Byla 2S-711-232/2013
Dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. V

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl neteisėto diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. V.,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. V. dėl neteisėto diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą 250 000 Lt, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt teisingą atlyginimą už teisių pažeidimą ir diskriminacijos vykdymą ieškovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog CK 6.272 įtvirtina teisėjų ir teismų imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jiems einant teisėjo pareigas ar vykdant teismams priskirtas funkcijas ir reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl pasiūlė ieškovui patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, nurodant tinkamą atsakovą. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką bei atskleidė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovams. Todėl įpareigojo patikslinti ieškinio pagrindą, suformuluoti, kokiais konkrečiais Panevėžio apygardos teismo, teisėjos B. V. veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir neturtinė žala, kuo ši žala pasireiškė, kokiais konkrečiais veiksmais jo teises pažeidė ir vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją kiekvienas iš jo nurodytų atsakovų civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytos patirtos žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl įpareigojo pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti žalos dydį. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovui būtina nurodyti priežastinį ryšį, t. y. nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo patirta žala atsirado atsakovo neteisėtų veiksmų pasekoje.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 45) prašo 2013-01-11Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teigia, jog 2013-01-11 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos. Nurodė, jog pagal LR CPK 45 str. teismas gali tik bylos nagrinėjimo metu kelti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu ir esant ieškovo sutikimui, todėl teismo pasiūlymas patikslinti ieškinio atsakovus yra nepagrįstas. Neteisėti veiksmai, padaryta žala ir jos pasireiškimas yra akivaizdžiai nurodyti ieškinyje ir galės būti tikslinami parengiamojo posėdžio metu. Ieškinio priėmimo stadijoje ieškovui nėra privaloma įrodyti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

12Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Panevėžio apygardos teismui ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai B. V. dėl neteisėto diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teisme civ.b. Nr.2-849-278/2011 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą. Taigi, ieškinys nagrinėjamos bylos atveju buvo pateiktas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. <...> Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme. Taigi, šis aiškinimas atitinka ir nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėją, teismą, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti procesinį sprendimą dėl teismo ir teisėjo pašalinimo iš proceso.

13Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu bei prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt teisingą atlyginimą už teisių pažeidimą ir diskriminacijos vykdymą ieškovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu. Ieškovas prašomą atlyginti žalą grindžia neteisėtais Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos B. V. veiksmais Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-849-278/2011. P. P. apygardos teismo 2011-11-17 nutartį civ.b. Nr.2-849-278/2011, kuria ieškovo A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys: Vilniaus apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Jonavos rajono apylinkės teismas, antstolė R. M., paliktas nenagrinėtu. Ieškovo manymu teisėja neteisėtai paliko ieškovo ieškinį nengarinėtą 2011-11-17 nutartimi, minėtą aplinkybą, patvirtina teismo šaukimas 2011-11-16 faksu, 2011-11-16 pašto kvitas, 2011-11-17 nutartis ir 2012-04-05 nutartis. Ieškovo teigimu, tokiais veiksmais atsakovai antrą kartą atsisakė išnagrinėti ieškovo ieškinį, tokiu būdu pažeidė ieškovo teises, vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją. Ieškinyje taip pat nurodė, jog prašomą priteisti 250 000 Lt teisingą atlyginimą sudaro - 150 000 Lt turtinė žala bei 100 000 Lt neturinė žala, kurias patvirtina ieškinys civilinėje byloje Nr.2-849-278/2011 bei minėtos civilinės bylos eiga bei medžiaga. Teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą nurodyti, kokiais konkrečiais Panevėžio apygardos teismo, teisėjos B. V. veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir neturtinė žala, kuo ši žala pasireiškė, kokiais konkrečiais veiksmais jo teises pažeidė ir vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją kiekvienas iš jo nurodytų atsakovų civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu, nurodyti priežastinį ryšį, pateikti įrodymus, patvirtinančius priteistos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nurodė jo nuomone, reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, patirtos žalos dydį ir kas šią žalą turi atlyginti t.y. nurodė aplinkybes, kurių pagrindu reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o kaip įrodymą savo reikalavimams pagrįsti prašo išreikalauti atitinkamą civilinę bylą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).

15Minėta, jog ieškovas ieškiniu reiškia du reikalavimus, be žalos atlyginimo prašo pripažinti, kad atsakovas Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu. Pareikštas materialinis reikalavimas dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo prašomo nustatyti reikalavimo šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti ar reikalavimas dėl pripažinimo nagrinėtinas teisme.

16Atsižvelgiant į nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

17Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai