Byla e2-3979-294/2016
Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimus

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. B., atsakovo atstovei Rasai Mažeikienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimus,

Nustatė

5Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad 1991-06-18 Vilniaus m. valdybos raštu buvo informuota, jog jos šeima turi būti iškeldinta iš tuo metu jos motinai priklausiusio buto, esančio ( - ), suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, nes minėtos patalpos bus perduotos Vilniaus m. tarybos įsteigtai „Vilniaus lietuvių kultūros namams“, t.y. paimtos visuomenės poreikiams. 1995-01-12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu buvo iškeldinta iš savo gyvenamosios patalpos į butą, esantį ( - ). Kiti jos šeimos nariai irgi buvo iškeldinti į kitą butą, esantį ( - ).

61995-10-10 tuometinė VĮ „Kapitalinė statyba“ jai perdavė naudotis butą, esantį ( - ). Atitinkamai vėliau ieškovė sudarė minėto buto nuomos sutartis, sutartis dėl komunalinių patarnavimų ir pan. Už butą visada mokėjo tvarkingai, skolų neturi. Niekada neįgijo kito gyvenamojo būsto. 2014-04-18 kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti įsigyti (privatizuoti) butą, esantį ( - ), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, t.y. kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą. Pagal atsakovo reikalavimus buvo pateikti visi būtini (atsakovo reikalauti) dokumentai. Analogišką prašymą (tuo pat metu) pateikė ir jos motina D. R., dėl jiems suteikto buto, esančio ( - ), privatizavimo (pirkimo-pardavimo). 2014-10-14 gavo pranešimą, jog atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2014-10-08 svarstė klausimą dėl minėto buto privatizavimo ir nusprendė pritarti paskaičiuotai buto pardavimo kainai 4850,36 LTL, bei pavedė atitinkamoms atsakovo institucijoms rengti sprendimus dėl buto privatizavimo. Po to, ilgą laiką negavo iš atsakovo jokių pranešimų dėl buto privatizavimo, o 2015-11-23 raštu atsakovas informavo, jog 2015-10-29, tos pačios atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimu, komisija jau nutarė nepritarti jos prašymui bei pateikė komisijos posėdžio protokolo išrašą. Minėtame protokolo išraše nurodyta (pripažinta), jog jis galėjo butą privatizuoti pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, tačiau prašymui nepritarta todėl (motyvuojant tik tuo), jog tariamai ieškovė šiuo metu negyvena bute. Tuo tarpu jos motina D. R. taip pat buvo informuota, jog jos prašymui pritarta (2015-01-09) ir 2015-05-06 ji sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. atsakovas privatizavo (pardavė) butą, esantį ( - ), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Mano, jog toks atsakovo sprendimas (2015-10-29) ieškovės atžvilgiu, t.y. nepritarti prašymui yra neteisėtas, nesąžiningas bei pažeidžiantis jos teisėtus lūkesčius, todėl naikintinas, įpareigojant atsakovą sudaryti buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Nesutinka su atsakovo sprendimo motyvu, jog ji negyvena bute. Taip, ji dirbanti užsienyje, tačiau tai nereiškia, jog negyvena bute. Visiškai neaišku, kokiu būdu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikdamas 2015-10-28 raštą, nustatė, jog ji negyvena minėtame bute. Ginčo butą visada laikė savo gyvenamąja vieta, čia dažniausiai būna (gyvena), kito nekilnojamojo turto neturi. Su šia vieta ji labiausiai susijusi, kadangi čia (bute) yra jos turtas (daiktai). Mokami visi mokesčiai susiję su buto išlaikymu, priežiūra. Be to, atsakovo sprendimas nėra paremtas jokiais teisės aktais. O teisės aktai ir nenumato, jog toks asmuo, kuris turi (įgijo) teisę privatizuoti butą pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas (šiuo atveju atsakovas pats pripažinęs, jog ji turi tokią teisę), privalo nuolat gyventi (būti) bute, turint omenyje tai, jog jos išvykimai (laikini nebuvimai bute) susiję su darbu (darbu užsienyje). Be to, atkreipia dėmesį, jog atsakovas savo veiksmais sukūrė faktinę situaciją, kuomet dėl jos prašymo dėl buto privatizavimo, ta pati komisija priėmusi du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, t.y. 2014-10-08 komisija pritarė prašymui, o 2015-10-29 tokiam prašymui nepritarė, ir abu sprendimai galioja, nes pirmasis sprendimas irgi nebuvo panaikintas. Akivaizdu, jog atsakovo 2015-10-29 sprendimas nepritarti ieškovės prašymui (prieš tai jam pritarus ir galiojant šiam sprendimui) yra neteisėtas ir pažeidžiantis jos teisėtus lūkesčius. Be to, jos motina D. R., tokiomis pačiomis sąlygomis privatizavo jai skirtą butą iš atsakovo (dėl to paties buvusio iškeldinimo). Tuo tarpu atsakovas ieškovės atžvilgiu veikė priešingai, ir neteisėtai, be pagrįstų motyvų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas prašo panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2015-10-29 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimą, kuriuo nepritarta I. R., a.k. ( - ) prašymui dėl buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), privatizavimo (pirkimo-pardavimo), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją; įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti žemiau nurodytais motyvais. Atsakovas teigia, kad viena iš būtinųjų privatizavimo sąlygų yra asmens buvimas privatizuojamo buto nuomininku. Vertinant ieškovės prašymą ir pateiktus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei kilo abejonių ar I. R. gyvena minėtame bute ir yra laikytina jo nuomininke, nes: 2007-05-09 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir buto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašė ne pati ieškovė, o D. R.; 2014-08-21 dešimčiai metų išdavė įgaliojimą disponuoti butu ( - ) D. R.; iki 2015-04-17 nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos bute ( - ), be to 2015-10-22 buto patikrinimo aktu užfiksuota, jog ieškovė yra išvykusi dirbti į užsienį ir bute negyvena. Ieškovė pripažįsta, kad ji dirba užsienyje, tačiau teigia, kad tai „nereiškia, kad ji negyvena bute", nes ji neturi kito nekilnojamojo turto, taip pat šiame bute yra jos turtas (daiktai). Ieškovė nenurodo, kiek laiko yra išvykusi į užsienį ir kiek laiko negyvena prašomame privatizuoti bute, tačiau iš aukščiau minėtų duomenų matyti, kad 2007-05-09 buto nuomos sutartį pasirašė ne pati ieškovė, vadovaujantis gyventojų registro duomenimis, gyvenamąją vietą prašomame privatizuoti bute ieškovė deklaravo tik 2015-04-17, t.y. nebuvo deklaravusi prašymo pateikimo metu. Kaip numato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 3p., teisę pagal šią nuostatą privatizuoti butą turi tik buto nuomininkai. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 1996 m. birželio mėnesį sudarė buto ( - ) nuomos sutartį neterminuotam naudojimui. 2001 m. birželio 20 d. buvo sudaryta nauja Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria ieškovei buvo išnuomotas butas ( - ). 2007 m. gegužės 9 d. dėl to paties buto su ieškove buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0145. Pabrėžtina, kad šios sutarties 3 p. imperatyviai numato, kad Butas yra nuomojamas Nuomininkui išimtiniu tikslu - jame gyventi. Šios sutarties 12 p. numato, kad nuomininkas kas trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Pabrėžia, kad nuomos sutarties 44 p. numato, kad šiai sutarčiai taikomi visi Lietuvos Respublikos įstatymai. Mano, kad ieškovė neatitiko nuomininkės statuso, todėl negalėjo privatizuoti nurodyto buto. Atsakovo teigimu teisės aktai nenumato privalomo Komisijos sprendimų naikinimo ir pagal bendrąsias nuostatas laikytina, kad galioja vėliau priimtas aktas, t.y. 2015 m. spalio 29 d. sprendimas.

8Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais.

9Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

10Ieškinys tenkintinas.

11Iš ieškovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, 1991-06-18 Vilniaus miesto valdybos raštu buvo informuota, kad butas ( - ) bus paimamas visuomenės poreikiams ir ji bus iškeldinta suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. 1995-01-12 ji buvo iškeldinta iš gyvenamosios patalpos į butą ( - ). Butas buvo perduotas ieškovei 1995-10-10 ir, kaip nurodo pati ieškovė, vėliau ji sudarė buto nuomos sutartį. 2014 m. balandžio 18 d. ieškovė kreipėsi į Atsakovę su prašymu leisti įsigyti (privatizuoti) butą, esantį ( - ) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 3p.

12Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2015-10-29 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimą bei įpareigoti atsakovą sudaryti buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

13Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė yra minėto buto nuomininkė, tai patvirtina 1995-03-23 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutartis (elektroninės bylos priedas). Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo privatizuoti nuomojamą butą ir privatizavimo procedūra buvo pradėta. Ieškovės prašymas leisti privatizuoti nuomojamą butą 2014-10-08 buvo svarstytas Savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos posėdyje. Ieškovei pasiūlyta butą įsigyti už masinio vertinimo nustatytą kainą ir ieškovė susipažinusi su aktu nurodė sutinkanti pirkti butą už tokią kainą. Tuo tarpu 2015-11-23 raštu ieškovė jau informuota apie jos prašymo atmetimą. Taip pat pridėtas komisijos protokolas (elektroninės bylos priedai).

14Pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

15Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo.

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

17Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl buto privatizavimo ir iš esmės buvo pradėtos privatizavimui reikalingos procedūros. Dėl aukščiau nurodytų pirmosios ir trečiosios būtinųjų privatizavimo sąlygų ginčo nėra, nes ieškovė teisėtai – nuomos santykių pagrindu yra gyvenusi ginčo bute, ginčo butas gali būti privatizavimo objektu, be to, ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl tokių veiksmų. Tačiau atsakovui kilo klausimas dėl to, ar ieškovė laikytina nuomininke, nes, atsakovo teigimu, ji nuomojamose patalpose negyvena. Konkrečiai, atsakovas ginčija ieškovės teisę, kad ji yra tinkamas subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą.

18CK 6 knygos XXVIII skyrius įtvirtina nuomos teisinę reglamentavimą. Nurodyto skyriaus antrajame skirsnyje reglamentuojamos pagrindinės šalių, tame tarpe ir nuomininke teisės bei pareigos. Pirmiausia, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str.). Nuomininkas taip pat privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 str.). Nuomininko pareiga daryti kapitalinį remontą įtvirtinta CK 6.492 str., o pareiga išlaikyti nuomojamą daiktą – CK 6.493 str.

19Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas (bei kitus atskirai neišskirtus CK 6 knygos straipsnius) darytina išvada, kad atsakovas netinkamai ir plečiamai aiškina nuomininko teises, tai yra, spręsdamas, kad ieškovė nuolat negyvendama prašomame privatizuoti bute, pažeidžia savo kaip nuomininkės pareigas bei dėl šios priežasties neturi būti laikoma nuomininke. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.497 straipsnyje įtvirtinami sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindai. Čia nurodyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

201) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį;

212) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę;

223) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio;

234) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti;

245) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

25Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, įstatymų leidėjas nelaiko nuomininko teisių pažeidimu, jeigu pastarasis nuolat negyvena nuomojamame bute (name).

26Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

28Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

29Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs šalių pasisakymus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus daro išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog ieškovė nesinaudoja butu kaip nuomininkė. Priešingai, ieškovė laiku moka nuomos mokestį, taip pat kitus mokesčius, susijusius su būsto aptarnavimu. Visi ieškovės veiksmai buvo nukreipti į savo teisių privatizuoti butą įgyvendinimą. Ieškovės kreipimosi būdai buvo individualūs. Be to, pats atsakovas, priimdamas teigiamą sprendimą dėl buto privatizavimo bei nurodydamas sumą, skirtą už įsigyjamą butą sumokėti jau sudarė teisines prielaidas ieškovei pagrįstai tikėtis savo teisių įgyvendinimo.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Vilniaus miesto savivaldybė nepateisinamai sprendė, jog ieškovė, užsidirbdama užsienyje, byloje laikytina ne nuomininke ir vėliau priėmė neigiamą teisiškai nepagrįstą sprendimą dėl atsisakymo leisti privatizuoti butą pažeidė viešąjį interesą, išreiškiantį pamatines visuomenės vertybes.

31Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovė įrodė savo ieškinio pagrįstumą, todėl jos ieškinys tenkintinas visiškai.

32Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

33Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

34Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

35Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, pastarajam atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.). Ieškovė prašo teismo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 62 EUR žyminio mokesčio bei 670 EUR, sumokėtų už teisinę pagalbą, iš viso 732 EUR. Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į pareikštus reikalavimus, yra ne per didelės ir negali būti pripažintos neprotingomis. Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 670 EUR atstovavimo išlaidų dydis yra protingas, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai jos priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 str.).

36Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis). Nurodytos išlaidos sudaro 0,52 EUR.

37Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str. teismas

Nutarė

38Ieškovės I. R. ieškinį tenkinti visiškai ir:

  1. panaikinti (pripažinus negaliojančiu) 2015-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimą, kuriuo nepritarta I. R., a.k. ( - ) prašymui dėl buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), privatizavimo (pirkimo-pardavimo), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją;
  2. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01) 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.
  3. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, ieškovo I. R., a. k. ( - ) naudai 730 EUR (septyni šimtai trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. B., atsakovo atstovei Rasai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad 1991-06-18 Vilniaus m. valdybos... 6. 1995-10-10 tuometinė VĮ „Kapitalinė statyba“ jai perdavė naudotis... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame... 8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje... 9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Iš ieškovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų... 12. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2015-10-29... 13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad butas ( - ), nuosavybės teise... 14. Pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą – Valstybės paramos būstui... 15. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms... 16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 17. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į... 18. CK 6 knygos XXVIII skyrius įtvirtina nuomos teisinę reglamentavimą. Nurodyto... 19. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas (bei kitus atskirai neišskirtus CK... 20. 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį;... 21. 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę;... 22. 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio;... 23. 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar... 24. 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.... 25. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, įstatymų leidėjas nelaiko nuomininko... 26. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 28. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 29. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs šalių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje... 32. Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai... 33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 35. Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, pastarajam... 36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra... 37. Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str. teismas... 38. Ieškovės I. R. ieškinį tenkinti visiškai ir:
  1. panaikinti... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...