Byla 2-1323/2013
Dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl Lietuvos Respublikos institucijų įvykdytos apgaulės ir sukčiavimo ieškovo atžvilgiu EŽTT bylos Nr.45073/07 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą pripažinimo.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl Lietuvos Respublikos institucijų įvykdytos apgaulės ir sukčiavimo ieškovo atžvilgiu EŽTT bylos Nr.45073/07 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą pripažinimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl ieškovo A. B. reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui, atsisakė priimti bei nustatė ieškovui terminą per septynias dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nutartyje nurodyta, jog ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo ir nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, kuriuose būtų parodyta ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala, kadangi iš ieškinio turinio negalima suprasti, kokiais teismų veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, kaip buvo pažeistos jo teisės, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma. Teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad negali susipažinti su Vilniaus apygardos teismo civilinėmis bylomis Nr. 2-84-431/2009, Nr. 2-7605-178/2009, Nr. 2-5253-603/2010, Nr. 2-6164-178/2011 ir argumentuoti žalos dydžio.

6Ieškovui išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 115 str. 3 d., tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis palikta nepakeista ir nustatytas ieškovui A. B. terminas iki 2013 m. kovo 1 d. (imtinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl Lietuvos Respublikos institucijų įvykdytos apgaulės ir sukčiavimo ieškovo atžvilgiu EŽTT bylos Nr.45073/07 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą pripažinimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui A. B.. Nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo spaudo matyti, kad ieškovas 2013 m. kovo 4 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas praleido Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje nustatytą terminą – iki 2013 m. kovo 1 d. (imtinai) – ieškinio trūkumams šalinti, kurio atnaujinti neprašo. Įrodymų, kad ieškovas laiku išsiuntė teismui patikslintą ieškinį nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų savo iniciatyva atnaujinti šį terminą. Be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir patikslintu ieškiniu ieškovas nepašalino 2012 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nurodytų trūkumų. Patikslintame ieškinyje ieškovas vėl teigia, jog jam padaryta 218 414 Lt turtinė žala, tačiau ieškovo nurodyti ieškinio faktiniai pagrindai neleidžia spręsti, kas sudaro turtinę žalą, t.y. ieškovas nenurodė, kokio turto jis neteko, kokios jo turtinės teisės buvo pažeistos ir pan. Ieškovas patikslintu ieškiniu padidina ieškinio reikalavimus, neaiškiai nurodydamas naujas aplinkybes dėl 197 100 Lt neturtinės žalos atsiradimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio pagrindo.

8Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nebeprašo išreikalauti Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-84-431/2009, Nr. 2-7605-178/2009, Nr. 2-5253-603/2010 ir Nr.2-6164-178/2011, tačiau patikslintame ieškinyje duoda nuorodas į šias civilines bylas. Šiose bylose galimai esančia medžiaga grindžia savo ieškinį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, nepateikia. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad negali susipažinti su paminėtomis civilinėmis bylomis, argumentuoti žalos dydžio bei nurodyti įrodymų, t.y. kad jis objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimus.

  1. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

10Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patikslintas ieškinys pateiktas praleidus numatytą terminą. Apeliantas 2013 m. kovo 1 d. įteikė paštui išsiųsti registruotu laišku į Vilniaus apygardos teismą tris procesinius dokumentus, tarp kurių buvo ir patikslintas ieškinys, todėl vadovaujantis CPK 74 straipsniu procesinis terminas nėra praleistas.

112. Priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo pažeisti nešališkumo ir nepriklausomumo principai, todėl nutartis tūri būti panaikinta, o klausimas perduotas kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

13Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl Lietuvos Respublikos institucijų įvykdytos apgaulės ir sukčiavimo ieškovo atžvilgiu EŽTT bylos Nr.45073/07 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą pripažinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui A. B..

14Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei pasinaudoti. Teisės, kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo sąlygos susideda ne tik iš tinkamo procesinio dokumento parengimo, bet ir iš jo pateikimo teismui per įstatymo nustatytą terminą. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus, o tais atvejais, kai tokių terminų nėra nustatę įstatymai, numatė, kad juos nustato teismai (CPK 73 str. 1 d.).

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas praleido Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje nustatytą terminą iki 2013 m. kovo 1 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patikslintas ieškinys teisme registruotas 2013 m. kovo 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido teismo nustatytą terminą. Apeliantas ginčija nutartį argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido nustatytą terminą trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė AB „Lietuvos paštas“ kvitą, iš kurio turinio matyti, kad 2013 m. kovo 1 d. 18.31 val. buvo išsiųsta korespondencija, kurios gavėjas yra Vilniaus apygardos teismas. Taigi atsižvelgdamas į apelianto nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepraleido termino ieškinio trūkumas pašalinti, kadangi vadovaudamasis CPK 74 straipsnio 7 dalimi terminas nelaikomas praleistu, jeigu dokumentai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

16Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kadangi ieškovo nurodyti faktiniai pagrindai neleidžia spręsti, kas sudaro turtinę žalą. Be to ieškovas padidino ieškinio reikalavimus, neaiškiai nurodydamas naujas aplinkybes dėl 197 100 Lt neturtinės žalos atsiradimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutiko su minėtais pirmosios instancijos teismo motyvais, kad neva nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai bei nurodė, kad i

17Iš byloje esančio patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas iš esmės reiškia du reikalavimus, t.y. priteisti 218 414 Lt turtinės ir 197 100 Lt neturtinės žalos. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia ieškinyje nurodytomis nutartimis, kurios, jo manymu, pažeidžia Konvencijos atitinkamus straipsnius ir sudaro pagrindą priteisti turtinę žalą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Ieškovas patikslintame ieškinyje išvardijo ir pridėjo prie ieškinio, jo nuomone, neteisėtą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindžiančius įrodymus.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36, p. 347-393).Be to į teismą besikreipiantis asmuo neturi pareigos įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pateikė teismui, jo manymu, šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kurie po ginčijamos nutarties priėmimo buvo grąžinti ieškovui. Kitas ieškovo nurodytas teismų nutartis, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas gali nesudėtingai gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO.

19Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepraleido jam nustatyto termino trūkumams šalinti bei pašalino esminius savo ieškinio trūkumus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ieškinys priimamas ir perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20Apeliantas taip pat pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui argumentuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė nešališkumo ir nepriklausomumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie nešališkumo ir nepriklausomumo principų pažeidimą, todėl pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui nėra (CPK 21 str.).

21Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti, ieškinį priimti, atmesti apelianto prašymą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl... 6. Ieškovui išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 115 str. 3 d., tuo atveju, jeigu... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nebeprašo... 9. Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patikslintas ieškinys... 11. 2. Priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo pažeisti... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 13. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas praleido Lietuvos... 16. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė, kad... 17. Iš byloje esančio patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas iš esmės... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 19. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepraleido jam nustatyto termino... 20. Apeliantas taip pat pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam... 21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 22. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti, ieškinį...