Byla 2A-13-345/2012
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Loretos Lipnickienės, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, dalyvaujant ieškovams D. A., V. A., ieškovės A. K. atstovui G. K., atsakovo T. A. atstovui advokatui G. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. Birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., V. A. ir D. A. ieškinį atsakovui T. A. dėl naudojimo žemės sklypais tvarkos nustatymo, ir atsakovo T. A. priešieškinį ieškovams A. K., V. A. ir D. A. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai A. K., V. A. ir D. A. 2010-07-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį papildę, prašė nustatyti 6,5528 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - ) naudojimosi tvarką pagal ieškovų teikiamą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

  1. ieškovei D. A. paskirti naudotis 1,2374 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A, 0.1172 ha žemės sklypo dalį, pažymėta A 1, 0.3540 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A 2;
  2. ieškovei A. K. 1,2275 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B, 0,1172 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B 1; 0,3541 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B2;
  3. ieškovui V. A. 1,2374 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C, 0,1172 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C 1, 0,3540 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C2;
  4. atsakovui T. A. 0,8113 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D, 0.1204 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D1, 0,1172 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D2, 0,3540 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D3;
  5. D. A., A. K., V. A., T. A. paskirti bendrai naudotis kelią 0,0339 ha ploto, esantį sklype;
  6. priteisti iš T. A. ir V. A. bylinėjimosi išlaidas.
  7. bendrasavininkų D. A., A. K., V. A., T. A. valdomame žemės sklype, unikalus ( - ), nustatyti 3 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą plane S2, suteikiantį teisę varyti galvijus bei naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, A. K. paskirtame naudotis sklype B, iš T. A. paskirto naudotis sklypo D1 į D2;
  8. nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) 1 m. pločio kelio (tako) servitutą plane S1, suteikiantį teisę naudotis esamu pėsčiųjų taku, ežero Pakelinio pakrante per D. A., A. K., V. A., T. A. paskirtus naudotis žemės sklypus, pažymėtus plane A2, D3, C2, B1, B2, D2, A1, C1.

6Nurodė, kad su atsakovu T. A. ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 6.5528 ha žemės sklypą. Pagal preliminarius matavimus žemės sklypas buvo 6.6 ha ploto. 2009-05-26 UAB „MTL Servisas“ atlikus kadastrinius matavimus rado faktinį žemės sklypo plotą 6.5528 ha, kur tokio ploto sklypas yra įklotas kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Alytaus filiale, suderintas su Varėnos rajono žemėtvarkos tarnyba, supažindinta Dzūkijos nacionalinio parko direkcija. Su sklypo kadastrinio matavimo duomenimis sutiko T. A. įgaliota sutuoktinė O. A., pasirašė žemės sklypo planą. Šiam sklype yra tokios bendrasavininkių asmeninės nuosavybės dalys: D. A. - 17171/65528, T. A. - 14113/65528, A. K. - 17073/65528, V. A. - 17171/65528. Visi bendrasavininkiai susitarė sklypo naudojimosi tvarką nustatyti ne teisme, o tarpusavio susitarimu, gera valia, burtų keliu. Visi dalyviai su burtų traukimo tvarka bei sklypų padalijimu sutiko. Burtų traukimo metu rašę susitarimą. Burtų traukimo lapelius T. A. pasirašė, tačiau pradėjo aiškinti, kad tikėjosi ištraukti ne tą sklypą, pradėjo dvejoti ir susitarimo nepasirašė. Kiti visi dalyviai pasidalijimo susitarimą pasirašė. T. A. sulaužė prieš burtus duotą sutikimą pasidalyti geruoju, pažeidė visų dalyvių lūkesčius. Prieš burtus derėjęsi, radę geriausią naudojimosi tvarkos variantą ir buvo išsprendę visus klausimus, visiems tiko sklypų išdėstymas plotai, vieta sklype. Po šito burtų traukimo 2009-05-26 UAB „MTL Servisas“ paruošė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projektą, padalino sklypus pagal anksčiau tarp bendrasavininkių aptartą ir burtų keliu ištrauktą naudojimosi tvarką, nes tai buvo optimaliausias variantas. Su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu susipažino ir T. A. įgaliota sutuoktinė O. A., tačiau pasirašyti atsisakė. Aiškios nesutikimo pozicijos neišdėstė arba nurodė, kad norėtų vienos ar kitos sklypo dalies. Be 6,5528 ha žemės sklypo bendrasavininkai Subartonių kaime valdo miško ūkio paskirties 0,25 ha žemės sklypą. 2009 m. liepos 8 d. Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė šio žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškiniu buvo prašę nustatyti naudojimosi tvarką ir 6,6000 ha žemės sklypo, tačiau šio sklypo naudojimąsi teismas paliko nenagrinėtu.

7Atsakovas T. A. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį ir, jį patikslinęs, prašė atidalinti 6,5528 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), priteisiant 51415/65528 žemės sklypo dalis T. A., įpareigojant T. A. išmokėti pinigines kompensacijas: D. A. - 5241 Lt; Aldonai - 5211 Lt; V. A. - 5241 Lt; Priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas. Pagal VĮ Registrų centras duomenis ieškovei D. A. priklauso 17171/65528, ieškovei A. K. 17073/65528, ieškovui V. A. 17171/65528, ir jam 14113/65528 žemės sklypo dalys. Žemės sklypas yra apsupęs ieškovui nuosavybės teise priklausantį kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypą bei šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, kuriame gyvena, taip pat ūkinius pastatus. Nuo 2004-04-08 šiuo adresu, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, registruota jo žemės ūkio ir kaimo valda (ūkininko ūkis), suteikiant identifikavimo kodą, kur, kartu ir žemės sklype verčiasi žemės ūkio veikla (ūkininkavimu). Kaip ūkininkas, norėdamas dirbti didesnį žemės kiekį (plotą), yra priverstas keletą hektarų žemės plotą nuomotis ir dirbti kitur, t.y. ne prie savo namų valdos (žemės nuomos sutartys pridedamos). Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai. Todėl siekiant išvengti ateityje galinčių kilti konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu, užtikrinti efektyvesnį (racionalų) žemės sklypo naudojimą bei valdymą, užtikrinti jo netrukdomą patekimą prie (iš) namų valdos žemės sklypo, netrukdomą patekimą prie pagrindinio kelio, ežero, žemės sklypas atidalintinas iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. Žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė nutrauktina. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Kadangi žemės sklypas yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl jo negalima dalyti dalimis, todėl žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė nutrauktina (Žemės sklypas atidalintinas) jam priteisiant (nustatant) nuosavybės teisę į visą ginčo žemės sklypą, įpareigojant išmokėti kitiems bendraturčiams kompensaciją už jiems priklausiusias idealiąsias žemės sklypo dalis.

8Ieškovai A. K., V. A. ir D. A. su atsakovo T. A. patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti nurodydami, kad ieškovai nekelia atsakovui į jam tenkantį žemės sklypą jokių reikalavimų. Yra pasiruošę išspręsti tarpusavio susitarimu visus ginčus 2007 metais balandžio 5 d. visi keturi sklypo savininkai tarpusavio susitarimu traukė burtus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. T. A., ištraukęs burtus, pradėjo aiškinti, kad jam ištrauktas numeris su sklypais nepatinka, pradėjo dvejoti ir sulaužė visų susitarimą geruoju nustatyti naudojimosi tvarką. Nors atsakovas nurodo, jog yra ligotas, tačiau vis vien ūkininkauja ir papildomai 2010 metais išsinuomojo žemės. Sutartys dėl nuomos sudarytos, nuomojami žemės sklypai yra tame pačiame kaime ir jeigu T. A. sveikatos vis dėl to turi, tai kliūčių ūkininkauti kitų asmenų sklypuose, ieškovai nemato. Mano, kad sutartys sudarytos tarp artimų giminaičių formaliai, kadangi neteko girdėti, jog atsakovas ūkininkautų kitų asmenų sklypuose. Atsakovas melagingai nurodo, kad jis vienas ūkininkauja, ieškovai gyvena kitur, žemės neapdirba, kadangi V. A. apdirba žemės sklypą, sėja pasėlius, turi ūkininko pažymėjimą, deklaruoja pasėlius. A. K. taip pat ūkininkauja, be sklypo su bendrasavininku T. A., turi kitus sklypus. Todėl ieškovų įdirbamus žemės sklypus rekvizuoti, atidalijant atimti, nėra pagrindo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies-nustatė 6,5528 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - ) naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis: ieškovei D. A. paskyrė naudotis 1,2374 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A, 0.1172 ha žemės sklypo dalį, pažymėta A 1, 0.3540 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A 2; ieškovei A. K. 1.2275 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B, 0.1172 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D 2; 0.3541 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B2; ieškovui V. A. 1.2374 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C, 0.1172 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C 1, 0.3540 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C2; atsakovui T. A. 0.8113 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D, 0.1204 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D1, 0.1172 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B 1, 0,3540 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D3. D. A., A. K., V. A., T. A. paskyrė bendrai naudotis keliu 0,0339 ha ploto, esančiu sklype . Ieškinį dalyje dėl servitutų nustatymo atmetė. Priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovui žemės sklypą, o ieškovams pinigines kompensacijas atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalį, Žemės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, 29 straipsnio 2 dalį, taip pat į tai, kad šalių žemės sklypas yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, teismas nustatė, jog galimi tik du variantai, kur visas sklypas pereina atsakovo nuosavybėn išmokant ieškovams kompensacijas (pagal priešieškinio reikalavimą) arba nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka (pagal ieškinio reikalavimą). Įvertinęs tai, kad ieškovai kategoriškai nesutinka prarasti savo nuosavybės teisių į ginčo sklypą, o atsakovas nepateikė svarių įrodymų ir argumentų, kodėl būtent reikėtų įvykdyti žemės sklypo atidalijimą nuo ieškovų, jiems išmokant kompensacijas, teismas padarė išvadą, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką šalys galėtų naudotis paskirtomis naudojimui žemės sklypo dalimis, nedarant jokios žalos kitiems žemės sklypo bendrasavininkams. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovo žemės sklypo dalis yra mažesnė, nei kurio nors iš ieškovų, dėl jo užimto namų valdos žemės sklypo, ieškovai taip pat kelia abejones ir dėl atsakovo pateikto žemės sklypo vertės nustatymo, konstatavo, jog nėra pagrindo atidalyti bendraturčių nuosavybę visą ginčo sklypą perduodant atsakovui, o ieškovams išmokant kompensacija, todėl priešieškinį atmetė. Spręsdamas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą planą, teismas laikė, kad nėra jokio privalomumo laikytis šalių nurodymo apie burtais ištrauktus sklypus. Įvertinęs tai, kad atsakovas nuolat gyvena ginčo žemės sklypo viduryje ir į tai, kad atsakovui patekti prie ežero turi būti sudarytos patogesnės sąlygos, kadangi jam naudotis ežeru gali būti reikalinga nuolat, teismas padarė išvadą, kad pirmenybė skiriama atsakovo kaip nuolatinio gyventojo poreikiams ir atsakovui priskyrė naudojimui sklypą B1, o atsakovei A. K. priskyrė naudojimui sklypą D2. Teismas padarė išvadą, kad toks šių sklypų sukeitimas jokių esminių ieškovės A. K. teisių nepažeistų, nes jai tektų gretimas tokio paties sklypo plotas bei ieškovai būtų trijuose gretimuose sklypuose C1 ,A1 ir D2, o atsakovui tektų kraštinis sklypas. Dėl kitų ginčo žemės sklypo dalių priskyrimo šalims, teismas laikė, kad projekte numatyta sklypo naudojimosi tvarka yra tinkama. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovai prašo nustatyti servitutą jiems patiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio papildymą dėl servitutų taikymo ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas T. A. prašo sprendimą pakeisti ir nustatyti naudojimosi 6,5528 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu ( - ) tvarką pagal UAB „Geodezininkai“ paruoštą naudojimosi žemės sklypu planą: ieškovei D. A. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A (1,2374 ha), žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą A1 (0,1172 ha), žemės sklypo dalimi A2 (0,3540 ha); ieškovei A. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B (1,3458 ha), žemės sklypo dalimi B1 (0,1172 ha), žemės sklypo dalimi B2 (0,2358 ha); ieškovui V. A. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C (1,2374 ha), žemės sklypo dalimi C1 (0,3540 ha), žemės sklypo dalimi C2 (0,1172 ha); atsakovui T. A. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D (0,6596 ha), žemės sklypo dalimi D1 (0,3893 ha), žemės sklypo dalimi D2 (0,3540 ha); D. A., A. K., V. A. paskirti bendrai naudotis 0,339 ha žemės sklypo dalimi, keliu, kuriam nustatytas servitutas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina patekimo į žemės sklypo vietą ir prie ežero, kadangi atsakovas norėdamas patekti į žemės sklypo vietą B1 ir prie ežero, turės patekti per ieškovės A. K. naudotis priskirtą žemės sklypo vietą B, dėl ko neleis žemės sklypo vietos B1 naudoti efektyviai ir racionaliai, neužtikrins buitinių, ūkinių poreikių. Pagal nusistovėjusią tvarką žemės sklypo vieta B1 visada naudojosi atsakovas ir patekdavo nuo pat savo namų valdos žemės sklypo. Ieškovai šių aplinkybių neginčijo ir neneigė, tačiau teismas sprendime to neįvertino. Teismas taip pat nustatė naudotis žemės sklypo 0,1204 ha vieta D1, kuri ribojasi su atsakovo namų valdos žemės sklypu, tačiau toks žemės sklypo dydis neužtikrina efektyvaus ir racionalaus žemės sklypo naudojimo, nes tokiame žemės sklypo plote negalės racionaliai išganyti naminių gyvulių, o be to neatitinka susiklosčiusių faktinių žemės sklypo naudojimo santykių, kadangi atsakovas realiai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi. Teismas neįvertino aplinkybių ir nenustatė naudotis žemės sklypo dalies prie namų valdos žemės sklypo šiaurinės dalies ir šiaurės vakarų dalies. Dirbdamas su ūkio darbus ar žemės ūkio technika, neužvažiuodamas ant ieškovo V. A. žemės sklypo vietos C, patekti į ūkinį pastatą (kluoną) ir išvažiuoti pro jo vartus, kuris yra prie pat namų valdos. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas, kuriuo nesikeičia ieškovės D. A. naudojamos žemės sklypo vietos (dalys) (A,A1 ir A2), taip pat V. A. žemės sklypo vieta C,C1 ir C2 bei dydis, tik pailgėja ieškovo naudojamo žemės sklypo vietos C dalis besiribojanti su servitutiniu keliu. Pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane keičiasi ieškovės A. K. naudojamos žemės sklypo dalys- padidėja B vieta iki 1,3458 ha, B2 sumažėja iki 0,2358 ha, o B1 lieka toks pats, kaip teismo sprendimu priskirta D2 vieta. Taip pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane keičiasi atsakovo žemės sklypo vietos – sujungiamos sprendimu atsakovui priskirtos D1 ir B1 vietos į vieną D1 vietą (dalį), t.y. žemės sklypo vieta prie namų valdos ir patekimo prie ežero vieta ir ji padidėja iki 0,3893 ha. Žemės sklypo D vieta sumažėja iki 0,6596 ha, o D2 lieka tokio pat dydžio kaip sprendimu priskirta D3 vieta. Ieškovė žemės sklypo nedirba, negyvena jame, jokios veiklos jame nevykdo. Taip pat nurodo, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 135 Lt dydžio žyminį mokestį, kai tuo tarpu būdami trise ieškovai turėjo kiekvienas žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį sumokėti atskirai. Taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi dalyje ieškinys buvo atmestas, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. K., V. A. ir D. A. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypo tvarka ir visų bendrasavininkų žemės sklypai nesusisiekia su ežeru, kadangi palei ežerą esantį žemė priklauso kitam asmeniui, todėl atsakovas negalės ginti savo gyvulių. Tiek pagal ieškovų, tiek atsakovų pateiktą žemės sklypo planą matyti, kad žemės sklypų ribos ribojasi su ( - ) žeme. Atsakovas ežero vandens gyvuliams nenaudoja, nes namų valdoje turi išsikasęs artezinį šulinį, o vanduo atvestas į tvartą, lauko virtuvę, namą. Teismas negalėjo sukeisti sklypų, nes atsakovas nereiškė tokio reikalavimo. Palikus ieškovei A. K. sklypą B1, o atsakovui D2, kaip reikalavo ieškovai, o patekimą į D2 išspręstų, nustatant naudotis 3 metrų pločio taku per A. K. sklypą B, visi ginčai išsispręstų. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas yra ydingas, kadangi pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos variante dirbamos 23,58 arų sklypą, pažymėtą plane B2 atsakovas paskiria D. K., į kurį nėra jokio įvažiavimo. Taip pat atsakovo pateiktame plane nėra pažymėtas griovys, susisiekiantis su kūdra. Atsakovas praplėčia namų valdą. Patvirtinus atsakovo planą, ieškovas praranda galimybę iš servitutinio kelio su žemės ūkio technika įvažiuoti į savo sklypą, nes nuo tašo 42 iki kūdros yra griovys. Atsakovas plane užkerta kelią įvažiuoti su žemės ūkio technika V. A., o atskirdamas sklypą B2 ir A. K..

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

17Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje vyksta ginčas tarp šalių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

18Bylos duomenys tvirtina, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, t.y. apeliantui T. A. priklauso 14113/65528 dalys, ieškovams D. A. priklauso 17171/65528 dalys, A. K. 17073/65528 dalys, V. A. 17171/65528 dalys. Naudojimosi sklypu ribos įregistruotos VĮ „Registrų centre“ 2009-04-30 UAB“MTL servisas“ paruošto žemės sklypo plano pagrindu (b.l.8). Ieškovai pateikė 2009-05-26 UAB“MTL servisas“ paruošto žemės sklypo naudojimosi planą, kuriuo žemės sklypas yra išskirstytas naudojimui kiekvienam bendrasavininkiui atskiromis dalimis, suformuoti naudojimui ir atskiri sklypai prie ežero (b.l.15). Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė 2010-08 UAB “Geodezininkas“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi planą (b.l.41), tačiau patikslinęs savo priešieškinį, apeliantas atsisakė nuo savo pradinių priešieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, Saugomų teritorijų, Žemės įstatymų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, jog nėra pagrindo atidalinti bendraturčių nuosavybę visą ginčo sklypą perduodant atsakovui, ieškovams išmokant kompensacijas, todėl nustatė sklypo naudojimosi tvarką. Apeliantas (atsakovas) nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, prašo sprendimą pakeisti ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nurodydamas, jog teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neužtikrina atsakovui patekimo į žemės sklypo vietą, taip pat patekimą prie ežero.

19Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateiktas ieškinys, pagal pateiktą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, neatitinka interesų derinimo, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

20Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad sprendimu patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka neužtikrina atsakovui patekimo į žemės sklypo dalį B1, kadangi, pagal teismo patvirtinta ir ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą, norėdamas patekti į šią sklypo dalį (B1), atsakovas bus priverstas naudotis ieškovei A. K. priskirta žemės sklypo dalimi B; taip pat sprendimu atsakovui nustatyta naudotis žemės sklypo dalis D1, kuri ribojasi su atsakovo namų valdos žemės sklypu, tačiau toks žemės sklypo dalies dydis – 0,1204 ha neužtikrina efektyvaus ir racionalaus žemės sklypo naudojimo, kadangi atsakovas, būdamas ūkininku, negalės tinkamai išganyti naminių gyvulių; be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė žemės sklypo dalies prie namų valdos žemės sklypo šiaurinėje dalyje ir šiaurės vakarų dalyje, todėl dirbdamas žemės ūkio darbus atsakovas negalės tinkamai, neužvažiuodamas ant ieškovo V. A. žemės sklypo dalies C, patekti į ūkinį pastatą (kluoną) ir išvažiuoti pro jo vartus, kuris yra prie pat namų valdos. Atsakovas prašydamas nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką apeliacinės instancijos teismui pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, paruoštą UAB „Geodezininkai“, iš kurio matyti, kad, skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo patvirtinto ieškovų pateikto žemės sklypo naudojimosi plano tvarkos, keičiasi ieškovės A. K. naudojamo žemės sklypo dalys, t.y. A. K. priskirta naudojamojo žemės sklypo dalis B padidėja nuo 1,2275 ha iki 1,3458 ha, o naudojamojo žemės sklypo dalis B2 sumažėja nuo 0,3541 ha iki 0,2358 ha, tuo tarpu naudojamo žemės sklypo dalies B1 plotas liekas toks pats, kaip pirmosios instancijos teismo priskirtos sklypo D2 dalis. Taip pat atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane matyti, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priskirtos žemės sklypo dalys D1 ir B1 sujungiamos į vieną D1 dalį ir tokiu būdu namų valdos žemės sklypas padidėja iki 0,3893 ha bei atsiranda atsakovui galimybė patekti prie ežero. Tuo tarpu atsakovui priskirtos žemės sklypo dalies D plotas sumažėja nuo 0,8113 ha iki 0,6596 ha, o žemės sklypo D2 dalis lieka tokio paties dydžio kaip ir pirmosios instancijos teismo priskirta žemės sklypo D3 dalis (b.l. 182). Įvertinus atsakovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą matyti, kad nesikeičia ieškovės D. A. naudojamojo žemės sklypo A,A1 ir A2 dalys ir dydis, taip pat nesikeičia ir ieškovo V. A. žemės sklypo C,C1 ir C2 dalys ir dydis, tačiau pailgėja ieškovo naudojamos žemės sklypo C dalis besiribojanti su servitutu. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios bylos faktinės aplinkybės, turint omenyje tarp dalyvaujančių byloje asmenų nuolat kylančius konfliktus dėl žemės sklypo naudojimosi, ir faktines aplinkybes patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visetas leidžia konstatuoti, jog atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi žemės sklypu kriterijų kontekste labiau atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus - atsakovas galės patekti į žemės sklypo dalį B1, atitinkamai ir prie ežero, nepatenkant per ieškovės A. K. naudojamą žemės sklypo dalį B, sujungus žemės sklypo dalis D1 ir B1 į vieną žemės sklypo dalį D1, žemės sklypo vieta prie namų valdos padidėja bei pailgėja ieškovo V. A. žemės sklypo dalis C besiribojanti su servitutiniu keliu, taip sudarant galimybes tiek ieškovui V. A., tiek atsakovui T. A. atlikti ūkio darbus, naudojant žemės ūkio techniką. Atsižvelgiant į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus, įvertinus sklypo dydį, būtinybę užtikrinti atsakovui naudojimąsi gyvenamuoju namu, kuris yra apsuptas ginčo žemės sklypu, susiklosčiusią naudojimosi sklypu praktiką, į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovas V. A. naudoja žemės sklypo dalis ūkinei veiklai, kaip pati patvirtino ieškovė A. K. apie ūkinės veiklos nevykdymą, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo ieškovų žemės sklypo naudojimosi patvirtintame projekte nustatytose žemės sklypo vietose (dalyse) atsakovui nenumatyta galimybė nepažeidžiant kitų sklypo bendraturčių turimos teisės į savo sklypo dalį patekti į jam priskirtą žemės sklypo dalį, tuo pažeidžiant atsakovo kaip vieno iš bendraturčio teises, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka šalių interesus, šalina prielaidas šalių konfliktinei situacijai, atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką ir pagal projektą nustatyta naudojimosi turtu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė. Be to, pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarkos projektą teritorija apie namą būtų naudotina atsakovo. Negalėjimas prie namo prieiti nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu (CK 1.5 straipsnio 4 d.). Tai taip pat prieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, kurių reikalavimai privalomi visiems objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 15 punktui, pagal kurį privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Dėl nurodytų priežasčių, pripažintina, kad atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra optimaliausias naudojimosi žemės sklypu variantas, todėl yra pagrindas nukrypti nuo esančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir patvirtinti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo pateiktą projektą.

21Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų atliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog pagal atsakovo planą ieškovei A. K. priskirus žemės sklypo dalį B2 0,2358 ha ploto, nenumatant įvažiavimo į jį, ji netenka galimybės į jį patekti, nes sklypą atkerta kiti sklypai. Iš ieškovų pateikto ir pirmosios instancijos teismo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą matyti, jog nuo taško 5 iki 19 užima servitutas S1, kuris užtikrina priėjimą prie kiekvieno naudojamo sklypo dalies kiekvienam bendrasavininkiui per kitų bendrasavininkų naudojamas sklypo dalis pakrante, todėl ieškovė A. K. naudodamasi servitutu paskirtą žemės sklypo dalį B2 gali pasiekti per jai priskirtą žemės sklypo dalį B1. Pažymėtina, kad ieškovų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktame grąžinamos natūrą žemės sklypo valdos sklypų plane taip pat matyti, jog minėtoje vietoje pažymėtas servitutas.

22Ieškovai taip pat nurodo, kad patvirtinus atsakovo žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovas V. A. praranda galimybę iš servitutinio kelio su žemės ūkio technika įvažiuoti į savo sklypą, nes nuo plane pažymėto taško 42 iki kūdros eina griovys. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir juos atmeta, kadangi žemės sklypo reljefiniai ypatumai neturi įtakoti bendrasavininkių galimybes optimaliai ir racionaliai jiems priklausančių žemės sklypo dalių panaudojimo savo reikmėms.

23Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovai už paduodamą ieškinį turėjo kiekvienas atskirai sumokėti žyminį mokestį, kadangi iš ieškovų ieškinio matyti, kad, papildę ieškinį, visi kartu ieškovai teisme pareiškė tris reikalavimus – nustatyti naudojimosi 6,5528 ha žemės sklypu, esančiu ( - ) tvarką ir nustatyti du servitutus, todėl už ieškinį ieškovai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. turėjo sumokėti 431 Lt dydžio žyminį mokestį.

24Remiantis aukščiau aptartais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes (CPK 185 str.), todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimas keistinas (CPK 330 str.).

25Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis pateiktais rašytiniais įrodymais atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 470,79 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (b.l.36,109), bei 2500 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 54). Atitinkamai šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovų.

26Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš ieškovų priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 137 Lt žyminis mokestis (b.l.184).

27Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turi priteisti valstybei iš ieškovų, nes jų reikalavimai atmesti. Todėl iš ieškovų priteisiama po 16,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 1,199, CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.2d.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., 1 d. 3 p., kolegija,

Nutarė

29Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip:

30nustatyti naudojimosi 6,5528 ha žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką pagal UAB „Geodezininkai“parengtą planą (b.l. 182):

31D. A. paskirti naudotis indeksais A pažymėtą žemės sklypo dalį 1,2374 ha ploto, A1 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,1172 ha ploto, A2 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,3540 ha ploto;

32A. K. paskirti naudotis indeksais B pažymėtą žemės sklypo dalį 1,3458 ha ploto, B1 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,1172 ha ploto, B2 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,2358 ha ploto;

33V. A. paskirti naudotis indeksais C pažymėtą žemės sklypo dalį 1,2374 ha ploto, C1 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,3540 ha ploto, C2 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,1172 ha;

34T. A. paskirti naudotis indeksais D pažymėtą žemės sklypo dalį 0,6596 ha ploto, D1 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,3893 ha ploto, D2 pažymėtą žemės sklypo dalį 0,3540 ha ploto;

35D. A., A. K., V. A. ir T. A. paskirti bendrai naudotis 0,339 ha (339 kv.m.) žemės sklypo dalimi, keliu, kuriam nustatytas servitutas.

36Priteisti atsakovui T. A., a.k. ( - )iš ieškovų A. K., a.k. ( - ) V. A., a.k. ( - ) D. A., a.k. ( - ) po 1035,93 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt penkis litus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

37Priteisti valstybės naudai iš ieškovų A. K., a.k. ( - ) V. A., a.k. ( - ) D. A., a.k. ( - ) po 16,90 Lt (šešiolika litų 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai A. K., V. A. ir D. A. 2010-07-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. Nurodė, kad su atsakovu T. A. ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise... 7. Atsakovas T. A. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį ir, jį... 8. Ieškovai A. K., V. A. ir D. A. su atsakovo T. A. patikslintu priešieškiniu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas T. A. prašo sprendimą pakeisti ir nustatyti... 13. Nurodo, kad sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. K., V. A. ir D. A. prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje vyksta ginčas... 18. Bylos duomenys tvirtina, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateiktas ieškinys, pagal... 20. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų atliepimo į apeliacinį skundą... 22. Ieškovai taip pat nurodo, kad patvirtinus atsakovo žemės sklypo naudojimosi... 23. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovai už paduodamą ieškinį turėjo... 24. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios... 25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 26. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš ieškovų priteistinos jo... 27. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, teismo turėtas bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326... 29. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą iš dalies... 30. nustatyti naudojimosi 6,5528 ha žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką pagal... 31. D. A. paskirti naudotis indeksais A pažymėtą žemės sklypo dalį 1,2374 ha... 32. A. K. paskirti naudotis indeksais B pažymėtą žemės sklypo dalį 1,3458 ha... 33. V. A. paskirti naudotis indeksais C pažymėtą žemės sklypo dalį 1,2374 ha... 34. T. A. paskirti naudotis indeksais D pažymėtą žemės sklypo dalį 0,6596 ha... 35. D. A., A. K., V. A. ir T. A. paskirti bendrai naudotis 0,339 ha (339 kv.m.)... 36. Priteisti atsakovui T. A., a.k. ( - )iš ieškovų A. K., a.k. ( - ) V. A.,... 37. Priteisti valstybės naudai iš ieškovų A. K., a.k. ( - ) V. A., a.k. ( - )...