Byla 2-1868-241/2017
Dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugios erdvės“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saugios erdvės“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAULEKSA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-223-425/2017 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinius dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugios erdvės“ iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kreditorė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė bankrutavusios UAB „Saugios erdvės“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą, prašydama panaikinti BUAB „Saugios erdvės“ 2017 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą (toliau – Protokolas) ir įpareigoti bankroto administratorę UAB „ŠIAULEKSA“ pateikti kreditoriams tinkamai sudarytus dokumentus (veiklos ataskaitą, balsavimo biuletenį ir pavedimo protokolą), susijusius su bankroto procedūra.
  2. Kreditorė nurodė, kad Protokole ir su juo susijusiuose dokumentuose buvo pateiktas visiškai skirtingas bankroto administratorės prašomas atlyginimas ir administravimo išlaidos (skirtinguose dokumentuose prašomos skirti administravimo išlaidos svyruoja nuo 3 610 iki 14 440 Eur), t. y. bankroto administratorė kreditoriams pateikė klaidinančius, neteisingus ir vienas kitam prieštaraujančius dokumentus. Be to, bankroto administratorė klaidingai nurodė, kad BUAB „Saugios erdvės“ priskiriama vidutinei, o ne mažai įmonei. Kreditorės teigimu, turi būti įvertintos priežastys, dėl kurių susidarė bankroto administratorės nurodytos 1 950 Eur išlaidos, ir įvertinta, ar prašoma suma yra pagrįsta.
  3. Atsakovės BUAB „Saugios erdvės“ bankroto administratorė UAB „ŠIAULEKSA“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime į skundą prašė Protokolą naikinti ir įpareigoti bankroto administratorę pakartotinai sušaukti kreditorių susirinkimą.
  5. Kreditorė restruktūrizuojama UAB „Šebsta“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi NMA skundą patenkino iš dalies: panaikino BUAB „Saugios erdvės“ 2017 m. birželio 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą devintuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo bei šį klausimą perdavė BUAB „Saugios erdvės“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, o kitą skundo dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ketvirtuoju susirinkimo darbotvarkėje numatytu klausimu buvo nutarta patvirtinti iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo patirtas 1 950 Eur išlaidas. Teismas sprendė, kad bankroto administratorės patirtos 1 950 Eur administravimo išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir laikytinos įrodytomis, todėl nėra pagrindo 2017 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
  3. Dėl devintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teismas nurodė, kad bankroto administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui apskaičiuoti svarbus bankrutuojančios įmonės dydis, kuris nustatomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – Atrankos taisyklės). Teismas, vadovaudamasis Atrankos taisyklių 10 punkte nurodytais kriterijais, pagal kuriuos bankrutuojanti įmonė gali būti laikoma maža, vidutine arba didele įmone, padarė išvadą, kad BUAB „Saugios erdvės“ priskirtina mažos įmonės kategorijai, nes atitinka du mažos įmonės vertinamuosius kriterijus (Atrankos taisyklių 11 punktas): 1) nėra žinomas tikslus įmonės turtas; 2) kreditoriniai reikalavimai sudaro bendrą 297 126,50 Eur sumą; 3) teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtinti 6 bankrutavusios įmonės kreditoriai. Atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorė nepagrįstai BUAB „Saugios erdvės“ priskyrė vidutinės įmonės kategorijai ir pagal tai apskaičiavo bankroto administravimo išlaidas bei administratorės atlyginimo dydį, teismas konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti neteisėtu 2017 m. birželio 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės devintuoju klausimu priimtą nutarimą, jį panaikinti ir bankroto administratorės atlyginimo bei bankroto administravimo išlaidų nustatyto klausimą perduoti iš naujo spręsti BUAB „Saugios erdvės“ kreditorių susirinkimui.
  4. Teismas netenkino bankroto administratorės prašymo priteisti 560 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į NMA skundą parengimą, nurodydamas, kad ginčas dėl bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinimo kilo dėl bankroto administratorės neišsamiai teiktos informacijos kreditorei NMA (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovės BUAB „Saugios erdvės“ bankroto administratorė UAB „ŠIAULEKSA“ atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria kreditorės NMA skundas iš dalies patenkintas, ir išspręsti klausimą iš esmės – NMA skundą dėl BUAB „Saugios erdvės“ 2017 m. birželio 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo priimto nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo atmesti; 2) priteisti BUAB „Saugios erdvės“ naudai iš NMA 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti BUAB „Saugios erdvės“ naudai iš NMA apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą devintuoju darbotvarkės klausimu, nes jis buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų, be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šiuo klausimu priimtas nutarimas prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl nebuvo jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo panaikinti šį nutarimą. Teisės aktų nuostatos, kuriose nustatyti bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai, kurie gali būti viršyti esant kreditorių pritarimui (ĮBĮ 24 straipsnis), yra dispozityvios, o ne imperatyvios, nes bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir atlyginimą bankroto administratoriui, nustato ir keičia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas.
    2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė priskirtina mažos, o ne vidutinės įmonės kategorijai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagal paskutinį 2014 m. spalio 30 d. įmonės balansą įmonės turtas sudaro 2 887 446 Lt (836 262,16 Eur). Net ir įvertinus tai, kad kredito unijai „Vilniaus kreditas“ 2015 m. kovo 25 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0174/14/22212 buvo perduotas įmonės nekilnojamasis turtas, kurio vertė pagal balansą – 1 373 159 Lt (397 694,34 Eur), likusi įmonės turto vertė sudaro 438 567,83 Eur, todėl pagal šį rodiklį įmonė net viršija vidutinę įmonę ir priskirtina prie didelių įmonių. Vien aplinkybė, kad bankroto administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas ir nustatytas jo tikslus dydis, dar nereiškia, jog įmonė apskritai jokio turto neturi. Be to, įmonės priskyrimui prie vidutinės įmonės kategorijos įtakos turi bendra teismuose pareikštų civilinių ieškinių suma – 328 600,15 Eur, pagal šį rodiklį įmonė taip pat viršija vidutinę įmonę ir priskirtina prie didelių įmonių. Įmonės kreditorinių reikalavimų suma sudaro 297 126,50 Eur, todėl įmonė pagal šį rodiklį priskirtina vidutinei įmonei. Įmonėje yra patvirtinti šešių kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl pagal šį rodiklį įmonė priskirtina mažai įmonei. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos duomenis, įmonė yra priskirta prie didelių įmonių kategorijos (tai įrodo nurodytas sisteminis įmonės dydis – 4). Pateikti faktai akivaizdžiai įrodo, kad pagal Atrankos taisyklių 11 punktą įmonė pagrįstai priskirta vidutinei įmonei ir net galėtų būti priskirta didelei įmonei, nes ji atitinka 2 iš 3 nurodytų kriterijų, t. y. kreditorių susirinkime nustatytas atlyginimo dydis yra pagrįstas ir atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus.
    3. Skundžiama nutartimi buvo pažeistas (nepagrįstai apribotas) vienas pagrindinių bankroto teisės principų – kreditorių autonomijos principas, kuris reiškia kreditorių, kaip visumos, teisę spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus, o ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Nėra pagrindo NMA, kaip vienos iš kreditorių, interesus iškelti aukščiau už kreditorių daugumos ir įmonės interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pagrindo suvaržė išimtinę kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo.
    4. Kadangi NMA visa išsami informacija buvo pateikta, o, be to, dalis jos skundo buvo atmesta, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti BUAB „Saugios erdvės“ naudai iš NMA prašytas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kreditorė NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl BUAB „Saugios erdvės“ priskyrimo ne vidutinei, o mažai įmonei yra pagrįsti, išsamūs, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teisingą teismo nutartį. Bankroto administratorė negali nurodyti, kad prašomas atlyginimas yra 6 MMA (2 280 Eur plius PVM), nes bankrutavusi įmonė yra maža įmonė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorės nurodytas 2014 m. spalio 30 d. įmonės balansas nepatvirtina, kad bankrutavusi įmonė turi 836 262,16 Eur turtą, nes įrodymai, jog bankroto administratorei buvo perduotas įmonės turtas ir nustatytas jo dydis, teismui nebuvo pateikti. Bankroto administratorė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad nėra galimybės nustatyti realaus atsakovės turto dydžio, nes turtas nėra perduotas bankroto administratorei, tačiau visais būdais siekia kuo didesnio atlyginimo ir administravimo išlaidų, nors pati savo darbą atlieka atmestinai.
    2. NMA aktyviais veiksmais siekė pašalinti kliūtis, kurios trukdė tinkamai pasirengti balsavimui, tačiau bankroto administratorė, net ir gavusi informaciją apie akivaizdžius dokumentų netikslumus, dėl kurių kreditoriai negalėjo suprasti, kokia yra tikroji administravimo išlaidų ir atlygio suma, kategoriškai ignoravo kreditorių pastebėjimus, taip neabejotinai pažeisdama CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus. Negali būti taip, kad bankroto administratorė yra besąlygiškai saistoma nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises. Šiuo atveju net 3 iš 5 balsavusių kreditorių prieštaravo devintojo darbotvarkės klausimo priėmimui, nes buvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai gauti išsamią informaciją, todėl balsavimas apskritai turėjo būti atšauktas arba vykdytas iš naujo. Prieš devintąjį darbotvarkės klausimą balsavo ne 40 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos, kaip klaidingai nurodo apeliantė, o 45 proc. – NMA, Valdybos Panevėžio skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
    3. Apeliantės argumentai dėl kreditorių autonomijos principo pažeidimo rodo bankroto administratorės poziciją, kad galima pažeisti bet kokius kreditorių interesus ir teises, jei tik balsavime yra pasiekiama balsų dauguma.
    4. Buvo pagrįstai nustatyta, kad NMA neturėjo jokių galimybių susipažinti su bankroto administravimo išlaidas detalizuojančiais ir pagrindžiančiais dokumentais prieš balsavimą ir įvertinti prašomų išlaidų pagrįstumą, nes bankroto administratorė šių dokumentų kreditoriams nepateikė iki pat teismo posėdžio pradžios. Veiklos ataskaitoje pateikti paaiškinimai dėl 1 950,00 Eur (plius PVM) išlaidų nėra detalūs ir motyvuoti, nes nėra nurodyta, kokios teisinės paslaugos buvo įsigytos, kokie procesiniai dokumentai parengti, kas konkrečiai sudaro buhalterinių paslaugų išlaidas. Tai reiškia, kad bankroto administratorė iki balsavimo nebuvo įvykdžiusi pareigos pateikti kreditoriams išsamią informaciją.
  3. Kreditorius Valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
    2. Nors bankroto administratorius šiuo metu siekia įrodyti, kad pagal įmonės turto vertės kriterijų atsakovė priskirtina vidutinei ar net didelei įmonei, tačiau veikos ataskaitoje kreditorius informavo, jog įmonė jokio realizuotino turto neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tikslus įmonės turtas šiuo metu nėra žinomas. Gautinos sumos turėtų būti vertinamos pagal realią galimybę šias sumas išsiieškoti, t. y. nesant įrodymų, kad pavyks atgauti skolas, tokios sumos neturėtų būti įtraukiamos į įmonės turto realią vertę. Realiu atsakovės turtu būtų galima laikyti tik lėšas, kurias įmonė turėtų gauti iš kredito unijos „Vilniaus kreditas“ – 10 574 Eur. Taigi tiek pagal įmonės turto vertės, tiek pagal kreditorių skaičiaus kriterijus atsakovė yra maža įmonė, o šių dviejų kriterijų pakanka, kad įmonė būtų priskirta mažai įmonei.
    3. Bankroto administratorė privalo pagrįsti prašomos sumos administravimo išlaidoms dydį, tačiau šiuo atveju neįrodinėja ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų kriterijų, nepateikia duomenų apie darbų apimtis bei išlaidas administravimo procese. Formalus bei nepagrįstas administravimo išlaidų reikalavimas neturėtų būti toleruojamas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria panaikintas BUAB „Saugios erdvės“ 2017 m. birželio 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas devintuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo bei šis klausimas perduotas BUAB „Saugios erdvės“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl naujo įrodymo priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis apie bankrutavusios atsakovės dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pateikto naujo įrodymo ryšį su apeliacine tvarka nagrinėjamu atsakovės bankroto administravimo išlaidų dydžio nustatymo klausimu, sprendžia, kad šis dokumentas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais šiuo aspektu aktualiais įrodymais.

13Dėl ginčo esmės

  1. Apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl BUAB „Saugios erdvės“ 2017 m. birželio 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo devintuoju darbotvarkės klausimu (bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymas) priimto nutarimo, kuriuo nutarta nustatyti bankroto administratorės atlyginimą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, lygų Vyriausybės nustatytam minimaliam 17 MMA dydžiui, t. y. 6 460 Eur plius PVM; kitoms bankroto administravimo išlaidoms skirti Vyriausybės nustatyto minimalaus 38 MMA rekomenduojamo dydžio, t. y. 14 440 Eur plius PVM; vadovaujantis Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 skirti priemoką už įplaukas, apskaičiuotas nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 54,93 proc., t. y. daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
  2. Skundą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo padavė kreditorė NMA, balsavusi prieš tokį nutarimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorė nepagrįstai BUAB „Saugios erdvės“ priskyrė vidutinės įmonės kategorijai ir pagal tai apskaičiavo bankroto administravimo išlaidas bei administratorės atlyginimo dydį, todėl ginčijamą nutarimą panaikino ir klausimą perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Administratorės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės panaikinti teisėtą ir pagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą.
  3. Byloje nėra ginčo, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 5, 9 punktai), tačiau tai turi būti daroma laikantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių administravimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju taikytina ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d., nes UAB „Saugios erdvės“ bankroto byla iškelta ir jos bankroto procedūros (tarpe jų ir pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame tvirtinama administravimo išlaidų sąmata) vyksta jau po šių nuostatų įsigaliojimo.
  4. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą; tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Bankroto administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro atlyginimas administratoriui, kuris nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 3 ir 5 dalys).
  5. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika patvirtina, kad tiek kreditorių susirinkimas, spręsdamas dėl tvirtintinos administravimo išlaidų sąmatos dydžio, tiek teismas, nagrinėdamas ginčą dėl kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, turi vadovautis Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1334-407/2017), o nukrypimas nuo šių rekomendacinių dydžių turėtų būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-887-407/2017).
  6. Nors atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad teisės aktuose nustatyti bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti (esant kreditorių pritarimui), tačiau šiuo atveju bankroto administratorė neteikė kreditorių susirinkimui motyvuoto prašymo patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą, kaip tai nustatyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, iš bankroto administratorės 2017 m. birželio 15 d. veiklos ataskaitos V dalies turinio matyti, kad bankroto administratorė teikė kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nurodydama, jog ji neviršija vidutinio dydžio įmonei, kokia, bankroto administratorės nuomone, yra BUAB „Saugios erdvės“, rekomenduojamų dydžių. Apeliacine tvarka spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Saugios erdvės“ bankroto administravimo išlaidos turi būti nustatytos ne pagal vidutinio dydžio įmonei, o pagal mažai įmonei rekomenduojamus dydžius.
  7. Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Atrankos taisyklėse, reikšmę, o bankrutavusios įmonės dydis tikslinamas pagal sisteminio įmonės dydžio, kaip jis suprantamas Atrankos taisyklėse, reikšmę, jeigu įmonės atrankinis ir sisteminis dydžiai Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje yra skirtingi. Pažymėtina, kad UAB „Saugios erdvės“ statusas 2017 m. birželio 22 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriame buvo sprendžiama dėl bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo, metu buvo bankrutuojanti įmonė. Nors po pirmojo kreditorių susirinkimo yra priimta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikrino, ar 2017 m. birželio 22 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas devintuoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstas pagal tuo metu buvusią padėtį. Apeliantės atskirajame skunde nurodomas sisteminis bankrutavusios įmonės dydis, kuriam patvirtinti ji pateikė naują įrodymą (2017 m. rugsėjo mėnesio duomenis apie įmonę), nepagrindžia, kad jau 2017 m. birželio 22 d. buvo pagrindas priskirti BUAB „Saugios erdvės“ vidutinio dydžio įmonių kategorijai, kaip tai padarė bankroto administratorė 2017 m. birželio 15 d. veiklos ataskaitoje, kurioje nėra jokių argumentų, dėl kurių bankroto administratorės nuomone, bankrutuojanti UAB „Saugios erdvės“ priskirtina vidutinio dydžio įmonių kategorijai.
  8. Kaip jau minėta, bankrutuojančios įmonės, kokia 2017 m. birželio 22 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo atsakovė, dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Atrankos taisyklėse, reikšmę.
  9. Atrankos taisyklių 10 punkte nustatyta, kad įmonė pagal vertinamuosius duomenis, atsižvelgiant į Atrankos taisyklių 11 punkto nuostatas, yra: 10.1. maža, kai: 10.1.1. neturi turto arba turto vertė neviršija 30 tūkst. Eur; 10.1.2. kreditorių reikalavimai neviršija 30 tūkst. Eur; 10.1.3. kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto nepriimta ir (arba) dėl teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų apie įmonės kreditorių skaičių Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje (toliau – ĮRBIS) nėra; 10.2. vidutinė, kai: 10.2.1. turto vertė sudaro daugiau kaip 30 tūkst. Eur, bet neviršija 300 tūkst. Eur; 10.2.2. kreditorių reikalavimai sudaro daugiau kaip 30 tūkst. Eur, bet neviršija 300 tūkst. Eur; 10.2.3. kreditorių skaičius sudaro nuo 41 iki 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius sudaro nuo 21 iki 50 darbuotojų, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto nepriimta ir (arba) dėl teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų apie įmonės kreditorių skaičių ĮRBIS nėra; 10.3. didelė, kai: 10.3.1. turto vertė viršija 300 tūkst. Eur; 10.3.2. kreditorių reikalavimai viršija 300 tūkst. Eur; 10.3.3. kreditorių skaičius viršija 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius viršija 50 darbuotojų, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto nepriimta ir (arba) dėl teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų apie įmonės kreditorių skaičių ĮRBIS nėra.
  10. Kai įmonės duomenys neatitinka vieno iš Atrankos taisyklių 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal du likusius vertinamuosius duomenis; kai įmonės duomenys neatitinka dviejų iš Atrankos taisyklių 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal turto vertę (Atrankos taisyklių 11 punktas). Jeigu teismas neturi visų Atrankos taisyklių 10 punkte nurodytų vertinamųjų duomenų įmonės dydžiui nustatyti, jis įmonės dydį nustato remdamasis įmonės administratoriaus parinkimo metu turimais duomenimis (Atrankos taisyklių 12 punktas).
  11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BUAB „Saugios erdvės“ priskirtina mažos įmonės kategorijai, nes atitinka du mažos įmonės vertinamuosius kriterijus: 1) nėra žinomas tikslus įmonės turtas; 2) kreditoriniai reikalavimai sudaro bendrą 297 126,50 Eur sumą; 3) teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtinti šeši bankrutavusios įmonės kreditoriai. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Saugios erdvės“ pagal kreditorinių reikalavimų sumą, priskirtina vidutinei įmonei, o pagal patvirtintų kreditorių skaičių – mažai įmonei. Taigi lemiamas ir šioje byloje ginčijamas yra BUAB „Saugios erdvės“ turto vertės kriterijus, nuo kurio teisingo nustatymo priklauso įmonės priskyrimas tam tikro dydžio įmonei ir atitinkamai jos bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai.
  12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad BUAB „Saugios erdvės“ turtas turėtų būti vertinamas pagal paskutinį 2014 m. spalio 30 d. įmonės balansą, nes: pirma, bankroto byla atsakovei buvo iškelta beveik po dvejų metų nuo šio balanso sudarymo; antra, Panevėžio apygardos teismas, 2016 m. spalio 14 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą, padarė išvadą, jog UAB „Saugios erdvės“ iš viso nebeturi realaus turto, piniginių lėšų; trečia, kaip nurodė pati bankroto administratorė 2017 m. birželio 15 d. veiklos ataskaitos II dalyje, jai po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti jokie BUAB „Saugios erdvės“ dokumentai ir turtas.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismuose BUAB „Saugios erdvės“ pareikštų civilinių ieškinių suma neturėtų būti automatiškai prilyginama BUAB „Saugios erdvės“ turtui, nes tai priklauso nuo bylų baigties ir nuo galimybės teismų priteistas sumas išieškoti gavėjo naudai. Kaip teisingai nurodo kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą, realiu atsakovės turtu būtų galima laikyti lėšas, kurias įmonė turėtų gauti iš kredito unijos „Vilniaus kreditas“ (10 573,66 Eur), nes šią sumą kredito unija „Vilniaus kreditas“ įsipareigojo sumokėti atsakovei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4977-956/2017 patvirtinta šalių taikos sutartimi. Nors pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-609-280/2017 BUAB „Saugios erdvės“ iš D. K. buvo priteistas 311 566,50 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau nėra duomenų apie šio teismo sprendimo įvykdymą ar bent jau realias galimybes įvykdyti šį teismo sprendimą, nes ieškiniui apsaugoti civilinėje byloje Nr. e2-609-280/2017 buvo taikytas atsakovo D. K. turto areštas tik už 20 900 Eur sumą. Be to, nėra duomenų apie D. K. turimą turtą, iš kurio galėtų būti įvykdytas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas.
  14. Išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad BUAB „Saugios erdvės“ pagal turto vertės kriterijų atitinka mažą įmonę, nes jos turto vertė neviršija 30 000 Eur, teisingumą. Kadangi BUAB „Saugios erdvės“ duomenys neatitinka tik Atrankos taisyklių 10.1.2 papunktyje nurodyto kriterijaus, jos dydis nustatomas pagal du likusius vertinamuosius duomenis, nurodytus Atrankos taisyklių 10.1.1 ir 10.1.3 papunkčiuose, kuriuos BUAB „Saugios erdvės“ atitinka.
  15. Išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2017 m. birželio 22 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą devintuoju darbotvarkės klausimu, tačiau nepagrįstai bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo klausimą perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, nors pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį šį klausimą turėjo išspręsti pats teismas. Esant tokiai situacijai atsakovės bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo klausimas perduotinas išspręsti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, turėtų įvertinti NMA šioje byloje teiktus argumentus dėl to, kad bankroto administratorės 2017 m. birželio 15 d. veiklos ataskaitoje nurodytas administravimo išlaidų poreikis (3 610 Eur) ir administratoriaus atlyginimas (6 460 Eur) skiriasi nuo balsavimo biuletenyje nurodyto administravimo išlaidų poreikio (14 440 Eur plius PVM) ir administratoriaus atlyginimo (6 460 Eur plius PVM).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Esant 29 punkte nurodytai bylos baigčiai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo.
  2. Atskirajame skunde buvo prašoma priteisti iš NMA ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti, todėl šis apeliantės prašymas nesprendžiamas.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria klausimas dėl bankroto administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo perduotas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saugios erdvės“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

17Kitą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai