Byla 2-9002-901/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui M. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 27 947,61 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

5Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – viešo paskekbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas konstatuoja:

7Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 26 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius turi pareigą užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti bei teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką ir pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus.

8Ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – VMI), kreipėsi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Ikiteisminio tyrimo byloje pagal užduotį atliktas objektų tyrimas ir 2016 m. lapkričio 11 d. surašyta specialisto išvada Nr. 5-3/73 dėl UAB „Litlatva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Litlatva“, kurios direktorius yra M. Š., 2014 - 2015 m. nesumokėjo į valstybės biudžetą 27 947,61 Eur mokesčių (PVM 14 112,07 Eur Pridėtinės vertės mokesčio; 12 562,38 Eur Pelno mokesčio ir 1 273,15 Eur Gyventojų pajamų mokesčio iš viso) ir padarė nuostolį valstybės biudžetui.

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą 2017 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-326-972/2017, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, nusprendė pripažinti M. Š. kaltu pagal visas įtarimais pareikštas inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paskyrė galutinę bausmę 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis.

10Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio prasmę, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Dėl UAB „Litlatva“ veiklą vykdžiusio M. Š. neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 27 947,61 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kalti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė žalą Lietuvos Respublikos mokesčių sistemai, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovo 27 947,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

11CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). M. Š. yra vienintelis UAB „Litlatva“ akcininkas ir vadovas. Šiuo atveju, žala valstybės biudžetui padaryta dėl bendrovės vadovui priskirtų funkcijų nevykdymo, nes M. Š. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. nustatyta tvarka neteikė mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, neteikė metinės pelno mokesčio deklaracijos, nedeklaravo ir nesumokėjo mokėtino į biudžetą PVM, ko pasėkoje UAB „Litlatva“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 27 947,61 Eur mokesčių. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Taigi, direktorius M. Š. savo neveikimu ir pareigų nevykdymu padarė valstybės biudžetui turtinę žalą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. M. Š., vadovaudamas UAB „Litlatva“, buvo atsakingas už šios bendrovės vykdytą veiklą bei joje tvarkomus buhalterinius dokumentus. Vadovaudamas bendrovei bei vykdydamas veiklą prisiėmė ir pareigą tinkamai vykdyti įmonės veiklą, o taip pat ir atsakomybę už įstatymų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad M. Š. elgėsi nesąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento, įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001-12-05 nutartyje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. T. R., N. R. byloje Nr. 3K-3- 1253/2001 išaiškino, kad mokesčių administratorius, kaip mokesčių surinkimą užtikrinanti valstybės institucija, civilinės teisės požiūriu laikytinas kreditoriumi.

13Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

14Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė įstatymų nustatytų reikalavimų mokėti mokesčius, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Valstybės biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, būdamas įmonės vadovas ir turėdamas pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai, nemokėjo mokesčių valstybei (atsakovo gauta nauda). Atsakovui nesumokėjus įstatymais nustatytų mokesčių, valstybės biudžetas patyrė 27 947,61 Eur žalą. Atsakovo naudos gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei padarytą žalą (CPK 178 straipsnis).

15CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovas ieškovei prievolės neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistina 27 947,61 Eur padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

16Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 838,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Nutarė

18tenkinti ieškinį.

19Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas ( - ) 27 947,61 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis Eur, 61 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 1887291611.

20Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas ( - ) 838,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

21Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

22Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 27 947,61 Eur žalos atlyginimo ir... 5. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – viešo paskekbimo būdu,... 6. Teismas konstatuoja:... 7. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 19... 8. Ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau –... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą 2017 m. kovo 16 d.... 10. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio... 11. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė įstatymų nustatytų... 15. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 16. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287... 18. tenkinti ieškinį.... 19. Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas ( - ) 27 947,61 Eur (dvidešimt... 20. Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas ( - ) 838,00 Eur žyminio mokesčio... 21. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 22. Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...