčios įmonės pertvarkymo būdas, kurio tikslas yra grąžinti skolas kreditoriams, atkurti įmonės mokumą ir išvengti įmonės bankroto. Vadinasi, apelianto teiginiai, kad patirtą žalą sudaro skolos išieškojimo negalimumas, įmonei restruktūrizuojantis, nėra aktualūs. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad žalą (nuostolius) paprastai apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Apelianto argumentą dėl atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nemokumo paneigianti aplinkybė yra restruktūrizavimo bylos iškėlimas, nes kitu atveju būtų buvęs pagrindas nekelti restruktūrizavimo bylos remiantis ĮRĮ 5 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Kita vertus, byloje nėra duomenų (apeliantas neįrodinėjo) apie įmonės buvusią ypač prastą finansinę būklę 2011 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo paimtos prekės, saugomos RUAB „Ertresa“ sandėlyje, dėl ko aktuali taptų įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius už fiduciarinių pareigų netinkamą vykdymą. Nepasiteisinus verslo rizikai, galima konstatuoti tik vadovo paprastą, o ne didelį neatsargumą, kas eliminuoja civilinės atsakomybės buvimą.

39Teismų praktikoje pasisakant dėl įmonės vadovo subsidiarios atsakomybės už bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, akcentuojamas ir teisiškai reikšmingo neteisėtus veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio įrodymas. Nenustačius kreditoriaus patirtos žalos fakto (kad atsakovo įmonė neatsiskaitė ir jau neatsiskaitys su juo už prekes) bei įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, pagrįstų didele tyčia, negalimas ir priežastinio ryšio konstatavimas.

40Dėl trečiojo asmens vadovo atsakomybės

41Apeliacinės instancijos teismas dėl trečiojo asmens RUAB „Ertresa“ vadovo veiksmų neteisėtumo nepasisako, kadangi jo civilinės atsakomybės klausimas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 360 straipsnio 2 dalis riboja galimybę grįsti apeliacinį skundą tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312 str., 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-169/2005).

42Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo

43Atsakovų atsiliepimuose nurodytas argumentas, kad apelianto apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas ir turėjo būti grąžintas CPK 315 straipsnio pagrindu, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi 30 dienų apskundimo terminas suėjo 2013-04-29, terminą pradėjus skaičiuoti nuo kitos dienos po sprendimo priėmimo (CPK 73 str. 3 d.). Iš byloje esančio voko nustatyta, kad apeliantas apeliacinį skundą pateikė pašto įstaigai 2013-04-29 (t.3, b.l. 44), todėl remiantis LR CPK 74 straipsnio 4 dalimi, terminas apeliaciniam skundui pateikti nepraleistas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

45CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kai šalių reikalavimai tenkinami iš dalies, teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos remiantis proporcingumo principu (CPK 93 str. 2 d.).

46Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nesant byloje rašytinio prašymo su išlaidų teisinei pagalbai paskaičiavimu, ieškovo prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų jam kompensavimo turėjo būti visiškai atmestas. CPK 98 straipsnyje nurodoma, kad dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo privalu pateikti prašymą su šių išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu. Tokį prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus rašytinius įrodymus, apeliantas buvo išdėstęs ieškinyje, pateikė ir šių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. PVM sąskaitos-faktūros patvirtina faktą, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos, galima identifikuoti ir jų dydį. Taigi vien atskiro prašymo su šių išlaidų apskaičiavimu nepateikimas negali paneigti ginčą laimėjusios šalies teisės susigrąžinti šias išlaidas, priklausomai nuo patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykio. Kitoks aiškinimas neatitiktų įstatyminio reglamentavimo (CPK 3 str. 1 d.).

47Atsakovų atsiliepimuose nurodytas argumentas, kad ieškovas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, nes už jį bylinėjimosi išlaidas sumokėjo Eternal Asia Display Limited, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Nors advokato išlaidas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras mokėjo Eternal Asia Display Limited (t.2, b.l. 120, 129,137, 146), tačiau tas faktas neužkerta kelio apeliantui, kaip laimėjusiai šaliai pirmosios instancijos teisme, prašyti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas laimėtoje byloje, kadangi bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp apelianto ir Eternal Asia Display Limited buvo susiklostę verslo santykiai, kurie galbūt lėmė šalių susitarimą dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ir tarpusavio atsiskaitymo. Pažymėtina, kad jokios proceso teisės normos nenustato draudimo kitiems, byloje tiesiogiai nedalyvaujantiems asmenims sumokėti žyminio mokesčio ar teisinės pagalbos išlaidas už kurią nors ginčo šalį.

48Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Bylos sudėtingumą lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan.

49Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavo advokatas V. R. (t.1, b.l. 12-13). Ieškovo atstovas advokatas V. R. parengė ieškinį (t.1, b.l. 1-10), dubliką (t.2, b.l. 23-28), dalyvavo teismo posėdžiuose (2013-01-10, 2013-02-07, 2013-02-15 ir 2013-03-08), kurių bendra trukmė buvo 4 valandos 35 min. (t.2, b.l. 102, 109-110, 147-149, t.3, b.l. 19-22), rūpinosi procesinių dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.

50Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus apie jo sumokėtą iš viso 17918 EUR honorarą advokatui (t.2, b.l. 116-146). Tokių apelianto (ieškovo) turėtų išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme nėra pagrįstas nei bylos sudėtingumu, nei apimtimi, nei advokato darbo ir laiko sąnaudomis, ruošiant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Be to, iš PVM sąskaitose-faktūrose esančio darbų detalizavimo matyti, kad tam tikros paslaugos buvo teikiamos dar iki civilinės bylos nagrinėjimo ir nėra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l. 112-126). Nors teisės aktais nėra ribojama kliento ir advokato teisė susitarti dėl bet kokio honoraro dydžio, tačiau ginčą (jo dalį) laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.). Atsižvelgiant į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į tai, kad rengti procesinius dokumentus buvo būtinas specialus pasirengimas, specialios žinios, nes buvo nagrinėjamas didelės skolos, kilusios iš tarptautinių prekybos santykių, priteisimo ir įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, be to, reikėjo versti rašytinius įrodymus į lietuvių kalbą, dėl ko advokato darbo sąnaudos galėjo ženkliau išaugti (Rekomendacijų 2 p., 11 p.), į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, nustatytina, kad už ieškinio surašymą šioje konkrečioje byloje maksimalus tokių išlaidų dydis galėtų būti 3000 Lt (1000 MMA x 3; Rekomendacijų 7 p. ir 8.2 p.). Taip pat šioje byloje advokatas rengė dubliką, kas kompensuojama pagal Rekomendacijų 8.3 p. (1000 MMA x 1,75), advokatas dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 35 min., o skaičiuotinas užmokestis kaip už dalyvavimą posėdžiuose 5 valandas (1000 MMA x 0,15 x 5; Rekomendacijų 8.18 p., 9 p.).

51Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos vertėjams bei išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 8 p.). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ne visos išlaidos, nurodytos sąskaitose-faktūrose, susijusios su nagrinėjama byla, tačiau iš jų turinio galima nustatyta, kad buvo sumokėta 500 EUR suma už procesinių dokumentų, esančių nagrinėjamojoje byloje, vertimus (PVM sąskaita-faktūra Nr. 445, t.2, b.l. 130-131, 134). Iš bylos duomenų matyti, kad beveik visi ieškinio priedai buvo išversti į lietuvių kalbą, kadangi pateikti nevalstybine lietuvių kalba (t.1, b.l. 12-136; CPK 113 str. 3 d.). Taip pat sumokėta 308 EUR antstoliui, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (PVM sąskaita-faktūra Nr. 455; t.2, b.l. 138-145). Išlaidų data sutampa su Šiaulių apygardos teismo priimta 2012-08-21 nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios vykdymas pavestas antstoliui, surandant ir aprašant atsakovų turtą.

52Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovas byloje turėjo iš viso 5500 Lt (už ieškinio, dubliko surašymą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose) galimų kompensuoti išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 2790 Lt (808 EUR) išlaidų už suteiktas procesinių dokumentų vertimų paslaugas ir mokestį antstoliui, vykdant laikinųjų apsaugos priemonių nutartį. Tačiau ieškinys patenkintas tik iš dalies, o apeliantas, nesutikdamas su vieno iš atsakovų veiksmų teisiniu įvertinimu, tęsė ginčą ir apeliacinės instancijos teisme, įrodinėdamas šio teisiškai savarankiško savo reikalavimo pagrįstumą. Taigi taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, taip pat atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.), teisėjų kolegija papildomai priteistinų apeliantui išlaidų dydį mažina ketvirtadaliu ([5500 Lt + 2790 Lt] x 75 proc.). Tokiu atveju prie pirmosios instancijos teismo jau priteistos 41 707 Lt žyminio mokesčio sumos pridėtina ir 6217,50 Lt suma už advokato, vertėjų ir antstolio paslaugas.

53Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas išvadas, jog atsakovo vadovo civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos, taip pat pagrįstai sprendė dėl apelianto naudai priteisiamų bylinėjimosi išlaidų, tik neteisingai nustatė jam kompensuojamos sumos dydį (CPK 328 str.).

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir ją išdėstant taip:

56Priteisti ieškovui Cherish Falcon Limited, registracijos Nr. 1587631, iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“, juridinio asmens kodas 144948577, 41707 (keturiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septynis) litus žyminio mokesčio ir 6217 (šešis tūkstančius du šimtus septyniolika) litų 50 centų teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl prekių apmokėjimo tvarkos pažeidimo, jų kainos... 5. Ieškovas Cherish Falcon Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu (t.1, b.l.... 6. Ieškinio reikalavimas atsakovui R. Ž. grindžiamas CK 6.263 ir 6.246... 7. Atsiliepimuose į ieškinį abu atsakovai RUAB „Šiaulių tauro... 8. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo RUAB „Ertresa“ prašė ieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2013-03-28 sprendimu (t.3, b.l. 23-30) ieškinį... 11. Pasisakydamas dėl reikalavimų atsakovui R. Ž. pagrįstumo, pirmosios... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Ieškovas Cherish Falcon Limited apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 37-42) prašo... 14. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-29 nutartimi c.b. Nr.... 15. 2. Teismui pateiktos sąskaitos Nr. 416, Nr. 442, Nr. 445 ir Nr. 455... 16. Atsiliepimais į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 49-60) atsakovai RUAB... 17. 1. Ieškovo pateiktas apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir... 18. 2. Restruktūrizuojama įmonė pagal plane nustatytą tvarką ir terminus... 19. 3. Įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų... 20. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pateiktas rašytinis prašymas dėl... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 47-48) trečiasis asmuo RUAB... 22. 1. Prekės pirmiausiai ir buvo perduotos atsakovui RUAB „Šiaulių tauro... 23. 2. RUAB „Ertresa“ darbuotojai ir Klaipėdos teritorinės muitinės... 24. 3. RUAB „Ertresa“ nėra pasirašiusi jokių krovinio gavimo dokumentų (CMR... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 27. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas kilęs tarp šalių dėl atsakovų,... 28. Dėl juridinio asmens vadovo subsidiarios civilinės atsakomybės kreditoriui... 29. Įmonės yra steigiamos siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir... 30. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas R. Ž. pažeidė jo... 31. Nagrinėjamu atveju žalos subsidiarų atlyginimo reikalavimą apeliantas... 32. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.... 33. Dėl atsakovo (įmonės vadovo) veiksmų neteisėtumo kaip civilinės... 34. Nagrinėjamu atveju apeliantas įmonės vadovo veikimo neteisėtumą sieja su... 35. Dėl vadovo kaltės... 36. Faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja išvados, kad įmonės vadovas veikė... 37. Dėl kreditoriaus patirtos žalos ir priežastinio ryšio nustatymo... 38. Apeliantas patirtą žalą kildina ir iš to, kad įmonė iki šiol... 39. Teismų praktikoje pasisakant dėl įmonės vadovo subsidiarios atsakomybės... 40. Dėl trečiojo asmens vadovo atsakomybės... 41. Apeliacinės instancijos teismas dėl trečiojo asmens RUAB „Ertresa“... 42. Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo... 43. Atsakovų atsiliepimuose nurodytas argumentas, kad apelianto apeliacinis... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo... 45. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad... 47. Atsakovų atsiliepimuose nurodytas argumentas, kad ieškovas nepatyrė... 48. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo,... 49. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovą... 50. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateikė... 51. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos... 52. Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovas byloje turėjo iš viso 5500 Lt (už... 53. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti iš esmės... 56. Priteisti ieškovui Cherish Falcon Limited, registracijos Nr. 1587631, iš...